Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Arūno Vereniaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo, o būtent – jis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. kovo 22 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“ ir to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už tinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą ir ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą taip, kad nebūtų įtrauktos visos gaunamos pajamos bei ūkinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., nesilaikydamas teisės aktų: Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340, 13 punkto reikalavimų: kvite turi būti „kvitą išrašiusio prekių pardavėjo (supirkėjo) pareigos, parašas, vardas ir pavardė (13.5 punktas), „kliento (pirkėjo arba prekes pristačiusio asmens) parašas, vardas ir pavardė, <...>“ bei BAĮ 13 straipsnio 4 punkto reikalavimų dėl privalomo rekvizito „ūkinės operacijos turinys“ 6 punkto reikalavimų, nustatančių, kad privalomas rekvizitas yra „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. „Pagal 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą.“ Apskaitos dokumentai surašomi asmeniškai“ <...>. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudaromoje su užsakovu“. Pagal 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui <...> reikalavimų, į pinigų priėmimo kvitus neįrašė (nors turėjo įrašyti) pinigus mokėjusio asmens vardą ir pavardę, bei negavo pinigus sumokėjusio asmens parašo, bei minėtų kvitų nepatvirtino, kaip gavusio pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (savo) parašu, ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformino 45 vienetus pinigų priėmimo kvitų: Nr. Nr. GRG1 ir GRG2 P. V. vardu - viso 6000 Eur sumai, GRG3 – S. K. vardu 2995 Eur sumai, GRG4 – A. M. vardu 3000 Eur sumai, GRG5 – T. I. vardu 2995 Eur sumai, GRG6 – T. D. vardu 3000 Eur sumai, GRG – J. Ž. vardu 12 000 Eur sumai, GRG8 – G. L. vardu 30 000 Eur sumai, GRG9 – D. Š. vardu 3000 Eur sumai, GRG10 – GRG11 G. L. vardu viso 5 800 Eur sumai, GRG12 – E. S. vardu 12 000 Eur sumai, GRG13 – A. B. vardu 2995 Eur sumai, GRG14 – GRG18 E. K. vardu viso 5990 Eur sumai, GRG15 – GRG16 R. V. vardu viso 12 000 Eur sumai, GRG17 – M. G. vardu 2995 Eur sumai, GRG19 – A. V. vardu 2995 Eur sumai, GRG20 – D. P. vardu 2995 Eur sumai, GRG21 – S. G. vardu 6000 Eur sumai, GRG22 – D. Š. vardu 2995 Eur sumai, GRG23 – E. J. vardu 6000 Eur sumai, GRG24 – J. Z. vardu 12 000 Eur sumai, GRG25 – M. J. vardu 12 000 Eur sumai, GRG26 – V. J. vardu 3000 Eur sumai, GRG27 – M. C. vardu 3000 Eur sumai, GRG28 – A. K. vardu 2995 Eur sumai, GRG29 – A. N. vardu 2995 Eur sumai, GRG30 – N. P. vardu 2995 Eur sumai, GRG31 – A. M. vardu 2995 Eur sumai, GRG32 – K. K. vardu 2995 Eur sumai, GRG33 – A. S. vardu 2995 Eur sumai, GRG34 – P. M. vardu 6000 Eur sumai, GRG35 – R. K. vardu 2995 Eur sumai, GRG36 – D. K. vardu 3000 Eur sumai, GRG37 – A. G. vardu 3000 Eur sumai, GRG39 – A. B. vardu 12 000 Eur sumai, GRG40 – L. K. vardu 3000 Eur sumai, GRG41 – M. Š. vardu 2995 Eur sumai, GRG42 – M. I. vardu 3000 Eur sumai, GRG43 – V. C. vardu 3000 Eur sumai, GRG44 – A. Ž. vardu 2995 Eur sumai, GRG45 – M. S. vardu 2995 Eur sumai, GRG46 – K. B. vardu 1000 Eur sumai, viso bendrai 219 705 Eur sumai, kuriuos jis (A. G.) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. pateikė jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir pagal individualios veiklos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterio paslaugas teikusiai V. G., kuri šiuos pinigų priėmimo kvitus – 45 vnt., įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir taip pažeidė „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340, 13 punkto numatančio, kad „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. <...> Kvite turi būti nurodyta: 13.5. kvitą išrašiusio prekių pardavėjo (supirkėjo) pareigos, parašas, vardas ir pavardė; 13.6. kliento (pirkėjo arba prekes pristačiusio asmens) parašas, vardas ir pavardė, o klientui pageidaujant – kliento asmens kodas, paso numeris, gyvenamoji vieta” reikalavimus.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nes surašė: A. V. mokėjimą grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 19, R. V. mokėjimus grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. GRG 15 ir Nr. GRG 16, E. K. mokėjimus grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. GRG 14 ir Nr. GRG 18, M. G. mokėjimą grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 17, S. G. mokėjimą grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 21, M. C. mokėjimą grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 27, A. N. mokėjimą grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 29, žinodamas, kad šie asmenys už įsigytą įrangą sumokėjo pavedimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) AS Lietuvos skyriuje, ir minėtus pinigų kvitus, (kurie nebuvo pasirašyti asmenų) jis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai V. G., kuri juos įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir taip pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 3 dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...>“ ir 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ reikalavimus.

Be to jis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, be pirkimo dokumentų įsigijo 594 vienetus vaizdo plokščių, kurių neįtraukė į buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti kiek ir kokios vertės įrangos, skirtos kriptovaliutos kasimui, ir už kokią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. savo vardu ir kiek, ir kokios vertės įrangos, skirtos kriptovaliutos kasimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., tokiu būdu pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 3 dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...>“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ reikalavimus, dėl ko negalima nustatyti kiek ir kokios vertės įrangos, skirtos kriptovaliutos kasimui, ir už kokią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. savo vardu.

Be to jis, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, įvairiomis sumomis įnešęs 397 499,94 Eur, tik daliai jų, t. y. 219 705 Eur sumai surašė 45 vienetus pinigų priėmimo kvitų Nr. GRG1 - GRG46, o likusios sumos į buhalterinę apskaitą tyčia neįtraukė, ir tuo pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 3 dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...>“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” reikalavimus.

Be to jis, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. nevesdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos, kasos dokumentų ir operacijų kasoje apskaitos registrų, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punktą, kuriame nurodyta: „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ ir 17 punktą, numatantį kad „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“ reikalavimą.

Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies bei 6 straipsnio 2 dalies, reikalavimų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340, 13 punkto 13.5 papunkčio, 13.6 papunkčio, reikalavimų nesilaikymo, buvo užfiksuoti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, todėl buvo iškreipti tikrieji duomenys apie įmonės turtą, pajamas įsipareigojimų dydį ir struktūrą, taip A. G., pažeidė teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Taip pat, A. G. pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, o būtent – jis, nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas šiai įmonei, priimdamas sprendimus jos vardu, kontroliuodamas jos veiklą, siekdamas išvengti turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai mokėti mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikydamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos”, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje ir 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą <...>“ apmokestinamos 24 019,27 Eur pelno mokesčiu, bei jo nesumokėjo į valstybės biudžetą, jis (A. G.), 2018 m. gegužės 14 d. elektroninio deklaravimo sistemos būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Metinę pelno deklaraciją (forma - PLN 204) už 2017 metus, kurios 19 laukelyje („pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/- )“), neteisingai deklaravo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gautą pelną už teiktas „(duomenys neskelbtini)“ (paslaugos tiekėjas virtualios „kasimo“ paslaugas kitam asmeniui gali teikti naudodamas paslaugų gavėjo įsigyta ir paslaugos teikėjui perduota technine įranga) ir „(duomenys neskelbtini)“ (paslaugos teikėjo paslaugos gavėjui išnuomota technine įranga) paslaugas, tokiu būdu neapskaičiavo ir nedeklaravo 8670,80 Eur pelno mokesčio, bei laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. jis pats bei veikdamas per jo nusikalstamų ketinimų nesuvokusią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusią ir pagal individualios veiklos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterio paslaugas teikusią V. G., elektroniniu būdu VMI pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio (toliau ‒ ir PVM) deklaracijas - viso 15 vnt. už mokestinius laikotarpius: nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. (užpildymo data 2017-12-27), nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. (užpildymo data 2018 m. sausio 7 d.), nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. lapkiričio 30 d. (užpildymo data 2018 m. sausio 23 d.), nuo 2017 m. gruodio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (užpildymo data 2017 m. gruodžio 31 d.), nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (užpildymo data 2018 m. kovo 25 d.), nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (užpildymo tada 2018 m. vasario 16 d.), nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (užpildymo data 2018 m. kovo 25 d.), nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (užpildymo data 2018 m. kovo 25 d.), nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (užpildymo data 2018 m. balandžio 9 d.), nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (užpildymo data 2018 m. gegužės 24 d.), nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (užpildymo data 2018 m. balandžio 24 d.), nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (užpildymo data 2018 m. balandžio 25 d.), nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (užpildymo data 2018 m. gegužės 24 d.), nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. (užpildymo data 2018 m. gegužės 24 d.) nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. (užpildymo data 2018 m. birželio 15 d.) (forma – FR 0600) už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., kuriose neteisingai deklaravo gautas pajamas už „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas bei nuo šių pajamų apskaičiuotą pardavimo PVM, neįrašė bendros 94 541,32 Eur sumos už 2017 m. rugpjūčio 23 d. – 2018 m. rugsėjo 26 d. laikotarpį į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 ir 2018 m., pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų 11 laukelį, nuo jos neapskaičiavo ir nesumokėjo 35 505,04 Eur pardavimo PVM. Tokiais veiksmais A. G., veikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu ir naudai už 2017 m. ir 2018 m. VMI pateikė neteisingus duomenis apie šios bendrovės gautas pajamas ir pelną, ir tokiu būdu už 2017 – 2018 metus nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos biudžetą nesumokėjo 8670,80 Eur pelno mokesčio ir 35 505,04 Eur pardavimo PVM, kurio suma – viso 44 175,84 Eur viršija 400 MGL.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. G. paaiškino, kad psichikos sveikatos sutrikimų neturi, psichiatrinėse įstaigose nesigydė ir dėl psichinių sveikatos sutrikimų į įskaitas įrašytas nėra. Priklausomybės ligų centruose nesigydė, ir į įskaitas įrašytas nėra. Jokių priklausomybių neturi, traumų, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų neturėjo. Anksčiau teistas nebuvo. Pirminis pranešimas apie įtarimą jam buvo įteiktas 2021 m. birželio 21 d., tačiau savo pozicijos dėl jam pareikšto įtarimo tuo metu nekomentavo, nes norėjo susipažinti su įteiktu įtarimu. Parodė, kad su pranešimu apie įtarimą yra susipažinęs, kuo yra įtariamas suprato, todėl gali duoti išsamius ir tikslius parodymus dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Nurodė, kad dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai ir dėl savo padarytų veikų nuoširdžiai gailisi. Dėl įtarime nurodytos aplinkybės, jog jis pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, įformino 45 vnt. pinigų priėmimo kvitus Nr. GRG1 - GRG46, kad nurodytus 45 vnt. pinigų priėmimo kvitus parengė jis ir galimai įtarime nurodytu laikotarpiu perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterio paslaugas teikusiai buhalterei V. G., kuri manydama, kad su pinigų priėmimo faktais viskas gerai, šiuos pinigų priėmimo kvitus – 45 vnt., galimai įtarime nurodytu laikotarpiu įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. V. G. perduodamas 45 vnt. pinigų priėmimo kvitus jų įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitą, žinojo, kad jie (kvitai) turėjo atitikti pinigų priėmimo kvitų reikalavimus, t.y. kvite turėjo būti nurodytas pinigus mokėjusio asmens vardas, pavardė bei pasirašytas pinigus sumokėjusio asmens. Tuo tarpu jis šį faktą turėjo patvirtinti savo parašu kaip pinigus gavęs asmuo. Šiuos 45 vnt. pinigų priėmimo kvitus parengė įtakotas ir suklaidintas P. A., kuris jį klaidino, nurodydamas, kad pinigus perdavęs asmuo yra klientas, pasirašęs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)”. Tačiau dėl pinigų priėmimo fakto P. A. jam sakydavo, kad už įsigytą įrangą (kripto valiutos kompiuterį (-ius)) vieni UAB „(duomenys neskelbtini)” klientai jau sumokėjo, kiti sumokėjo dalimis, o likusieji, sumokės vėliau. Visa tai ir buvo jo klaida, kad besąlygiškai pasitikėdamas savo verslo partneriu P. A. to nepatikrino, ar iš tiesų, tai, ką jis teikdavo buvo tiesa, ar melas. P. A. jam teikė melagingą informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)” klientus laikotarpiu nuo 2017 spalio mėn. iki 2018 vasario mėn. pabaigos. 2018 metų vasario mėn., jam pradėjo kilti įtarimas, kad kažkas su UAB „(duomenys neskelbtini)” finansine apskaita yra ne taip. Taip pat įtarimą kėlė ir tai, iš kokių lėšų P. A. 2018 metų vasario mėn. įsigijo automobilį „Lamborghini”. Keista buvo ir tai, kad klientų, norinčių įsigyti kripto valiutos kasimo kompiuterius sąrašas ilgas, o pinigų nupirkti kompiuterius trūksta. Tuomet su UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkiusią V. G. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)” klientų, esančių klientų sąraše, įsigytų kompiuterių kiekį ir apskaitą, ko pasėkoje nustatė apie 300 000 Eur trūkumą. Parengtus 45 vnt. pinigų priėmimo kvitus, skirtingais laikotarpiais, kurių dabar neprisimena, perdavė P. A., kuris asmeniškai bendravo su visais šiuose pinigų priėmimo kvituose nurodytais asmenimis, t. y. su jais tarėsi, pasirašė sutartis ir kitus dokumentus. Taip pat iš šių asmenų gavo pinigines lėšas, kurios vėliau jam buvo perduotos, kad jas įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)”. Pinigų priėmimo kvituose nurodytas pinigų sumas (-ą), taip pat datas (-ą), klientus (-ą), iš kurių buvo gautos lėšos jam pateikė P. A., kuriuo besąlygiškai pasitikėjo. Taip pat pastarasis (P. A.) buvo įsipareigojęs surinkti klientų parašus ir nedelsdamas visus kvitus grąžinti jam. Tačiau P. A. to nepadarė, dėl ko jis šiuos kvitus, be parašų, dar kartą atspausdino ir pridėjo prie visų UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų taip tikėdamasis, kad P. A. savo įsipareigojimus įvykdys. Pats surinkti klientų parašų negalėjo, nes P. A. neperdavė jam minėtų klientų kontaktų. Asmenys, iš kurių buvo priimti 45 vnt. pinigų priėmimo kvitai buvo įtraukti į 181 UAB „(duomenys neskelbtini)” įregistruotų 2018 m. rugsėjo 26 d. klientų sąrašą. Taigi 45 vnt. pinigų priėmimo kvitų dauguma yra nuo skirtingų asmenų, tačiau galimai 1 ar 2 dubliuojasi. Kiek pamena įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo išrašyti du kvitai. Dėl įtarime nurodytų gautų mokėjimų grynais pinigais iš asmenų: A. V. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 19, R. V. pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. GRG 15 ir Nr. GRG 16, E. K. pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. GRG 14 ir Nr. GRG 18, M. G. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 17, S. G. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 21, M. C. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 27, A. N. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 29 laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., atvaizdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” kasoje, A. G. nurodė, kad šie kasos pajamų orderiai buvo surašyti ir įtraukti į kasą bei įmonės apskaitos registrus informacijos, gautos iš P. A., pagrindu. Pastarasis jam, kaip kasininkui nurodė, kad tokie asmenys atliko mokėjimus, t.y. perdavė jų pasirašytas sutartis ir paprašė išrašyti kasos pajamų orderius, taip šiuos mokėjimus įtraukiant į apskaitą. Jis taip ir padarė. Abejonių, kad šie asmenys nemokėjo pinigų, ar neturėjo ūkinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)” nekilo, nes jam buvo perduotos pasirašytos sutartys ir kiti dokumentai, o tuo metu pagrindo netikėti P. A. neturėjo. Informaciją apie tai, kad šie asmenys už įrangą mokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)” AS Lietuvos skyriuje jam yra naujiena ir apie tai nieko paaiškinti negali. Nurodyti grynųjų pinigų priėmimo kvitai: Nr. GRG 14, GRG 15, GRG 16, GRG 17, GRG 18, GRG 19, GRG 21, GRG 27, GRG 29 kaip ir visi kiti aukščiau nurodyti kvitai buvo perduoti V. G., kuri nieko nusikalstamo neįžvelgdama, nes turbūt kaip ir jis, galvojo, kad viskas su mokėjimais yra gerai, ir atsižvelgdama, jog klientų pasirašytos sutartys yra, juos įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Dėl įtarime nurodytų 594 vnt. vaizdo plokščių įsigijimo, t.y. pirkimo dokumentų ir vaizdo plokščių įtraukimo į apskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., tiksliai nurodyti negali, nes šį klausimą kuravo išskirtinai P. A. Būtent jis tarėsi ir tiesiogiai derėjosi dėl šių plokščių įsigijimo ir pristatymo į (duomenys neskelbtini). Visus dokumentus dėl vaizdo plokščių pristatymo rengė P. A. ir buhalterijai pateikė gerokai vėliau. Dėl šios priežasties nebuvo galimybės savalaikiai deklaruoti šių įsigijimų bei sąnaudų. Dėl įtarime nurodytos aplinkybės, jog nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įvairiomis sumomis buvo įnešta viso 397 499,94 Eur suma, A. G. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, įvairiomis sumomis įnešė jis galimai apie 397 499,94 Eur grynųjų pinigų, kuriuos perdavė P. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus pinigus iš klientų. Šias lėšas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” pardavimo pajamas, todėl įnešė į banko sąskaitą ir tokiu būdu apskaitė kaip įmonės pajamas. Dėl įtarime nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos vedimo ir kasos dokumentų bei operacijų kasoje registrų, A. G. paaiškino, kad dokumentai buvo rengiami, operacijos atvaizduojamos ir registrai buvo pildomi iš tų pirminių dokumentų, kuriuos jam kaip kasininkui perduodavo P. A., t.y. kai informacija apie įvykusią kasos operaciją pasiekdavo jį, nedelsdamas ją įtraukdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitą. Realiai su klientais bendravo ir pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš klientų gaudavo P. A. Jis objektyviai apie įvykusias operacijas kasoje sužinodavo tik tada, kai P. A. jį informuodavo. 219 705 Eur sumai buvo išrašyti kasos pajamų orderiai todėl, kad tik šiai sumai P. A. jam pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)” klientų duomenis ir tik šiai sumai paprašė parengti kasos pajamų orderius. Kitai sumai - 177 794,94 Eur sumai (397 499,94 Eur – 219 705 Eur), kasos pajamų orderiai išrašyti nebuvo, nes jis objektyviai neturėjo duomenų, kokie konkrečiai klientai, kada ir kokiomis sumomis bei už kokias prekes, ar paslaugas P. A. perdavė pinigines lėšas, kurios vėliau buvo įneštos į banko sąskaitą. A. G. taip pat pažymėjo, kad vykstančio ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientais ir jų prašymu, grąžino dalį jų įsigytos įrangos. Šiuos grąžinimus atspindėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje ir tokiu būdu buvo tikslinamos PVM deklaracijos. Didžiąją dalį įsigijimų ir paslaugų pardavimų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ betarpiškai vykdė P. A. Šių operacijų buhalteriniai dokumentai buvo surašomi išskirtinai jo iniciatyva ir būdavo pastarojo žinioje. Dalies dokumentų iki šios dienos jis (P. A.) įmonės apskaitai nėra perdavęs. Visos deklaracijos ir duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo teikiami tų duomenų ir dokumentų pagrindu, kuri būdavo įmonės buhalterijos žinioje. Nustatyti, kad įmonė turėjo daugiau įsigijimų ar pardavimų - deklaracijų pateikimo dienai negalėjo, nes tokiais duomenimis ir dokumentais dėl P. A. veiksmų jis nedisponavo. Jeigu jam ar buhalterijai būtų perduoti P. A. turimi įmonės apskaitos dokumentai (pirkimai-pardavimai), tai šiuos duomenis būtų nedelsdamas įtraukęs į deklaracijas ir sumokėjęs visus privalomus mokesčius. Supranta, kad šie jo (A. G.) veiksmai nepašalina padarytos veikos pasekmių ir pavojingumo, tačiau dėl to nuoširdžiai gailisi. A. G. nurodė, kad visos prievolės valstybei buvo sumokėtos jo asmeninėmis lėšomis, tokiu būdu dėl jo veiksmų padaryta žala buvo savalaikiai ir visiškai atlyginta. Esant visiškai atlygintai žalai ir pozicijai dėl kaltės (nuoširdžiai prisipažįsta ir gailisi), egzistuoja sąlygos šį baudžiamąjį persekiojimą baigti baudžiamuoju įsakymu. Prašo skirti minimalią baudą, kurią įsipareigoja nedelsdamas sumokėti į valstybės biudžetą. A. G. taip pat paaiškino, kad į tyrėjos užduotą klausimą „kokios deklaracijos buvo patikslintos po atliktos 2020 m. kovo 16 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 27 d., kuomet su patikslintais duomenimis buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą?“, paaiškino, kad PVM buvo deklaruotas už laikotarpį nuo 2018 liepos iki 2020 gruodžio mėn. Patikslinta deklaracija už minimus laikotarpius buvo pateikta 2021 m. sausio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. G. per EDS Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat A. G. nurodė, kad kad susipažinęs su byloje esančiomis 2020 m. kovo 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gruodžio 17 d. pateiktomis specialisto išvadomis ir įvertinęs visą atliktą analizę ir priskaičiuotą PVM, pripažino, kad jos yra netikslios, neišsamios ir jose nėra analizuoti mano viso ikiteisminio tyrimo metu vykdyti kripto kompiuterių grąžinimai klientams, kas iš esmės mažina (privalo mažinti) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamas (pelną) ir mokėtiną PVM. Dėl šių, buvusių grąžinimų, o būtent - (laikotarpiu nuo 2019 m. vasario iki 2021 m. gruodžio mėn. pabaiga) yra būtina formuoti naują užduotį specialistui, kad pastarasis pateiktų naują specialisto išvadą, dėl buvusių įrangos grąžinimų, šių grąžinimų apmokestinamosios vertės ir mokestinio rezultato (t.y. sumažėjusio mokėtino pelno mokesčio ir sumažėjusio mokėtino PVM). Minimų kompiuterių grąžinimo faktą klientams pateiks. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė eilę patikslintų PVM deklaracijų į kurias specialistas visiškai neatsižvelgė, bei šių deklaracijų rezultato į įtakos įsiskolinimui biudžetui neanalizavo. Įmonė grąžino įrangą tiems klientams, kurie pateikė pirkimo faktą įrodančius dokumentus (pavedimo kopija, sutartis, arba „schreenshot“, kuriame atsispindi pavedimo faktas, kasos pajamų orderį). Grąžinimo faktą patvirtinančius dokumentus tyrimui pateiks vėliau. Įmonės buhalterę V. G. į darbą priėmė jis. Darbo sutartį jie rengė kartu. Su pareigine instrukcija V. G. supažindinta nebuvo, nes įmonėje tokios net nebuvo. Buhalterei buvo pavesta atlikti visas finansinės atskaitomybės operacijas, būtinas įmonėje, išskyrus kasos dokumentų tvarkymą.

Ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklaustas A. G. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius. Direktoriumi buvo paskirtas nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio. Įmonę pirko veiklai, nesteigė jos patys. Šios bendrovės akcininkais yra jis su P. A. vienodomis dalimis, t. y. po 50 procentų. P. A. pastarasis pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų, susipažino per draugus. P. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eina marketingo vadovas (arba direktorius). Be jo bendrovėje dirba dar V. P., kuris yra atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės parduotuvės 200.lt marketingą. Jis su V. P. susipažino atsitiktinai, tuo metu, kai ieškojo plokščių. Pamatė, kad yra pakankamai patikimas žmogus, tai pasiūlė jam dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis sutiko, todėl įdarbino. U. L. surado P., galimai per (duomenys neskelbtini). M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, jis tvarkė jų tinklą, kai jo paprašydavo. Visiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams yra mokamas atlyginimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pervedant jiems į jų asmenines sąskaitas. Jokių neoficialių lėšų jiems mokama nebuvo. Be to, šie asmenys dirba labiau dėl entuziazmo. P. brolis V. realiai nieko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedarė, gal tik prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) reklamuodavo bendrovės internetinį tinklalapį 200.lt. Kalbant apie pačią UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos pagrindinė veikla šiai dienai yra kriptovaliutos Etherium (ETH) kasimas, klientų įrangos priežiūra, internetinė parduotuvė 200.lt, taip pat vystomi nauji projektai, kurie dar nėra įgyvendinami. Kalbant apie virtualios valiutos kasimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos atveju asmuo (gali būti ir juridinis arba fizinis) sudaręs sutartį ir sumoka pinigus už įrangą (mokėdavo grynais arba pervesdami į bendrovės sąskaitą), jie už tuos pinigus nuperka įrangą, ją sukonfigūruoja ir prižiūri. „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos atveju klientams yra išnuomojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrangos pajėgumas ir klientas pasirenka pats kasimo greitį, už kurį ir sumoka per „(duomenys neskelbtini)“ platformą. Būtent toks mokėjimo būdas buvo pasirinktas, nes sutartys buvo sudaromos internetu ir tik šioje platformoje galėjo sumokėti registruodamiesi internetu. Kriptovaliutos kasimui naudojamos tik vaizdo plokštės tam tikro modelio, kurios yra sujungiamos į rigą. Į rigą įeina 6 vaizdo plokštės. Dar įrangai veikti reikalingi maitinimo blokai, pagrindinė plokštė, procesorius, kietasis diskas ir operatyvioji atmintis. Taip pat naudojami laidai. Kriptovaliutos kasimas - tai tranzakcijos tarp kriptovaliutos pirkimo ir pardavimo patvirtinimas, kasimui sustatyta įranga. Tranzakcijos metu blokcheinas atsiunčia į pulą užduotį patvirtinti tranzakciją. Tuo metu pulas procentaliai atsiunčia uždarbį į jame esančias pinigines. Blokcheinas - tai sistema, kurioje yra saugoma informacija apie tranzakcijas, joje kriptovaliuta nesaugoma. Kritpivaliuta saugoma tam skirtose piniginėse, į kurias kriptovaliuta sukrenta iš pulo. Šiai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai naudoja tris pinigines, kurių konkrečius numerius galės pateikti vėliau. Pirmoji, vadinamoji (duomenys neskelbtini) piniginė, tai piniginė, į kuria ateina visa iš (duomenys neskelbtini) veiklos atėjusi kriptovaliuta. Tai piniginė, prie kurios priėjimą turi tik jis pats. Ji yra labai apsaugota, kad prie jos negalėtų prisijungti pašaliniai asmenys. Iš šios piniginės jis veda į kitą piniginę, iš kurios kriptovaliuta išeina klientams į jų pinigines. Tuo metu, kai išeina kriptovaliuta į klientų pinigines, automatiškai pervedama procentinė dalis už elektrą, kuri yra vedama į „(duomenys neskelbtini)“ piniginę ir procentinė dalis komisinių „(duomenys neskelbtini)“, kurie pervedami į „(duomenys neskelbtini)“ piniginę. Viskas įvyksta vienu metu. Pinigai iš „(duomenys neskelbtini)“ pervedami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“, o iš „(duomenys neskelbtini)“ pinigus grąžina atgal į kažkurią iš piniginių. Klientams kriptovaliuta pervedama pagal tam tikrą algoritmą, t.y. viskas priklauso nuo jų turimos įrangos dydžio. Trečioji piniginė skirta „(duomenys neskelbtini)“ klientams. Anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo daugiau piniginių, veiklos pradžioje tiesiog piniginės buvo pririštos prie tam tikro skaičiaus klientų (vadino juos reisais). Kriptovaliuta yra pervedama į klientų pinigines, kurias jie susikuria patys ir savo paskyrose įveda jų adresus. Klientams visais atvejais yra pervedamas Etheriumas. Kaip ir sakė, pervedimus atlieka sistema kas 30 dienų (jei pažymėta), arba ateina pats ir išsiveda. Tokiu atveju jis išsivesti gali tiek, kiek paskaičiuoja jam sistema. Viskas vyksta jų sukurtoje sistemoje ((duomenys neskelbtini) skirta (duomenys neskelbtini) paslaugai ir (duomenys neskelbtini) - „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų turėtojams), bet kriptovaliuta išeina iš blokcheinų. „(duomenys neskelbtini)“ piniginėje lieka kriptovaliutos dalis, priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri naudojama sąskaitoms išmokėti. Jų iškasama kriptovaliuta neapskaitoma, nes nėra reglamento, kaip tai turi būti daroma, be to, visi duomenys yra pasiekiami (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra mokami jokie mokesčiai, nes Lietuvoje nėra reglamentuota, kaip jie turi būti apmokestinami. Per dieną panaudojant visą įrangą, esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, yra iškasama apie 5-6 Etheriumus. Kadangi elektrai sueina apie 70-90 procentų uždirbtos kriptovaliutos, bendrovei lieka nuo likusios sumos apie 20 procentų, t. y. nuo likusių 30-10 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna 20 procentų dalį. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga apie 50 tūkstančių eurų. Bendrovės uždarbis yra minimalus. Jis gyvena iš atlyginimo, gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir santaupų. Kiek tiksliai įrenginių yra bendrovėje, pasakyti negali, bet apie 220 didelių rigų (lentynų). Juos visus sustatė asmeniškai ir pajungė pats. Kiek bendrovėje klientų, nepasakys, mano, kad „(duomenys neskelbtini)“ paslauga naudojasi apie 200 klientų, o „(duomenys neskelbtini)“ - apie 120. Bet su visais asmenimis buvo sudarytos sutartys. „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos sudaromos internetiniu būdu, jų nespausdina, tačiau jų sąrašas yra internete. Kalbant apie tai, kad šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar vienose patalpose laiko įrangą kritovaliutos kasimui, gali paaiškinti, kad tos patalpos naudojamos jau nuo seno, ten stovi tai, kas netiko jau (duomenys neskelbtini), kuriame stovi pagrindinė įranga. Dar yra dalis įrangos, atvežtos kitų asmenų, su kuriais galimai nespėjo sudaryti sutarčių, nes visą vasarą skyrė kitam projektui. Bet visi naujai atvežti rigai yra „maininami“ t.y. „kasami“ į tą pačią sistemą ir visa iškasta kriptovaliuta iškasama į tą pačią piniginę, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoja ir iš kurios procentaliai pagal turimus rigus yra apmokama elektra ir komisiniai. Dėl jūrinio konteinerio, stovinčio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, paaiškino, kad ten yra 117 „aisikų“ (įrenginių), iš kurių 4 neveikia. 101 priklauso (duomenys neskelbtini) bendrovei, kurios atstovai atvyksta iš (duomenys neskelbtini) ir su šios įrangos pagalba yra kasami Bitkoinai, kurie tiesiogiai eina į jų piniginę. Pastarieji jiems tik kas mėnesį išstatinės aptarnavimo sąskaitą (elektra ir aptarnavimas). Vienas įrenginys yra draugo, kuris jį išmokino „kasti“ kriptovliutą ir jam leido pasilikti tą įrenginį. Likusieji yra kitų asmenų, su kuriais sutartys dar nesudarytos. Šių įrenginių iškasami bitkoinai pervedami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginę, iš kurios pervedami asmenims, atskaičius komisinius ir mokestį už elektrą. Jis (A. G.) asmeniškai kriptovaliutos „nekasa“, ją kasė anksčiau, vėliau visą įrangą perdavė į „(duomenys neskelbtini)“ balansą. Taip pat „nekasa“ ir P. A. Jis pateikė mokesčių inspekcijai, jai pareikalavus, pilną UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų piniginių sąrašą, jokių užslėptų piniginių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi, jokių užslėptų sau naudojamų piniginių nėra. Nori pabrėžti, kad kiekvieno naudojamo rigo konfigūracijoje yra įvesta viena vienintelė piniginė - pastorojo jau minėta „(duomenys neskelbtini)“ piniginė, tą dalyką galės parodyti, kai bus galimybė prisijungti prie jo kompiuterio. Papildomai A. G., atsakydamas į klausimą „Ar visai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose 2018 m. rugsėjo 26 - 27 d. rastai įrangai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje) yra pirkimo dokumentai? Ar visą ten rastą įrangą įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“? Kuri dalis yra įsigyta ne UAB „(duomenys neskelbtini)“?“ nurodė, kad didžiausia dalis plokščių, stovėjusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), buvo pirkta su dokumentais. Visa įranga stovėjusi „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje priklausė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) bendrovei, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį. Taip pat tuo metu, kai buvo atliekama krata, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), tarp visos įrangos buvo ir įranga, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko ir kuri priklausė kitiems asmenims. Pagrindiniame (duomenys neskelbtini) stovėjo atskirai stelažas (stovintis viršuje, prie įėjimo), kuriame buvo 8 rigai, sudaryti iš 67 plokščių. Šį stelažą atvežė ir pastatė A. S., su kuriuo buvo pasirašyta sutartis. Jis buvo įtrauktas į klientų sąrašus, jam buvo labai trumpai pervedama kasama kriptovaliuta, tačiau su šiuo asmeniu sutartis buvo nutraukta ir jam buvo grąžinta visa jo įranga. Visą likusią įrangą, kuri stovėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visa įranga buvo perkama remiantis mokėjimo dokumentais, kurie turėjo būti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų. Įranga buvo perkama iš lenkų, danų, vokiečių, norvegų bendrovių iš lietuviškos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Kitose patalpose, esančiose AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), stovėjo įranga, priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitiems asmenims. Vienas jų buvo D. M., kuris paliko mums 2 savo įsigytus rigus, kurių kiekviename buvo po 12 plokščių. Jam įranga dar nėra grąžinta. Dar buvo likę 3 asmenys, kurie buvo palikę savo įrangą. Pastarasis teigė, kad šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo virš 180 klientų, kuriems buvo kasama kriptovaliuta, jiems visiems buvo nupirkta įranga, tik ji buvo perkama ne už jų sumokėtas lėšas, kadangi P. A. neperdavė visų pinigų, gautų iš asmenų, su kuriais jis pasirašė sutartis. A. G. į klausimą „Kokia tvarka buvo pasirašomos sutartys ir kaip buvo pajungiamas naujas klientas?“ nurodė, kad sutartis pasirašinėjo P. A., jis pastarojo manymu pasirašė apie 95 procentus visų sutarčių, jam pačiam teko jų pasirašyti labai mažai. P. A. pagrinde bendravo su klientais, susitikdavo su jais, su jais pasirašydavo sutartis. Jie suvesdavo duomenis į Excel formatu sukurtą failą, esantį Google debesyse („Google sheet”). Prisijungimus turėjo P. A. ir jis. Šioje lentelėje kliento vardą ir pavardę, jo elektroninį paštą ir el. piniginės pavadinimą (jei pateikdavo) galėjo suvesti tiek jis (A. G.), tiek P. A. Taigi klientus vesdavo tiek jis, tiek P. P. galėjo suvesti ir tuos klientus, iš kurių pinigus jis paėmė, bet neatidavė visų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Vėliau, kai naujo kliento pavardės atsirasdavo sistemoje, jiems buvo pradedami atlikti pavedimai į jų el. pinigines. Kai 2018 metų vasarą jie sukūrė paskyras visiems asmenims tinklapyje (duomenys neskelbtini), visi šie asmenys buvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų sąrašą ir jau visiems buvo sukurtos paskyros, į kurias automatiškai sistema atlikdavo kripto valiutos pavedimus. A. G. į klausimą „2019 m. rugpjūčio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo prašoma pateikti duomenis. Elektroniniu paštu 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikėte sąrašą asmenų, kuriems buvo teikiama „(duomenys neskelbtini)“ paslauga ir kuriems buvo sukurtos paskyros (duomenys neskelbtini) puslapyje. Taip pat atsiuntė failą ir 2019 m. spalio 2 d. (paaiškino, kad atsiuntė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugų klientus). Gal galite paaiškinti, kas tai per failai ir kas juose pažymėta?“ atsakė, kad 2019 m. spalio 2 d. elektroniniu paštu pateikė sąrašą, kurį nusikopijavo iš (duomenys neskelbtini) puslapio, kurie buvo įtraukti į sistemą ir kuriems buvo vedama iškasama kripto valiuta. Šiems asmenims buvo sukurtos paskyros (duomenys neskelbtini). Šioje lentelėje B stulpelyje yra sužymėti klientų vardai ir pavardės. Numeriai nuo 1 iki 3 tai yra testiniai klientai, t.y. 1 ir 2 yra darbuotojai, trečias jo paštas. Tai pozicijos, kurie įrangos jokios neturėjo, buvo sukurti kaip testiniai vartotojai. Stulpelyje C yra sužymėti klientų elektroniniai paštai. D eilutėje yra užšifruotas slaptažodis, E eilutėje turėjo būti piniginės adresas, tačiau po to, kai perdegė jų serveris, ši informacija išsitrynė, F stulpelyje pažymėta prieigos teisė (1 - klientas, 2 - adminas), G eilutėje kliento telefono numeris, jei toks yra žinomas, jei ne, žymima L. K. sužymėta Ei eilutėje, nežino, negali pakomentuoti. I eilutėje nurodytas piniginių balansas. Kas sužymėta kitose grafose, jis nežino. Šią lentelę kūrė U. L., todėl jis galėtų viską paaiškinti. Faile, kurį jis pateikė elektroniniu paštu 2019 m. rugsėjo 25 d. jis suvedė visus klientus, kuriems UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė kripto valiutą arba iš kurių buvo gautos lėšos. Šiame dokumente pirmoje eilutėje yra pažymėti kliento duomenys, antroje eilutėje - procentas, mokamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečioje eilutėje - turimų „rigų“ skaičius, 4 eilutėje pažymėti asmenys, kuriems įranga buvo grąžinta arba ji buvo išpirkta, sumokant jiems kripto valiutos tam tikrą skaičių (šis sąrašas nėra pilnas ir bus pateiktas artimiausiu metu papildytas), o paskutinėje eilutėje yra pinigų suma, gauta iš šių klientų, kuri yra suvesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę programą (tik mano, kad kai kurie asmenys gali dubliuotis su bendrovėmis, esančiomis sąrašo pabaigoje, taip pat gali prie kai kurių). A. G. į klausimą „Kiek kompiuterių buvo nupirkta klientams?“ nurodė, kad niekada neskaičiavo, todėl yra labai sudėtinga nurodyti tikslų skaičių. Visa įranga, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko buvo įsigyta iš lėšų gautų iš klientų bei iš iškastos kripto valiutos. Įrangos kaina pačioje pradžioje buvo pigesnė, už lėšas, gautas iš kliento už vieną rigą, galėjo nusipirkti detalių tiek, kas leistų sudėti du rigus. Todėl kaskart gaunant pinigus iš klientų, pirko įrangos tiek, kiek galėjo už tas gautas lėšas įsigyti. Niekada nebuvo situacijos, kad pirko įrangą tik gavę pinigų iš klientų, dažnai perkama buvo dideliais kiekiais ir jau montuojama įranga, o pasirašius sutartį jau sistemoje buvo to asmens įsigyta įranga. Įrangos nei vienam klientui priskyrę nebuvo. Klientams jų „iškasta“ kriptovaliuta buvo skaičiuojama pagal priskirtus mega hercus (Mh/s) - vienas rigas, sudarytas iš 6 plokščių generuodavo „kasimo“ greitį lygų 180 Mh per sekundę. Sistemoje buvo sužymėtas „kasamas“ greitis, pagal kurį ir buvo skaičiuojamas iškasamos kritpovaliutos kiekis. Dar apie 30 rigų buvo priskirta klientams, sudariusiems (duomenys neskelbtini) sutartis (jis vėliau buvo sumažintas iki 20 rigų). 2018 metų pavasarį jis pamatė, kad jiems labai pritrūko pinigų, turėjo skolą už elektrą, pradėjęs domėtis, kiek lėšų buvo gauta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamatė, kad pinigų trūko, matė, kad trūko apie 300 000 Eur. Kreipėsi į P., prašydamas paaiškinti, kodėl trūksta pinigų, nes jam kilo įtarimas, kad galimai jis savo automobilį „Lamborghini“ įsigijo iš pinigų, paimtų iš klientų. Jis pradėjo teisintis, kad automobilį jam nupirko tėvas, o pinigų trūksta, nes ne visi klientai visus pinigus jam atidavė. Mano, kad nebuvo nupirkta įrangos būtent už šią sumą, kurios jiems ir trūko. Nors ir buvo sutartyse nurodyta, kad turėjo pateikti klientams duomenis apie jiems priskirtą įrangą, to nedarė, nes tai buvo realiai neįmanoma. Klientai, prieš pirkdami įrangą, žinojo, kokią įrangą jie pirko, nes jiems visiems (tie kurie to pageidavo, buvo teikiama informacija apie jų įsigijamą įrangą, ta informacija buvo pateikiama ir (duomenys neskelbtini) mūsų puslapyje. Per (duomenys neskelbtini) ir vyko visas kontaktavimas su klientais. Nors sutartyje ir buvo numatytas 12 mėnesių „kasimo“ terminas, nemanė, kad jas reikės nutraukti, visą laiką buvo galvojama apie tai, kad veiklą vykdys ir po 12 mėnesių, praėjusių po sutarties pasirašymo, kai jau reiktų grąžinti klientams įrangą. A. G. į klausimą „Kiek kompiuterių „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo sau?“ atsakė, kad kiek įrangos buvo įsigyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepasakys, nes kaip ir minėjo, įranga buvo nuolat perkama iš lėšų, gautų iš klientų ir iš iškasamos kritpovaliutos, ją realizavus. Mano, kad tiek 20 „rigų“, skirtų (duomenys neskelbtini) paslaugas, tikrai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikslaus skaičiau jis nurodyti negali. A. G. į klausimą „Ar buvo žinomas faktas, kad P. A. sutartis sudarinėja savo vardu ir šių asmenų, su kuriais sudarė sutartis, pavardės ir elektroniniai paštai buvo tarp visų klientų sąrašų?“ atsakė, kad šis faktas jam (A. G.) tapo žinomas tik šiandien, apklausiant jį kaip liudytoją, kaip ir sakė prieigą prie sistemos, kur buvo nurodomi klientų duomenis, jis turėjo. A. G. į klausimą „Ar buvo žinomas faktas, kad P. A., sudarydamas sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, klientams nurodydavo kitų bendrovių sąskaitų numerius?“ nurodė, kad šis faktas tapo žinomas, kai į jį (A. G.) pradėjo kreiptis jų klientai, kurie teigė kad sutartis pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet pinigai buvo pervesti į kitų bendrovių sąskaitas. A. G. į klausimą „Ar jam girdėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas?“ šis atsakė, kad šios bendrovės pavadinimas jam tapo žinomas, kai į jį pradėjo kreiptis jų klientai, kurie teigė, kad sutartis pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet pinigai buvo pervesti į kitų bendrovių sąskaitas. A. G. į klausimą „Ar pažįsta asmenis - N. Š. ir M. M.?“ atsakė, kad N. Š. duomenų nežino, o M. M. yra geras P. A. draugas, su kuriuo jis palaiko šiltus santykius. Jie, kiek jam žinoma, yra kartu ir dirbę. A. G. į klausimą „Ar jam girdėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas?“ nurodė, kad šios bendrovės pavadinimas jam yra girdėtas visai neseniai, kai į jį kreipėsi M. V. ir pranešė, kad sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. G. į klausimą „Ar buvo tikrinama, ar iš tų klientų, kurių duomenis nurodė P. A., buvo gautos lėšos?“ nurodė, kad šių duomenų niekada netikrindavo, nes juo pasitikėdavo. Tik buvo kilusių kelių tokių situacijų, kai jis pasakydavo, kad klientas padavė tik avansą, o paaiškėdavo, kad jis sumokėdavo visą sumą. Bet į tai nekreipė jokio dėmesio. A. G. į klausimą „Ar jam girdėtas (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini), į kurios sąskaitą buvo pervesti pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau klausiama apie visas aplinkybes)?“ atsakė, kad šios bendrovės pavadinimas jam tapo žinomas, kai jos pavadinimą pamatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Tai buvo mokėjimas iš jų sąskaitos, tačiau už ką ir kaip, jis nežino. Pavedimus galėjo atlikti tik jis, ar jis atliko tą pavedimą, nepamena. Mano, kad jei buvo atliktas jo pavedimas, P. A. jam nurodė duomenis ir jis atliko pavedimą, galbūt jis pastarąjį apgavo, tiesiog šio fakto pastarasis nepamena. EI. bankininkystės prisijungimo duomenis turėjo tik jis (A. G.), tačiau jie buvo ofise, prie jų teorinę prieigą turėjo P. A., nes visi prisijungimo duomenys buvo padėti ant stalo. A. G. į klausimą „Kam priklausė 220 vnt. kompiuterių, parduotų varžytinėse? Gal galite paaiškinti, kaip jos vyko, kas inicijavo, kas nustatė parduodamos varžytinėse įrangos kainą?“ šis atsakė, kad P. A. buvo skolingas AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vekselį (o jis buvo jo laiduotojas pagal šį vekselį), jie kartu su P. A. už skolą perleido savo akcijas AB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga AB „(duomenys neskelbtini)“ už elektrą, teismas priteisė šią skolą. AB „(duomenys neskelbtini)“, būdama bendrovės akcininke inicijavo turto pardavimą varžytinėse. Parduodamos įrangos kainą nustatė antstoliu, kuris ir organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimą iš varžytinių. Daugiau apie varžytinių eigą mano galėtų paaiškinti AB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. A. G. į klausimą „Kas įnešdavo grynus pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kam buvo suteikta ši teisė, kiek buvo kortelių, kas jas valdė? Jei pinigus ja paduodavo A., kaip jie sužymėdavo, kur kieno?“ nurodė, kad grynus pinigus į sąskaitą galėjo įnešti bet kas per banką, jis mano, kad P. A. to daręs nebuvo. Banko kortelė buvo viena, tačiau ne kartą buvo leidęs ja naudotis, kai reikėdavo kažką pirkti. Kiek pinigų jis jam (A. G.) paduodavo, niekada neskaičiuodavo, niekur nežymėdavo, kiek paėmė, nežinojo ir kurio kliento pinigai jam paduoti. Pamena vieną tokį klientą – E. S., kuriam P. A. padavė 200 Eur iš pinigų krūvos, kurią vėliau atidavė jam, kaip pinigus, paimtus iš klientų. Tuomet suprato, kad jis naudojasi lėšomis, gautomis iš klientų, o kai kuriems, vietoje kasamos kriptovaliutos yra atiduodami pinigai, o ne pervedama kritpovaliuta. Šis faktas jam buvo žinomas iš anksčiau, kai buvo pamatęs, kad prie kai kurių klientų buvo nurodytas P. A. el. paštas ir jo piniginė - tai buvo prie kliento Ž. tėvas (tai asmuo, kurio pavardė Z.), E. S., D. P. ir dar vienas, kurio duomenų nepamena. A. G. į klausimą „Jei visi kompiuteriai buvo perkami už žmonių suneštas lėšas, kaip jie nurodė, kad išieškojimą galima nukreipti į 220 kompiuterių, parduotų varžytinėse?“ nurodė, kad įrangos pardavimas buvo akcininko sprendimas, todėl daugiau šiuo klausimu galėtų pakomentuoti jis. A. G. į klausimą „Kodėl negrąžinate įrangos, net jei yra žmonių prašymai ją grąžinti?“ nurodė, kad šuo metu yra grąžinama įranga tiems asmenims, su kuriais buvo sudaryta sutartis ir kurie gali pagrįsti mokėjimus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. G. parodė, kad jos išsilavinimas yra aukštasis, studijavo (duomenys neskelbtini), kur įgijo specialybę – darbo ekonomika. Jos, kaip vyr. buhalterės darbo stažas, prasidėjo nuo maždaug 1999 metų. Laikotarpyje nuo 2017 m. iki 2018 m., jos (duomenys neskelbtini) A. G. buhalterės pareigoms pakvietė ją dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)”. Kada tiksliai pradėjo tvarkyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą neprisimena, tačiau jeigu sutartyje nurodyta data yra 2017 m. lapkričio 27 d., tai galimai nuo to laiko. Pradžioje, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 27 d. buhalterines apskaitos tvarkymo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)” teikė R. G. (duomenys neskelbtini), kurią atstovavo ji, o vėliau, kaip nurodyta sutartyje, nuo 2018 m. balandžio 17 d. pagal individualios veiklos pažymėjimą teikė ji. Pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)” veikla buvo kriptovaliutos „kasimas“, o vėliau buvo atidaryta internetinė elektroninė prekių parduotuvė ir vykdoma kita veikla. Kiek jai žinoma, bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininkais buvo jos (duomenys neskelbtini) A. G. ir P. A., kurie akcijas valdė lygiomis dalimis. Buhalterinę apskaitą šioje bendrovėje tvarkė remiantis dokumentais, kurie jai buvo teikiami tiek fiziniu, tiek elektroniniu pavidalu. Dokumentus jai teikė A. G. arba P. A. Jos darbo vieta buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)” buveinėje, ji dirbo (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, iškasamos kriptovaliutos dalis, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo kaip atlygį iš savo klientų, būdavo apskaitoma vadybinėje apskaitoje, tiksliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. vedamoje apskaitoje, o kriptovaliutos pardavimo momentu gavus eurus į įmonės sąskaitą banke, pajamos buvo apskaitomos buhalterinėje apskaitoje, nuo kurių buvo skaičiuojamas PVM. Šias įplaukas matydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ AB. Vėliau šioms operacijoms patvirtinti buvo surašomos PVM sąskaitos faktūros, kurių serija buvo (duomenys neskelbtini). Atsakydama į tyrėjos klausimą „Ar ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje užfiksavo pagal su klientais pasirašytas "(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutartis, vienkartinius fiksuotus mokesčius, palaikymo mokesčius, kt. ir pagal kokius dokumentus?“ parodė, kad ji yra mačiusi pavyzdinę „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutartį, kuri buvo naudojama veikloje, nes visos sutarys buvo sudaromos elektroniniu būdu ir buvo saugomos elektroninėje erdvėje. Pajamos už paslaugas pagal šias sutartis buvo apskaitomos gavus pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, bet tikrai ne „(duomenys neskelbtini)“ AB. Prašoma paaiškinti tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų registro dėl (duomenys neskelbtini) registracijos D-H ir J-P stulpelių pavadinimus, ar ji apskaitė visų šių 2798 klientų mokėjimus už paslaugas ir pagal kokius dokumentus, V. G. parodė, kad ji pirmą kartą girdi, kad būtų buvęs toks klientų registras. Pažymėjo, kad šis skaičius galimai reiškia sudarytų sutarčių kiekį, bet ne skaičių, kam buvo teikiama „(duomenys neskelbtini)“ paslauga. Visų realiai teikiamų paslaugų suteiktas faktas buvo apskaitomas nedelsiant po ūkinės operacijos atlikimo (gavus lėšas į sąskaitą) ir atspindimas buhalterinėje apskaitoje. Taip pat paminėjo, kad buvo surašomos sąskaitos faktūros, kurių serija KOMP. Prašoma paaiškinti, ar ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje užfiksavo virtualių valiutų kasimo kompiuterių pardavimus, atlygį už teikiamas paslaugas bei kt. pagal su klientais pasirašytas „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutartis ir pagal kokius dokumentus?, parodė, kad visos ūkinės operacijos yra atspindėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje pagal pateiktus dokumentus. Atlygis už UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ paslaugą buvo apskaitomas tik pardavus kriptovaliutą ir gavus pajamas už pardavimą. Šioms operacijoms patvirtinti buvo surašomas sąskaitos faktūros, kurių serija (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, tyrimui turėjo būti pateiktos sąskaitos faktūros, patvirtinančios virtualių valiutų kasimo kompiuterių pardavimus. Prašoma paaiškinti, ar tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų registro dėl Rigs registracijos D-X stulpelių pavadinimus. Ar ji apskaitė visų šių 161 klientų mokėjimus už paslaugas ir pagal kokius dokumentus?, parodė, kad šiuos dokumentus rengė ne ji, todėl šiuo klausimu neturi ko pasakyti, nes nieko nežino apie tokius registrus. Ar nurodytas klientų mokėjimų už paslaugas skaičius buvo apskaitytas buhalterinėje įmonės apskaitoje nežino, nes neskaičiavo. Visų realiai teikiamų paslaugų suteiktas faktas buvo apskaitomas nedelsiant po ūkinės operacijos atlikimo (gavus lėšas į sąskaitą arba gavus grynus pinigus) ir atspindimas buhalterinėje apskaitoje. Pažymėjo, kad buvo surašomos sąskaitos faktūros, kurių serija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prašoma paaiškinti, kaip ji apskaitė kiek ir kokios vertės įrangos, skirtos kriptovaliutos kasimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. klientų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu? Kokioje apskaitos sąskaitoje buvo užfiksuota įrangos vertė?, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nėra apskaityti klientų įsigyti kompiuteriai, nes jie atsispindi pardavimuose ir atsargų nurašymuose. Buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys kompiuteriai, kurie apskaityti atsargose kartu su kitomis atsargomis. Prašoma paaiškinti, kokią įrangą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo klientams? Kokioje apskaitos sąskaitoje buvo užfiksuotas nuomojamos įrangos vertė? Ką reiškia terminas „kompiuterių resursų nuoma“?, parodė, kad jai parodytame 1 segtuvo 11 lape nurodyta eilutė „kompiuterių resursų nuoma“, reiškia dvi „(duomenys neskelbtini)“ operacijas per ataskaitinį laikotarpį. Pažymėjo, kad šios operacijos buvo atspindėtos sąskaitose faktūrose ir pardavimuose. Tas pats yra ir jai pateiktuose 13, 15, 18, 21 lapuose. Dėl 2019 m. spalio 9 d. jos elektroniniu laišku tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio – 2018 m. kovo ir rugpjūčio – rugsėjo mėnesių atsargų nurašymo aktų, paaiškino, kad ji pateikė atitinkamo mėnesio suminius duomenis apie sunaudotas atsargas pagal kodus. Šiuos aktus ruošė ji pagal pardavimus. Pardavimai buvo matomi pagal sąskaitas faktūras. Duomenis vesdavo iš turimos lentelės, kurioje buvo nurodytos detalės, iš kurių sudaromas kriptovaliutos kasimui skirtas kompiuteris. Prašoma paaiškinti, ar turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargų nurašymo aktus už 2018 m. balandžio – liepos mėnesius?, parodė, kad duomenis apie nurašymus buvo pateikusi tuos, kuriuos turėjo. Mano, kad jų tuo metu nebuvo, nes detalės, skirtos kriptovaliutos kasimui, skirtam kompiuteriui surinkti, buvo gaunamos vėliau, nei buvo pasirašoma sutartis ir gaunami pinigai. Nurašymą atlikdavo tuomet, kai buvo užpajamuojamos įrangos pirkimo sąskaitos ir gaunamos prekės. Jokie aktai surinkimui pildomi nebuvo. Specifikacijas turėjo (pagal anksčiau jos atsakyme paminėtą turimą lentelę), pagal kurias ir surašinėjo atsargų nurašymo aktus. Nurašant atsargas buvo naudojamas programoje esantis (duomenys neskelbtini) būdas stambioms detalėms įsigyti, buvo naudojama kiekinė apskaita, o smulkiosios detalės buvo nurašomos į sąnaudas. Prašoma paaiškinti, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ registre „Pardavimo operacijos“ PDF, gautame 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos metu, yra įrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos duomenis, tačiau to paties registro Exel variante, tyrėjai pateiktame 2019 m. rugsėjo 25 d. el. laišku, minėtos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos duomenų nėra apskaityta?, parodė, kad šiuo klausimu pasakyti nieko negali, nes dabar neprisimena. Prašoma paaiškinti, kodėl jo pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandomajame balanse už 2018 metus įrašytas kasos likutis minus 96280,98 Eur? Ar vedė kasos knygą 2018 metais?, parodė, kad bandomajame balanse yra įrašas apie kasos likutį minus 96280,98 Eur, jai žinoma. Jos manymu, tai klaidingai apskaitytos grynųjų pinigų įnešimo į banko sąskaitą operacijos. Prašoma paaiškinti, kodėl tyrimui pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 31 d. atskaitingo asmens A. G. avansinėje apyskaitoje (1 segtuvas 133 lapas) duomenys apie atskaitingo asmens 59805,63 Eur skolą įmonei per 60010,71 Eur nesutampa su duomenimis, apskaitytais 2017 m., bandomojo balanso 2435 sąskaitoje „Atskaitingi asmenys A. G.“, kurioje apskaityta 205,08 Eur įmonės skola A. G. 2018 m. sausio 31 d. avansinėje apyskaitoje 2018 m. sausio 1 d. dienai A. G. 59805,63 Eur skola įmonei nekoreguojama sutinkamai su balansu, tačiau mažinama iki 43,04 Eur 2018 m. vasario 28 d. dienai pagal įrašytus išlaidų dokumentus?, parodė, kad avanso apyskaitos yra suformuotos anksčiau, negu buvo sudaromos įmonės 2017 metų balansas ir 2018 metų bandomasis balansas. Sudarant 2017 metų balansą tikrinamos analitinės balansinės sąskaitos ir reikalui esant, pastebėjus klaidas, jos koreguojamos. 2018 metų įmonės apskaitos duomenys buvo koreguojami daug vėliau, nei buvo pareigūnų paimti duomenys. Kodėl tyrimui nepateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 kovo – rugsėjo mėnesių atskaitingų asmenų A. G. ir P. A. apyskaitos ir kodėl jos nebuvo pildytos, mano, kad jos tiesiog nebuvo atspausdintos dokumentų paėmimo dienai. Prašoma paaiškinti, ar pagal jos pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą „Išmokų operacijos“ ir „Įplaukų operacijos“, gautą 2018 m. rugsėjo 26 d. dokumentų paėmimo metu, gali nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų A. G. ir P. A. įsipareigojimus 2018 m. rugsėjo 26 d.?, parodė, kad mano, jog reikėtų žiūrėti ne tarpinius duomenis 2018 m. rugsėjo 26 d., o pirminius apskaitos dokumentus ir jų pagrindu į apskaitos programą suvestus duomenis. Prašoma paaiškinti, kokiu būdu apskaityta 4591,75 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola P. A. 2018 m. bandomojo balanso 24351 sąskaitoje „Atskaitingi asm. – P. A.“ 2018 m. rugsėjo 26 d., jeigu jos pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje „Išmokų operacijos“ ir „Įplaukų operacijos“ nėra užfiksuota minėta 24351 sąskaita ir pinigų judėjimas joje?, parodė, kad mano, kad reikėtų žiūrėti ne tarpinius duomenis 2018 m. rugsėjo 26 d., o pirminius apskaitos dokumentus ir jų pagrindu į apskaitą suvestus duomenis. Prašoma paaiškinti, už ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 6 d. avansiniu pavedimu buvo pervesti 25835,94 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir neišreikalauti gražinti ?, parodė, kad apskaityta apskaitoje taip kaip išmokėta. Kokie santykiai/sandoriai siejo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, ji nežino. Prašoma paaiškinti, ar pagal jos pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą „Išmokų operacijos“ ir „Įplaukų operacijos“, gautą 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos metu, gali nustatyti įsipareigojimus įmonei ir įmonės įsipareigojimus ir jų struktūrą?, parodė, kad jos manymu reikėtų žiūrėti ne tarpinius duomenis 2018 m. rugsėjo 26 d., o pirminius apskaitos dokumentus ir jų pagrindu į apskaitos programą suvestus duomenis. Prašoma paaiškinti, kokiu būdu ir kokiais pagrindais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 219 705 Eurų sumai įformino ir į apskaitą įtraukė 45 pinigų priėmimo kvitus Nr. GRG1 - GRG46?, parodė, kad šiuos 45 vnt. pinigų priėmimo kvitus įformino ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė todėl, kad jie grynųjų pinigu gavimo metu nebuvo įforminti. Jie (dokumentai) yra kaip papildomi dokumentai prie paslaugų teikimo sutarčių, kurios buvo pasirašytos tiek užsakovo, tiek paslaugų teikėjo. Pinigų priėmimo kvitai buvo sudaryti sutarčių ir jose esančių žymų pagrindu apie atliktus mokėjimus grynais pinigais. Ji matė, kad šie pinigų priėmimo kvitai buvo be pinigus sumokėjusio asmens parašo bei pinigus gavusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. parašo. Mano, kad šiuo atveju svarbiausias faktas buvo tai, kad užsakovo ir paslaugų teikėjo parašai buvo patvirtinti paslaugų teikimo sutartyse. Grynųjų pinigų priėmimo kvitai grynųjų pinigų gavimo metu nebuvo suformuoti ir pasirašyti, todėl jie liko be parašų. Kas jai pateikė šiuos 45 vnt. (GRG1 - GRG46) pinigų priėmimo kvitus ir kokiu būdu, neprisimena. Juos galėjo pateikti tiek P. A., tiek A. G. Kokiu būdu jie buvo pateikti neprisimena, kadangi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos prisijungė vėliau, o paslaugų teikimo sutartys buvo pasirašytos be pinigų priėmimo kvitų, todėl ir pinigų priėmimo kvitai surašyti vėliau. Jai svarbiausiai buvo žinomas faktas tai, kad pačiose paslaugų teikimo sutartyse įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo arba darbuotojo buvo parašyta „pinigus gavau“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai patvirtindavo, kad gavo pinigus. Ji vadovavosi tuo, kad sutartys yra pasirašytos abiejų šalių ir tiekėjo patvirtinimas, kad tikrai gavo grynus pinigus. Visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio (FR 0600) bei pajamų mokesčio (PLN 204) deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė arba tikslino ji pagal jai pateiktus pirminius dokumentus, kuriuos atveždavo arba atsiųsdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausas P. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas atskirtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad dėl lėšų pervedimų į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gali paaiškinti, jog į šią sąskaitą buvo pervedamos lėšos, nes iš šios bendrovės pirko vaizdo plokštes. Šios bendrovės kontaktus gavo iš vieno lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini). Jo duomenų nežino, nes nepamena, bendravo su juo telefonu, per „Messenger“. Jo duomenų nežino, tik žino, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini). Duomenis apie šį asmenį pabandys paieškoti savo senajame kompiuteryje ir po savaitės galės duomenis pateikti FNTT pareigūnei. Pradžioje jis norėjo pats įsigyti plokštes, net buvo palikęs avansą. Po kiek laiko jis kreipėsi vėl į jį (P. A.) ir sakė, kad (duomenys neskelbtini) plokštės yra daug pigesnės, todėl pasiūlė jiems tiekti šias plokštes. Jo pasiūlyta kaina buvo visai gera ir jie sutiko. Jis pradėjo tiekti plokštes, už kurias su juo atsiskaitydavo. Buvo taip, kad jis atveždavo labai daug plokščių kaskart, bet jie atsiskaitydavo su juo palaipsniui, kai gaudavo pinigus. Pradžioje mokėjo grynais pinigais, gaunamais iš klientų. Po kiek laiko jis nurodė „((duomenys neskelbtini)“ bendrovės kontaktus ir pasakė, kad už plokštes pinigus reikia pervedinėti į šią (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Kontaktų su šia bendrove nei jis, nei A. G. neturėjo. Jų kontaktas buvo tas lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Už tas sumas, kurias gaudavo (duomenys neskelbtini) gyvenantis lietuvis, jiems pristatydavo plokštes. Jis kartu su plokštėmis pristatydavo ir sąskaitas, kurios buvo išrašytos (duomenys neskelbtini) įmonės. Įtaria, kad tos sąskaitos buvo netikros. Kuo vertėsi „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Tai, kad ji vertėsi automobilių prekyba, vėliau sužinojo iš A. G. (duomenys neskelbtini), kuri tą faktą nustatė pati ir sakė, kad pabandys šiuos pirkimus „įforminti“ kaip automobilio pirkimą ar jų dalis. Į klausimą, kodėl į tą pačią bendrovę buvo pervesti pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, gali pasakyti, kad tai buvo mokėjimas už tas pačias plokštes, kurias pasiūlė jiems (duomenys neskelbtini) gyvenantis lietuvis. Viskas vyko paprastai, jis pasakydavo kokios sumos reikia ir jie mokėdavo. Pradžioje mokėjo grynais, gaunamais iš klientų, vėliau asmenys patys pervesdavo pinigus į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o vėliau buvo sumokėta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Tiesiog šio (duomenys neskelbtini) lietuvio pasiūlyta kaina už plokštes buvo labai gera, todėl jiems tiko tokie sandoriai. Apie jų teisėtumą net nemąstė, nes visiškai tuo nesidomėjo, nes jo pareiga buvo pritraukti kuo daugiau klientų. Be to, A. visą laiką sakė, kad visą dokumentaciją sutvarkys jo (duomenys neskelbtini), kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Negali atsakyti, dėl kokių priežasčių sutartys, sudarytos su asmenimis, kurie pervedė pinigus į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nebuvo rastos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, bet spėja, kad jas sunaikino A. (duomenys neskelbtini), nes sakė, kad tą dieną, kai buvo daromos kratos ir pas ją atvyko pareigūnai ir ji dalį sutarčių paslėpė po chalatu bei išsinešė. Vėliau pats A. sakė, kad šias sutartis sudegino. Visas sutartis, kurias jis pasirašinėjo, palikdavo ofise, o po to jas A. nuveždavo (duomenys neskelbtini). Sutartis visą laiką nufotografuodavo, saugodavo savo „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat turėjo susikūrę klientų lentelę, kurioje jie (jis ir A.) surašydavo visus duomenis. Į klausimą apie pinigus, kuriuos gavo grynais arba į savo sąskaitą, gali pasakyti, kad visas lėšas, gautas iš klientų, panaudojo plokščių pirkimui. Pradžioje, kai nebuvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, viską darė savo vardu. Tą daryti galėjo, nes vykdė individualią veiklą. Bet už visas lėšas, gautas iš šių asmenų pirko plokštes bei kitą rangą, reikalingą „rigų“ surinkimui ir viso „kasimo“ pradžiai. Negali atsakyti, dėl kokių priežasčių sutartys sudarytos su šiais asmenimis, nebuvo rastos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, bet spėja, kad jas galimai sunaikino A. po to, kai jo (duomenys neskelbtini) jas paslėpė. Į klausimą, ką jis darė su lėšomis, gautomis į savo sąskaitą, atsakė, kad juos galimai ir naudojo savo reikmėms, bet iš savo turimų grynų pinigų pirko įrangą arba padavė juos A. sumokėti už įrangą. Jokių svetimų lėšų, kurios buvo gautos iš klientų savo reikmėms nenaudojo, išskyrus vieną atvejį, kai jie su A., 2017 metais pasidalino tarpusavyje grynus pinigus apie 10 arba 20 tūkstančių, kaip savo pelną. Taip buvo sutarta kaip ir, kad vėliau A. (duomenys neskelbtini) sutvarkys tai, kaip dividendus, t.y. jų - akcininkų pelną. Lėšas, gautas į savo elektronines pinigines, jis pervedė 2018 metų pradžioje prieš skrydį į (duomenys neskelbtini). Šiuos pinigus jie naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Atsakydamas į klausimus dėl lėšų, pervestų į UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad į šią sąskaitą buvo atliekami pervedimai (duomenys neskelbtini) lietuvio prašymu. Šią bendrovę jam nurodė, būtent, (duomenys neskelbtini) lietuvis, kadangi šis ir vėl pasiūlė labai geras kainas plokštėms. Jie sutiko su tuo, kad pinigai butų pervedami į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip ir pirmu atveju, jiems atveždavo plokštes, o apmokėjimas buvo daromas būtent tokiu būdu, t.y. žmonėms atliekant pavedimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Į klausimą, ar pažįstą M. M., kuris buvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakė, kad šį asmenį pažįsta, t.y. jo verslo partnerio – N. M. brolis. Žino, kad (duomenys neskelbtini) lietuvis jį pažinojo. Tas pats buvo ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios bendrovės duomenis taip pat gavo iš (duomenys neskelbtini) gyvenančio lietuvio ir su šia bendrove buvo tas pats. Taip pat buvo keli klientai, kurie buvo įsigiję įrangą ir jie buvo užregistruoti, bet kriptovaliuta jiems nebuvo pervedama, ji buvo pervedama į jo (P. A.) elektroninę. Šias lėšas, kaip ir minėjo anksčiau, panaudojo su A. skrisdami į (duomenys neskelbtini), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. Patikslino, kad su A. bandė aptarinėti kur dingo gryni pinigai, gauti iš klientų. Šis jam atsiuntė lentelę (ją šios apklausos metu atsiuntė pareigūnei į paštą), iš kurios buvo matyti, kad virš 270 tūkstančių eurų buvo išleista reikmėms, nurodytoms lentelėje. Tai būtent išlaidos, neapskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet sumokėtos lėšomis, gautomis iš klientų. Dėl lentelėje esančių užrašų, gali paaiškinti, kad lentelėje nurodyti V. ir Z. – tai išlaidos, susijusios su įrangos pirkimu. Per šiuos asmenis pirko įrangą ir jiems buvo sumokėta tiek lėšų. V/ – tai V. P., kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir per kurį jie pirko plokštes, o Ž. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Lentelėje nurodytas M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatas. Kokios buvo kitos išlaidos, nežino, bet galbūt kas nors dar buvo pirkta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas U. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2018 metų sausio - vasario mėn. IT specialisto pareigomis. Kadangi jo pomėgis buvo ieškoti spragų IT sferoje, tai jis pamatė ir nemažai spragų P. A. viešai prieinam interneto tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“, tuomet per „(duomenys neskelbtini)“ parašė P. A. ir pasakė apie tas spragas ir šis jam pasiūlė dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su A. G. susipažino kai pradėjo bendrauti su P. A. Jie sukūrė bendrą „(duomenys neskelbtini)“ pokalbių svetainę, tuomet pradėjo bendrauti. Kai susirado naują ofisą (biurą) ir jam pasiūlė sėdėti bendrai su jais. Per kraustymąsi susipažino su V. P. Su M. J. susipažino kiek vėliau, kadangi jis ateidavo ofisą tik prireikus jo paslaugų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė kriptovaliutų kasimu bei kriptovaliutų kasimui (ir ne tik) reikalingų detalių pardavinėjimu. Įmonė su visais darbuotojais, įskaitant ir juo, atsiskaitydavo tokiu būdu: yra vedamas minimumas, kuris sudaro 304 Eur ir bonusų sistema, kuri priklauso nuo atliktų darbų greitumo, ji sudaro maždaug nuo 100 iki 300 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos modelis yra kriptovaliutos prikasimos valiutos, kuri eina į virtualią piniginę „Etherium“, iš kurios vėliau pinigai yra siunčiami į sistemines pinigines, iš kurių kriptovaliutos „plaukia“ klientams, tačiau ar visos kriptovaliutos yra siunčiamos tik į įmonės sistemines pinigines, jis pasakyti negali. Kriptovaliutų kasimui naudojamas „(duomenys neskelbtini)“ su vaizdo plokštėmis, kurios skaičiuoja algoritmus ir už jų apskaičiavimą yra gaunamas „apdovanojimas“, kuris ir yra kriptovaliuta. „(duomenys neskelbtini)“ paslauga yra tam tikra dalis kompiuterio greičio terminuota nuoma, (iš pradžių būdavo neterminuotos sutartys), kuri sudaroma 2 metams, sutartyje nurodytas punktas, kad jeigu 3 dienas yra kasama nepelningai, tai paslauga nutraukiama. „(duomenys neskelbtini)“ paslauga yra fizinis aparatas, kuris nuomojamas metams ir laikomas įmonėje (taip pat kasant kriptovaliutą), o po metų klientas gali fiziškai pasiimti įrangą arba toliau kasti jų įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa kriptovaliutas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) patalpos), taip pat konteineris yra (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Visa įranga, kiek jis žino, perkama iš užsienio renkantis geriausią kainą, visą įrangą perka įmonė, klientas neturi teisės pasirinkti kokia įranga bus kasama kriptovaliuta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ maždaug yra 300 įrenginių skirtų kriptovaliutų kasimui, tačiau tikslaus skaičiaus dabar tikrai nežino, juos iš pradžių surinkdavo A. G., kadangi buvo dideli srautai, tai vėliau jas padėdavo surinkti P. A. brolis V. A. ir jis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ klientų yra apie 230, o „(duomenys neskelbtini)“ daugiau, bet tikslaus skaičiaus įvardinti negali, daugumą klientų suranda P. A., dėdamas skelbimus ir pan., taip pat iš jo draugų ar pažįstamų rato. Jis klientų neieško, todėl apie tai nelabai gali ką pakomentuoti daugiau. Kriptovaliuta yra kasama į įmones pinigines, iš kurios paskirstytos jos vedamos klientams, atskaičius visus kasimo kaštus. Įmonės klientai patys susikuria virtualias pinigines ir į sistemą įveda piniginės adresą, į kurią vėliau būna pervedamos kriptovaliutos. Taip jie daro dėl klientų saugumo užtikrinimo. Įmonė neturi prisijungimų prie šių piniginių, jų kontroliuoti niekaip jie negali. Klientas gali kriptovaliutą atsiimti pats kada jis nori arba nusistatyti automatinį pervedimą kas 30 dienų, įmonė klientams pervedimų nevykdo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo iškasto kriptovaliutos kiekio lieka komisiniai mokesčiai, kas sudaro „Poolo mokestis“, komisinis mokestis ir elektra, galbūt kažkas daugiau, tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad kažkas dar tūrėtų likti. „(duomenys neskelbtini)“ mokestis pasirašant sutartį yra kiekvienu atveju kitoks, kadangi dėl komisinio mokesčio procento yra deramasi, o visi kiti mokesčiai yra išskirstyti. „(duomenys neskelbtini)“ paslaugoje yra numatytas statinis mokestis, kuris sudaro 2 Eur. et. už 1 Mgh. per parą. Klientas pats pasirenka kiek nori Mgh ir nuo to priklauso jo mokama suma, pasirašant sutartį paskaičiuojama kiek klientui kainuos paslauga metams ir jis ją privalo sumokėti. Mokama grynaisiais pinigais arba banko pavedimu į įmonės sąskaitą. Klientų skundų pasitaikė dažniausiai dėl kriptovaliutų kainos kritimo, kitokių skundų įprastai nepasitaikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kiek jam yra žinoma, tvarko A. G. (duomenys neskelbtini) V. G. Kiek jis žino, jai buvo perduodama informacija, susijusi su internetinių parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ veikla, su informacija apie iškastų kriptovaliutų kiekį ji nėra informuojama, nebent jai yra pasakoma kiek kriptovaliutų buvo iškeista į pinigus. Visa buhalterinė apskaita yra ofise arba pas A. (duomenys neskelbtini). Kiek žino jūrinis konteineris stovi „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, jame visa įranga yra (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių, kadangi (duomenys neskelbtini) sužinoję jog Lietuvoje pigesnė elektra kreipėsi į juos dėl jų įrangos laikymo už ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna kažkokį procentą nuo iškastų kriptovaliutių, kokį tiksliai procentą, jis nežino. Apie P. A. ir A. G. kitas veiklas žino tik tiek, kiek yra spaudoje ar socialiniuose tinkluose. Žino, kad jie anksčiau užsiimdavo lažybomis ir akcijų biržomis, daugiau apie jų kitas veiklas be kriptovaliutų nieko nežino. Jis asmeniškai turi nusipirkęs nepilną aparatą (12 plokščių) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kitą (2 plokščių) turiu nuosavą. Abu aparatai laikomi (duomenys neskelbtini). Jie niekaip nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, aparatai „kasa“ kriptovaliutą į savo asmenines pinigines, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, o jos laikomos skirtingose piniginėse.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. P.parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų skyriaus vadovu. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sudarytą darbo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis yra pardavimų vadybininkas, kuris atsakingas už svetainių: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (paminėtos svetainės yra (duomenys neskelbtini) parduotuvės) administravimą, jų kūrimą, priežiūrą, tobulinimą ir reklamą. Pažįsta P. A., su juo susipažino maždaug prieš metus. Šis jį pakvietė į darbo pokalbį bei vėliau, apie 2018 m. vasario mėnesį priėmė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai neatsimena ar P. A., ar A. G. tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jį su P. A. sieja tik darbiniai santykiai, bendrauja tik dėl išvardintų svetainių bei minėtų darbo aplinkybių. Su A. G. susipažino atėjęs dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, juos sieja tik darbiniai klausimai, susiję su svetainių: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ tobulinimu bei vystymu. A., jei gerai žino, bent pagal „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Su U. L. susipažino jam atėjus apie (duomenys neskelbtini) dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ programuotojo pareigoms. M. J. nepažįsta tik yra girdėjęs kalbant, kad jis atsakingas už elektros instaliaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise ir kriptovaliutos kasykloje, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla yra kriptovaliutų kasimas. Su juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito pervesdama darbo užmokestį į jo sąskaitą, esančią banke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ be kriptovaliutos kasimo taip pat turi jo minėtas svetaines, kuriose yra parduodamos įvairios prekės: (duomenys neskelbtini) ir kitos (duomenys neskelbtini) prekės. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo kriptovaliutų kasimą ir paslaugų pardavimą, susijusį su kriptovaliutomis. Šia veikla užsiima P. A. ir A. G. Kriptovaliutos kasimas, tai tam tikrų algoritmų skaičiavimas, kuriais patvirtinamos tranzakcijos (bet kurio asmens kriptovaliutų pavedimai), tam naudojami tam tikri specialūs, galingi kompiuteriai, kurie susidaro iš vaizdo plokščių ir kitų komponentų. Visa minėta įranga yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise ir kriptovaliutos kasykloje adresu (duomenys neskelbtini). Kalbant apie „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, nežino kuom šios paslaugos skiriasi. Bendrai gali paaiškinti, kad tai vienos paslaugos yra kaip žmogus išsinuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik dalį kompiuterio, o kitos kai perka visą kompiuterį. Jam žinoma, kad yra tik viena UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasykla adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkama įranga kriptovaliutų kasimui pagrinde yra iš užsienio įmonių ir tuo užsiima P. ir A. Įrangai keliami specifiniai reikalavimai, kad vaizdo plokštė būtų galinga. Svetainėje „(duomenys neskelbtini)“, kurią jis administruoja, visą laiką Lietuvos, tiek fiziniai, tiek juridiniai klientai perka kompiuterių komponentus, skirtus tiek kriptovaliutų kasimui, tiek galingiems kompiuteriniams žaidimams, kuriems keliami aukšti vaizdo plokštės reikalavimai. Įrangą parenka pati įmonė, kadangi jos pasirinkimas nėra labai platus. Keliami aukščiausi reikalavimai susiaurina produktų pasiūlą. Jam yra žinoma tik vienas įrangos tiekėjas, įmonė iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, ar kažkas panašaus, kitų neprisimena, nes po 2017 m. gruodžio, 2018 m. sausio mėnesių, kuomet buvo kriptovaliutų pakilimas ir po to sekė nuosmukis. Jam žinoma, kad papildoma įranga beveik neperkama, o jei perkama, tai nedideli jos kiekiai. Taip pat pamena lietuviškus tiekėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apie (duomenys neskelbtini) kriptovaliutos kasimo įrenginių, kurie laikomi adresu (duomenys neskelbtini). Visą priežiūrą, instaliavimą, remonto paslaugas, atlieka A. G. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientais, kurie įsigyja kriptovaliutų kasimo paslaugas, jis nebendrauja. Jam žinoma, kad klientų paieška užsiima P. A. Mano, kad P. surasdavo klientus arba klientai ateidavo patys suradę jo duotus skelbimus, tačiau visi bendravimai vykdavo su P. Kriptovaliuta visuomet yra kasama į pinigines ir gali būti kasama į biržas, tačiau tai pakankamai konfidenciali informacija, kurią žino tik piniginės savininkas, jis tokios informacijos nežino. Kaip iškasta valiuta perduodama klientams, užsisakiusiems „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas jis nežino, nes su tuo nesusiduria. Tuo turėtų užsiimti A. arba P. Kaip jau minėjo apie pinigines, į kurias kasama valiuta, atsiskaitymą su klientais, pervedimus į pinigines, jos dažnumus, kokia dalis kriptovaliutos lieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, klientų skundus dėl kasimo paslaugų, paaiškinti nieko negali, nes nežino. Jam yra žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi buhalterę, tačiau nei vardo, nei pavardės nežino, su ja nėra bendravęs, kur yra buhalterinė apskaita, nežino. Jeigu jam reikėdavo, tai sąskaitas ar kažkokius kitus dokumentus perduodavo A. G., o kaip tai buvo tvarkoma nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. J. parodė, dirba informacinių technologijų srityje pagal (duomenys neskelbtini). Teikia kompiuterinio tinklo konfigūravimo paslaugas A. G., kaip fiziniam asmeniui. Žino, kad A. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir savininkas. Jis pats šioje įmonėje niekada įdarbintas nebuvo. Paslaugas teikia konkrečiai tik A. G. ir savo darbą dažniausiai atlieka nuotoliniu būdu, t. y. jam paskambina A., pasako, kad jis įsigijo naują įrangą ir prašo sukonfigūruoti tinklą. Jis nuotoliniu būdu naudodamasis standartine Windows priemone (duomenys neskelbtini) iš savo kompiuterio, kuris yra paimtas šiandien atliktos kratos metu arba tinklo įrangą atveža jam į namus. Kai A. G. su kolega P. A. įrengė kriptovaliutos kasyklą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, A. surado jį per draugą ir paaiškino, kad pas yra problemos su kriptovaliutos kasyklos kompiuterinio tinklo veikimu bei paprašė jo sutvarkyti. Nuvažiavęs į kasyklą, nustatė problemą ir už kelių valandų darbą jam sumokėjo apie 200 Eur grynais. Su P. A. susipažino per A. G. Keletą kartų su pastaruoju bendravo gyvai kriptovaliutos kasykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, J. B. gatvėje. U. L. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ IT specialistas. Kartais U. L. kreipiasi konsultacijos, t.y. kai jam reikia pagalbos IT srityje, bendrauja telefonu arba per socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia kriptovaliutos kasybos paslaugas, suteikia infrastruktūrą savarankiškam kasimui atskiriems fiziniams ar juridiniams asmenims. Taip pat dar suteikia „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, t.y. kriptovaliutos kasimas debesyje paslaugas. Taip pat žino, kad jie sukūrė elektroninę parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ kurioje prekiauja kompiuterine ir buitine technika. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra A. G. P. A. yra dalininkas ar akcininkas ir, kiek žino, šioje bendrovėje dar yra įdarbintas U. L. UAB (duomenys neskelbtini)“ paslaugų jis suteikė nedaug, dažniausiai tai buvo būdavo tik konsultacijos telefonu, o už kai kurias konsultacijos tinklo klausimais, paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. jam sumokėdavo grynais arba tam tikromis kompiuterinėmis detalėmis. Taip pat keletą kartų važiavo ir į kasyklas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jokių kvitų, patvirtinančių pinigų išmokėjimą už jo suteiktas paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei vieno karto neišrašė. Jis taip pat jokiuose dokumentuose apie gautą atlygį jų buhalteriniuose dokumentuose nepasirašė. Apie virtualios valiutos kasimą gali paaiškinti tiek, kad virtualios valiutos kasimui reikia atitinkamų resursų, t. y. reikia turėti specialią įrangą ir įgūdžių, kad išgauti kriptovaliutą. Virtualios valiutos kasimui reikalinga kompiuterinė įranga arba debesų technologija, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ savo įranga suteikia debesų kasimo paslaugą, o asmuo gali ta paslauga pasinaudoti ir gauti šios paslaugos grąžą. Kasimo technologijos yra „debesų technologija“ ir kasimas kompiuterinės įrangos pagalba. „(duomenys neskelbtini)“ paslauga ir „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos yra viena ir ta pati paslauga, t.y. kasimas debesyse, viskas vyksta virtualiai. Tiekėjas šiai paslaugai naudoja fizinę įrangą, kad suteikti tokią paslaugą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise buvo pajungtas stacionarus kompiuteris, kuris buvo kaip ekspozicinis, bet ar jis kasė virtualią valiutą, nežino. Jam nėra žinoma, iš kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyja kasimo įrenginius ar jų dalis. Nežino, kiek tiksliai bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ yra įrenginių, skirtų kriptovaliutos kasimui, galimai apie (duomenys neskelbtini) vnt. Šioje bendrovėje įrenginius surenka, instaliuoja, prižiūri, administruoja ir remontu užsiima tik pats A. G. Kaip yra vedama bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaita, ar fiksuojamas išgaunamos kriptovaliutos kiekis, kaip ir kur jis yra fiksuojamas ir kas tvarko šios įmonės buhalterinę apskaitą, bei kur saugo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, jam nėra žinoma.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. Š. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali paaiškinti tiek, jog daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus pažįsta M. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta jo prašymu. Jis paprašė įsteigti savo vardu bendrovę, ką ji ir padarė. Jokio uždarbio negavo, tai buvo padaryta iš draugiškumo. Jei ir buvo sumokėti pinigai, tai tik už išlaidas, susijusias su šios bendrovės įsteigimu. Bendrovė turėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, galimai turėjo ir kortelę. Banko sąskaitą galėjo valdyti tik ji. Turėjo ir generatorių prisijungimui prie sąskaitos, tačiau M. M. turėjo čekių knygelę, kuria ir disponavo. Kokiu būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo išmokėta 2017 m. lapkričio 17 d. grynais 6 135 Eur bei 2017 m. gruodžio 19 d. buvo atliktas 60 Eur pavedimas į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nepamena. Galbūt ji iš savo pinigų steigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir susigrąžino savo pinigus. Kokią veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. M. M. jai teigė, kad jos veikla yra susijusi su statybos darbais. Jai žinoma, kad ten buvo darbinami žmonės, nes teikė ataskaitas savo vardu „Sodrai“. Ataskaitas teikė pagal tuos duomenis, kuriuos jai pateikdavo M. M. Deklaracijas apie gaunamus uždarbius ji teikdavo pagal jo pateiktus duomenis, kuriuos jis teikė asmeniškai atvykęs pas ją. Jie kartu prisijungdavo prie „Sodros“ ir ji pildė duomenis bei pasirašydavo juos savo vardu. Taip pat teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau juos pildė pagal M. M. pateiktus duomenis. Kokios lėšos ateidavo į šią sąskaitą, nežino, nes jai nebuvo tikslo domėtis šios bendrovės pajamomis ir išlaidomis. Jos steigėja, akcininke ir vadove tapo iš geranoriškumo, norėdama padėti žmogui, kurį pažinojo. Kadangi niekada nebuvo problemų su juo, tai neturėjo pagrindo abejoti, kad kažkas daroma ne taip. Be to, su juo tarėsi, kad ji tik įsteigs bendrovę, o jis vėliau paskirs kitą akcininką ir kitą direktorių. Kas po jos tapo direktorius ir akcininkas, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai negirdėta, nėra girdėjusi ir A. G. ar P. A. duomenų. Papildomai N. Š. pateikus jai iš „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriaus, paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) čekius Nr. (duomenys neskelbtini), ji patvirtino, kad visuose keturiuose, apklausos metu parodytuose čekiuose yra jos parašai. Čekį Nr. (duomenys neskelbtini) užpildė ji pati. Tiek vienoje, tiek kitoje pusėje ir pinigų sumą, nurodytą šiame čekyje gavo. Šią sumą, kaip ir minėjo savo pirmoje apklausoje gavo. Galimai už bendrovės steigimą, o galbūt ir M. M. prašymu kažkokioms reikmėms. Paprastai už įmonės steigimą maksimaliai ji ima iki 500 Eur, todėl numano, kad pinigus perdavė M. M. M. M. turėjo čekių knygelę, kuria jis disponavo. Dėl kitų čekių, t.y. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nieko paaiškinti negali. Parašai šiuose čekiuose yra jos, kokiomis aplinkybėmis juos pasirašė, nežino, galimai buvo juos pasirašiusi iš anksto, M. M. prašymu, nes juo pasitikėjo. Esmė tame, kad čekio priekyje turi būti bendrovės, kuriai išduota čekių knygelė, vadovo parašas, o kitoje pusėje nurodomas pinigų gavėjas ir jo anketiniai duomenys. Kokios lėšos ateidavo į šią sąskaitą, nežino, nes jai nebuvo tikslo domėtis šios bendrovės pajamomis ir išlaidomis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės generalinio direktoriaus pareigas ėjo nuo 2012 m. iki 2019 m. vasaros pradžios. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali pasakyti, kad šiai bendrovei buvo nuomojamos patalpos AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), taip pat su jais AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusi sutartį dėl elektros energijos naudojimo ir pirkimo. Vėliau AB „(duomenys neskelbtini)“ tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke. Kiek jam žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo A. G. ir P. A. nuosavybėje. Daugiausia jam teko bendrauti su P. A. Su P. A. susipažino tuomet, kai jie atvyko į AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės nuomotis patalpas. Jis atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su juo bendravo tik dėl šios bendrovės reikalų. A. G. pradžioje matydavo tik kaip techniką, net nemanė, kad jis yra bendrovės akcininkas. Tik kai atsirado skolos reikalai, daugiau pradėjo bendrauti su A. G. 2019 metais atsiradus UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolai, buvo ieškota būdų, kaip ši bendrovė galėtų padengti savo skolą AB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pasirinktas vekselio surašymas. Vekselį pasirašė P. A., o A. G. galimai laidavo už šią skolą, pamena, kad vekselį jie pasirašė abu. Kadangi vekselis nebuvo padengtas, AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujantys advokatai kreipėsi į notarą, kad būtų išduotas vykdomasis įrašas dėl neapmokėtos skolos. Kaip buvo įsigytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, nepamena, tą geriausiai galėtų paaiškinti AB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo klausimu atstovavę teisininkai. Kadangi akcijų pardavimo pabaiga buvo jau jam nebūnant bendrovės generaliniu direktoriumi, tad nieko šiuo klausimu negali ir komentuoti. Galėjo būti pasirašyti keli vekseliai, nes kažkodėl jam užsifiksavo skolos suma apie 147 tūkst. eurų. Kokios buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos AB „(duomenys neskelbtini)“ neįvardino, nes nepamena. Jam žinoma, kad vyko varžytinės, kad jose buvo įsigyta įranga. Įranga buvo įsigyta tik todėl, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ jokio likvidaus turto, ar turtinių lėšų neturėjo. Jis atstovaudamas AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų interesus, turėjo užtikrinti nors kokią galimybę išsiieškoti dalį skolos. Kadangi antstoliai bendrovę informavo, kad lėšų neturi, o turi tik įrangą, kurią antstolis ketina parduoti varžytinėse, nuspręsta buvo dalyvauti varžytinėse ir ją įsigyti. Nepamena ir tai, ar vyko vienos varžytinės, ar kelios. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga, ji turėjo turtą, kurį aprašė antstolis, vykdęs procedūras ir šis turtas buvo įsigytas iš varžytinių. Atsiradus asmenų, pasirašiusių sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijoms, iš A. G. sužinojo, kad P. A. gavęs pinigus iš asmenų, juos pasisavindavo ir įranga jiems nebuvo perkama. AB „(duomenys neskelbtini)“ varžytinėse įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrangą, kurią aprašė antstoliai ir kurios pardavimą jie organizavo. Kur šiuo metu yra iš varžytinių įsigyta įranga, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. V. parodė, kad 2017 metų spalio mėn. „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle pamatė reklamą apie galimybe kasti kriptovaliutas. Jis susidomėjo ir vėliau su P. A. susitiko (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure. Susitikus su P. norėjo įsigyti 2 „(duomenys neskelbtini)“ už 6000 Eur ir jie pasirašė sutartį. Po sutarties pasirašymo P. A. norėjo, kad jis jam duotų pinigus, tačiau jis pasakė, kad pinigų neduos kol nepamatys įrangos, o sutiko duoti tik pusę sumos, t.y. 3000 Eur. P. A. tuos pinigus paėmė ir ant pasirašytos sutarties pasirašė, kad gavo 3000 Eur, tai patvirtino savo parašu. Vėliau jie nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), ten susitiko su A. G. Pamatęs jų turimą įrangą, jis A. G. padavė likusius 3000 Eur ir šis taip pat pasirašė ant sutarties, savo parašu patvirtino, kad iš jo gavo 3000 Eur. Sutartis buvo pasirašyta 2017 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini), galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose. Tuo metu pasirašė sutartį su P. A., vėliau nuvykus į įrangos saugojimo ir veiklos vykdymo vietą, sutartį pasirašė ir A. G. Jis įsigijo du „(duomenys neskelbtini)“ (kompiuterius), kurio vieno kaina buvo 3000 Eur, už juos abu jis sumokėjo 6000 Eur. Pinigus padavė grynais. Už perkamus „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros kasos dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą negavo. Kiek pamena, buvo numatytas 20% atlygis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo iškastos valiutos už jų teikiamas paslaugas. Atskiro mokesčio už elektrą mokėti nereikia, nes P. su A. išskaičiuodavo nuo kiekvieno „(duomenys neskelbtini)“ tam tikrą sumą ir kas likdavo jau pervesdavo jiems (klientams). Iš pat pradžių buvo susikūręs piniginę tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“, pagal P. A. rekomendaciją, vėliau buvo prijungtas prie grupės socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ prie grupės „(duomenys neskelbtini)“. Pavedimai buvo atliekami reguliariai, maždaug vieną kartą į mėnesį, pervedimų sumos su kiekvienu kartu vis mažėdavo. Kai pamatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdo veiklos ir panašiai, jis parašė su A. dėl pinigų už įrangą atgavimo ir sutarė, kad šis jam perves 10 „(duomenys neskelbtini)“ už įrangą. Vėliau 10 „(duomenys neskelbtini)“ jam pervedė į piniginę esančią „(duomenys neskelbtini).io“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apie šios bendrovės siūlomą galimybę kasti kriptovaliutą sužinojo 2017 m. rusėjo mėn. iš P. A. video blogų. Susitiko su P. A. ofise (duomenys neskelbtini). Šiame susitikime dalyvavo jis ir P. A., vėliau atėjo A. G. 2017 m. spalio 19 d. sutartį jam pateikė P. A., nepamena ar ji jau buvo pasirašyta jo paties. Jis įsigijo vieną kripto kompiuterį, kurio kaina 2995 Eur. Už kompiuterį sumokėjo grynais, niekas jam nedavė dokumento, patvirtinančio, pinigų sumokėjimą grynais. Pagal sudarytą sutartį buvo nurodytas 74 proc. mokamas atlyginimas jam, o 26 proc. lieka įmonei už teikiamas paslaugas. Mokestis už elektrą turėjo būti apskaičiuotas į tuos 26 procentus. Elektroninę piniginę „(duomenys neskelbtini)“ susikūrė po sutarties sudarymo. Jo įsigytas kompiuteris, skirtas kriptovaliutos kasimui, buvo pajungtas 2017 m. lapkričio mėn. Pirmą iškastos kriptovaliutos pervedimą gavo 2017 m. lapkričio 30 d. - apie 0,39 kripto valiutos „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau reguliariai iki 2018 m. kovo mėn. gavo iškastos kriptovaliutos pervedimus, jie buvo iki vieno „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. vasarą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukūrė jam paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje. Šiame tinklapyje matė, kiek jo kompiuteris iškasa kriptovaliutos. Per visą laikotarpį jo nupirktas kompiuteris buvo iškasęs apie devynis „(duomenys neskelbtini)“.

