- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- A-2397-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00555-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- Š. J.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Trečiasis asmuo
- Š. P.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. J. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Š. P., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Š. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) 2019 m. balandžio 30 d. protokolinį sprendimą Nr. 85-P1-82 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą skelbti naują atranką į Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. balandžio 30 d. jis dalyvavo atrankoje Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigoms užimti, kurią laimėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Š. P.. Tauragės AVPK viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 85-V-67 buvo sudaryta pretendentų į Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas atrankos komisija (toliau – ir Komisija). Atrankos rezultatai buvo įforminti atrankos į laisvas policijos pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas komisijos 2019 m. balandžio 30 d. posėdžio protokolu (toliau – ir Protokolas). Iš Protokolo matyti, jog Komisijos posėdyje nedalyvavo Komisijos narys P. D., tačiau Protokole nenurodytos jo nedalyvavimo priežastys. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 (toliau – ir Taisyklės), 14 punkte nurodyta, kad Komisijos posėdyje turi dalyvauti visi jos nariai, kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisijos posėdis gali vykti, tik jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Analogiška taisyklė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1V-256 patvirtinto Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 43 punkte. Todėl Komisijos nario nedalyvavimo priežastis privalomai turi būti nurodyta protokole. Nors Komisija yra vardinė, tačiau 2019 m. balandžio 30 d. posėdyje dalyvavo ir Protokolą pasirašė laikinai atliekantis skyriaus viršininko funkcijas Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas T. P.. Kadangi jo dalyvavimas Komisijos posėdyje yra neteisėtas, vien šiuo pagrindu Sprendimas neteisėtas. Atranką laimėjęs Š. P. ir Komisijoje dalyvavęs T. P. yra seniai pažįstami, todėl kyla abejonės dėl jo šališkumo, nes pretendentas Š. P. galėjo žinoti dalį klausimų.
3. Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 28 straipsnio 3 dalis, nes į Komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas.
4. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija nesilaikė Aprašo 20 ir 21 punktų nuostatų, nes pareigūnai nebuvo vertinami iki pokalbio atrankos metu, vertinimas nebuvo protokoluojamas. Pažymi, kad jo apklausa Komisijos posėdyje užtruko 45 minutes, o kito pretendento – 35 minutes. Kadangi garso įrašas nebuvo daromas, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d įsakymu Nr. 1v-142 patvirtinto Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 45 punktą, nėra galimybių patikrinti, ar kitam pretendentui buvo užduoti tie patys klausimai. Pareiškėjui kilo abejonių, ar visi Komisijos nariai buvo išklausę mokymo atrankos klausimais programą. Pareiškėjo nuomone, priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Todėl Sprendimas neteisėtas ir naikintinas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad atrankoje į laisvas Tauragės AVPK Kriminalinės policijos tyrėjo pareigas dalyvavo du pretendentai ir atranką laimėjo Š. P.. Protokolas surašytas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Vieno komisijos nario nedalyvavimo posėdyje priežasties nenurodymas negali būti vertinamas kaip procedūrinis pažeidimas. 2019 m. balandžio 30 d. Komisijos narys T. V. atostogavo, todėl jis 2019 m. balandžio 30 d. posėdyje nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių, o jo pareigas laikinai ėjo Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas T. P.. Skundo pateikimo metu galiojančiuose teisės aktuose nebuvo nuostatų, reglamentuojančių komisijos narių nešališkumą. Pareiškėjas, manydamas, jog Komisijos nariai buvo šališki, Komisijos sprendimą per 3 darbo dienas galėjo skųsti atranką organizavusios įstaigos vadovui. Nurodytos aplinkybės dėl Komisijos nario T. P. šališkumo yra subjektyvaus, deklaratyvaus pobūdžio, neįrodytos. Komisija yra kolegialus organas, 2019 m. balandžio 30 d. posėdžio metu dalyvavo daugiau nei pusė Komisijos narių ir jie uždavė savo sugalvotus skirtingus, abiem pretendentams vienodus klausimus, visi nariai išsakė nuomonę ir buvo priimtas bendras sprendimas dėl atrankos laimėtojo. Atranka vyko nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų nuostatų. Iki atrankos posėdžio Komisijos nariai buvo susipažinę su visa surinkta pretendentus charakterizuojančia medžiaga. Siekiant visapusiškai įvertinti abu pretendentus, nustatyti, ar jie atitinka keliamus reikalavimus dėl gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei dėl šioms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo, jie buvo pakviesti į 2019 m. balandžio 30 d. posėdį. Apraše yra numatyta, kad Komisijos posėdžiai protokoluojami, tačiau nėra nurodyta, kad atrankos vykdymo metu turi būti daromas garso įrašas. Statute nereglamentuota, kokia turi būti Komisijos sudėtis, Apraše nėra nurodyta, kad Komisijos nariu turi būti darbo tarybos atstovas. Tvarkos aprašas nėra taikomas vykdant atranką į laisvas pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas, todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad Komisijos nariai nebuvo išklausę mokymo atrankos klausimais programos.