- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- 1-608-673/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37910-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 5 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teista 5 kartus (ankstesni teistumai išnykę):
1) 2023-05-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;
2) 2023-07-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 7 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 240 valandų, per mėnesį dirbant po 30 valandų;
3) 2023-09-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023-05-31) – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
4) 2023-11-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2023-07-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė. 2024-03-26 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-11-09 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-25 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė, bausmę atlikusi;
5) 2024 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį – 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda, baudą sumokant per 2 mėnesius (iki 2024-08-13), baudos nesumokėjusi,
kaltinama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atvira vagyste).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024 m. rugsėjo 10 d. 18.18 val., V. S., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „Eurokos“, esančios Islandijos pl. 32, Kauno m., veikdama kartu su tyrimo metu nenustatyta moterimi, slapta pagrobė nedidelės bendros 194,90 Eur vertės svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tai yra parduotuvėje esant kitiems klientams, iš parfumerijos lentynos paėmė vieną parfumuotą vandenį „Yves Saint Laurent Mon Paris“ 50 ml - 115 eurų vertės ir vieną parfumuotą vandenį „Paco Rabanne Fame“ 30 ml - 79,90 eurų vertės, iš kurių pirmą parfumuotą vandenį perdavė tyrimo metu nenustatytai moteriai, kuri, jai matant, paslėpė po savo dėvimais rūbais, o kitą – pati paslėpė savo rūbuose, po ko abi iš parduotuvės išėjo už prekes nesumokėjusios.
Kaltinamoji V. S. (posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu per ZOOM programą) prisipažino, kad slapta pagrobė svetimą turtą. Patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku parduotuvėje buvo su kita moterimi, kurios anketinių duomenų nežino, ji buvo iš Ukrainos, po ko išvažiavo. Neginčijo, kad abi pagrobė du buteliukus parfumuoto vandens, bet tai padarė slapta. Pagrobto turto pavadinimų ir vertės, nurodytų kaltinime, neginčijo. Vieną buteliuką parduotuvėje padavė moteriai ir ta jį paslėpė savo rūbuose, o kitą buteliuką pati paslėpė savo rūbuose, po ko abi išėjo iš parduotuvės nesumokėjusios. Ta kita moteris buvo pilnametė. Niekas nepastebėjo, kaip jos pavogė turtą. Pagrobtą turtą pardavė. Gailisi. Su civiliniu ieškiniu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą apie kaltinime nurodyto turto vagystę, pridėti turto vertę įrodantys duomenys (1 t., b. l. 15-21).
Liudytoja D. G.parodė, kad (duomenys neskelbtini). Darbo kaltinime nurodytu laiku metu jokių įtartinų asmenų parduotuvėje nepastebėjo. Kitą dieną atėjusi į savo darbo vietą pastebėjo, kad lentynose trūksta kaltinime nurodytų prekių. Kolegos nurodė, kad jie tų prekių nepardavė. Ji peržiūrėjo minėtų prekių pardavimus parduotuvėje, sutikrino likučius ir pastebėjo, kad trūksta būtent kaltinime nurodytų dviejų prekių. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus pamatė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 18.18 val., parduotuvėje esant ir kitiems klientams, iš lentynų tas dvi prekes paėmė romų tautybės moteris. Vieną prekę ji padavė kitai romų tautybės moteriai. Abi moterys po prekę paslėpė savo rūbuose ir nesumokėjusios iš parduotuvės išėjo (1 t., b. l. 70-71).
Pateiktame aprašytame vaizdo įraše matyti, kaip parfumerijos parduotuvės salėje, prie lentynų vaikšto dvi moterys Nr. 1 ir Nr. 2. Moteris Nr. 1 atpažįstama, kaip galimai V. S.. Moteris Nr. 2. 35-40 metų amžiaus, juodų plaukų, be kitų rūbų vilki juodos spalvos sijoną. Užfiksuota, kaip moteris Nr. 1 nuo lentynos paima prekę baltos spalvos pakuotėje. Moteris Nr. 2 paimta tą prekę iš moters Nr. 1 rankų ir prekę, žiūrint moteriai Nr.1, paslepia po savo rūbais. Moteris Nr. 1 iš lentynos paima kitą prekę tamsios spalvos pakuotėje ir paslepia po savo rūbais. Pirma iš parduotuvės pro apsaugos vartelius išeina moteris Nr. 1, paskui - moteris Nr. 2. Vaizdo įrašas fotografuotas (1 t., b. l. 43-47).