Panašius parodymus dėl sutarties pasirašymo aplinkybių davė ir liudytojas A. M., kuris be kita ko parodė, kad 2017 m. spalio 28 d. susitikęs su P. A. sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kriptovaliutos „kasimo“. P. A. jo akivaizdoje pasirašė grafoje, kur buvo A. G. parašo vieta. Pagal šią sutartį, jis įsigijo vieną kompiuterį, skirtą kriptovaliutos „kasimui“ ir jam, kaip paslaugos gavėjui vadovaujantis šia sutartimi buvo teikiamos kripto valiutų kompiuterio pirkimo, priežiūros ir eksploatavimo, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos. Kompiuterio kaina buvo 3000 Eur. Pinigus sumokėjo grynais, jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą šis jam nedavė. Po sutarties pasirašymo susikūrė elektroninę piniginę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlytame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė jos pavadinimą bendrovei. Gavo tik vieną kripto valiutos įmoką. Vėliau dar buvo pervedamos sumos į 2018 metų vasaros viduryje sukurtą paskyrą kiekvienam klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje. Tačiau iš ten jis nieko neišsivedė. Jis buvo pajungtas į „(duomenys neskelbtini)“ grupę „(duomenys neskelbtini)“.

Panašius parodymus dėl sutarties pasirašymo aplinkybių davė ir liudytojas T. I., kuris be kita ko parodė, kad susitiko su P. A. ofise, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. 2017 metų spalio antroje pusėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį, kurią pasirašyti jam davė P. A. Pagal šią sutartį, įsigijo vieną kompiuterį, skirtą kriptovaliutos „kasimui“, kompiuterio kaina buvo 2995 Eur, kuriuos sumokėjo grynais. Pinigų paėmimo kvito P. A. neužpildė. P. A. prašė sumokėti jam grynais. Po sutarties pasirašymo susikūrė elektroninę piniginę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlytame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė jos pavadinimą bendrovei. Jo įsigytas kompiuteris pradėjo „dirbti“ gal po mėnesio, pirmoji išmoka buvo apie 0,2 „(duomenys neskelbtini)“. Kitais mėnesiais išmokos buvo vis mažesnės. 2018 metų vasaros viduryje buvo sukurtos paskyros kiekvienam klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje. Jis buvo prisijungęs prie savo paskyros, iš ten išsivesdavo iškastą kriptovaliutą.