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Š. P. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis kartu su pareiškėju dalyvavo atrankoje Tauragės AVPK Kriminalinės policijos vyriausiojo tyrėjo vietai užimti. Pirmas atrankoje dalyvavo pareiškėjas, vėliau buvo pakviestas jis. Po susipažinimo su atrankos taisyklėmis buvo užduodami Komisijos narių klausimai, patikslinantys klausimai. Klausimų buvo daug, jie buvo susiję su darbo specifika, darbo pobūdžiu, funkcijomis, buvo ir psichologinių ir teorinių klausimų, klausimų apie motyvaciją, darbo rezultatus. Atrankos metu buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. T. P. kaip kolegą jis pažįsta nuo 2015 metų, nes kartu dirbo Jurbarko rajono policijos komisariate, kartais su juo vyksta į darbą ir į namus. Apie T. P. dalyvavimą Komisijoje jis sužinojo tik 2019 m. balandžio 30 d. posėdžio metu, todėl negalėjo žinoti jo užduodamų klausimų. Pareiškėjas taip pat yra pažįstamas su daugeliu Komisijos narių. Komisija yra kolegialus organas ir sprendimas dėl laimėtojo buvo priimtas balsų dauguma.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo Š. J. skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininkas 2019 m. kovo 6 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Tauragės AVPK viršininką, prašydamas paskelbti ir organizuoti atranką į laisvą Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybę. Tauragės AVPK viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 85-V-67 „Dėl atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Komisija. Tauragės AVPK viršininko 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 85-V-0 buvo pakeistas Tauragės AVPK viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 85-V-67 „Dėl atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijos sudarymo“ 3 punktas. Įvykusios atrankos rezultatai įforminti Protokole, kuriame nurodyta, jog atranką laimėjo Š. P..
11. Teismas pažymėjo, kad pagal Statuto 28 straipsnio 4 dalį atrankos į laisvas pareigūnų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Ši teisės norma, kaip blanketinė, nukreipia į Aprašą, nustatantį atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas kriminalinę žvalgybą vykdančiose apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padaliniuose organizavimo tvarką (pagal teisės teorijoje galiojantį principą lex specialis derogat lex generalis). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d įsakymu Nr. 1v-142 patvirtinto Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo (Tvarkos aprašas) 1 punktas numato, jog atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašas reglamentuoja atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno, išskyrus vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas statutinėse įstaigose organizavimo ir vykdymo tvarką. Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, organizavimo tvarką reglamentuoja Aprašas.
12. Teismas, aptaręs Aprašo 13 ir 14 punktų nuostatas, reglamentuojančias atrankos komisijų sudarymo ir darbo tvarką, pažymėjo, kad Tauragės AVPK viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 85-V-67 buvo patvirtinta Komisijos sudėtis. Tauragės AVPK viršininko 2019 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 85-V-0 3 punktu Komisijos narys T. J. pakeistas Komisijos nariu T. V.. Protokolo turinys patvirtina, kad 2019 m. balandžio 30 d. posėdyje dalyvavo Komisijos nariai M. N., A. U., T. P., V. M. ir M. B., Protokolą surašė S. K..
13. Teismas konstatavo, kad Komisijos sudėtyje buvo asmuo, nesantis Tauragės AVPK viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 85-V-67 patvirtintos Komisijos nariu. Teisinio vertinimo nekeičia atsakovo nurodyta aplinkybė, jog T. P. atrankoje dalyvavo, nes tuo metu laikinai ėjo Tauragės AVPK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas, šiam esant kasmetinėse atostogose. Teismas, įvertinęs tai, jog neskaitant Komisijos nario T. P., 2019 m. balandžio 30 d. posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Komisijos narių ir Sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, šio procedūrinio pažeidimo nelaikė esminiu. Kadangi Aprašo 23 punkte nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas posėdžio protokole nurodyti komisijos narių, negalinčių dalyvauti posėdyje, nedalyvavimo priežastis, teismas šio pareiškėjo argumento nelaikė pagrįstu.
14. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 13 punkte reglamentuota Atrankos į laisvas pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas komisijos sudėtis. Jame nėra numatyta, kad tokioje komisijoje privalo dalyvauti darbo tarybos atstovas. Todėl teismas pareiškėjo argumentą, kad neteisėtai į Komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas darbo tarybos atstovas, laikė nepagrįstu.
15. Teismas nurodė, kad reikalavimas daryti atrankos posėdžio skaitmeninį garso įrašą numatytas Tvarkos aprašo 45 punkte, o Apraše toks reikalavimas nėra numatytas. Todėl teismas pareiškėjo teiginį, kad ginčo atveju turėjo būti daromas atrankos posėdžio garso įrašas, atmetė kaip nepagrįstą.
16. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas išklausyti mokymo atrankos klausimais programą nustatytas Tvarkos aprašo 33 punkte. Kadangi Apraše reikalavimas išklausyti mokymo atrankos klausimais programą nenumatytas, šį skundo argumentą teismas taip pat laikė nepagrįstu.
17. Teismas, vertindamas, ar nebuvo pažeista atrankos vykdymo eiga, nurodė, kad pagal Aprašo 20 punktą, įvertinusi pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, tarnybos eigą, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, profesinius pasiekimus, asmenybės charakteristiką, pretendentų tikrinimo ir vertinimo veiksmų, atliktų Aprašo 5 ar 6 ir 7 punktuose nustatyta tvarka, rezultatus, papildomų pretendentų tikrinimo ir vertinimo veiksmų, jei buvo atliekami, rezultatus, kitą asmenį charakterizuojančią informaciją (motyvacija, paskatinimai, tarnybinės nuobaudos, dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose ir kt.), Komisija posėdyje balsuodama priima sprendimą dėl pretendentų eilės sudarymo ir atrankos laimėtojo. Tuo atveju, kai balsuojant dėl atrankos laimėtojo ir dviem ar daugiau pretendentų surinkus vienodai Komisijos balsų, šie pretendentai kviečiami į pokalbį, kuris vykdomas kitame Komisijos posėdyje (Aprašo 21 p.).
18. Teismas konstatavo, kad atrankos laimėtojas gali būti nustatomas dviem būdais: 1) įvertinus pretendentą pagal Aprašo 20 punkte nurodytus kriterijus; 2) tuo atveju, kai surenkamas vienodas komisijos narių balsų skaičius (pagal Aprašo 20 p.), pretendentai kviečiami į pokalbį ir po pokalbio nustatomas laimėtojas. Reikalavimas pokalbio procedūrą organizuoti kitame atrankos posėdyje yra sietinas su objektyvumo kriterijumi, kad į pareigas būtų paskirtas labiausiai visus kriterijus atitinkantis pretendentas.
19. Teismas sprendė, kad nepaneigta, jog abu pretendentai buvo įvertinti pagal Aprašo 20 punkte nurodytus kriterijus. Kadangi pagal Aprašo 20 punktą atrankos laimėtojas gali būti nustatomas ir pretendentų nekviečiant į posėdį, aplinkybė, kad ginčo atveju pokalbis su pretendentais buvo vykdomas to paties atrankos posėdžio metu, negali būti vertinama kaip esminis procedūrinis pažeidimas, galėjęs įtakoti ginčo sprendimo teisėtumą.
20. Teismas pažymėjo, kad Apraše nėra nustatyti konkretūs atrankos dalyvių atsakymų į jiems pateikiamus klausimus vertinimo kriterijai. Pretendentų žinių patikrinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą ir yra kiekvieno atrankos komisijos nario diskrecija. Todėl teismas vertino ar Komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.
21. Teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių paneigti faktą, kad pateikiant klausimus pretendentams, buvo laikomasi Aprašo 22 punkto nuostatų. Teismo nuomone, pokalbio su pretendentu trukmė negali būti įrodymu, kad skyrėsi pretendentams užduotų klausimų sudėtingumas. Pareiškėjo teiginys, jog pretendentas Š. P. ir Komisijos nariu buvęs T. P. buvo pažįstami, todėl Š. P. galėjo žinoti dalį klausimų, nepagrįstas įrodymais, todėl vertintinas kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė.
