Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š.J. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Š.P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamo ginčo dalykas – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 30 d. protokolinio sprendimo Nr. 85-P1-82 teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininkas 2019 m. kovo 6 d. tarnybiniu pranešimu (b.l. 33-34) kreipėsi į Tauragės AVPK viršininką, prašydamas paskelbti ir organizuota atranką į laisvą Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybę.

Tauragės AVPK viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 85-V-67 „Dėl atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijos sudarymo“ (b.l. 22-23) buvo sudaryta Komisija.

Tauragės AVPK viršininko 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 85-V-0 buvo pakeistas Tauragės AVPK viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 85-V-67 „Dėl atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijos sudarymo“ 3 punktas.

Įvykusios atrankos rezultatai įforminti Protokole (b.l. 31-32), kuriame nurodyta, jog atranką laimėjo Š.P.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas (Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas), todėl ginčui aktualūs ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl teisės stoti į valstybės tarnybą. Teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė, įtvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė sietina inter alia (be kita ko) su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2007-08-13 nutarimus).

Piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgus į Konstitucijos33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis sąlygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimą). Konstitucinis Teismas 2008-01-22 nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso ar atrankos) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

Atsižvelgus į šią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismas konkurso (atrankos) teisėtumą revizuoja tik konkurso (atrankos) organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant teisės aktų reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013, 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. ne dėl kiekvieno procedūrinio pažeidimo yra panaikinamas aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012). Taigi ginčijamas teisės aktas negali būti naikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti ginčijamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo atsiranda tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas, akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. liepos 24 d.) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1V-256 patvirtintas Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 18 d.).

Policijos pareigūnų atrankos į laisvas pareigūno pareigas teisinius pagrindus nustatantis Statuto 28 straipsnis numato, jog atrankoje į laisvas pareigūno pareigas gali dalyvauti tos pačios ar kitos statutinės įstaigos pareigūnai, atitinkantys šio statuto 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Atrankos metu įvertinama pretendentų profesionalumas, tarnybinė veikla, tinkamumas eiti pareigas, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmė einant konkrečias pareigas, turima kvalifikacija, būtina naujoms pareigoms eiti (1 dalis). Pagal Statuto 28 straipsnio 4 dalį atrankos į laisvas pareigūnų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Taigi, ši teisės norma, kaip blanketinė, nukreipia į Aprašą, nustatantį atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas kriminalinę žvalgybą vykdančiose apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padaliniuose organizavimo tvarką (pagal teisės teorijoje galiojantį principą lex specialis derogat lex generalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d įsakymu Nr. 1v-142 patvirtinto Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 1 punktas numato, jog atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašas reglamentuoja atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno, išskyrus vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas statutinėse įstaigose organizavimo ir vykdymo tvarką. Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, organizavimo tvarką reglamentuoja Aprašas

Pagal Aprašo 13 punktą, atranką į pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas vykdo sudaryta komisija, kuri sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Komisijos nariais skiriami atranką organizuojančios įstaigos, atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos ar kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnai. Vienu iš komisijos narių skiriamas padalinio, kuriame yra laisva pareigūnų, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigybė, vadovas. Įsakyme dėl Komisijos sudarymo nurodomas Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas, kiti Komisijos nariai ir Komisijos sekretorius, kuris nėra Komisijos narys. Aprašo 14 punktas nustato, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisijos posėdis gali vykti, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių. Kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti jos pirmininkas, jo funkcijas atlieka Komisijos pirmininko pavaduotojas.

Jau minėta, Tauragės AVPK viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 85-V-67 buvo patvirtinta Komisijos sudėtis. Tauragės AVPK viršininko 2019 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 85-V-0 3 punktu (b.l. 24-25) Komisijos narys T.J. pakeistas Komisijos nariu T.V. Protokolo turinys (b.l. 31-32) patvirtina, kad 2019 m. balandžio 30 d. posėdyje dalyvavo Komisijos nariai M.N., A.U., T.P., V.M. ir M.B., Protokolą surašė S.K.

Akivaizdu, jog Komisijos sudėtyje buvo asmuo, nesantis Tauragės AVPK viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 85-V-67 patvirtintos Komisijos nariu. Teisinio vertinimo nekeičia atsakovo nurodyta aplinkybė, jog T.P. atrankoje dalyvavo, nes tuo metu laikinai ėjo Tauragės AVPK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas, šiam esant kasmetinėse atostogose. Įvertinus tai, jog neskaitant Komisijos nario T.P., 2019 m. balandžio 30 d. posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Komisijos narių (4 iš 7) ir sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Kadangi Aprašo 23 punkte nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas posėdžio protokole nurodyti komisijos narių, negalinčių dalyvauti posėdyje, nedalyvavimo priežastis, todėl šis pareiškėjo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Aprašo 13 punkte reglamentuota Atrankos į laisvas pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas komisijos sudėtis. Jame nėra numatyta, kad tokioje komisijoje privalo dalyvauti darbo tarybos atstovas, todėl pareiškėjo argumentas, kad neteisėtai į Komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas darbo tarybos atstovas, laikytinas nepagrįstu.