Panašius parodymus dėl sutarties pasirašymo aplinkybių davė ir liudytojas T. D., kuris be kita ko parodė, kad 2017 metais, susitiko su P. A. ofise, (duomenys neskelbtini). P. A. jam paaiškino visas sąlygas bei galimas rizikas, kurios jam tiko, todėl 2017 m. spalio 25 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį. Sutartį pasirašyti jam davė P. A. Jis ją užpildė, kiek egzempliorių, nežino, bet vieną sutarties originalą turi (pats). Pagal sutartį įsigijo vieną kompiuterį, skirtą kriptovaliutos „kasimui“. Kompiuterio kaina buvo 3000 Eur. Pinigus sumokėjo grynais, pinigų paėmimo kvitas užpildytas nebuvo. Po sutarties pasirašymo jis susikūrė elektroninę piniginę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlytame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė jos pavadinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gruodžio mėnesį gavo pirmos kriptovaliutos pervedimą, vėliau juos gaudavo kas mėnesį. Jis yra paskaičiavęs, kad per visą laikotarpį buvo prikasta apie 2,5 (duomenys neskelbtini).

Panašius parodymus dėl sutarties pasirašymo aplinkybių davė ir liudytojas M. Ž., kuris be kita ko parodė, kad 2017 metais socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ jį sudomino P. A. skelbimas apie kriptovaliutos „kasimą“, todėl socialiniame tinkle parašė jam asmeninę žinutę ir vėliau susitiko su P. A. (duomenys neskelbtini). Kartu į susitikimą su juo vyko jo draugas A. K. P. A. susitikimo metu pateikė pasirašyti paslaugų sutartį, kuri buvo pasirašyta, kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. Jis įsigijo vieną kompiuterį, kurį sudaro 6 vaizdo plokštės „(duomenys neskelbtini)“. Už kompiuterį sumokėjo 3000 Eur, juos pervesdamas banko pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą: (duomenys neskelbtini). Jo įsigytas kripto kompiuteris, skirtas kriptovaliutos „kasimui“, buvo pradėtas naudoti 2018 metų gegužės mėnesį. Į jo elektroninę piniginę jam buvo pervesta apie 40 Eur, apie 0,2 (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Tinklalapyje prisijungęs „(duomenys neskelbtini)“ pats savarankiškai galėjo persivesti pinigus į savo elektroninę piniginę, tačiau „iškastos“ kriptovaliutos buvo nedaug, todėl pervedimu neatliko. Iš viso į jo elektroninę piniginę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė apie 300-400 Eur (apie 1,0 (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad jis socialiniame tinklapyje pamatė vaizdo įrašą, kurtą P. A., kuriame šis pasakojo apie galimybę „kasti kriptovaliutą“ su įranga, susidedančia iš vaizdo plokščių. Jis nusprendė pabandyti ir susisiekė su P. A. Bendravo su juo per programėlę „Messenger“, nes tuo metu Lietuvoje negyveno, gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi neturėjo galimybės paduoti jam pinigų grynais, sumokėjo pavedimu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos. Pavedimą atliko į (duomenys neskelbtini) bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Sumokėjo 2017 m. rugsėjo 4 d. 3 475 JAV dolerių, kuriuos konvertavus, gautųsi apie 2 996,21 Eur. Į klausimą, kodėl turi vesti pinigus į (duomenys neskelbtini), šis (P. A.) pasakė, kad įranga perkama iš (duomenys neskelbtini), kurie priima tik JAV dolerius, todėl nebus problemos su pinigų konvertavimu. Nieko blogo neįtardamas, atliko pavedimą. Sutartį P. A. jam buvo atsiuntė 2017 m. rugpjūčio 31 d. Sutartis nebuvo užpildyta, t.y. be jokių parašų, bet sutarties sudarytoju buvo P. A., kuris ir turėjo jam teikti paslaugas. Sutarties paskutiniame lape taip pat buvo nurodyta ir A. G. pavardė. Pagal sutartį P. A. turėjo jam nupirki įranga, skirtą kriptovaliutos „kasimui“, jis ją turėjo įdiegti į „(duomenys neskelbtini)“, kuri stovėjo (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 16 d. gavo pirmą įmoką, kuri lygi buvo apie 0,15 (duomenys neskelbtini). Po ko kas mėnesį ateidavo įmokos, o 2018 metų vasara jau valiutą galėjo išsivesti iš savo paskyros, kurias sukūrė A. G. Jo manymu, jam buvo pervesta į piniginę ir į paskyrą kriptovaliutos suma, lygi pusei jo sumokėtai sumai už įrangą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. K. parodė, kad apie galimybę „kasti“ kriptovaliutą sužinojo iš socialinių tinklų. Susidomėjęs, telefonu susisiekė su P. A. ir 2018 m. sausio 24 d. susitiko su juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, (duomenys neskelbtini). Pasirašė sutartį, kuri jau buvo pasirašyta A. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (vardu). Įsigijo 3 kompiuterius, skirtus kriptovaliutos „kasimui“. Kompiuterio kaina buvo 3400 Eur. Sumokėjo 10200 Eur, pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pirmą uždarbį gavo daugiau nei po mėnesio. Nepamena, kiek uždirbto (duomenys neskelbtini) buvo pervesta į jo piniginę. Kažkada buvo paskaičiavęs, kad su jo įsigytais kripto kompiuteriais buvo prikasta kriptovaliuta apie trečdalis jo išleistos jiems sumos, t.y. prikastos kriptovaliutos kaina buvo apie 3000 Eur. 2018 metų vasaros viduryje buvo sukurtos paskyros kiekvienam klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje, jis prisijungė prie savo paskyros ir visą „iškastą„ kriptovaliutą išsivesdavo į savo piniginę, sukurtą tinklalapyje (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. Ž. parodė, kad 2017 metų rudenį „(duomenys neskelbtini)“ pamatė reklamuojamą kriptovaliutos kasimo paslaugą P. A., su kuriuo susipažino ir vėliau susitiko, kurio metu P. A. papasakojo plačiau apie patį „kasimą“ ir jis nutarė įsigyti keturis kompiuterius kriptovaliutos kasimui. Jokios sutarties nesurašė. Jis P. A. padavė 3000 Eur. Pinigų paėmimo kvito P. A. neužpildė, jo neprašė, nes tuo metu viskas atrodė labai rimta. Šis pasakė, kad sutartį jam pateiks el. paštu ir jis turės pasirašyti. Pradžioje jam buvo pateikta sutartis, kurioje paslaugų teikėju buvo nurodytas P. A., vėliau pateikė sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad kriptovaliutos kasimo paslaugą teiks UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią sutartį pasirašė ir nusiuntė P. A., po ko šis atsiuntė jam jau pasirašytą sutartį. Sutartis buvo pasirašyta 2017 m. spalio 30 d. Pagal šią sutartį įsigijo 4 kompiuterius, skirtus kripto valiutos „kasimui“. Vieno kompiuterio kaina, nurodyta sutartyje buvo 3000 Eur. Kaip ir minėjo, pirmo susitikimo metu P. A. sumokėjo 3000 Eur. Po pakankamai trumpo laiko jam (P. A.) sumokėjo grynais 9000 Eur, tačiau taip pat jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimo faktą surašyta nebuvo. Jis buvo prijungtas į „(duomenys neskelbtini)“ grupę „(duomenys neskelbtini)“. Po sutarties pasirašymo susikūrė elektroninę piniginę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlytame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė jos pavadinimą bendrovei. Pradėjus jo įsigytiems kripto valiutos kasimo kompiuteriams „dirbti“, pirmą išmoką gavo 2017 m. lakričio 7 d., tuomet gavo 0,93 ETH. 2017 m. lapkričio 30 d. jam buvo pervesta 0,167 ETH, 2018 m. sausio 6 d. apie 3 ETH. 2018 metų vasaros viduryje buvo sukurtos paskyros kiekvienam klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje. Jis buvo prisijungęs prie savo paskyros, iš ten išsivesdavo iškastą kriptovaliutą į savo piniginę tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. L. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, kur buvo P. A. ir A. G., jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį. Pagal sutartį jis įsigijo 4 kompiuterius, skirtus kriptovaliutos „kasimui“. Vieno kompiuterio kaina buvo 3000 Eur. Sumokėjo avansą 2500 Eur, vėliau dar sumokėjo 9500 Eur. Pinigus mokėjo grynais, joks dokumentas, patvirtinantis pinigų įmokėjimą užpildytas nebuvo. 2017 m. lapkričio 8 d. pasirašė dar vieną sutartį, pagal kurią įsigijo dar du kompiuterius už 5800 Eur, už kuriuos mokėjo grynais, joks dokumentas, patvirtinantis pinigų įmokėjimą užpildytas nebuvo. Jis susikūrė tinklalapyje (duomenys neskelbtini) elektroninę piniginę ir elektroninės piniginės pavadinimą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po kiek laiko jo įsigyti kompiuteriai pradėjo veikti, o pirmus iškastos kripto valiutos vienetus jis į savo piniginę gavo 2017 m. lapkričio 7 d. (įkrito 0,93 ETH), sekantis mokėjimas buvo 2017 m. lapkričio 30 d. (įkrito 3,37 ETH). Vėliau kas mėnesį jam į elektroninę piniginę įkrisdavo įvairios pinigų sumos, svyruojančios nuo 3 iki 6 ETH, 2018 metų vasarį - 3,5 ETH, 2018 kovą - 1,6 ETH, 2018 m. balandžio mėnesį - 1,49 ETH, 2018 m. gegužę - 1 ETH, 2018 m. birželį - 1,7 ETH, 2018 m. liepą - 1,3 ETH, ir tik 2018 m. lapkritį išsivedė apie 1 ETH. Visos su jo įsigytais kompiuteriais iškastos kriptovaliutos kiekius turi, juos pateiks šios apklausos metu. 2018 metų vasaros viduryje buvo sukurtos paskyros kiekvienam klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) puslapyje. Jis prisijungė prie savo paskyros. Buvo suskaičiavęs, kad per visą laikotarpį užsidirbo apie 19 ETH. Prie apklausos liudytojas pateikė 2 lapus išrašo iš savo elektroninės piniginės, kurioje matyti visi krito valiutos judėjimai iki 2019 metų kovo 11 d. pinigų įėjimai į sąskaitą elektroninėje piniginėje yra įvardinti kaip „(duomenys neskelbtini)“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. S., kuris be kita ko parodė, kad susidomėjęs galimybe kasti P. A. reklamuojamas internete kriptovaliutas, susitiko su juo ofise, (duomenys neskelbtini), kur P. A. pateikė 2017 m. lapkričio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį pasirašyti. Kas sutartį pasirašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės, nepamena. Pagal šią sutartį, įsigijo 4 kompiuterius, skirtus kriptovaliutos „kasimui“, kompiuterių kaina buvo 12 000 Eur, t.y. vieno kompiuterio kaina buvo 3000 Eur. Pinigus sumokėjo grynais. Nepamena, ar buvo užpildytas pinigų paėmimo kvitas, tačiau tą dieną pasirašė vieną dokumentą – sutartį, kurią pasirašęs, pasiėmė. Taip pat sutarė, kad viską tvarkys P. A., kuris visą iškasamą kriptovaliutą, pagal susitarimą, turėjo pervesti į jų piniginę. Jam prireikus valiutos, P. A. ją atiduos. Kiek jo įsigyti kompiuteriai „iškasė“ kriptovaliutos, nežino, nes nesidomėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B., kuris be kita ko parodė, kad su P. A. susisiekė 2017 m. spalio 30 d. per „(duomenys neskelbtini)“. Biure, (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 16 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį. Ją pasirašyti davė P. A., bet ją pasirašęs buvo A. G. Pagal šią sutartį, jis įsigijo vieną kompiuterį, skirtą kriptovaliutos „kasimui“, kurio kaina buvo apie 3000 Eur. Pinigus sumokėjo grynais, pinigų paėmimo kvitas nebuvo užpildytas nebuvo. Po sutarties pasirašymo jis susikūrė elektroninę piniginę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlytame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) ir nurodė jos pavadinimą. Pirma išmoka buvo 2017 metų gruodį. 2018 metų vasaros viduryje buvo sukurtos paskyros kiekvienam klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) puslapyje, todėl jis prisijungė prie savo paskyros. Kelis kartus jam buvo atėję pinigai, kuriuos jis persivedė į savo piniginę. Yra paskaičiavęs, kad per visą laikotarpį užsidirbo apie 2-3 Etheriumus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. K., kuris be kita ko parodė, P. A. parašė elektroninį laišką, pagal elektroninėje erdvėje pateiktus kontaktus. Bendravimas buvo elektroniniu paštu tik su P. A., kuris atsiuntė sutartį pasirašyti elektroniniu paštu. Sutartis buvo pasirašyta A. G. Pirko vieną „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina buvo 2995 Eur. Mokėjo už kriptovaliutos kompiuterį buvo bankiniu pavedimu. Mokėjimus darė keturis kartus, nes vienu metu 2995 Eur sumos pravesti negalėjo, dėl mažų dienos ir mėnesio limitų nustatytų jo banke. Mokėjimas buvo nurodytas daryti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prie apklausos protokolo liudytojas pateikė pavedimo kopijas. Po sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susikūrė piniginę (duomenys neskelbtini) puslapyje, kurią pateikė tik sukurtoje (duomenys neskelbtini) grupėje komentaruose, kur rašė A. G., reikėjo įrašyti piniginės ETH adresą. Buvo prijungtas prie grupės (duomenys neskelbtini) socialiniame tinklapyje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Mokama buvo reguliariai 1 kartą kas mėnesį iki 2018 m. birželio mėnesio. Pagal (duomenys neskelbtini) piniginės duomenis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo apie 1,9 ETH.

Panašius parodymus dėl sutarties pasirašymo aplinkybių davė ir liudytojas A. V., kuris be kita ko parodė, kad 2017 metų gale ar 2018 metų pradžioje nusprendęs įsigyti kriptovaliutos kasimo kompiuterį susisiekė su P. A., kuris paaiškino, kad jis gali persiųsti pinigus bankiniu pavedimu. Neprisimena ar tai buvo P. A. sąskaita, ar įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su bendrovės atstovais susitikęs nebuvo, bendravo tik telefonu. Sutartį pasirašė nuotoliniu būdu, t.y. P. A. jam atsiuntė sutartį į socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“, jis ją atsispausdino, pasirašė, nufotografavo ir persiuntė pasirašytos sutarties nuotrauką. Gauta sutartis buvo tuščia, jis pats ją turėjo užsipildyti, įrašyti procentus, kompiuterių kiekį, mokėtiną sumą už kompiuterį ir panašiai. Jo gauta sutartis nebuvo pasirašyta, gavo atgal pasirašytą tik po to, kai išsiuntė sutartį P. A. jau su savo parašu. Sutartį kiek pamena pasirašė pats P. A. Pagal šią pasirašytą sutartį jis nusipirko vieną kompiuterį ((duomenys neskelbtini)) už 3000 Eur. Pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to P. A. prijungė jį prie „(duomenys neskelbtini)“ grupės „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai. Jis buvo sukūręs el. piniginę tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“. Pirmoji išmoka buvo maždaug apie 0,2 Etherium. Kitais mėnesiai prikasamas kiekis tik mažėjo ir labai retais atvejais viršydavo 0,2 Etherium. Tikslių sumų nėra išsisaugojęs.