22. Teismas sprendė, kad nustatyti procedūriniai pažeidimai nelaikytini esminiais, galėjusiais iš esmės įtakoti atrankos rezultatus. Todėl teismas reikalavimus panaikinti Protokolą ir įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti atranką į Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, atmetė kaip nepagrįstus.
III.
23. Pareiškėjas Š. J. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimą; 2) panaikinti Tauragės AVPK 2019 m. balandžio 30 d. protokolinį sprendimą Nr. 85-P1-82 ir įpareigoti Tauragės AVPK skelbti naują atranką į Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas; 3) išaiškinti ar atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisija ir jos priimami sprendimai gali būti teisėti, kai komisijoje neteisėtai dalyvauja nors ir vienas jos narys arba kai pati komisija sudaryta grubiai pažeidžiant imperatyvias komisijos sudarymo taisykles.
24. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik Apraše nustatytais procedūriniais reikalavimais, nepaisydamas Statute bei Taisyklėse esančių imperatyvių procedūrinių reikalavimų.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad T. P. dalyvavimas Komisijos darbe yra neesminis procedūrinis pažeidimas. Komisija yra kolegialus organas, todėl jei nors vienas jos narys jos veikloje dalyvauja neteisėtai, komisija yra neteisėta. Neteisėtos komisijos sprendimai taip pat yra neteisėti. Pagal suformuotą teismų praktiką, kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-742-552/2018).
26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, remdamasis Aprašo 13 punktu nepagrįstai atmetė jo argumentą, kad Komisijoje stebėtojo teisėmis privalėjo dalyvauti darbo tarybos atstovas. Imperatyvus reikalavimas, kad Komisijoje stebėtojo teisėmis privalo dalyvauti darbo tarybos atstovas yra įtvirtintas Statuto 28 straipsnio 3 dalyje. Statutas yra aukštesnės galios norminis aktas nei Aprašas, todėl šiuo atveju toks imperatyvus reikalavimas buvo privalomas. Tai sudaro pagrindą laikyti priimtą Sprendimą neteisėtu bei jį panaikinti.
27. Pareiškėjo nuomone, teismas, remdamasis Aprašu, nepagrįstai atmetė jo argumentą, kad Komisijos nariai turi būti išklausę mokymo atrankos klausimais programą, nors nustatė, kad net trys Komisijos nariai šios mokymo programos nėra išklausę. Reikalavimas, kad komisijos nariai turi būti išklausę mokymo atrankos klausimais programą, įtvirtintas Taisyklių 33 punkte. Teismo vertinimu, šis reikalavimas netaikomas atrankose į laisvas vidaus tarnybos pareigūnų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigybes. Tačiau šio reikalavimo nesilaikymas kelia abejonių dėl komisijos narių tinkamos kompetencijos atrenkant tinkamiausią kandidatą laisvoms pareigoms užimti.
28. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog nepaneigta, kad atrankos metu abu pretendentai buvo įvertinti pagal Aprašo 20 punkte nurodytus kriterijus. Teismas nesiaiškino ir netyrė šios aplinkybės. Protokole neatsispindi, kad būtų buvę laikomasi Aprašo 20 punkto reikalavimų ir teismas šios abejonės nepanaikino.
29. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentą, jog Komisijos nariu buvęs T. P. ir pretendentas Š. P. yra seniai pažįstami ir tarpusavyje palaiko draugiškus santykius, todėl Š. P. galėjo žinoti dalį klausimų. Teismas nesiaiškino ir netyrė šios aplinkybės, netikrino pareiškėjo išdėstytų argumentų, neapklausė T. P. liudytoju, nepanaikino abejonių T. P. galimu šališkumu.
Šalies argumentai
30. Pareiškėjas nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-2242-554/2018 konstatuota, jog atrankos komisija yra kolegialus organas, todėl sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma, todėl negali būti eliminuoti tik dviejų, teisės aktų reikalavimų neatitikusių, komisijos narių vertinimo balai. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad Komisijos darbe dalyvaujant T. P., laikinai ėjusiam Tauragės AVPK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas, šiam esant kasmetinėse atostogose, 2019 m. balandžio 30 d. posėdyje dalyvavus daugiau kaip pusei Komisijos narių (4 iš 7) ir sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Šiose administracinių teismų nutartyse atrankų komisijos teisėtumo klausimas yra vertinamas visiškai skirtingai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Todėl pareiškėjas prašo pateikti išaiškinimą dėl teisės normų taikymo.