Iš policijos pareigūno (ų) tarnybinių pranešimų matyti, kad nustatyta, jog vagystę padarė V. S., kuri žinoma policijos įstaigoje dėl vagysčių iš parduotuvių (1 t., b. l. 46, 51)
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. 18.18 val., V. S., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „Eurokos“, esančios Islandijos pl. 32, Kauno m., veikdama kartu su tyrimo metu nenustatyta moterimi, slapta pagrobė nedidelės bendros 194,90 Eur vertės svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tai yra parduotuvėje esant kitiems klientams, iš parfumerijos lentynos paėmė vieną parfumuotą vandenį „Yves Saint Laurent Mon Paris“ 50 ml - 115 eurų vertės ir vieną parfumuotą vandenį „Paco Rabanne Fame“ 30 ml - 79,90 eurų vertės, iš kurių pirmą parfumuotą vandenį perdavė tyrimo metu nenustatytai moteriai, kuri, jai matant, paslėpė po savo dėvimais rūbais, o kitą – pati paslėpė savo rūbuose, po ko abi iš parduotuvės išėjo už prekes nesumokėjusios.
Kaltinamoji prisipažino padariusi vagystę, pagrobto turto kiekio ir vertės neginčijo, tačiau nuosekliai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad vagystę padarė slaptai, niekam nematant ir nesulaikius.
Atvirosios vagystės (BK 178 straipsnio 2 dalis) esminis požymis yra tai, kad kaltininkas veikia atvirai, viešai, esant daikto savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą ir kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę.
Atsižvelgiant į tai, kad nors parduotuvėje ir buvo kitų asmenų, kaip tai matyti iš vaizdo įrašų, be to, netoli kaltinamosios ir jos bendrininkės pirmo daikto vagystės metu stovėjo vyras, tačiau nėra ir nebuvo gauta jokių duomenų, kad kas nors, be kaltinamosios bendrininkės, matė, kaip yra vagiamas svetimas turtas.
Vienintelė byloje apklausta liudytoja D. G. nurodė, kad apie tai, jog iš parduotuvės buvo pagrobtas kaltinime nurodytas turtas - ji suprato tik kitą dieną. Be to, iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad šalia kaltinamosios ir jos bendrininkės stovėjęs vyras visą laiką kalbėjosi telefonu ir į kaltinamosios bei nenustatytos nusikalstamos veikos padarymo bendrininkės veiksmus nekreipė dėmesio, kaip ir kiti po parduotuvę vaikščioję parduotuvės lankytojai. Išeinančios iš parduotuvės nei kaltinamoji, nei kartu su ja buvusi bendrininkė, sulaikytos nebuvo, dėl to, kad jos vagia svetimą turtą - niekas pretenzijų joms neišsakė, parduotuvės darbuotojams nepranešė.
Taigi išnagrinėjus/ištyrus byloje prokuratūros pateiktus įrodymus darytina išvada, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamoji, veikdama kartu su kita tyrimo metu nenustatyta bendrininke, svetimą turtą pavogė atvirai, tai yra turto vagystės faktą suvokiant kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkais, apie ką kaltinamoji ir jos bendrininkė žinojo, suvokė, tačiau tai ignoravo, todėl, kaip teismas įrodymų tyrimo stadijoje pranešė (BPK 255 straipsnis), kaltinamosios veika turi būti kvalifikuojama ne kaip atvira, bet kaip slapta svetimo turto vagystė.
Kadangi kaltinamosios pagrobto turto vertė didesnė nei 3 MGL (150 Eur), bet mažesnė nei 10 MGL (500 Eur), jos veika turi būti kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas.
Kaip jau minėta, kaltinamoji kalta slapta pagrobus kaltinime nurodytą turtą prisipažino visiškai, pagrobto turto kiekio ir vertės neginčijo.
Kaltinamosios kaltę įrodo: nukentėjusio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; turto vertę įrodantys duomenys; jau aptarti liudytoja D. G.parodymai; vaizdo iš parduotuvės įrašas, iš kurio matyti, kaip būtent kaltinamoji, kaip tai matyti ir iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, veikdama su kita tyrimo metu nenustatyta bendrininke, pavogė dvi prekes ir iš parduotuvės išėjo už tas prekes nesumokėjus.
Baudžiamąjį nusižengimą kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.
Nusikalstama veika baigta, nes kaltinamoji turėjo realią galimybę naudotis ir disponuoti pagrobtu svetimu turtu.