Panašius parodymus dėl sutarties pasirašymo aplinkybių davė ir liudytojas S. G., kuris parodė, kad susisiekė su P. per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ ir laiškais. Šis atsiuntė sutarties pavyzdį, kurioje viskas buvo surašyta. Sutartis buvo sudaroma su UAB „(duomenys neskelbtini)“. P. A. prašė sumokėti grynais, bet jis pasakė, kad to padaryti negali, nes yra užsienyje. Tuomet jam pasakė atlikti pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką jis padarė, t.y. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 6000 Eur, už kuriuos nupirko du „(duomenys neskelbtini)“. Pavedimą atliko iš (duomenys neskelbtini) banko. Kodėl pavedimas buvo atliekamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors sutartį sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino, jam tuo metu jokių klausimų nekilo, neklausė ir P. A. Pavedimą jis atliko 2017 m. lapkričio 25 d., tą pačią dieną jam P. A. atsiuntė sutartį, kurią užpildęs ir nusiuntė jam. Jis užpildęs sutartį taip pat pateikė P. A., kuris pasirašė prie A. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavardės. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo jam būti nupirkta įranga, skirta kriptovaliutos „kasimui“, ją turėjo įdiegti į „fermą“, kuri, kiek vėliau jis sužinojo, stovėjo (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos (duomenys neskelbtini). Per visą laiką jam buvo pervesta apie 1 Etherium.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. P. parodė, kad susitikimo metu ofise buvo P. A. ir A. G., kur 2017 m. lapkričio 23 d. aptarė sutarties detales ir ją pasirašė. Už įsigytą įrangą mokėjo grynais, jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą jie nesurašė, o tik ant sutarties parašė, kad sumokėjo grynais. Pagal sutartį, pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsigijo vieną kompiuterį, skirtą kriptovaliutos „kasimui“ Sumokėjo 3000 Eur, nors sutartyje nurodyta 2995 Eur. Po sutarties pasirašymo jis susikūrė elektroninę piniginę (duomenys neskelbtini) tinklalapyje ir jos pavadinimą nurodė bendrovei. Buvo pajungtas į „(duomenys neskelbtini)“ grupę, kada atėjo pirmoji įmoka į jo elektroninę piniginę, nežino. 2018 metų vasaros viduryje, jis prisijungė prie savo paskyros (duomenys neskelbtini). Kelis kartus jam buvo atėję pinigai, kuriuos persivedė į savo piniginę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. Š., kuris be kita ko parodė, kad susipažino su P. A. ir 2017 m. lapkričio 5 d. susitiko su juo ofise, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur susitikimo metu davė pasirašyti sutartį. Pagal pasirašytą sutartį įsigijo vieną kompiuterį, skirtą kriptovaliutos „kasimui“. Kompiuterio kaina buvo 3000 Eur, kuriuos sumokėjo grynais. Pinigų paėmimo kvito P. A. neužpildė. 2017 m. lapkričio 26 d. pasirašė dar vieną sutartį pagal kurią įsigijo dar vieną kompiuterį. Už jį taip pat mokėjo grynais pinigais - 2995 Eur. Po sutarties pasirašymo susikūrė elektroninę piniginę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlytame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) ir nurodė jos pavadinimą bendrovei. Po dviejų savaičių gavo pirmą išmoką, kuri lygi buvo apie 0,2 Eteriumo. Praėjus kelioms savaitėms, pradėjo reikšti pretenzijas, nes matė, kad vyksta kažkas negero ir apie tai pradėjo rašyti į (duomenys neskelbtini) grupę „(duomenys neskelbtini)“. Dėl tokių kalbų buvo išmestas iš grupės ir P. A. pasiūlė atsiimti pinigus, ką jis ir padarė. Jam buvo išmokėti pinigai, t.y. išmokėta ne visa jo sumokėta pinigų suma, o iš jos buvo atskaičiuota dalis pinigų sumos, išmokėtos kriptovaliutos skaičių (apie 300 Eur). Jis nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą (duomenys neskelbtini), kur jam P. A. atidavė pinigus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad su P. A. susitiko 2017 m. lapkričio 23 d. arba 2017 m. lapkričio 24 d. ofise (duomenys neskelbtini), kuris parodė sutarties lapą, kuriame buvo nurodytos visos sąlygos, kokiomis jam būtų teikiamos sąlygos. 2017 m. lapkričio 27 d. ofise pasirašė sutartį su P. A. P. A. pasirašė sutartį ir parašė, kad gavo iš jo pinigus. P. A. paklausė, kodėl sutartyje nurodyta A. G. pavardė, minėjo, kad jis pasirašys ją vėliau. Pirko du kompiuterius, skirtus kriptovaliutos „kasimui“. Kompiuterio kaina buvo 3000 Eur, sumokėjo 6000 Eur grynais, joks dokumentas, patvirtinantis pinigų įmokėjimą užpildytas nebuvo. Jis susikūrė tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę piniginę. Pirmą uždarbį gavo daugiau nei po mėnesio, pamena, kad uždirbto „(duomenys neskelbtini)“ suma buvo apie 400 Eur. Vėliau sumos buvo mažesnės. Visus su jo įsigytais kompiuteriais iškastos kriptovaliutos kiekius turi, juos pateiks vėliau elektroniniu paštu. 2018 metų vasaros viduryje buvo sukurtos paskyros kiekvienam klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) puslapyje, todėl jis prisijungė prie savo paskyros. Visą „iškastą„ kriptovaliutą išsivesdavo į savo piniginę, sukurtą tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi pagal sutartį 2018 metų lapkričio mėnesį baigėsi minimalaus laikotarpio laikas, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su reikalavimu gražinti jo įsigytus kompiuterius, kuriuos susigrąžino 2019 metų sausio mėnesį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. J., parodė, kad 2017 m. lakričio 28 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį. Sutartį pasirašyti jam davė P. A., bet joje buvo A. G. parašas. Pagal sutartį, įsigijo 4 kompiuterius, skirtus kriptovaliutos „kasimui“. Kompiuterių kaina buvo 12 000 Eur, t.y. vieno kompiuterio kaina buvo 3 000 Eur. Pinigus sumokėjo grynais. Pinigų priėmimo kvitas užpildytas nebuvo. Pamena, kad buvo prašoma mokėti grynais. Po kiek laiko įsigijo dar vieną kompiuterį (galimai 2018 metų vasario mėn.). Po sutarties pasirašymo susikūrė elektroninę piniginę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlytame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) ir nurodė jos pavadinimą. Pirmieji jo įsigyti kompiuteriai pradėjo „dirbti“ gruodį, nes pirma išmoka buvo gauta 2018 metų sausio viduryje, kuri buvo 0,796 Etherium. Kitais mėnesiais buvo vis mažesnės ir mažesnės. 2018 m. jis prisijungė prie savo paskyros. Kelis kartus jam buvo atėję pinigai, kuriuos persivedė į savo piniginę, atliko 5 pavedimus. Pirmasis pavedimas 2018 m. liepos 20 d. Persivedė 0,51 Etherium. Buvo apskaičiavęs, kad per visą laikotarpį užsidirbo apie 12-13 Etheriumo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. J. parodė, jog 2017 metų pabaigoje metais, internete susidomėjęs kriptovaliutos kasimu susitiko su P. A. ofise, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Galimai 2017 metų gruodžio pirmosiomis dienomis (tokią prielaidą daro dėl to, kad lygiai po metų 2018 m. gruodžio 3 d. prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gražinti jo įsigytą krito valiutos kasimui skirtą įrangą) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį. Sutartį pasirašyti jam davė P. A., šis taip pat pasirašė sutartį. Pagal sutartį, jis įsigijo 1 kompiuterį, skirtą kriptovaliutos „kasimui“. Kompiuterio kaina buvo 3000 Eur, kuriuos sumokėjo grynais. Pinigų paėmimo kvito P. A. neužpildė, be to šis prašė sumokėti grynais. Po sutarties pasirašymo jis susikūrė elektroninę piniginę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlytame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), jo įsigytas kompiuteris pradėjo „dirbti“ gruodį, pirmoji išmoka buvo apie 0,3 Etheriumo. 2018 metų vasaros viduryje prisijungė prie paskyros UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) puslapyje. Jo paskaičiavimu, kad per visą laikotarpį užsidirbo apie 1,3 Etheriumo. 2018 metų gruodžio mėnesio pradžioje kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl savo įrangos grąžinimo ir po 3 mėnesių jam pavyko atgauti savo įrangą iš A. G.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. C. parodė, kad 2017 m., susitiko su P. A. ofise (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Susitikimo metu aptarė apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas paslaugas bei galimas rizikas. Pasirašyti 2017 m. gruodžio 2 d. sutartį jam pateikė P. A., kuris pasirašė po A. G. pavarde. Jis įsigijo vieną kripto kompiuterį. Kompiuteris kainavo 2995 Eur, už jį sumokėjo trimis pavedimais, į kokį banką mokėjo, nepamena. Liudytojas pavedimų kopijas pažadėjo pateikti tyrėjai elektroniniu paštu. Elektroninę piniginę „(duomenys neskelbtini)“ susikūrė dar prieš sutarties pasirašymą. Pirmą iškastos kriptovaliutos pervedimą gavo 2018 m. sausio 3 d., tai buvo apie 0,177 kriptovaliutos „Etherium“. Vėliau reguliariai iki 2018 m. birželio mėn. gavo iškastos kriptovaliutos pervedimus, jie buvo iki vieno „Etherium“. Jis pats periodiškai pervedinėjo savo kompiuterio iškastas kriptovaliutas iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje į savo elektroninę piniginę „(duomenys neskelbtini)“. Per visą laikotarpį jo nupirktas kompiuteris yra iškasęs virš dviejų „Etherium“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad 2017 metų rudenį susisiekė su P. A. ir susitiko ofise, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 7 d. P. A. davė pasirašyti sutartį ir pats pasirašė sutartį grafoje prie A. G. pavardės. Pagal sutartį, įsigijo vieną kompiuterį, skirtą kriptovaliutos „kasimui“. Už kompiuterį sumokėjo 2995 Eur sumokėjo grynais. Pinigų paėmimo kvito P. A. neužpildė. Sutartyje buvo numatyta, kad jo mokamas mokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra lygus 20 procentų iš gaunamos iškastos kriptovaliutos balanso, esančio piniginėje. Po ko, buvo prijungtas į „(duomenys neskelbtini)“ grupę „(duomenys neskelbtini)“, kuri vėliau buvo sujungta su 1 grupe. Po sutarties pasirašymo, susikūrė elektroninę piniginę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlytame tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Pirma išmoka buvo išmokėta 2018 metų kovą. Per visą laiką jam buvo pervesta apie vienas „Etheriumą“. 2018 metų buvo sukurtos paskyros kiekvienam klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) puslapyje iš kurios jis prisijungęs iš ten persivesdavo iškastą kriptovaliutą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas N. P. parodė, kad 2017 metų pabaigoje susidomėjęs kriptovaliutos „kasimu“ susitiko su P. A. ofise, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tos pačios dienos vakarą P. A. atvyko pas jį su savo automobiliu prie tuometinės darbovietės, (duomenys neskelbtini), kur automobilyje pasirašė sutartį. P. A. padavė grynais 2995 Eur. Sutartį pasirašyti jam davė P. A. ir jo akivaizdoje pasirašė pats. Pagal sutartį, jis įsigijo vieną kompiuterį, skirtą kriptovaliutos „kasimui“. Jokio dokumento, patvirtinančio pinigų perdavimą P. A. jie nesurašė. Po sutarties pasirašymo jis susikūrė elektroninę piniginę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlytame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), ir buvo pajungtas prie „(duomenys neskelbtini)“ grupės „(duomenys neskelbtini)“. Jo įsigytas kompiuteris pradėjo „dirbti“ 2018 metų sausio viduryje. Pirmoji išmoka buvo 2018 m. vasario 2 d. 0,38 Etherium. Viso suskaičiavęs užsidirbo apie 2,1 Etheriumo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad jis 2017 metais susisiekė su P. A. ir susitiko, nuvykęs į ofisą, (duomenys neskelbtini), kur apkalbėjo sąlygas. Sutartis su P. A. bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta 2017 m. gruodžio 13 d. Sutartį pasirašė kitą dieną ir padavė pinigus P. A. Už įsigytą įrangą mokėjo grynais, jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą jie nesurašė, o tik ant sutarties parašė, kad sumokėjo grynais. Pagal sutartį, pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsigijo vieną kompiuterį, skirtą kriptovaliutos „kasimui“. Sumokėjo 3000 Eur, nors sutartyje nurodyta 2995 Eur. Po sutarties pasirašymo jis susikūrė elektroninę piniginę (duomenys neskelbtini) tinklalapyje ir buvo pajungtas į (duomenys neskelbtini) grupę, pradžioje tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ grupė, bet ji vėliau buvo sujungta su grupe „(duomenys neskelbtini)“. Pirmąją įmoką iš bendrovės į savo piniginę gavo 2018 metų sausio mėnesio pradžioje, vėliau per kelis kartus jam buvo atėję pinigai, kuriuos pervedė į savo piniginę. Kiek per visą laikotarpį jam buvo pervesta kriptovaliutos, tiksliai nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. K. parodė, kad 2017 metų pabaigoje kartu su draugu D. R. susitiko su P. A. tuometiniame bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ofise, (duomenys neskelbtini). Pasiūlytos jam sąlygos dėl kriptovaliutų kasimo paslaugų tiko, todėl 2017 m. gruodžio 13 d. pasirašė sutartį. Sutartyje buvo nurodyta, kad įsigijo vieną kompiuterį už 2995 Eur. Sumokėjo grynais pinigais. Neprašė P. A. surašyti dokumentą, patvirtinantį pinigų sumokėjimą. Sutartį jo akivaizdoje pasirašė P. A. eilutėje, kur turėjo būti A. G. parašas. Po sutarties pasirašymo P. A. jam atsiuntė prisijungimus prie uždaros grupės „(duomenys neskelbtini)“, kurios pavadinimas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Po to susikūrė elektroninę piniginę P. A. pasiūlytame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“. Pirma kriptovaliuta, gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atėjo į jo piniginę 2018 m. sausio 3 d., o vėliau kas mėnesį ateidavo tam tikros pinigų sumos. Kiek per visą laiką jam buvo pervesta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino, bet pateiks duomenis apie tai el. paštu jį apklausiusiai pareigūnei. Kai įkrisdavo su jo įranga prikastą kriptovaliutą, jis ją persivesdavo į savo piniginę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. R. parodė, kad 2017 metais jo pažįstamas K. K. pasiūlė investuoti į kripto valiutos kasimą, t.y. įsigyti įrangą, skirtą kriptovaliutos kasimui. Pastarasis paaiškino, kad yra bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo P. A. pažįstamas ir su juo sutarė susitikti. Sutarė su K. K. įsigyti vieną įrenginį per pusę. Nuvyko susitikti su juo į (duomenys neskelbtini), esantį ofisą. Sutartį jo akivaizdoje pasirašė K. K., kurio duomenys buvo įrašyti į sutartį, taip pat ją pasirašė P. A. ties A. G. pavarde. P. A. padavė 3000 Eur, t.y. kartu su K. K. po 1500 Eur. Jokio dokumento apie pinigų paėmimą jie nepasirašė. Sutartį pasirašė 2017 m. gruodžio 13 d. Pasirašant šią sutartį sutarė, kad bus naudojama K. K. sukurta (elektroninė) piniginė, į kurią bus pervedama kriptovaliuta. Po mėnesio nusprendė įsigyti dar vieną įrenginį todėl nuvyko į tą patį ofisą, kur P. A. ant K. K. turimos sutarties parašė – „(duomenys neskelbtini)“. Jie sumokėjo grynais, po 1500 Eur kiekvienas. Tuokart buvo sutarta, kad iš šio įrenginio gaunama kriptovaliuta bus pervedama į jo (D. R.) elektroninę piniginę. Per visą laikotarpį su jo įsigytu įrenginiu buvo iškasta apie du „Etherium“. 2019 metų vasarį kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sutarė, kad jam ir K. K. bus grąžinta po 5 „Etheriumus“ už jų įrenginius, kas ir buvo padaryta vėliau.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad 2017 m., tikslios datos neprisimena, susitiko su P. A. ofise. Susitikime dalyvavo jis, jo draugas A. S. ir P. A. 2017 m. gruodžio 13 d. sutartį jam pateikė P. A. Jis įsigijo vieną kripto kompiuterį. Kompiuteris kainavo 2995 Eur, kuriuos jis sumokėjo grynais. Niekas jam nedavė dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą grynais. Elektroninę piniginę „(duomenys neskelbtini)“ susikūrė po dviejų dienų nuo sutarties sudarymo. Pirmą iškastos kriptovaliutos pervedimą gavo 2018 m. sausio 3 d., tai buvo 0,18 „Etherium“. Vėliau, reguliariai iki 2018 m. birželio mėn. gavo iškastos kriptovaliutos pervedimus iki vieno kriptovaliutos „Etherium“. Per visą laikotarpį jo nupirktas kompiuteris yra iškasęs apie 2,3 kripto valiutos „Etherium“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. M. parodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. susisiekė su P. A., kuris trumpai paaiškino, kaip veikia siūloma kriptovaliutos kasimo teikiama paslauga. 2017 m. lapkričio 30 d. P. A. pasakė, kad pinigus reikia pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nurodė sąskaitos numerį, taip pat atsiuntė tipinės sutarties pavyzdį ir papasakojo, kaip ją galima sutartį pasirašyti ir nuotoliniu būdu. P. A. pasakė, kad reikia pervesti avansą į jo asmeninę sąskaitą su prierašu „avansas“. Jis 2017 m. gruodžio 1 d. pervedė P. A. į asmeninę sąskaitą 500 Eur. Jis 2017 m. gruodžio 14 d. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, kur pasirašė sutartį ir padavė P. A. 5500 Eur grynais. Kas pasirašė sutartį, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakyti negali, bet ją pats pasirašė. Ar buvo pasirašytas dokumentas, patvirtinantis pinigų perdavimą P. A., nepamena. Pagal sutartį įsigijo 2 kompiuterius, skirtus kriptovaliutos „kasimui“. Praėjus valandai po sutarties pasirašymo, jis buvo pajungtas į (duomenys neskelbtini) sukurtą grupę, kurios pavadinimas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Pirmąją išmoką, kuri lygi buvo 0,37495 Etherium gavo 2018 m. sausio 3 d. 2018 m. vasario 2 d. jam buvo pervesta 0,764882 Etherium, 2018 m. kovo 8 d. - 0,4053752 Etherium, 2018 m. balandžio 4 d. - 0,42119 Etherium, 2018 m. gegužės 3 d. gavo tik 0,2661764 Etherium, o 2018 birželio 4 d. jam buvo pervesta 0,4227991 Etherium.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomas paslaugas dėl galimybės „kasti“ kriptovaliutą sužinojo 2017 metų pabaigoje, todėl per „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė su įmonės atstovu P. A. Su juo susitiko (duomenys neskelbtini) biure. P. A. padavė pasirašytą paslaugų sutartį, kurioje atstovaujantysis asmuo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. Pagal sutartį jis įsigijo vieną kompiuterį, kurio kaina 2995 Eur. Už jį sumokėjo grynaisiais pinigais, tačiau P. A. nepateikė dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą. Susikūrė elektroninę piniginę iki paslaugų sutarties pasirašymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 metų vasario mėnesį gavo pirmąjį pervedimą - 40-80 Eur. Apie šešis mėnesius, gaudavo pervedimus, kurių suma apie 20-70 Eur. Prisijungęs prie sukurto tinklo buvo du kartus ir persivedėsi kriptovaliutą, tačiau kokias sumas tikrai neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad 2017 metais telefonu susisiekė su P. A., kuris pateikė standartinę informaciją apie jų bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasamą virtualią valiutą. Po kiek laiko su juo susitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė 2017 m. gruodžio 20 d. Už įsigytą įrangą mokėjo grynais 3000 Eur, jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą, jie nesurašė, o tik ant sutarties parašė, kad sumokėjo grynais. Pagal sutartį, pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo vieną kompiuterį, skirtą kriptovaliutos „kasimui“. Po sutarties pasirašymo susikūrė elektroninę piniginę P. A. rekomenduotame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) ir jos pavadinimą nurodė bendrovei. Buvo pajungtas į (duomenys neskelbtini) grupę - „(duomenys neskelbtini)“. Jam pirmoji įmoka į elektroninę piniginę atėjo 2018 m. kovo 3 d., buvo pervesta 0,11135 „Etherium“, 2018 m. kovo 8 d. pervesta 0,12117 ETH, 2018 m. balandžio 4 d. - 0,13647 ETH, 2018 m. gegužės 3 d. pervesta 0,1365 ETH, 2018 m. birželio 4 d. pervesta 0,18153 ETH ir 0,216619 ETH. 2018 metų vasaros viduryje jam buvo sukurta paskyra UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapyje (duomenys neskelbtini) puslapyje, ten prisijungė prie šios paskyros. Taip pat iš tos paskyros pagal galimybes persivedė viską, kas ten buvo – 2018 m. lapkričio 6 d. išsivedė 0,569381 ETH, 2018 m. lapkričio 6 d. išsivedė 0,09201 ETH, 2019 m. kovo 14 d. išsivedė 0,041312 ETH.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad 2017 metais susitiko su P. A. jo ofise, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2017 m. gruodžio 20 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį, pagal ją įsigijo 4 kompiuterius, skirtus kriptovaliutos „kasimui“. Kompiuterių kaina buvo 12 000 Eur, t.y. vieno kompiuterio kaina buvo 3000 Eur. Pinigus sumokėjo grynais, ar buvo užpildytas pinigų priėmimo kvitas, nepamena. Po sutarties pasirašymo susikūrė elektroninę piniginę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlytame tinklalapyje (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 26 d. pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, kurios sąlygos buvo identiškos tai, kuri buvo pasirašyta 2017 m. gruodžio 20 d., tuo kartu jis įsigijo dar 6 kompiuterius, kurių bendra kaina - 22 200 Eur. Šiuo atveju pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kompiuteriai, skirti kriptovaliutos „kasimui“ buvo pradėti eksploatuoti, maždaug nuo 2018 metų balandžio mėnesio. Kas mėnesį į jo piniginę įkrisdavo tam tikra kriptovaliutos suma. Visi pinigai (apklausos dienai) yra vis dar jo paskyroje, apie 4,6 Etherium.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. K. parodė, kad su P. A. susitiko tuometiniame UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, (duomenys neskelbtini), kur 2017 m. gruodžio 21 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį. Sutartyje buvo nurodyta, kad įsigijo vieną kompiuterį už 3000 Eur, sumokėjo grynais pinigais. Jis P. A. prašė surašyti dokumentą, patvirtinantį pinigų sumokėjimą, bet šis pažadėjo elektroniniu paštu pateikti mokėjimo kvitą. Sutartį jo akivaizdoje pasirašė P. A. Po sutarties pasirašymo P. A. jam atsiuntė prisijungimus prie uždaros grupės „(duomenys neskelbtini)“, kurios pavadinimas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Po sutarties pasirašymo susikūrė elektroninę piniginę P. A. pasiūlytame tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Jo įsigytas kompiuteris pradėjo „dirbti“ daug vėliau nei turėjo. Per visą laiką jam buvo pervesta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1,2 ETH. Visa iškasta kritpovaliuta krisdavo tiesiogiai jam į paskyrą, iš kuris jis persivesdavo į savo piniginę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. C. parodė, kad 2017 metų pabaigoje nuvažiavo į vienos bendrovės ofisą, kur su juo bendravo P. A. Jam buvo paaiškinta, kad už jo lėšas, bus nupirkta įranga, kuri dalyvautų „kasime“, jis gaus kriptovaliutos, kuri būtų pervedama į jo piniginę. Su juo buvo pasirašyta sutartis ir buvo siūloma sumokėti grynais, tačiau jis nesutiko, nes norėjo atlikti pavedimą. Kas buvo numatyta sutartyje, nepamena. Pasirašė sutartį, mano, kad gavo antrą jos egzempliorių. Jam buvo duotas sąskaitos numeris, tačiau namuose pabandęs atlikti pinigų pavedimą, to padaryti nepavyko ir jokių pinigų šiai bendrovei nepervedė. Kodėl bendrovės dokumentuose jis liko įvardintas kaip klientas, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. S. parodė, kad su P. A. susitiko adresu (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė jis ir P. A., bet ant sutarties buvo nurodytas vardas ir pavardė A. G. Jis įsigijo vieną kompiuterį – „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina buvo 2995 Eur, bet davė lygiai 3000 Eur. Sumokėjo grynais pinigais, žadėjo vėliau atsiųsti pinigų priėmimo kvitą. Jis paprašė, kad parašytų sutarties apačioje kokią sumą pinigų gavo ir padėtų parašą. Po to susikūrė viename iš jų rekomenduojamų tinklapių - (duomenys neskelbtini) piniginę. Vėliau buvo, prijungtas prie (duomenys neskelbtini) grupės pavadinimu – „(duomenys neskelbtini)“. Pirmą iškastos kriptovaliutos pervedimą gavo 2018 m. kovo 8 d. - 0,11848200 ETH. Vėliau, kelis mėnesius gavo reguliariai panašias sumas, po to pervedimai truputį padidėjo, atsirado jų sukurta sistema, iš kurios pats sau galėdavo persivesti sukauptą kriptovaliutą. Paskaičiavęs žino, kad buvo pervesta 1.58626000 ETH ir 1.144657024 ETC.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. B. parodė, kad 2017 metais domėjosi apie kriptovaliutos kasimo galimybes, todėl jis P. A. parašė el. laišką, o vėliau susirašinėjo per „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta 2017 m. gruodžio 15 d. nuotoliniu būdu per „(duomenys neskelbtini)“ socialinį tinklapį. P. A. jam atsiuntė tuščią sutartį, jis užpildė ir nufotografavęs nusiuntė šiam atgal. Kai P. A. pasirašė sutartį, šis jam atsiuntė jos nuotrauką. Kaip jis suprato, tai sutartį A. G. vardu pasirašė P. A., kadangi jis jam atsiuntė nuotraukas pasirašytos sutarties ir tuo metu su A. G. jis nesusirašinėjo. Visus procentus esančius sutartyje įrašė pats P. A. Prie atliekamos apklausos jis (liudytojas) galės pateikti sutarties kopiją. Pagal sutartį jis įsigijo 2 „(duomenys neskelbtini)“, kurio vieno kaina buvo 3000 Eur, bet už juos abu sumokėjo 5000 Eur, kadangi jis su P. A. susitarė, kad jis už juos abu sumoka 5000 Eur ir likusį 1000 Eur duos pačiam P. A., kai susitiks, tačiau susitikimas taip ir neįvyko. Pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Už mokamus pinigus jokios sąskaitos-faktūros negavo, tiesiog P. A., po to kai jam parašė, kad pinigus pervedė, atsakė, kad patikrins ar įkrito pinigai į įmonės sąskaitą ir tiek. P. A. „(duomenys neskelbtini)“ grupėje rekomendavo susikurti elektroninę kriptovaliutos piniginę tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“, ką jis ir padarė. Po to jos pavadinimą nusiuntė A. G. per „(duomenys neskelbtini)“ grupę, kartu su duomenimis kiek „(duomenys neskelbtini)“ yra įsigijęs. Buvo prijungtas prie grupės „(duomenys neskelbtini)“. Pirmą pavedimą gavo 2018 metų vasario mėnesį apie 0,8 Etherium valiutos. Viso yra „iškasęs“ gal tik 3 - 4 Etherium, ne daugiau, jos nėra išsigryninęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė B. D. pavirtino, kad atlikusi papildomą tyrimą nustatė, jog metinėje pelno mokesčio deklaracijoje forma PLN204, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo 94541,32 Eur apmokestinamųjų pajamų, deklaracijos - 19 laukelyje ir 8670,80 Eur pelno mokesčio deklaracijos - 59 laukelyje; pridėtinės vertės mokesčių deklaracijos forma (duomenys neskelbtini) - 11 laukelyje turėjo būti įrašyta 94 541,32 Eur suma ir deklaracijos 29 laukelyje - 35 505,04 Eur pardavimo PVM.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. S. parodė kad, 2018 metų pradžioje iš reklamos sužinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomą galimybę kasti kriptovaliutą. Dėl šios galimybės jis bendravo su P. A. Su juo bendravo per socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)” programėlę. Su P. A. buvo susitikęs 2018 m. kovo 23 d. asmeniškai pasirašant paslaugų sutartį. Susitiko pas P. A. ofise (duomenys neskelbtini). Paslaugų sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės pasirašė P. A. Jis įsigijo vieną kripto valiutos kompiuterį, kurio kaina buvo 3500 Eur. Už šį kripto valiutos kompiuterį jis sumokėjo grynais (3500 Eur) P. A. 2018 m. kovo 23 d. pasirašant paslaugų sutartį. Gavęs pinigus, P. A. jam jokio grynų pinigų gavimą patvirtinančio dokumento nedavė. Po sutarties pasirašymo jis susikūrė elektroninę piniginę tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“. Šiame tinklapyje susikurti elektroninę piniginę liepė P. A. Taip pat P. A. prijungė prie grupės „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“. Kokiam tikslui jis tiksliai nežino. Jo įsigytas kriptovaliutos kompiuteris buvo pajungtas po maždaug pusės mėnesio. Po pajungimo gavo pirmąjį iškastos kriptovaliutos pavedimą - dabar tiksliai neprisimena ar tai buvo 0,05 ar 0,5 „Etherium“. Kiek pamena 2018 metų vasarą P. A. buvo jam atsiuntęs prisijungimo nuorodą prie tinklapio (duomenys neskelbtini). Prie šios paskyros jis taip pat nebegalėjo prisijungti nuo to laiko, kai prarado savo prisijungimus prie elektroninės piniginės bei savo elektroninio pašto.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. Z., kuris patvirtino, kad 2018 m. sausio 6 d. pasirašė sutartį su įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo tik P. A., už 2995 Eur įsigijo vieną vienetą kriptovaliutos kasimo įrenginį, grynaisiais pinigais sumokėjo P. A..