Atsiliepimas
31. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
32. Atsakovas pažymi, kad Taisyklių II skyrius ,,Atranka į laisvas pareigūno pareigas“ nuo 2019 m. vasario 15 d. neteko galios. Statuto 28 straipsnio 3 dalies norma, negali būti taikoma, nes vykdant atranką į laisvas pareigūnų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas privaloma vadovautis Statuto 28 straipsnio 4 dalimi, kuri nukreipia į Aprašą. Aprašo 13 punkte nurodyta, kad komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Komisijos nariais skiriami atranką organizuojančios įstaigos, atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos ar kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnai. Vienu iš komisijos narių skiriamas padalinio, kuriame yra laisva pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigybė, vadovas. Įsakyme dėl komisijos sudarymo nurodomas komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas, kiti komisijos nariai ir komisijos sekretorius, kuris nėra komisijos narys. Teismas pagrįstai konstatavo, kad darbo tarybos atstovo dalyvavimas atrankos į laisvas pareigūnų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas teisės aktuose nenumatytas.
33. Atsakovas nurodo, kad teismas nenustatinėjo kiek Komisijos narių yra išklausę mokymo atrankos klausimais programą ir to daryti neturėjo, nes Apraše toks reikalavimas nenumatytas. Taisyklių 33 punkte nėra reikalavimo atrankos komisijų nariams būti išklausiusiems mokymo atrankos klausimais programą. Toks reikalavimas yra Tvarkos aprašo 33 punkte, tačiau šis aprašas nėra taikomas vykdant atranką į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas.
35. Atsakovas laikosi pozicijos, kad atranka į laisvas Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas vyko nepažeidžiant imperatyviųjų teisės aktų nuostatų. Komisijos nariai dar iki atrankos komisijos posėdžio buvo susipažinę su visa surinkta medžiaga, charakterizuojančia pretendentus. Komisijos posėdis vyko 2019 m. balandžio 30 d., dalyvavo tik du pretendentai, todėl jie buvo pakviesti į Komisijos posėdį, kad būtų galimybė visapusiškai įvertinti abu pretendentus, nustatyti ar abu dalyviai atitinka keliamus reikalavimus dėl jų gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei šioms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo, sudaryti galimybę abiem pretendentams atsakyti į Komisijos pateiktus klausimus ir priimti objektyvų ir teisingą sprendimą dėl atrankos laimėtojo. Atrankos vykdymo metu nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti ginčo sprendimo teisėtumą, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl Aprašo 20 punkto nuostatų pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.
36. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas kelia tik prielaidas dėl T. P. galimo šališkumo, jo nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus ir deklaratyvaus pobūdžio, neįrodytos, nepaneigia subjektyvaus nešališkumo prezumpcijos nagrinėjamoje situacijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
37. Byloje kilo ginčas pagal pareiškėjo Š. J. skundą dėl Tauragės AVPK 2019 m. balandžio 30 d. protokolinio sprendimo Nr. 85-P1-82, kuriuo atrankos į Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas laimėtoju buvo pripažintas Š. P., o ne atrankoje dalyvavęs pareiškėjas bei įpareigojimo atsakovą skelbti naują atranką į Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas.
38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad padaryti procedūriniai pažeidimai – Komisijos darbe dalyvavęs kitas asmuo, nei nurodyta Tauragės AVPK viršininko įsakyme, pokalbis su pretendentais buvo vykdomas to paties atrankos posėdžio metu, nelaikytini esminiais, galėjusiais iš esmės įtakoti atrankos rezultatus. Taip pat teismas atmetė ir kitus pareiškėjo argumentus dėl Komisijos sudėties neteisėtumo neįtraukiant į ją darbo tarybos atstovo, Komisijos darbe dalyvavusio T. P. šališkumo, posėdžio garso įrašo nedarymo, Komisijos narių dalyvavimo atrankoje neišklausius mokymo atrankos klausimais programos.
