Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant atsakovui V. M., atsakovo atstovui advokatui V. K., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1176-494/2011 pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. M. ir V. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, tretieji asmenys Vilniaus 3-ieji vaikų globos namai, Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius teismo prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią A. M. jos dukters S. M. atžvilgiu; laikinai apriboti motinos valdžią A. M. jos vaikų V. M., R. B. ir A. J. atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. M. jo dukrų V. M. ir S. M. atžvilgiu; priteisti iš A. M. jos nepilnamečių vaikų S. M., V. M., R. B. ir A. J. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, globojančiai institucijai pervedant lėšas į vaikų asmenines sąskaitas; priteisti iš V. M. jo dukrų S. M. ir V. M. išlaikymui po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, globojančiai institucijai pervedant lėšas į vaikų asmenines sąskaitas; nustatyti S. M. nuolatinę globą (rūpybą), jos globėju (rūpintoju) paskirti Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti Žolyno g. 47, Vilniuje; nustatyti V. M., R. B. ir A. J. nuolatinę globą (rūpybą) jų globėju (rūpintoju) paskirti Vilniaus miesto 3-iuosius vaikų globos namus ir vaikų gyvenamąją vietą nustatyti Vinco Grybo g. 29, Vilniuje; paskirti A. J., R. B., V. M. ir S. M. gaunamų lėšų tvarkytoju vaikus globojančias institucijas Vilniaus miesto 3-iuosius vaikų globos namus ir Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad atsakovė A. M. yra neatsakinga ir įstatymo tėvams nustatytų pareigų tinkamai neatlieka, nesirūpina, kad jos vaikams A., R. ir V. būtų užtikrintos tinkamos sąlygos vystytis, nors savo elgesį vertina kaip tinkamą ir rūpestingą. Teismas darė išvadą, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ryšys tarp jos ir vaikų A., R. ir V. nėra visiškai nutrūkęs, bei vadovaujantis vaikų interesais, sprendė, kad yra pagrindo tikėtis, jog padėtis pasikeis, todėl atsakovei motinos valdžia šių vaikų atžvilgiu apribotina laikinai. Teismas nustatė, kad atsakovė, pagimdžiusi dukrą S., jos atsisakė, mergaitė nuo pat gimimo gyvena Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Atsakovė mergaitę aplankė tik vieną kartą, ja rūpintis ir auginti neturi sąlygų ir neketina to daryti, kiti atsakovės vaikai apie S. nieko nežino ir nėra jos matę, ryšio tarp atsakovės ir vaiko nėra ir nėra pagrindo tikėtis, kad situacija gali pasikeisti. Atsižvelgiant į tai bei į vaiko interesus, teismas darė išvadą, kad atsakovė dėl savo kaltės yra visiškai nusišalinusi nuo savo dukters S. priežiūros, todėl jai neterminuotai apribotina motinos valdžia šios dukters atžvilgiu. Teismas taip pat nustatė, kad nepilnametės V. ir S. dėl objektyvių aplinkybių negali gyventi su tėvu, atsakovu V. M., atsakovas dėl savo kaltų veiksmų negali vykdyti tėvo pareigų vaikams, todėl atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia šių vaikų atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad, pasak atsakovės, S. tėvas yra ne atsakovas, tačiau vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą įrašyti vadovaujantis įstatymu, todėl nenuginčijus tėvystės atsakovas yra laikomas S. tėvu ir jam kaip tėvui kyla visos įstatymo nustatytos tėvų teisės ir pareigos. Teismas nurodė, kad atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams. Atsižvelgiant į išliekančią tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus net apribojus tėvų valdžią, į vaikų interesus, amžių ir poreikius bei atsakovų turtinę padėtį, teismas iš atsakovės priteisė jos vaikams A., R., V. ir S. išlaikymą po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, o iš atsakovo – V. ir S. išlaikymą po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės.

Ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius prašė atsakovo V. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą. Nurodė, kad byloje nebuvo atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, atsakovas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie bylą ir turėjo pakankamai laiko pasiruošti jos nagrinėjimui. Bylos aplinkybės yra aiškios, atsakovo visiškas nusišalinimas nuo vaikų auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo akivaizdus. Tai reiškia, kad buvo atsiradęs teisinis pagrindas, taikant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus bei prioritetinį nepilnamečių vaikų gynimo principą, nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas tėvo pareigų savo vaikų atžvilgiu nevykdo todėl, jog yra nubaustas kalėti už žmogžudystę. Tai liudija apie tai, kad jis negali nei dabar, nei ateityje tinkamai auklėti savo vaikų (jo žiaurus elgesys kitų žmonių atžvilgiu morališkai žaloja ir jo pačio vaikus). Šios aplinkybės paneigia atsakovo teiginį, kad byloje nenustatyta, kuo pasireiškusi atsakovo kaltė dėl tėvo pareigų nevykdymo vaikų atžvilgiu. Pats faktas, kad vaikai šiuo metu yra globojami vaikų globos įstaigoje rodo, jog atsakovas kaip vaikų įstatyminis atstovas netinkamai įgyvendina savo kaip tėvo teises vaikų atžvilgiu. Atsakovas dėl savo kaltės (padarė nusikalstamą veiką) negali tinkamai prisidėti prie vaikų auklėjimo ir tai laikoma vengimu atlikinėti savo įstatymines tėvo pareigas vaikų atžvilgiu. Kadangi atsakovas dėl savo kaltės padarant tyčinį nusikaltimą ilgam laikotarpiui atsidūrė pataisos namuose ir dėl to neturi galimybės pasirūpinti savo vaikais, galima konstatuoti, kad yra teisinis pagrindas taikyti jam neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Teismas argumentuotai pateikė teisinį pagrindą, kodėl būtina neterminuotai riboti atsakovui jo tėvo valdžią. Atsakovas laisvės atėmimu buvo nubaustas 2008-02-22, tai reiškia, kad iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas jau daugiau nei 2 metus dėl savo kaltės buvo visiškai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo. Tai paneigia atsakovo teiginį, kad teismas neadekvačiai įvertinojo atsakovo galimybes ir įsipareigojimus vaikų atžvilgiu, jo asmenybę ir pažadus, ankstesnį ir dabartinį elgesį. Atsakovui neužkirstas kelias pasikeitus aplinkybėms ir pradėjus tinkamai įgyvendinti savo įstatymines teises vaikų atžvilgiu, ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Ieškovas nesutiko su atsakovo prašymu sumažinti priteisto išlaikymo dydį, nes priteista išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra mažesnė negu nustatyta pagal teismų formuojamą praktiką, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais – gimimo liudijimu Nr. 685198 ir (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. 491 (t. I, b.l. 8-9), – pagal kuriuos atsakovas V. M. yra nepilnametės S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, skundžiamu sprendimu neterminuotai apribojo atsakovo tėvo valdžią S. M. atžvilgiu ir priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2011-03-08 iki dukters pilnametystės. Tačiau, jau priėmus skundžiamą teismo sprendimą, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2338-723/2011 (t. II, b.l. 43-44) pripažino, kad atsakovas nėra S. M. tėvas. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl sukelia teisines pasekmes tiek ginčo šalims, tiek byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 182 straipsnis). Vilniaus rajono apylinkės teismui priėmus nurodytą sprendimą laikoma, kad atsakovas nebeturi asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų, atitinkamai ir tėvo valdžios S. M. atžvilgiu, kadangi nėra jos tėvas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo tėvo valdžios neterminuoto apribojimo ir išlaikymo priteisimo S. M. atžvilgiu naikintina.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad jo galimybė dalyvauti teismo procese buvo apribota. Bylos medžiaga patvirtina, kad dar 2011-03-15 atsakovas buvo informuotas apie teisme priimtą ieškovo ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (t. I, b.l. 126). 2011-03-30 teisme gautas atsakovo prašymas pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti (t. I, b.l. 134). 2011-03-31 nutartimi teismas atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė atsakovui maksimalų įstatymo numatytą terminą atsiliepimui pateikti (t. I, b.l. 135). Atsakovas iki 2011-05-02 teismo posėdžio atsiliepimo nepateikė, nors apie teismo posėdį buvo tinkamai informuotas, jame nedalyvavo ir pageidavimo dalyvauti nepareiškė (t. I, b.l. 141). Atsakovo atsiliepimas į ieškovo pareikštą ieškinį teisme gautas tik po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo (t. I, b.l. 157, 162). Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turėjo galimybę laiku ir tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui bei pateikti visus savo atsikirtimus į ieškovo keliamus reikalavimus, tačiau savo procesinėmis teisėmis tinkamai nepasinaudojo.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pritaikyti atsakovui laikiną tėvo valdžios apribojimą jo dukters V. M. atžvilgiu, nes, anot atsakovo, iki suėmimo jokių neigiamų duomenų apie jo elgesį dukters atžvilgiu nėra. Byloje esantys įrodymai – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2011-03-14 pažyma (t. I, b.l. 125) ir Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Maišiagalos policijos nuovados 2008-04-18 raštas (t. I, b.l. 81) – patvirtina, kad atsakovas dar 2008-04-25 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 181¹ straipsnio „Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams“ pažeidimą. Iš byloje esančio Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos 2008-04-29 Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akto Nr. 52 (t. I, b.l. 79-80) matyti, kad patikrinimo metu abu atsakovai blogai prižiūrėjo savo vaikus, todėl buvo siūloma įtraukti atsakovų šeimą į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas buvo nuteistas kalėti už žmogžudystę aštuoneriems metams, parodo atsakovo neatsakingą ir nerūpestingą požiūrį į savo dukterį V. M. (t. II, b.l. 7-17). Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas buvo neaktyvus nagrinėjant bylą, savo iniciatyva neišreikalavo dokumentų apie atsakovo asmenybę, elgseną, tame tarpe ir dukters atžvilgiu, iki atsakovo suėmimo. Įvertinus visą bylos medžiagą matyti, kad ieškovas teismui pateikė pakankamus ir išsamius duomenis, reikalingus teisingam bylos išnagrinėjimui, be to, ir pats teismas savo iniciatyva rinko papildomus įrodymus (t. I, b.l. 118-123), taigi buvo pakankamai aktyvus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria neterminuotai apribota atsakovo tėvo valdžia jo dukters V. M. atžvilgiu, yra teisėta ir pagrįsta. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo neterminuotas tėvo valdžios apribojimas dukters atžvilgiu, jam išėjus į laisvę, gali būti panaikinamas, jeigu atsakovas įrodys, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti dukrą, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus dukters interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad iš jo priteistas 300 Lt dydžio periodinis išlaikymas dukrai V. M. yra neadekvatus atsakovo gaunamoms pajamoms ir turtinei padėčiai.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Šiame straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tai yra teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Byloje esanti 2011-05-17 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t. II, b.l. 21) patvirtina, kad atsakovo gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį sudaro 357,87 Lt. Dabartiniu metu gauti didesnes pajamas atsakovas galimybių neturi, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vadinasi, tuo atveju, jeigu atsakovas būtų įpareigotas dukrai teikti pirmosios instancijos teismo priteistą 300 Lt dydžio periodinį išlaikymą, atsakovui patenkinti savo poreikius liktų pernelyg maža suma – apie 57,87 Lt. Teisėjų kolegijos sprendimu, atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia savo dukrai V. M. teikti 150 Lt dydžio periodinį išlaikymą. Esant nustatytoms aplinkybės, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina – iš atsakovo dukters V. M. išlaikymui priteista 300 Lt dydžio suma, mokama kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, sumažintina iki 150 Lt.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui buvo ir yra teikiama antrinė teisinė pagalba nagrinėjamoje byloje (t. I, 167-168, t. II, b.l. 37-38), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti iš atsakovo valstybei 234,10 Lt žyminio mokesčio už tėvų valdžios apribojimą ir išlaikymo priteisimą naikintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria neterminuotai apribota atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžia jo dukters S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir priteistas jos išlaikymas.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo V. M. 234,10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteistą iš atsakovo V. M. jo dukters V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamą 300 Lt išlaikymo dydį nuo 2011-03-08 iki dukters pilnametystės sumažinti iki 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimt litų).

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.