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. A., kuris patvirtino, kad jo pavedimu (duomenys neskelbtini) S. S. pasirašė sutartį ir sumokėjo P. A. grynais pinigais 2995 Eur už vieną kripto kompiuterį, po to 2017 m. spalio 5 d. įsigijo dar vieną kripto valiutos kasimo kompiuterį, už kurį (duomenys neskelbtini) P. A. sumokėjo 1700 Eur grynais pinigais avansinį mokėjimą. Apie tai, kad gavo avansinį mokėjimą P. A. parašė po sutartimi ir pasirašė. Likusią pinigų sumą už antrą kripto kompiuterį jis sumokėjo P. A. dalimis per tarptautinių bankų pavedimo sistemą (ang. (duomenys neskelbtini)). Padarė tris įmokas į P. A. nurodytą sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) bendrai 1300 Eur sumai. Bendrai už visą įrangą jis sumokėjo 5995 Eur.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. L., kuris patvirtino, kad sutartį pasirašė su P. A., kaip su paslaugos teikėju, įsigijo 1 kripto valiutos kasimui skirtą kompiuterį, už kurį sumokėjo 2995 Eur grynais. Apie tai P. A. parašė sutartyje, pinigų paėmimo kvito negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. K., kuris patvirtino, sudarydama sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pirko, kiek pamena 10 kompiuterių, už sumokėjo apie 27 000 Eur. Pinigus mokėjo P. A. grynais, prašė pateikti jam mokėjimą patvirtinantį dokumentą, bet jokio kvito negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. Č., kuris patvirtino, kad sutartį sudarė su bendrove, bendravo su P. A., kuriam per du kartus už kompiuterį skirtą kriptovaliutos „kasimui“ grynais sumokėjo - 3000 Eur, dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą jie nesurašė, o tik ant sutarties parašė, kad sumokėta grynais.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. R. patvirtino, kad pagal paslaugų teikimo sutartį iš P. A. įsigijo vieną kriptovaliutos kasimo kompiuterį, už kurį grynaisiais pinigais sumokėjo 3000 Eur sumokėjo, o dokumento, patvirtinančio pinigų priėmimo-perdavimo faktą, negavo, tik ant pačios sutarties P. A. parašė pinigų paėmimo sumą ir patvirtino savo parašu.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. R. patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. pasirašė sutartį dėl vieno kompiuterio pirkimo, P. A. per du kartu sumokėjo grynais 3000 Eur, jokio dokumento, patvirtinančio pinigų paėmimą iš jo negavo, tik ant sutarties užrašė gautas sumas ir po šiomis sumomis pasirašė.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. P. patvirtino, kad 2018 m. sausio 17 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu P. A., pasirašė sutartį, pagal kurią nusipirko 2 kompiuterius, už įrangą sumokėjo grynais 6800 Eur.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. K.patvirtino, kad sutartį pasirašė su P. A. (dalyvavo ir A. G.), pirko vieną už 3000 Eur, pinigus sumokėjau grynaisiais, kasos pajamų orderio negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas O. T. patvirtino, kad pasirašė sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama P. A., įsigijo vieną kompiuterį už 3700 Eur, kuriuos sumokėjo grynais pinigais, apmokėjimą patvirtinančio dokumento negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. Z. patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo mėn. pasirašė sutartį dėl vieno kompiuterio pirkimo, P. A. per du kartu sumokėjo grynais 3000 Eur, jokio dokumento, patvirtinančio pinigų paėmimą iš jo negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. K. D. patvirtino, kad 2018 m. vasario 20 d. pasirašė sutartį su A. G., bet reikalus tvarkė P. A., įsigijo 1 kompiuterį už 3700 eurų, sumokėjo grynais pinigais, bet mokėjimą patvirtinančio dokumento neturi negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. pasirašė sutartį, įsigijo 2 kompiuterius, per 2 kartus sumokėjo P. A. po 2995 Eur, jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą jie nesurašė, o tik ant sutarties parašė, kad sumokėjo grynais.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. A. patvirtino, kad 2018 m. su pasirašė sutartį su P. A. atstovaujančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigijo 1 kompiuterį, sumokėjo 3250 Eur, jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą, negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. B. pavirtino, kad 2017 m. pasirašė sutartį per 2 kartus, kuria remiantis įsigijo du „(duomenys neskelbtini)“, sutarties šalimi pardavėjo pozicijoje buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, ją pasirašė P. A., už įrangą sumokėjo 6000 Eur grynais, mokėjimą patvirtinančio dokumento negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. J. - 2018 metais pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 1 komplekto kompiuterinės įrangos įsigijimo, ją pildė P. A., mokėjo jam grynais 3700 Eur, jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą negavo, tik ant sutarties parašė, kad sumokėjo grynais.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. Š. nurodė, kad pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 1 komplekto kompiuterinės įrangos įsigijimo, ją pildė P. A., mokėjo jam grynais 3000 Eur, jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą negavo, o tik ant sutarties parašė, kad sumokėjo grynais.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. L. nurodė, kad 2017 m. lakričio 3 d. pasirašė sutartį, įsigijo 10 kompiuterių, skirtų kripto valiutos kasimui, už visus sumokėjo 30 000 Eur grynais, jokio dokumento, patvirtinančio dokumentą paėmimą grynais nesurašė. Sutartį pasirašinėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 22 d. A. G. pasirašytą sutartį įsigijo 3 kompiuterius bendrai 9 000 Eur sumai, realiai sumokėjo ekvivalentą 10 800 JAV dolerių, šiuos pinigus grynais padavė A. G. į rankas, jokio mokėjimą patvirtinančio dokumento niekas nedavė.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad 2017 m. vasarą P. A. elektoriniu paštu atsiuntė savo pasirašytą sutartį, kurią pasirašė ir jis pats ir ją išsisiuntė atgal, nupirko 6 kompiuterius už 18 000 Eur, skirtus kripto valiutos kasimui, dalį lėšų iš šios sumos pervedė banko pavedimu, o likusią galėjo atiduoti grynais apie apie 10000 eurų, kuriuos perdavė P. A. į rankas jau būdamas Lietuvoje, jokio pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų jam niekas nedavė.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas B. K. parodė, kad 2018 m. sausio 6 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį, nupirko 2 kompiuterius už kuriuos P. A. sumokėjo grynais pinigais 6000 Eur, pinigų įmokėjimo kvito negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. V.parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pasirašė, įsigijo vieną kompiuterį, 3290 Eur vertės, pinigus sumokėjo grynais pinigais, jokio pinigų paėmimo kvito jis negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad pirko 4 kompiuterius, skirtus kripto valiutai kasti, dalį pinigų - avansą 500 Eur 2018 m. sausio 13 d. jo (duomenys neskelbtini) M. M., iš savo AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedė į P. A. nurodytą sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. sausio 30 d. susitiko pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo P. A. grynais pinigais 13 550 Eur, jokio mokėjimą patvirtinančio dokumento negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad 2018 m. sausio 15 d. sutartį pasirašyti jam davė P. A., (sutarties pasirašymo metu taip pat dalyvavo A. G.), pagal sutartį įsigijo 2 vnt. kompiuterius, už abu sumokėjo grynais 6580 Eur, pinigų paėmimo kvito P. A. neužpildė ir jam nedavė.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad 2017 metų gruodžio pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią pasirašyti jam davė P. A., įsigijo 1 kompiuterį, sumokėjo grynais 2995 Eur, pinigų priėmimo kvito P. A. neužpildė ir nedavė.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. V. parodė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigijo 1 kompiuterį, už įsigytą įrangą mokėjo grynais, jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą jis negavo, o tik ant sutarties P. A. parašė, kad sumokėjo grynais.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad susitiko su P. A. tuometiniame UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 8 d., pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje buvo nurodyta, kad įsigijo 6 kompiuterius už 18000 Eur. Sumokėjo grynais pinigais. Sutartį jo akivaizdoje pasirašė P. A. Pagal pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, įsigijo 6 kompiuterius, skirtus kriptovaliutos „kasimui“.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį, sutartį pasirašyti jam davė P. A., joje buvo A. G. parašas. Pagal šią sutartį, jis įsigijo 1 kompiuterį, skirtą kriptovaliutos „kasimui“ ir jam, kompiuterio kaina buvo 3000 Eur, mokėjo grynais pinigais, joks pinigų priėmimo kvitas užpildytas nebuvo ir jo negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. Z. parodė, kad susitiko su P. A. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje 2017 m. lapkričio 27 d. ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį, kurią pasirašyti jam davė P. A. Pagal sutartį, jis įsigijo 4 kompiuterius, skirtus kriptovaliutos „kasimui“, Kompiuterių kaina buvo 12000 Eur, t.y. vieno kompiuterio kaina buvo 3000 Eur, sumokėjo grynais pinigai, kasos pajamų kvito ar kasos orderio neužpildė ir jo negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. K. parodė, kad 2017 gruodžio 6 d. susitiko su P. A., jam padavė paruoštą „Paslaugų sutartį“, pagal ją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo vieną kripto valiutos „kasimo“ įrenginį (kompiuterį), kurio kaina buvo 2995 Eur, už jį sumokėjo grynais pinigais 2995 Eur P. A., dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimo akto jam niekas nedavė.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. M. parodė, kad 2017 rugsėjo 1 d. teikiamų paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė jis ir P. A., įsigijo vieną kriptovaliutos kasimo kompiuterį, už įrangą grynaisiais pinigais mokėjo 3 000 Eur, dokumento, patvirtinančio pinigų perdavimo-gavimo aktą, ar dokumentą, kuris patvirtintų, kad už įrangą sumokėjo grynaisiais pinigais iš P. A. negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas H. E. parodė, kad 2017 metais, tikslaus mėnesio neprisimena, susitiko su P. A., sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigijo 2 vienetus kompiuterių, viso sumokėjo 6000 Eur grynaisiais P. A., dokumento, patvirtinančio pinigų priėmimo-perdavimo faktą negavo, tačiau ant paslaugų teikimo sutarties pats ranka parašė „sumokėjau 6000 EURŲ“, po ko P. A. pasirašė.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. Z. parodė, kad 2017 metų rugsėjo mėnesį, paslaugų teikimo sutartį pasirašė būtent su P. A., įsigijo 1 vnt. kriptovaliutos kasimo kompiuterį už kurį 3000 Eurų grynaisiais sumokėjo P. A., dokumento, patvirtinančio grynųjų pinigų perdavimą negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. L. parodė, kad dėl sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su atstovu P. A. kuris pasirašė sutartį, atstovaudamas įmonę, įsigijo 6 įrenginius už 18 000 Eur, sumokėjo grynais.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. N. parodė, kad pas P. A. kontoroje pasirašė sutartį, pirko vieną įrenginį už 3 700 Eur, mokėjo grynais pinigais P. A. į rankas, gavo tik sutartį, kurioje nurodyta suma, kurią sumokėjo, kito patvirtinančio dokumento apie pinigų priėmimą jis negavo.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. A. parodė, kad 2017 spalio mėn. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu P. A. pasirašė sutartį, pirko vieną įrenginį už 3 000 Eur, mokėjo grynais, pinigų priėmimo kvito negavo, tačiau turi nuotrauką iš susirašinėjimo patvirtinančią, kad sumokėjo pinigus.

Panašius parodymus apie sutarčių, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo - nupirkti įrangą, ją instaliuoti ir eksploatuoti išgaunant („kasant“) virtualią valiutą, pasirašymo aplinkybes ir piniginių lėšų sumokėjimą, pervedimą ikiteisminio tyrimo metu davė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. B. parodė, kad pasirašė dvi sutartis 2017 m. gruodžio 20 d., antrą 2018 m. sausio 3 d., abiem pirkimais po 4 kompiuterius, mokėjo po 3 000 Eur už 1 vnt., (sutartis pridėjo prie protokolo). Pirmą kartą mokėjo grynais P. A., o už antrą sutartį apmokėjo (duomenys neskelbtini) - R. B. bankiniu pavedimu (išrašą pridėjo prie protokolo).

Iš VMI 2018 m. balandžio 6 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad įstaiga vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 39 straipsnio 1 dalie 4 punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu 2018 m. balandžio 5 d. atliko operatyvų patikrinimą. Pažymoje konstatuota, kad mokesčių mokėtojų registre įmonė įregistruota 2017 m. rugpjūčio 24 d., o 2017 m. lakričio 29 d. įmonė registruota PVM mokėtoju. Bendrovės deklaruota veikla – Kompiuterių nuoma; Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla, Duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusi veikla. Įmonės akcininkai – A. G. ir P. A., bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė R. G. individuali įmonė. Bendrovės veiklavietė - (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu metu nustatyta, kad įmonės faktinė veikla – virtualios valiutos „Etherium“ ( ETH) gavybos įrenginių nuoma, pardavimas, priežiūra ir eksploatavimas. Bendrovės klientams teikiamos dviejų tipų paslaugos: 1. angl. „(duomenys neskelbtini)“ - kriptovaliutų „kasimo“ paslauga; 2. angl. „(duomenys neskelbtini)“ - debesų kriptovaliutų „kasimo“ paslauga. Patikrinimo metu VMI nustatė, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nedeklaruoja atlygio už suteiktas paslaugas, gauto virtualia valiuta. Bendrovėje nėra vedama išgautos virtualios valiutos apskaita: iš apskaitos dokumentų negalima nustatyti (patikrinimo metu įmonės atstovai nepateikė duomenų) kiek atskirais mėnesiais buvo išgauta virtualios valiutos, kiek jos perleista įmonės klientams, koks neperleistos virtualios valiutos kiekis yra/buvo įmonės elektroninėse piniginėse ir/ar virtualių valiutų keityklose. Tik pagal viešai prieinamus virtualių valiutų piniginių duomenis įmonės mokestinių prievolių nustatyti nėra galimybės. Iš VMI raštu pateiktos informacijos atsakant į Finansinių nusikaltimų tyrimo valdyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2022 m. sausio 6 d. paklausimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad informacijos pateikimo dienai, bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatikslino Specialisto išvadoje tirto laikotarpio PVM ir Metinių pelno mokesčių deklaracijų, nustatytos žalos neatlygino. Nuo 2020 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra darbuotojų, o elektroninės deklaravimo sistemos duomenimis, bendrovės paskutinė teikta deklaracija yra 2021 m. birželio 15 d. už 2020 metų lapkritį (forma FR0438). Iš 2018 m. rugsėjo 5 d. FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus viršininko T. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus pareigas nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. eina A. G. Virtualios valiutos gavybos metu Bendrovės „iškasta“ virtuali valiuta pervedama į elektronines pinigines, kurių adresus aiškinamajame rašte VMI pateikė įmonės atstovai. Viso buvo nurodyta 13 elektroninių piniginių adresų, kurie atrodo sekančiai: (duomenys neskelbtini) ir pan. Operacijos, atliekamos kriptovaliuta „Etherium“, yra viešos ir jas galima stebėti internete, adresu „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai VMI pateiktame aiškinamajame rašte nurodė, kad Bendrovė, kaip juridinis asmuo, savo elektroninės piniginės neturi ir negali turėti, kadangi to nenumato sistemos „(duomenys neskelbtini)“ techniniai parametrai ir principai. Savo paslaugoms vykdyti Bendrovė naudojo fizinių asmenų vardais atidarytas elektronines pinigines. Kas šie asmenys, Bendrovė VMI nenurodė. Pagal pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių piniginių pavadinimų sąrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. birželio 13 d. į šias pinigines buvo pervesta „ETH“ kriptovaliutos, kurios vertė sudaro 197 558,18 JAV dolerių (apytiksliai 169 946,70 Eur), o pervesta į kitas el. pinigines kriptovaliutos suma sudaro: 196 114,71 JAV dolerių (apytiksliai 168 704,12 Eur). Analizuojant Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, išrašus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. birželio 21 d. įskaityta į šią Bendrovės sąskaitą piniginių lėšų suma sudaro 1 136 563,48 Eur, o pervestų iš šios sąskaitos piniginių lėšų suma sudaro 1 136 102,52 Eur. Pinigai į šią sąskaitą buvo pervedami iš įvairių šaltinių (fizinių ir juridinių asmenų), dalį jų banko padaliniuose įnešdavo Bendrovės atstovai. Be to, į elektroninių pinigų įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ platformoje turimas tris sąskaitas Bendrovė pinigines lėšas reguliariai gauna iš (duomenys neskelbtini) (kriptovaliutų biržos). Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) gavo apie 21 000 Eur, o iš įvairių fizinių asmenų gavo apie 187 000 Eur. Didžioji dalis gautų lėšų, t. y. apie 161 000 Eur, buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė, teikdama duomenis VMI, nurodė, kad jos pardavimų už 2018 metų sausio – birželio mėnesius suma yra 567 226 Eur, o pirkimų suma už tą patį laikotarpį - 818 395 Eur. Be to, VMI nustatė, kad Bendrovė PVM deklaracijose nedeklaruoja atlygio už suteiktas paslaugas, gauto virtualia valiuta. Bendrovėje nėra vedama išgautos virtualios valiutos apskaita: iš VMI atlikto patikrinimo metu pateiktų apskaitos dokumentų negalima nustatyti, kiek atskirais mėnesiais buvo išgauta virtualios valiuotos, kiek jos perleista Bendrovės klientams, koks neperleistos virtualios valiutos kiekis yra/buvo Bendrovės balanse. Bendrovės atstovai, siekdami sumažinti valstybei mokamus mokesčius, apskaito tik dalį iš veiklos ir gautų pajamų, o likusią dalį nuslepia ir, klaidingai užpildžius deklaracijas, teikiamas VMI, tokiu būdu išvengia mokėtinų į biudžetą mokesčių. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė galimai apgaulingai tvarko teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą bei teikia VMI neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, siekiant išvengti mokesčių.

2023 m. balandžio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudojamos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, finansinių operacijų išrašas, už laikotarpį nuo sąskaitos (atidarymo dienos) 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d., kurį 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ su priedu: CD-R optinė laikmena „Titanum“, 700MB/80 MIN, x16, x32, x56. Sąskaitos analizės metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktos viso 40 grynųjų pinigų įnešimo operacijos, nuo kelių iki 60 000 Eur, banko padaliniuose arba bankomatuose, kurias vykdė A. G.

2018 m. rugpjūčio 26 d. kratos protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietėje, nuomojamose patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), paimtas A. G. naudojamas kompiuteris „MacBook Pro“ ((duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini)).