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atrankos metu padaryti pažeidimai negali būti laikomi neesminiais, tvirtina, kad Komisijos sudėtis buvo neteisėta, o atranka atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
40. Bylos duomenys patvirtina, kad atranka, kurią įvykdžius buvo priimtas ginčijamas atsakovo Sprendimas, buvo vykdoma į laisvas Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas.
41. Pareigūnų atranką į laisvas pareigūno pareigas reglamentuoja Statuto 28 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais atrankos komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.
42. Pagal Statuto 28 straipsnio 4 dalį atrankos į laisvas pareigūnų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.
43. Tvarkos aprašo 1 punktas nustato, kad šis aprašas reglamentuoja atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno, išskyrus vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas statutinėse įstaigose organizavimo ir vykdymo tvarką. Aprašo (redakcija, galiojusi 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 18 d.) 1 punktas nustatė, kad šis aprašas reglamentuoja atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas kriminalinę žvalgybą vykdančiuose Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniuose ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padaliniuose organizavimo tvarką.
44. Taisyklių skyrius, reglamentavęs atranką į laisvas pareigūno pareigas neteko galios nuo 2019 m. vasario 15 d.
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą bei aplinkybę, kad ginčo atveju buvo vykdoma atranka į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, pagrįstai vadovavosi Aprašo nuostatomis, kaip specialiosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis būtent atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju sudarant atrankos komisiją į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas turėjo būti vadovaujamasi būtent Statuto 28 straipsnio 4 dalimi bei Aprašo nuostatomis. Pagal Aprašo 13 punktą, Atrankos į laisvas pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Komisijos nariais skiriami atranką organizuojančios įstaigos, atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos ar kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnai. Vienu iš atrankos komisijos narių skiriamas padalinio, kuriame yra laisva pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigybė, vadovas. Įsakyme dėl komisijos sudarymo nurodomas komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas, kiti komisijos nariai ir komisijos sekretorius, kuris nėra komisijos narys. Aptartame teisiniame reglamentavime nėra imperatyvaus reikalavimo į Atrankos į laisvas pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas komisiją įtraukti profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovą. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu dėl neteisėtos Komisijos sudėties atmetė pagrįstai.
47. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir dėl to, kad teismas laikė neesminiu pažeidimą, jog Komisijos darbe dalyvavo į jos sudėtį Tauragės AVPK viršininko įsakymu neįtrauktas asmuo – T. P., laikinai ėjęs dėl atostogų negalinčio dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos nario pareigas. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A14-416/2005 suformuluotą taisyklę, minėta ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Taigi šiuo atveju esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Siekiant atsakyti į šį klausimą, turėtų būti vertinamos visos faktinės bylos aplinkybės, inter alia (be kita ko, įskaitant) visa procedūros eiga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011).
48. Kaip minėta, pagal Aprašo 13 punktą vienu iš atrankos komisijos narių skiriamas padalinio, kuriame yra laisva pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigybė, vadovas. Šiuo atveju Komisijos darbe ir posėdyje dalyvavo M. B., Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininkas, t. y. padalinio kuriame yra laisva pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigybė, vadovas. T. P. laikinai ėjo Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus viršininko pareigas, šio skyriaus viršininkui, Komisijos nariui T. V. esant kasmetinėse atostogose, jis pagal pareigybės aprašymą turėjo eiti skyriaus viršininko pareigas jam laikinai negalint eiti pareigų. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisijos darbe dalyvaujant daugiau nei pusei jos narių, neskaitant T. P. (4 iš 6), ir visiems Komisijos nariams vienbalsiai priėmus Sprendimą, T. P. dalyvavimas priimant Sprendimą nevertintinas kaip esminis pažeidimas, dėl kurio galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas.
49. Kaip minėta, Aprašas nustato specialią atrankos tvarką į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas. Tam, kad asmuo galėtų į tokias pareigas pretenduoti, jis turi būti nustatyta tvarka įtrauktas į pretendentų, siekiančių eiti laisvas pareigūnų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas, sąrašą arba į atskirą sąrašą asmenims, kurie siekia eiti laisvas kriminalinę žvalgybą vykdančių pareigūnų, kurių tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, pareigas. Asmuo, prieš jį įtraukiant į aptartus sąrašus, pirmiausia jau turi būti statutiniu valstybės tarnautoju, turi išspręsti kriminalinę žvalgybą reglamentuojančių ir su ja susijusių teisės aktų išmanymo testą, gavęs teigiamą šio testo rezultatą, užpildyti klausimyną, leidžiantį nustatyti pretendentų būdingus asmenybės bruožus ir dalykines savybes ir atlikti kitus veiksmus bei atitikti reikalavimus, numatytus Aprašo 5 ar 6 ir 7 punktuose. Taigi Aprašas numato pradinius atrankos veiksmus, kurie atliekami dar iki Komisijos posėdžio.
