Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „C. L.“, veikiančio per SIA „C. L.“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui S. R., tretiesiems asmenims I. R., uždarajai akcinei bendrovei „L.“ dėl skolos priteisimo, atsakovo S. R. priešieškinį ieškovui SIA „C. L.“, veikiančiam per SIA „C. L.“ Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims I. R., uždarajai akcinei bendrovei „L.“ dėl sutuoktinio prievolės pripažinimo asmenine,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. R., tretieji asmenys I. R., UAB „L.“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

A. S. R. pateikė priešieškinį ieškovui SIA „C. L.“, veikiančiam per SIA „C. L.“ Lietuvos filialą, kuriuo prašo pripažinti, kad prievolė pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. laidavimo sutartį Nr. 703526/00, įgyta santuokos metu, yra asmeninė trečiojo asmens I. R. prievolė ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad jo su I. R. 1991 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta santuoka faktiškai nutrūko 2013 m. vasarą, nes ji išėjo gyventi atskirai ir nuo to laiko jie bendro ūkio nebeveda. Oficialiai santuoka nėra nutraukta iki šiol. 2014 m. rugsėjo mėn. dėdamas parašą Laidavimo sutartyje suprato, jog savo parašu tik patvirtina, kad neprieštarauja, kad sutuoktinė laiduotų kreditoriui už įmonės, kuriai ji vadovauja, tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą įsigyjant krovininį automobilį. Teigia, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta atsakovo S. R. šeimos interesais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, atsakovas ir jo atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas

Į teismo posėdį neatvyko tretieji asmenys I. R. ir UAB „L.“. Apie teismo posėdį tretiesiems asmenims pranešta tinkamai. Trečiasis asmuo I. R. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Trečiojo asmens UAB „L.“ neatvykimo į teismo posėdį priežastis yra nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas SIA „C. L.“ Lietuvos filialas ir UAB „L.“ 2014 m. rugsėjo 23 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 703526/00, pagal kurią ieškovas perdavė UAB „L.“ naudotis ir valdyti už užmokestį transporto priemonę Renault M. Š. P. K. L3H1. 2014 m. rugsėjo 23 d. ieškovas su I. R. sudarė laidavimo sutartį Nr. 703526/00, pagal kurią laiduotoja I. R. įsipareigojo solidariai su trečiuoju asmeniu UAB „L.“ atsakyti ieškovui už tinkamą mokėjimų pagal Lizingo sutartį vykdymą, nuostolių atlyginimą. Laidavimo sutartyje pasirašė ir atsakovas S. R.. Trečiasis asmuo UAB „L“ nevykdė savo mokėjimo įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį, todėl 2015 m. liepos 28 d. ieškovas, vadovaudamasis Lizingo sutarties 7.2.5.4 punktu, nutraukė Lizingo sutartį. Apie sutarties nutraukimą buvo informuota ir trečiasis asmuo I. R.. Šių faktinių aplinkybių byloje dalyvaujantys asmenys neginčija.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 1 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16647-1012/2016, kuriuo solidariai iš trečiųjų asmenų priteisė 9527,99 Eur nuostolių atlyginimo pagal Lizingo ir Laidavimo sutartis. Ieškovas nurodo, kad vykdymo proceso metu turto arešto aktais buvo areštuotas atsakovui S. R. ir trečiajam asmeniui I. R. jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Išieškojimas iš areštuoto turto negalimas, nes išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovas nebuvo įtrauktas į bylą ir nebuvo išspręstas jo, kaip sutuoktinio, atsakomybės klausimas dėl laiduotojo trečiojo asmens I. R. pagal laidavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų. A. S. R. priešieškiniu prašo pripažinti, kad prievolė pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. laidavimo sutartį Nr. 703526/00, įgyta santuokos metu, yra asmeninė trečiojo asmens I. R. prievolė ir ieškovo ieškinį atmesti. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas S. R. kaip trečiojo asmens I. R. sutuoktinis pasirašęs Laidavimo sutartį, atsako ieškovui kartu su trečiuoju asmeniu I. R., dėl ko teismas pasisako.

Dėl laiduotojo sutuoktinio atsakomybės už prievolės nevykdymą.

Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.77 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R.K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas, todėl prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis ir į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtą ar dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013).

Taigi esant kreditoriaus ir sutuoktinių santykiams priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Įstatymas nereglamentuoja, koks turi būti vieno iš sutuoktinių sutikimas prievolei atsirasti, tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymima , kad sutikimas turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-378/2016). Kreditorius, norėdamas pagal sudaromą sandorį įgyti reikalavimo teisę ne vieno, o iškart abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turi pakankamai priemonių tai pasiekti naudodamas aiškius teisinius instrumentus (pvz., sudarydamas sutartį su abiem sutuoktiniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-547/2014).

