Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta 24 parų arešto bausmė, kuri, remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 16 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu V. S. paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 14 MGL (700 Eur) bauda – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą baudos bausmę, ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 16 (šešiolikos) parų areštas ir 14 MGL, t. y. 700 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 14 d. nuosprendžio pateikė tik prokurorė, kuri neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei jos kvalifikavimo, tik prašo sugriežtinti (padidinti) nuteistajai pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirtą arešto bausmę, ir, atitinkamai, galutinę subendrintą bausmę. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skiriant ir individualizuojant V. S. bausmę. Kadangi nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK normų, tame tarpe ir nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, pakeitimai, teisėjų kolegija aptars ir įvertins tuos baudžiamojo įstatymo pakeitimus, kurie gali turėti reikšmės nuteistosios teisinei padėčiai.

6. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai V. S. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymima, kad, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, vertinant, ar nuteistajai paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri laikytina lengvinančia V. S. teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

8. Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmens asmenybę, nėra per švelni ar per griežta.

9. Pirmosios instancijos teismas, dėstydamas motyvus dėl bausmės V. S. skyrimo, teisingai nurodė, kad nuteistoji iš savanaudiškų paskatų padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad ji prisipažino kalta, neapsunkino proceso ir nevilkino bylos nagrinėjimo. Nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Motyvuodamas bausmės skyrimą nuteistajai, pirmosios instancijos teismas aptarė ir ją charakterizuojančius duomenis – nuosprendyje nurodyta, kad V. S. nedirba, neįgalumo neturi, yra teista penkis kartus, visus juos iš už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, paskutiniu nuosprendžiu jai paskirtos baudos bausmės yra nesumokėjusi, be to, per vienerių metų laikotarpį yra labai daug kartų bausta administracinėmis nuobaudomis, daugiausiai už smulkias vagystes, paskirtų administracinių baudų nemoka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, konstatavęs, jog nuteistoji nuolat daro analogiškas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas nusprendė skirti jai griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, tačiau atsižvelgdamas į pagrobto turto turinį, į veikos nedidelį pavojingumą, nustatė jos dydį mažesnį, nei už baudžiamojo nusižengimo padarymą galimos skirti arešto bausmės vidurkį.

10. Teisėjų kolegija, pritardama prokurorės apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajai skirtinos arešto bausmės dydį, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė tam faktui, jog nuteistoji pagrobė du parfumuoto vandens buteliukus, kurių bendra vertė sudarė 194,40 Eur, tuo pažeisdamas BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios įpareigoja teismą parenkant švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustatant skiriamos bausmės dydį, įvertinti ne tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, bet ir visas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Be to, nustatydamas nuteistajai skirtinos arešto bausmės dydį pirmosios instancijos teismas taipogi neatsižvelgė į tai, ar tokios trukmės arešto bausme įmanoma pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Visa tai lėmė, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė V. S. aiškiai per švelnią bausmę, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl neteisingai paskirtos bausmės.

11. Nors nuteistosios įvykdyta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, pagrobtas turtas priklauso juridiniam asmeniui, jo vertė artima minimaliai ribai, nuo kurios už vagystę taikoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė, vis tik, šiuo atveju negalima ignoruoti ir to, kad nuteistoji nusikalto veikdama tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, veika baigta, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykis vienodas. Analizuodama nuteistąją charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog V. S. Lietuvos Respublikoje praeityje yra teista daugiau nei penkis kartus – viso vienuolika kartų. Be to, kartą už vagystę ji teista ir Lenkijoje. Nors ankstesni šeši teistumai šiuo metu jau išnykę, vis tik, jie ne tik kad gali, bet ir turi būti vertinami vertinant nuteistosios asmenybę. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo taip pat matyti, kad V. S. nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdama nepilnametė, buvo teista daugiausiai būtent už turtinius nusikaltimus – plėšimą, sukčiavimą, vagystes. Be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistosios atžvilgiu buvo priimtas dar vienas nuosprendis – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendis, kuriuo V. S. pripažinta kalta už analogiškos prekės – kvepalų – iš parduotuvės vagystę. Nors pastarasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, tačiau iš jo turinio matyti, kad nuteistoji bylos nagrinėjimo metu savo kaltės neginčijo. Remiantis administracinių nusižengimų registro išrašu taip pat nustatyta, jog už kvepalų bei kito turto vagystę nuteistoji daugybę (keliasdešimt) kartų bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Vagystes jį vykdo sistemingai bei visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Panevėžyje, Vilniuje, Šiauliuose, Kaune, Klaipėdoje. Paminėtos aplinkybės, įvertinus ir tai, kad V. S., būdama darbingo amžiaus bei neturėdama nustatymo neįgalumo, niekur nedirba, rodo, kad šioje byloje jai inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta tikrai ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, o yra tik loginis jos pasirinkto gyvenimo būdo padarinys.