Reikalavimas daryti atrankos posėdžio skaitmeninį garso įrašą numatytas Tvarkos aprašo 45 punkte.

Įvertinus tai, jog reikalavimas daryti atrankos posėdžio skaitmeninį garso įrašą Apraše nėra numatytas, pareiškėjo teiginys, kad ginčo atveju turėjo būti daromas atrankos posėdžio garso įrašas laikytinas nepagrįstu.

Reikalavimas išklausyti mokymo atrankos klausimais programą nustatytas Tvarkos aprašo 33 punkte.

Kadangi Apraše reikalavimas išklausyti mokymo atrankos klausimais programą nenumatytas, šis skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Analizuojant, ar buvo pažeista atrankos vykdymo eiga, būtina įvertinti, ar ginčo atveju Komisija tinkamai taikė Aprašo 20 ir 21 punktų nuostatas.

Pagal Aprašo 20 punktą, įvertinusi pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, tarnybos eigą, turimą kvalifikaciją būtiną naujoms pareigoms eiti, profesinius pasiekimus, asmenybės charakteristiką, pretendentų tikrinimo ir vertinimo veiksmų, atliktų Aprašo 5 ar 6 ir 7 punktuose nustatyta tvarka, rezultatus, papildomų pretendentų tikrinimo ir vertinimo veiksmų, jei buvo atliekami, rezultatus, kitą asmenį charakterizuojančią informaciją (motyvacija, paskatinimai, tarnybinės nuobaudos, dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose ir kt,), Komisija posėdyje balsuodama priima sprendimą dėl pretendentų eilės sudarymo ir atrankos laimėtojo. Tuo atveju, kai balsuojant dėl atrankos laimėtojo ir dviem ar daugiau pretendentų surinkus vienodai Komisijos balsų, šie pretendentai kviečiami į pokalbį, kuris vykdomas kitame Komisijos posėdyje (Aprašo 21 punktas).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad atrankos laimėtojas gali būti nustatomas dviem būdais: 1) įvertinus pretendentą pagal Aprašo 20 punkte nurodytus kriterijus; 2) tuo atveju, kai surenkamas vienodas komisijos narių balsų skaičius (pagal Aprašo 20 punktą), pretendentai kviečiami į pokalbį ir po pokalbio, nustatomas laimėtojas. Imperatyvus reikalavimas pokalbio procedūrą organizuoti kitame atrankos posėdyje yra sietinas su objektyvumo kriterijumi, kad į pareigas būtų paskirtas labiausiai visus kriterijus atitinkantis pretendentas.

Nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog abu pretendentai buvo įvertinti pagal Aprašo 20 punkte nurodytus kriterijus. Įvertinus tai, kad pagal Aprašo 20 punktą atrankos laimėtojas gali būti nustatomas ir pretendentų nekviečiant į posėdį, aplinkybė, kad ginčo atveju pokalbis su pretendentais buvo vykdomas to paties atrankos posėdžio metu, negali būti vertinama kaip esminis procedūrinis pažeidimas, galėjęs įtakoti ginčo sprendimo teisėtumą.

Pažymėtina, jog Apraše nėra nustatyti konkretūs atrankos dalyvių atsakymų į jiems pateikiamus klausimus vertinimo kriterijai. Pretendentų žinių patikrinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą ir yra kiekvieno atrankos komisijos nario diskrecija. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju vertintina, ar Komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.

Byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių paneigti faktą, kad pateikiant klausimus pretendentams, buvo laikomasi Aprašo 22 punkto nuostatų. Teismo nuomone, pokalbio su pretendentu trukmė negali būti įrodymu, kad skyrėsi pretendentams užduotų klausimų sudėtingumas. Pareiškėjo teiginys, jog pretendentas Š.P. ir Komisijos nariu buvęs T.P. buvo pažįstami, todėl Š.P. galėjo žinoti dalį klausimų, nepagrįstas įrodymais, todėl vertintinas kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė.

Kadangi nustatyti procedūriniai pažeidimai nelaikytini esminiais, galėjusiais esminiai įtakoti atrankos rezultatus, reikalavimas Protokolą panaikinti ir atsakovą įpareigoti iš naujo organizuoti atranką į Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, laikytinas nepagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.