50. Pagal Aprašo 20 punktą, įvertinusi pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, tarnybos eigą, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, profesinius pasiekimus, asmenybės charakteristiką, pretendentų tikrinimo ir vertinimo veiksmų, atliktų Aprašo 5 ar 6 ir 7 punktuose nustatyta tvarka, rezultatus, papildomų pretendentų tikrinimo ir vertinimo veiksmų, jei buvo atliekami, rezultatus, kitą asmenį charakterizuojančią informaciją (motyvacija, paskatinimai, tarnybinės nuobaudos, dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose ir kt.), Komisija posėdyje balsuodama priima sprendimą dėl pretendentų eilės sudarymo ir atrankos laimėtojo.
51. Aprašo 21 punktas nustatė, kad balsuojant dėl atrankos laimėtojo ir dviem ar daugiau pretendentų surinkus vienodai Komisijos balsų, šie pretendentai kviečiami į pokalbį, kuris vykdomas kitame Komisijos posėdyje. Apie šio Komisijos posėdžio datą, laiką ir vietą pretendentai informuojami registracijos metu nurodytu elektroninio pašto adresu ar kitu abiem pusėms priimtinu būdu. Apie pokalbį pretendentai informuojami ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pokalbio. Pagal Aprašo 22 punktą Komisijos posėdyje pokalbis su kiekvienu pretendentu vykdomas individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliškumas nustatomas pagal abėcėlę. Pokalbio metu kiekvienas Komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams. Pretendentams gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Po pokalbio su pretendentais Komisija balsuodama priima sprendimą dėl atrankos laimėtojo ir pretendentų eilės sudarymo. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas.
52. Nagrinėjamu atveju iš bylos faktinių aplinkybių ir Protokolo turinio matyti, kad Komisija vieno posėdžio metu sudarė pretendentų eilę, įvykdė pokalbį ir nusprendė dėl atrankos laimėtojo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, paneigiančių, jog buvo atlikti Aprašo 20 punkte nustatyti veiksmai vertinant pretendentus. Abu pretendentai – pareiškėjas ir atranką laimėjusiu pripažintas trečiasis suinteresuotas asmuo Š. P., dalyvavo pokalbyje Komisijos posėdyje. Taigi, jiems buvo sudarytos vienodos galimybės dalyvauti atrankoje iškarto po pretendentų vertinimo. Aprašas, kaip specialioji norma, nenustato reikalavimo pokalbio metu daryti garso įrašą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, padaryti procedūriniai pažeidimai, įskaitant ir nenurodymą priežasčių, dėl kurių kai kurie Komisijos nariai nedalyvavo posėdyje, laikytini neesminiais procedūriniais pažeidimais, nesudarančiais pagrindo spręsti, kad buvo priimtas nepagrįstas ar neobjektyvus Sprendimas.
53. Pažymėtina, kad Aprašo 13 punktas, reglamentuojantis Komisijos sudarymo tvarką nenustato reikalavimo komisijos nariams neišklausius mokymo atrankos klausimais programos. Toks reikalavimas nustatytas Tvarkos aprašo 33 punkte, kuris, kaip minėta, nagrinėjamu atveju netaikytinas. Analogiška išvada darytina ir dėl atrankos eigos fiksavimo garso įraše.
54. Kadangi T. P. dalyvavimas Komisijos darbe esminės reikšmės priimant Sprendimą neturėjo, argumentai dėl jo šališkumo taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad Sprendimas neteisėtas, be to, tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Komisijos posėdžio metu būtų išreiškęs abejonių dėl vieno iš Komisijos darbe dalyvaujančių asmenų šališkumo ar reiškęs jam nušalinimą. Vien tai, jog pretendentas su atrankos komisijos nariu yra pažįstamas arba dirba ar yra dirbęs toje pačioje darbovietėje, savaime neįrodo komisijos nario šališkumo.
55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Š. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.