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti ginčo laidavimo sutartyje pateikto atsakovo sutikimo turinį. A. S. R. ginčo laidavimo sutartyje po jo sutuoktinės laiduotojos I. R. parašu pasirašė po tokiu tekstu „Aš sutuoktinis S. R. [...] patvirtinu, kad esu susipažinęs su šios laidavimo sutarties sąlygomis ir sutinku dėl mano sutuoktinės šia laidavimo sutartimi prisiimamų laidavimo įsipareigojimų“. Minėta, kad laidavimas yra asmeninė prievolė, todėl tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Šiuo atveju, ieškovo teigimu, sutikimas yra duotas, todėl atsakovo ir jo sutuoktinės prievolė kreditoriui yra bendroji. Taip pat minėta, kad sutikimas turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius. Nagrinėjamu atveju iš sutikimo teksto negalima daryti neabejotinos išvados, kad atsakovas S. R., pasirašydamas po šiuo tekstu, kartu su savo sutuoktine prisiėmė bendrąją prievolę laidavimo sutarties pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad šį sutikimą suprato, kaip patvirtinimą, jog yra informuotas apie sutuoktinės sudarytą asmeninio pobūdžio prievolę. Teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovas yra profesionalus lizingo rinkos dalyvis, privatus juridinis asmuo, kuriam negali būti nežinoma, kokiomis aiškiomis teisinėmis priemonėmis gali būti pasiekiamas rezultatas, kad sutuoktinių prievolės pagal laidavimo sutartį būtų bendrosios (pvz. sudarant laidavimo sutartį su abiem sutuoktiniais, vienam iš sutuoktinių aiškiai sutinkant prisiimti bendrosios prievolės teisines pasekmes vienašaliu sandoriu ir pan.).

Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, kad trečiasis asmuo I. R. (atsakovo sutuoktinė) buvo bendrovės, už kurios įsipareigojimus laidavo, direktorė, akcininkė. Tai reiškia, kad ji galėjo įvertinti bendrovės galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus ir juos įvykdyti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas kokia nors forma dalyvavo UAB „L.“ veikloje ar valdyme (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų dalyvavęs UAB „L.“ veikloje kaip šeimos versle ir kad savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjęs prie verslo plėtojimo, jis nebuvo ir įmonės akcininku. Šių aplinkybių kontekste svarbu įvertinti tai, kad kasacinio teismo pripažįstama, jog įmonių verslo plėtros interesai siejasi su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys įmonių akcijų paketus, kai abu sutuoktiniai turi bendrovių akcijų paketus, įvairiais laikotarpiais dirba šiose bendrovėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. ir V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-682/2013).

Dėl to sutiktina su atsakovo argumentais, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo trečiojo asmens I. R. sudarytą ginčo laidavimo sutartį ir atsiradusią prievolę atsiskaityti su ieškovu už UAB „L.“ lizinguojamą transporto priemonę (sunkvežimį, naudojamą pervežimams UAB „L.“ veikloje) pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad ginčo laidavimo sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ar kad atsakovas iš laidavimo sutarties kylančias prievoles sutiko laikyti bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis. Trečiojo asmens I. R. veiksmai sudarant ginčo laidavimo sutartį vertintini kaip įprastinių bendrovės valdymo organo (direktoriaus) funkcijų vykdymas, jie nesietini su veikimu šeimos interesais. Laidavimas vertintinas kaip atliekantis prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, papildomai garantuojantis kreditoriui, jog prievolės pagal lizingo sutartį bus įvykdytos. Dėl to nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas, o atsakovo priešieškinis yra tenkintinas.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas ir jo sutuoktinė nuo 2013 m. nebevedė bendro ūkio (santuoka faktiškai iširo) nėra teisiškai reikšmingos, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškinį atmetus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Priešieškinį tenkinus visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio, 164,00 Eur dalis žyminio mokesčio sumokėjimo atsakovui buvo atidėta. Dėl to iš ieškovo atsakovui priteistina 50,00 Eur žyminio mokesčio, o 164,00 Eur iš ieškovo priteistina į valstybės biudžetą.

CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovas prašo priteisti 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos 800,00 Eur dydžio išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis ir sudaro 13,23 Eur, todėl priteistinos iš ieškovo, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 273, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti.

A. S. R. priešieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad prievolė pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. laidavimo sutartį Nr. 703526/00, sudarytą tarp ieškovo SIA „C. L.“, veikiančio per Lietuvos filialą, j. a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė trečiojo asmens I. R. prievolė, a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo SIA „C. L.“, veikiančio per Lietuvos filialą, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo SIA „C. L.“, veikiančio per Lietuvos filialą, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,23 Eur (trylika eurų ir 23 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir 164,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus ir 00 ct.) žyminio mokesčio. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.