Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant ZOOM platformą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos S. G. globėjo R. N. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Kęstutis Jokimas prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino pareiškime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas, būdamas neveiksnia pripažintos S. G. globėjas, rūpinasi ja ir jos turtiniais interesais. Kitų asmenų, kurie būtų sutikę rūpintis S. G., nėra. Taip pat nėra ir kitų asmenų, kurie būtų priėmę palikimą, atsiradusį po E. V. G. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad E. V. G. buvo S. G. motina, kitų vaikų E. V. G. neturėjo. E. V. G. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle.

Iš į bylą pateiktos Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro pažymos turinio matyti, kad dėl palikimo, atsiradusio po E. V. G. mirties priėmimo iki 2022 m. liepos 18 d. niekas nesikreipė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9522-863/2022 S. G. yra pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, įkaitant paveldėjimo teisinius santykius, jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas R. N.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota mirusios E. V. G. vardu.

Dėl prašymo atnaujinti terminą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė pareiga įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Įvertinus S. G. psichikos sveikatos diagnozę, akivaizdu, kad jos būklė neblogėjo staiga, t. y. tiek motinos E. V. G. mirties (duomenys neskelbtini) metu, tiek 2022 m. gegužės 4 d. teismo sprendimo dėl jos pripažinimo neveiksnia metu, jos psichikos būklė iš esmės buvo tokia pati. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9522-863/2022 turinio matyti, kad S. G. psichikos sveikatos būklė lėmė tai, kad S. G. dar iki teismo sprendimo ją pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse priėmimo ir įsiteisėjimo negalėjo įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų, įvertinti realios situacijos visose turtinių ir asmeninių neturtinių teisių srityse, jai būtina pastovi kito asmens priežiūra. Teismas daro išvadą, kad nors S. G. motinos E. V. G. mirties metu nebuvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, tačiau būtent dėl sveikatos būklės ji negalėjo realizuoti savo kaip įpėdinės teisių. S. G. dėl savo psichikos sveikatos būklės nulemto faktinio negebėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti paveldėjimo santykių srityje, nebūtų galėjusi savarankiškai kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Iš teismo nustatytų aplinkybių spręstina, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas dėl objektyvių priežasčių.

Darytina išvada, kad S. G. dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių nepriėmė palikimo per įstatyme nustatytą terminą. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje nėra dėl aptarto turto objekto paveldėjimo, daro išvadą, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismas pripažįsta svarbia ir aplinkybę, kad S. G. pati negalėjo įgyvendinti savo teisių, nes ji faktiškai neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Ta aplinkybė, jog ji palikimo atsiradimo metu nebuvo pripažinta neveiksnia, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo šiuo metu neveiksnia pripažintam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas dėl S. G. pripažinimo neveiksnia ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo įsiteisėjo 2022 m. birželio 4 d., o prašymas teismui dėl termino palikimui priimti pateiktas 2022 m. birželio 30 d., t.y. per itin trumpą laiką.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų interesus (CPK 178 straipsnis).

Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimo reikalavimas dėl termino palikimui priimti tenkintinas, S. G. atnaujintinas terminas palikimui po E. V. G. mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 576 straipsnio 2 dalis, 578 straipsnis).

Dėl prašymo išduoti teismo leidimą

Pagal CK 3.244 straipsnio 3 dalį teismo leidimas reikalingas visais atvejais, kai globėjas nori sudaryti sandorį dėl globotinio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį, nepriklausomai nuo daikto vertės, kadangi globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Iš CK 3.240 straipsnio 2 dalies matyti, kad, sudarydamas sandorius, globėjas turi veikti ne savo nuožiūra ir ne savo ar kitų asmenų interesais, o būtent išskirtinai globotinio interesais, todėl ketinamas sudaryti sandoris ne tik neturi prieštarauti globotinio interesams, bet turi būti jam naudingas (CK 3.244 straipsnio 1 dalis). Kadangi fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu, pats tinkamai nesugeba įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, tokio asmens, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą padeda užtikrinti globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 3. 277 straipsnio 1 dalis). Neveiksnaus asmens, kuriam paskirta globa, turtinių teisių įgyvendinimo ypatumai reglamentuojami CK 5.56 straipsniu, kuriame nustatyta, kad neveiksnių asmenų vardu palikimą priima tėvai arba globėjai. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, todėl globėjas, sudarydamas sandorį globotinio vardu ir įgyvendindamas kitas jo teises, turi vadovautis įstatyme numatytais globėjo teisių ribojimais (CK 3.244 straipsnis).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.244 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatyme vartojama sąvoka ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises.

Įstatyme expressis verbis nėra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai palikimą paveldi pilnametis neveiksnus asmuo, yra būtinas teismo leidimas sudaryti palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo sandorį, kaip tai yra reglamentuojama, kai paveldi nepilnamečiai (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės. Jau minėta, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, sudarant palikimo priėmimo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) sudaryti minėtą sandorį, t. y. globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad neveiksnus asmuo S. G. yra palikėjos E. V. G. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą – palikėjos vaikas, todėl turi teisę paveldėti mirusios savo motinos palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Duomenų apie tai, kad palikimo priėmimas gali pažeisti neveiksnaus asmens S. G. interesus, nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti neveiksnios S. G. interesus, pareiškėjui (globėjui) R. N. yra išduotinas teismo leidimas priimti dėl palikimą neveiksnios globotinės S. G. vardu.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, o į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad palikėja neturėjo skolų ar kreditorių, o teismas savo iniciatyva tokių duomenų gauti negali. Byloje nesant išsamių duomenų apie paveldimo turto sudėtį ir siekiant maksimaliai apsaugoti pareiškėjo globotinės S. G. interesus, kad netektų dengti palikėjos skolų, jei tokios paaiškėtų per įstatymo nustatytą (ir galimą atnaujinti) terminą (CK 5.63 straipsnis), savo turtu, palikimas globotinės S. G. vardu priimtinas pagal turto apyrašą (CK 5.53 str.).

Vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.53 straipsnio 2 dalis

Teismas šioje byloje patyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 str.)..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos E. V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti pareiškėjui R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), neveiksnia pripažintos S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu priimti po E. V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimą pagal apyrašą.

Išaiškinti, kad pareiškimas apie palikimo priėmimą turi būti paduotas palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą, likusi nutarties dalis neskundžiama.