Kaltinamoji patvirtino, kad nusikalstamą veiką padarė su bendrininke, kurios anketinių duomenų nežino, tačiau kuri buvo pilnametė. Iš vaizdo įrašo taip pat negalima daryti išvados, kad su kaltinamąja buvusi nenustatyta moteris negali atsakyti pagal įstatymą. Todėl teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad nusikalstamą veiką kartu su kaltinamąja dariusi byloje nenustatyta moteris negali atsakyti dėl jos amžiaus ar gebėjimo suvokti ir valdyti savo veiksmus (BK 24 str. 1 d.). O kadangi nusikalstamus veiksmus kaltinamoji padarė bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytu kitu asmeniu, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą - įrodyta, kad ji su tuo asmeniu veikė bendrininkų – bendravykdytojų grupėje.
Teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, daro išvadą, kad V. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (nedidelės vertės slaptą svetimo turto pagrobimą).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta prisipažino, proceso neapsunkino, bylos nagrinėjimo nevilkino (BK 59 straipsnio 2 dalis). Pripažinti, kad ji nuoširdžiai gailisi, atsižvelgiant į jos kriminalinę ir administracinių nusižengimą praeitį - nėra pagrindo.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei; veika padaryta iš savanaudiškų paskatų; į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės; į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: teista 5 kartus, visus kartus už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės neatlikusi (1 t., b. l. 117), 1 metų bėgyje labai daug (1 t., b. l. 119-177) kartų bausta administracinėmis nuobaudomis, daugiausia už smulkias vagystes, paskirtų administracinių baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, nedirba, neįgalumo neturi.
Išvadų nedarančiai kaltinamajai, nuolat darančiai analogiškas nusikalstamas veikas, skirtina arešto bausmė (BK 49 straipsnis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į pagrobto turto turinį, į veikos nedidelį pavojingumą – mažesnė, nei galimos skirti arešto bausmė vidurkis (BK 54 str. 3 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis) ir visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2024 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda (BK 64 str. 2 d., 65 str. 2 d.), bei šiuo nuosprendžiu skiriamą arešto bausmę pasiunčiant atlikti į kalėjimą, nes, atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nėra jokio pagrindo jos vykdymo atidėti.
Kardomoji priemonė.
Kaltinamoji šioje byloje nebuvo sulaikyta, jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo jį vykdyti.
Civilinis ieškinys.
Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 194,90 Eur turtinės žalos, kurią sudaro pagrobto turto vertė, atlyginimo (1 t., b. l. 25-27).
Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu sutiko.
Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamosios kaltę, nustačius, jog civilinė ieškovė patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo esant realiam ir įrodymam, nekeliančiam abejonių, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant civilinei ieškovei iš kaltinamosios prašoma turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).
Daiktinis įrodymas.
CD diskas su vaizdo įrašu, saugomas voke byloje, paliktinas toliau saugoti byloje (1 t., b. l. 36).
Proceso išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai gynybą užtikrino teismas, į kaltinamosios sudėtingą turtinę padėtį, į tai, jog šiuo nuosprendžiu jai skiriama reali bausmė ir priteisiamas ieškinys, kurį atlyginti kaltinamajai yra prioritetinė pareiga, VGTP paskirto gynėjo išlaidos (162,50 Eur, 2025-01-07 pažyma Nr. APD-2025-00167) iš kaltinamosios valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
V. S. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas), ir nuteisti – 24 parų arešto bausme;
remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę 1/3 mažinti ir paskirti - 16 parų areštą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 14 MGL (700 Eur) bauda - prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą baudos bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 16 (šešiolikos) parų areštą ir 14 MGL, tai yra 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00) baudą.
Arešto bausmę paskirti atlikti kalėjime.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Išaiškinti nuteistajai, kad: 1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai, 2) nuteistoji, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Panevėžio (moterų) kalėjimą (P. P. g. 12, Panevėžys, tel. +370 455 84970) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma apie pranešto kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą, 3) nuteistųjų, kurie patys neatvyksta atlikti arešto bausmės, paiešką atlieka policija.
Baudą kaltinamoji privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 str.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nuteistosios sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Priteisti iš kaltinamosios V. S. 194,90 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų 90 ct) turtinę žalą civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Daiktinį įrodymą – vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti toliau saugoti byloje.
Proceso išlaidų iš kaltinamosios valstybei nepriteisti.
Nuosprendis, kuris bus siunčiamas tik į paties kaltinamojo nurodytą el. paštą, su kuo kaltinamasis sutiko, per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).