Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui R. S., trečiasis asmuo Swedbank, AB, bankas, dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dalyje, kurioje atsakovas ieškinį pripažįsta, teismo sprendimas surašytinais sutrumpintais motyvais

Šalių paaiškinimais, byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad bendras sutuoktinių gyvenimas neįmanomas, nes šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Atsižvelgiant į tai, kad šalys neprašo skirti termino susitaikyti, sutuoktiniai kartu bendrai negyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, konstatuotina, kad santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina, šalių sutikimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3227 str., 3.51-3.54 str., 3.61 str. 2-3 d.); ieškovei paliktina santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovui prigimtinė pavardė – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau įgijo automobilį O. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsakovas neprieštarauja, todėl automobilis O. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 str. 2 d.). Ieškovės vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos, todėl byloje šis klausimas nesprendžiamas, ginčo nėra. Byloje trečiasis asmuo neprieštarauja, kad kreditorinis įsipareigojimas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būtų asmeninė ieškovės prievolė, todėl prievolė bankui paliktina asmenine ieškovės prievole.

CK 3.192 str. 1 d. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas privalo šį klausimą išspręsti. Įstatymas numato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaiko poreikius, į kitus socialiai priimtinus kriterijus.

Ieškovė prašo priteisti po 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikyti. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu teikia 200 Eur išlaikymą, tačiau nurodo, kad grįš į (duomenys neskelbtini), kur jo pajamos sumažės. Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti 200 Eur išlaikymą, aplinkybės apie pajamų sumažėjimą yra hipotetinės, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. kovo 27 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteisto išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas (CK 3.192 str., 3.185 str.). Prašomas dydis yra pagrįstas ir protingas, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus vaiko poreikius, šių poreikių atsakovas neginčijo. Išaiškintina, kad pasikeitus šalių turinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms, teismas gali priteisti būtinas vaiko išlaidas ar pakeisti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė išlaikymą, skirtą nepilnamečiams vaikams, gali naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesais (CK 3.203 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, institucija tam pritaria, atsakovas neprieštarauja, todėl nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šis reikalavimas tenkintinas ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina (CK 3. 174 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Byloje kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovė nesutinka, kad atsakovas su vaiku 2 kartus per metus atostogautų užsienyje. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Vaiko auklėjimas pasireiškia nuolatiniu bendravimu su juo. Taigi tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku. Tėvas, gyvenantis su vaiku, privalo sudaryti sąlygas antrajam bendrauti su juo ir šitaip užtikrinti tėvų teisės auklėti vaiką, įgyvendinimą. Pažeidus tėvų teisę bendrauti su vaiku, pažeidžiama jų teisė auklėti vaiką, o taip pat ir vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena.

Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Visgi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.

Byloje nėra ginčo, kad paskutiniu laiku vaikas gyveno tik su motina (duomenys neskelbtini), su tėvu bendravo retai, šalių dukrai yra 5 metai, ji nepakankamai gerai kalba rusų kalba, kuria kalba tėvas. Toks tėvo ir vaiko bendravimas, kai nė vienas iš jų nemoka kalbos, kuria kalba kitas, vaikui sukeltų baimes likti su tėvu be motinos. Be to, tėvas, nemokėdamas (duomenys neskelbtini) kalbos neturėtų galimybių išsiaiškinti vaiko poreikių (valgyti, gerti, blogai jausis ir reikės gydymo ar pan.). Toks bendravimas, po 10 dienų užsienyje, neatitiktų vaiko interesų, taip pat nepadėtų atkurti tėvo ir vaiko ryšio, vaikui keltų papildomą stresą. Institucijos atstovė nurodė, kad vaikas su tėvu (duomenys neskelbtini) turėtų praleisti atostogas, kol vaiko ir tėvo ryšys sustiprės, nepritaria vaiko ir tėvo išvykimui į užsienį, kol nestatytas tarpusavio ryšys. Ieškovės atstovas iš esmės neprieštaravimo vaiko ir tėvo atostogoms Lietuvoje, atsakovo nurodytu laikotarpiu. Byloje nėra duomenų, dėl ko būtų galima riboti vaiko ir tėvo bendravimą, tačiau šiuo atveju svarbus yra vaiko amžius, kalba, ir nesusiformavęs vaiko ir tėvo artimas ryšys, kurį palaipsniui reikia atkurti, tokiu būdu užtikrinant vaiko interesus, o ne besąlygiškai siekiant įgyvendinti tėvo teisę bendrauti su vaiku.

Reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos tenkintinas iš dalies, nustatytina, kad atsakovas neribotai bendrauja su dukra elektroninių ryšių priemonėmis tiek laiko, kol vaikas nori bendrauti pagal savo socialinę brandą; atsakovas kas antrą savaitę bendrauja su nepilnamete dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio iki 19 val. Dėl atsakovo prašymo leisti du kartus per metus (vaiko vasaros ir žiemos atostogų metu) laikinai iki 10 dienų laikotarpiui išvykti kartu su dukra atostogauti į užsienio valstybę, tenkintinas iš dalies, nustatytina, kad atsakovas du kartus per metus (vaiko vasaros ir žiemos atostogų metu) po 10 dienų su dukra atostogauja Lietuvoje. Teismas sprendžia, kad nuosekliai laikantis tokios bendravimo tvarkos, ryšys tarp vaiko ir tėvo sutvirtės ir išnyks pagrindai riboti bendravimo trukmę (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-892-896/2019). Pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis pačios dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vertintina, kad ieškinys iš esmės tenkintas visiškai, Ieškinį tenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Byloje yra rašytiniai įrodymai, jog ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, 83 Eur už vertimą bei 450 Eur už teisines paslaugas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 633 Eur. Byloje susidarė 7,02 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų kaltės.

Palikti po santuokos nutraukimo santuokines pavardes: ieškovei – (duomenys neskelbtini), atsakovui –(duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės šalių dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove motina D. S..

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteisto išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir šalių nepilnametės dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

- atsakovas neribotai bendrauja su dukra elektroninių ryšių priemonėmis tiek laiko, kol vaikas nori bendrauti pagal savo socialinę brandą;

- atsakovas kas antrą savaitę bendrauja su nepilnamete dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje nuo penktadienio 17 valandos iki sekmadienio iki 19 valandos;

- atsakovas du kartus per metus (vaiko vasaros ir žiemos atostogų metu) po 10 dienų su dukra atostogauja Lietuvoje.

Pripažinti asmenine ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe automobilį O. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo.

Prievolę trečiajam asmeniui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 633 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atsakovui išversti sprendimą į (duomenys neskelbtini) kalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.