12. Bylos duomenys taipogi patvirtinta, jog ankstesniu – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu V. S. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (nedidelės vertės svetimo turto vagystę) buvo paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri, nebuvo pakankama bausmės tikslams pasiekti, kadangi nuteistoji ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdama jų turtą. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo tikėti, kad šiuo atveju apylinkės teismo paskirta vos 24 parų arešto bausmė, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bus pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tam, kad tokie tikslai būtų pasiekti, V. S. turi būti paskirta maksimalios trukmės, galimos skirti už baudžiamąjį nusižengimą, arešto bausmė, kaip to ir prašoma prokurorės skunde, t. y. 45 parų arešto bausmė. Kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

13. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus V. S. naują bausmę, keistina ir nuosprendžio dalis dėl už šią veiką jai paskirtos bausmės subendrinimo su bausme, nuteistajai paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais V. S. paskirtas bausmes pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 65 straipsnio 2 dalimi, todėl ta pačia tvarka ir būdu bausmės bendrinamos ir šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu.

14. Pagal nusikalstamos veikos padarymo bei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą buvo galima tik asmeniui tokios rūšies bausme nuteistam pirmą kartą. Pagal naują BK 75 straipsnio redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) 1 dalį, arešto bausmės vykdymas gali būti atidedamas ir tuo atveju, kai asmuo yra anksčiau teistas šia bausme, ir šis pakeitimas laikytinas lengvinančiu V. S., kuriai arešto bausmė jau buvo skirta minėtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, teisinę padėtį. Vis tik, bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į jau aptartus V. S. charakterizuojančius duomenis, ankstesnius jos teistumus ir baustumus administracine tvarka, šioje byloje jai inkriminuotos nusikalstamos veikos tyčinį ir savanaudišką pobūdį, tai, kad ji yra būdingo jai nusikalstamo elgesio modelio dalis, bei nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistosios elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, šiuo atveju nėra. Be to, sprendimas atidėti nuteistajai paskirtos arešto bausmės vykdymą neabejotinai formuotų ir nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmą, kas tik paskatintų V. S. ir toliau vykdyti vagystes ar dar sunkesnes ir pavojingesnes nusikalstamas veikas. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, arešto bausmės vykdymas nuteistajai neatidėtinas.

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 7 d. pažyma Nr. APD-2025-02940 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąją V. S., sudaro 137,50 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistosios valstybei.

16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

17. Kadangi ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokurorės apeliacinį skundą, antrinė teisinė pagalba V. S. buvo teikiama ne jos iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), be to, nuteistoji niekur nedirba, turi įsiskolinimų dėl administracinių nusižengimų bylose jai paskirtų nesumokėtų baudų, duomenų apie jos turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį išieškojimą, byloje taip pat nėra, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistosios išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 14 d. nuosprendį dalyje dėl V. S. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirtos bausmės bei jos bendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nuteistajai V. S. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirtą 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę padidinti iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. S. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda – ir paskirti V. S. galutinę subendrintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą ir 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Nepriteisti iš nuteistosios V. S. valstybės naudai 137,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 7 d. pažymą Nr. APD-2025-02940.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.