2022 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog naudojant tarnybinį kompiuterį bei jame įdiegtą programinę įrangą buvo apžiūrėta nešiojamojo kompiuterio „MacBook Pro“ ((duomenys neskelbtini), serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kriminalistinė duomenų kopija. Jos metu nustatyta, kad vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ aplinkoje, esančiose aplankuose yra ikiteisminiam tyrimui reikšmės turintys duomenys. Atrinkus galimai reikšmingus ikiteisminiam tyrimui duomenis jie įtraukti į nešiojamojo kompiuterio „MacBook Pro“ ((duomenys neskelbtini), serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kriminalistinės duomenų kopijos apžiūros ataskaitą Priedas Nr. 1. (ataskaita atspausdinta prie apžiūros protokolo, viso suformuotos 2 ataskaitos rinkmenos: „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su susijusiais priedais) ir įrašyta į optinį diską „Verbatim DVD-R“, su rankraštiniu užrašu „Priedas Nr. 2 - MacBook Pro ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) atrinkti duomenys“. Viso atrinkta bei įrašyta į laikmeną 147 failai: a) kataloge – „kl246028p_20180103_080157.pdf“ – įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis laikotarpio pradžioje: 6 151.69 Eur; likutis laikotarpio pabaigoje: 71 768.92 Eur; išlaidos: - 79 453.04 Eur; pajamos: 145 070.27 Eur; kortelės turėtojas: G. A. (priedas Nr. 4); b) kataloge – „kl246028p_20180203_050224.pdf“ - įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ AB) likutis laikotarpio pradžioje: 47 974.27 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje: 110 455.94 EUR; išlaidos: -62 608.33 EUR; pajamos: 125 090 Eur; kortelės turėtojas G. A. (priedas Nr. 5); c) kataloge – „kl246028p_20180307_080309.pdf“ - įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ AB) likutis laikotarpio pradžioje: 110 455.94 Eur; likutis laikotarpio pabaigoje: 34 454.03 Eur; išlaidos: - 319 534.81 Eur; pajamos: 243 532.00 Eur; kortelės turėtojas G. A. (priedas Nr. 6). Taip pat apžiūros metu rastos 144 „Photo“ vaizdo kopijos dokumentų (jų dalių, ištraukų), kuriuose yra užfiksuotos „Paslaugų sutartys“ sudarytos su įvairiais fiziniais ir juridiniais asmenimis (Paslaugų gavėjais) ir paslaugų teikėjais UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba P. A. Apžiūros metu vaizdo (dokumentų) kopijos pažymėtos kaip priedai nuo Nr. 7 iki Nr. 149, kurie atspausdinti ir pridėti prie apžiūros protokolo.

2019 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu laišku A. G. tyrėjai (L. L.) pateikė klientų sąrašus (lenteles) iš „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) ir sukurtų „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje, viso sąraše nurodytos 188 klientų pavardės, nurodyta procentine išraiška atlygio įmonei dydis už suteiktas paslaugas, prie kiekvieno kliento eilutėje nurodytas parduotos įrangos kiekis, bei prie dalies klientų pavardžių nurodytos galimai jų įmokėtų pinigų sumos.

FNTT Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad: 1) Kad tyrimui pateiktas 2018 m. rugsėjo 26 d. klientų sąrašas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterio serverio, kuriame įrašyti duomenys apie 181 klientą ir klientų įsigytus 432 kompiuterius dėl „(duomenys neskelbtini)“ (kasimo) paslaugos. Palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų 88 sutarčių ir jų vykdymo dokumentų duomenis su pateikto 2018 m. rugsėjo 26 d. klientų sąrašo duomenimis, nustatyta, kad iš 82 sutartinių paslaugų gavėjų tik 78 įtraukti į 2018 m. rugsėjo 26 d. klientų sąrašą; įregistruotų 78 klientų įrašyti duomenys sutampa su sutartimis, išskyrus 12 klientų. Bendras kompiuterių neatitikimo skaičius, iš viso 5 vienetai, susidaręs tarp 177 vnt. įregistruotų kompiuterių 78 klientams ir tarp 182 vnt. kompiuterių, 82 paslaugos gavėjų pirktų pagal 88 sutartis. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra 105 „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų klientų 263 registruotų virtualių valiutų kasimo kompiuterių įsigijimo sutarčių. 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. ūkinės finansinės operacijos grynaisiais pinigais buvo įformintos per įmonės atskaitingą asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. G. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. atsiskaitymų už kompiuterius grynaisiais pinigais nebuvo įforminta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. dokumentais įforminti gauti pinigai (grynaisiais pagal PPK ir pavedimais į įmonės sąskaitas bankuose) buvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir apskaitomi „Įplaukų operacijos“, ataskaitoje nurodant korespondentinę sąskaitą: 2435 sąskaita (pagal sąskaitą planą „Atskaitingi asmenys A. G.“) priimant klientų mokėjimus grynaisiais pinigais pagal PPK ir įnešus juos į sąskaitą (duomenys neskelbtini), užfiksuoti 219 705 Eur „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos gavėjų mokėjimai grynaisiais pinigais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintus 45-is pinigų priėmimo kvitus Nr. GRG1 – GRG Nr.46; 272 sąskaita (pagal sąskaitų planą „(duomenys neskelbtini)“ priimant klientų mokėjimus grynaisiais pinigais pagal įformintus kasos pajamų orderius ir išlaiduojant iš kasos pagal kasos išlaidų orderius; 271 sąskaita (pagal sąskaitų planą „Sąskaita (duomenys neskelbtini) (-7430)“, t. y. (duomenys neskelbtini)) klientams mokant pavedimais užfiksuoti 374 840,01 Eur pagal sutartis dėl „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos gavėjų mokėjimai 48 pavedimais į sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir 22 695 Eur mokėjimai be sutarčių, sumokėti 5 klientų, įrašyta ir bandomajame balanse banko ir atskaitingo asmens sąskaitų registruose; 2711 sąskaita (pagal sąskaitų planą „Sąskaita (duomenys neskelbtini) (-9681)“). UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais gauti pinigai buvo įforminti ir apskaitomi nesilaikant teisės aktų reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 18 d. – 2017 m. gruodžio 28 d. įformintuose 45-iuose pinigų priėmimo kvituose Nr. GRGl - GRG Nr.46 (Nr. 38 anuliuotas) 219 705 Eur sumai nėra PPK įrašyto pinigus mokėjusio asmens (įrašytas vardas ir pavardė) ir pinigus gavusio direktoriaus A. G. parašų. Minėti kvitai pateikti prie UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus 2017 m. spalio 31 d.; 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. avansinių apyskaitų; minėtos avansinės apyskaitos taip pat be UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parašų: atskaitingo asmens, buhalterio. Tuo įmonė nesilaikė Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340, 13 punkto reikalavimų: kvite turi būti „kvitą išrašiusio prekių pardavėjo (supirkėjo) pareigos, parašas, vardas ir pavardė“ (13.5 punktas), „kliento (pirkėjo arba prekes pristačiusio asmens) parašas, vardas ir pavardė, <...>“ bei 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 4 p. reikalavimų dėl privalomo rekvizito „ūkinės operacijos turinis“, 6 p. reikalavimų, nustatančių, kad privalomas rekvizitas yra „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“. Pagal 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą. Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai <...>. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudaromoje su užsakovu“. Pagal 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui <...>“. 4) Be to, pagal tyrimui pateiktus duomenis nustatyta, kad dauguma įmonės klientų teigė mokėję grynuosius pinigus ne PPK įrašytam direktoriui A. G., o įmonės darbuotojui P. A. Taip pat nustatyti klientai, kurie mokėjo ne taip, kaip įforminta PPK, t. y. ne grynaisiais pinigais, o pavedimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) AS Lietuvos skyriuje (A. V. PPK Nr. GRG 19, R. V. Nr. GRG 15 ir Nr.GRG 16, E. K. Nr. GRG 14 ir Nr. GRG 18. M. C. Nr. GRG 17, S. G. Nr. GRG 21, M. C. Nr. GRG 27. M. N. Nr. GRG 29). 5) Nuo 2018 metų pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje finansinėje veikloje buvo naudojami 242 870 Eur (238 670 Eur 4486 sąskaitoje + 4 200 Eur 2435 sąskaitoje) grynaisiais, įforminti kaip A. G. įnašai į banko sąskaitas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. irželio 18 d., 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d. bei 11 527,08 Eur (9 497.08 Eur tiekėjai 2435 sąskaitoje + 1 329,02 Eur už degalus 2435 sąskaitoje) mokėjimai pagal pateiktus 2018 m. sausio 4 d. – 2018 m. rugsėjo 12 d. prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų dokumentus. Iš įmonės gautų 242 870 Eur A. G. įnašų į banko sąskaitą dalis pinigų iš sąskaitos A. G. išimta grynaisiais ir kortele, iš viso išimta 43 640 Eur (16 600 Eur 4486 sąskaitoje + 27 040 Eur 243 sąskaitoje) laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens A. G. įsipareigojimų ir pinigų kasoje ir parduotuvės kasoje apskaityti duomenys, gauti 2018 m. rugsėjo 26 d. savanoriškai pateiktoje įmonės apskaitoje ir pakoreguoti tyrimo metu po 2019 m. lapkričio 26 d. įvykusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausios buhalterės apklausos praėjus 15-a mėnesių ir pateikti tyrimui 2019 m. gruodžio 4 d. elektroniniu laišku (2020 m. vasario 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų aktyvumo ataskaitoje (SAA) skiriasi, t. y. nepalyginami. Tuo įmonė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimų „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jeigu padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir laikomas negaliojančiu, po to surašomas naujas pinigų apskaitos dokumentas“. 6) Pagal tyrimui pateiktus apklausos ir kitus duomenis nustatyti 35 klientai, įrašyti 2018 m. rugsėjo 26 d. klientų sąraše iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterio serverio, kurie teigė, kad už grynuosius pinigus arba pavedimais į kitų įmonių sąskaitas, pirkę virtualių valiutų kasimo kompiuterius negavo jokių pardavimo sutarčių vykdymo dokumentų, jiems bendrovės apskaitoje nėra įformintų 79 kompiuterių pardavimų ir apmokėjimų dokumentų už 228 756 Eur. 7) Neįforminusi 79 klientų mokėjimo dokumentų grynaisiais pinigais ir mokėjimų į kitų įmonių sąskaitas ir neapskaičiusi 228 756 Eur apskaitoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 3 dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...>“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. <...>“ ir 16 punkto „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ reikalavimų. 8) Palyginus 2018 m. rugsėjo 27 d. atliktos kratos metu įformintuose, protokoluose įrašytus faktinius duomenis apie rastas 2774 vaizdo plokštes, su įmonėje dokumentais įformintais 2 180 plokščiu įsigijimais, nustatyta, kad tyrimui nepateikti 594 vnt. vaizdo plokščių (2 774 vnt. faktinis kiekis kratos metu - 2 180 vnt. įforminta įsigijimų dokumentais) įsigijimo dokumentai. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintų pirktų 2 180 vnt. vaizdo plokščių nepakanka realiai įvykusiems „(duomenys neskelbtini)“ (kasimo) ir „(duomenys neskelbtini)“ (kasimo debesyse) paslaugų pardavimams, todėl galima teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė visų vaizdo plokščių pirkimo dokumentų ir neužfiksavo apskaitoje, dėl to nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1X-574 12 straipsnio 1 dalies ; „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”. 16 straipsnio 3 i dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos į dokumentus <.„>“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos Įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies. 16 straipsnio 3 dalies. 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. Atsižvelgiant į tai negalima nustatyti kiek ir kokios vertės įrangos, skirtos kriptovaliutos kasimui, ir už kokią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. savo vardu ir kiek ir kokios vertės įrangos, skirtos kriptovaliutos kasimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. klientų vardu. 9) Tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų sąrašai dėl „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų, dalis iš kurių pagal sutartis ir jų vykdymo dokumentus apskaityta įmonės apskaitoje, o dalis neapskaityta. Todėl tyrimo metu pagal apklausas ir kitus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. birželio 13 d. neįtraukusi ne mažiau kaip 228 756 Eur piniginių įplaukų už 79 kompiuterių pardavimą, 196 864,46 Eur pajamų ir 31 891,54 Eur pardavimo PVM bei nedeklaravusi 2018 m. gegužės 3 d. – 2018 m. rugpjūčio 31 d. kriptovaliutos pardavimo dokumentuose išskirtą 25 101,36 pardavimo PVM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo, nedeklaravo 56 992,90 Eur pardavimo PVM, dėl to sumažino 56 992,90 Eur mokėtiną į biudžetą PVM ir nesumokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 2017 m. pajamų apskaitos registrus, 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2017 metus ir PVM deklaracijas už suteiktas paslaugas neįtraukusi ne mažiau kaip 184 306 Eur piniginių įplaukų, 160 128,46 Eur apmokestinamųjų pajamų ir 24 177,54 Eur pardavimo PVM neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo ne mažiau 24 019,27 Eur (160 128,46 Eur x15%) pelno mokesčio už 2017 metus. 10) UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. buhalterinę apskaitą tvarkė nesilaikant norminių aktų reikalavimų, ir dėl nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktais, 16 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir Kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 16, 17 punktų reikalavimų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįformino dalies piniginių įplaukų apskaitos dokumentų, daugiausia gautų grynaisiais iš klientų, kriptovaliutos kasimo kompiuterių pardavimo ir nuomos dokumentų, dėl to sumažino pajamas ir pardavimo PVM, teikė dalį jų duomenų privalomose deklaracijose FR0600 už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., PLN204 už 2017 m. trečiajam asmeniui - VMI, tokiu būdu sumažindama deklaracijose FR0600 deklaruotą 21% pardavimo PVM ir mokėtiną (duomenys neskelbtini) 368,19 Eur (56 992,90 Eur (nustatyta pagal apklausas) + 214 375,29 Eur (įvertinus mažiausiais sutartiniais įkainiais) už 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. laikotarpį į ir 177 144,48 Eur sumažino deklaruotą pelno mokestį, už 2017 metus ir nedeklaruodama jo už 2018 m. (24 019,27 Eur (už 2017 m.) + 153 125,21 Eur (laikotarpis neapibrėžtas). Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d.

FNTT Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. konstatuota, jog atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias užduotyje nurodytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. neapskaitė ir VMI nedeklaravo (metinėse pelno deklaracijose, forma PLN204 ir pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose forma (duomenys neskelbtini)) 94 541,32 Eur apmokestinamų pajamų, 35 505,04 Eur pardavimo PVM ir 8 670,80 Eur pelno mokesčio.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.), padarymo

BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.) yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal BK 220 straipsnį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek ir už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Minėtoje normoje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia nevykdantis pareigos pateikti teisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą deklaraciją ir nori taip elgtis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą ir jos pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad A. G. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad žinojo, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas už visą buhalterinę apskaitą buvo atsakingas, būtent, jis. Kaltinamasis kartu detalizavo, kad jo vadovaujamoje bendrovėje dokumentai, susiję su finansine atskaitomybe, buvo rengiami, operacijos buvo atvaizduojamos ir registrai buvo pildomi iš tų pirminių dokumentų, kuriuos jam pateiktavo P. A., o jis, juo besąlygiškai pasitikėdamas, netikrino, nors tą turėjo daryti. A. G. teigimu, jis apie jo vadovaujamos bendrovės įvykusias operacijas kasoje sužinodavo tik tada, ka P. A. jį informuodavo. Todėl visos deklaracijos ir duomenys VMI buvo teikiami tų duomenų, kuriuos pateikė P. A., pagrindu. Jeigu jam ar buhalterijai būtų perduoti P. A. turimi įmonės apskaitos dokumentai (pirkimai-pardavimai), tai šiuos duomenis jis būtų nedelsdamas įtraukęs į deklaracijas ir sumokėjęs visus privalomus mokesčius. Papildomai A. G. pabrėžė, kad būdamas bendrovės vadovu, jis suvokia, kad tokia aplinkybė jo atsakomybės nešalina, kadangi būtent jis yra atsakingas už teisingą duomenų mokesčių administratoriui pateikimą. Faktą, kad kaltinamasis jam inkriminuotu laiku ir vietoje mokesčių administratoriui pateikė neteisingus duomenis, nurodytus PVM deklaracijose, patvirtina ir VMI 2018 m. balandžio 6 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad patikrinimo metu VMI nustatė, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nedeklaruoja atlygio už suteiktas paslaugas, gauto virtualia valiuta. Kaltinamajam inkriminuotą neteisingų duomenų deklaracijoje įrašymo aplinkybė, be prieš tai aptartų paties kaltinamojo parodymų ir operatyvaus patikrinimo pažymos, taip pat yra patvirtina ir specialių žinių pagrindu parengta FNTT Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. kovo 16 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. birželio 13 d. neįtraukusi ne mažiau kaip 228 756 Eur piniginių įplaukų už 79 kompiuterių pardavimą, 196 864,46 Eur pajamų ir 31 891,54 Eur pardavimo PVM bei nedeklaravusi 2018 m. gegužės 3 d. – 2018 m. rugpjūčio 31 d. kriptovaliutos pardavimo dokumentuose išskirtą 25 101,36 pardavimo PVM, neapskaičiavo, nedeklaravo 56 992,90 Eur pardavimo PVM, dėl to sumažino 56 992,90 Eur mokėtiną į biudžetą PVM ir nesumokėjo. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 2017 m. pajamų apskaitos registrus, 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2017 metus ir PVM deklaracijas už suteiktas paslaugas neįtraukusi ne mažiau kaip 184 306 Eur piniginių įplaukų, 160 128,46 Eur apmokestinamųjų pajamų ir 24 177,54 Eur pardavimo PVM neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo ne mažiau 24 019,27 Eur (160 128,46 Eur x 15%) pelno mokesčio už 2017 metus. Atlikus papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2021 m. gruodžio 17 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. neapskaitė ir VMI nedeklaravo (metinėse pelno deklaracijose, forma PLN204 ir pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose forma (duomenys neskelbtini)) 94 541,32 Eur apmokestinamų pajamų, 35 505,04 Eur pardavimo PVM ir 8 670,80 Eur pelno mokesčio. Galiausiai, pirmiau aptartus atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimus pakomentavusi specialistė B. D. patvirtino, kad, atlikusi papildomą tyrimą nustatė, jog metinėje pelno mokesčio deklaracijoje forma PLN204, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo 94541,32 Eur apmokestinamųjų pajamų, deklaracijos - 19 laukelyje ir 8670,80 Eur pelno mokesčio deklaracijos - 59 laukelyje; pridėtinės vertės mokesčių deklaracijos forma (duomenys neskelbtini) - 11 laukelyje turėjo būti įrašyta 94 541,32 Eur suma ir deklaracijos 29 laukelyje - 35 505,04 Eur pardavimo PVM.

Įvertinus pirmiau išdėstytų tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis A. G. padarė jam inkriminuotą ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką, o būtent - pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, o būtent – jis, nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas šiai įmonei, priimdamas sprendimus jos vardu, kontroliuodamas jos veiklą, siekdamas išvengti turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai mokėti mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikydamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos”, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje ir 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą <...>“ apmokestinamos 24 019,27 Eur pelno mokesčiu, bei jo nesumokėjo į valstybės biudžetą, jis (A. G.), 2018 m. gegužės 14 d. elektroninio deklaravimo sistemos būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Metinę pelno deklaraciją (forma - PLN 204) už 2017 metus, kurios 19 laukelyje („pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/- )“), neteisingai deklaravo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gautą pelną už teiktas „(duomenys neskelbtini)“ (paslaugos tiekėjas virtualios „kasimo“ paslaugas kitam asmeniui gali teikti naudodamas paslaugų gavėjo įsigyta ir paslaugos teikėjui perduota technine įranga) ir „(duomenys neskelbtini)“ (paslaugos teikėjo paslaugos gavėjui išnuomota technine įranga) paslaugas, tokiu būdu neapskaičiavo ir nedeklaravo 8670,80 Eur pelno mokesčio, bei laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. jis pats bei veikdamas per jo nusikalstamų ketinimų nesuvokusią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusią ir pagal individualios veiklos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterio paslaugas teikusią V. G., elektroniniu būdu VMI pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio (toliau ‒ ir PVM) deklaracijas - viso 15 vnt. už mokestinius laikotarpius: nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. (užpildymo data 2017-12-27), nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. (užpildymo data 2018 m. sausio 7 d.), nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. lapkiričio 30 d. (užpildymo data 2018 m. sausio 23 d.), nuo 2017 m. gruodio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (užpildymo data 2017 m. gruodžio 31 d.), nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (užpildymo data 2018 m. kovo 25 d.), nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (užpildymo tada 2018 m. vasario 16 d.), nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (užpildymo data 2018 m. kovo 25 d.), nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (užpildymo data 2018 m. kovo 25 d.), nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (užpildymo data 2018 m. balandžio 9 d.), nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (užpildymo data 2018 m. gegužės 24 d.), nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (užpildymo data 2018 m. balandžio 24 d.), nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (užpildymo data 2018 m. balandžio 25 d.), nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (užpildymo data 2018 m. gegužės 24 d.), nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. (užpildymo data 2018 m. gegužės 24 d.) nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. (užpildymo data 2018 m. birželio 15 d.) (forma – FR 0600) už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., kuriose neteisingai deklaravo gautas pajamas už „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas bei nuo šių pajamų apskaičiuotą pardavimo PVM, neįrašė bendros 94 541,32 Eur sumos už 2017 m. rugpjūčio 23 d. – 2018 m. rugsėjo 26 d. laikotarpį į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 ir 2018 m., pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų 11 laukelį, nuo jos neapskaičiavo ir nesumokėjo 35 505,04 Eur pardavimo PVM. Tokiais veiksmais A. G., veikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu ir naudai už 2017 m. ir 2018 m. VMI pateikė neteisingus duomenis apie šios bendrovės gautas pajamas ir pelną, ir tokiu būdu už 2017 – 2018 metus nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos biudžetą nesumokėjo 8670,80 Eur pelno mokesčio ir 35 505,04 Eur pardavimo PVM, kurio suma – viso 44 175,84 Eur viršija 400 MGL.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.), padarymo

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2017).

Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020, 2K-10-648/2022). Konstatuojant kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.), pakanka nustatyti, kad kaltininkas žinojo, jog atitinkami buhalterinės apskaitos dokumentai neatitinka tikrovės, o ne tai, kad jis pats šiuos dokumentus suklastojo. Asmens žinojimas, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys yra klaidingi, gali pasireikšti įvairiai – jis gali pats suklastoti dokumentus, gali žinoti, kad dokumentai formos, rekvizitų prasme yra tvarkingi, tačiau realios finansinės operacijos nebuvo atliktos ir kt. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-495/2022).

BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.) nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-26-788/2017).

Teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą ir jos pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad, kad byloje įrodyta, jog A. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Kaltinamasis A. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, parengė 45 vnt. pinigų priemonių kvitų ir juos perdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai specialistei, o ši, nieko nežinodama apie jų ydingumą, juos įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kaltinamasis pripažino, kad jis žinojo, kad minėti kvitai turėjo atitikti jiems keliamus reikalavimus – juose turėjo būti nurodyti – pinigus mokėjusio asmens vardas, pavardė bei parašas. Be to, jis pinigų gavimo faktą taip pat turėjo patvirtini savo parašu, tačiau, besąlygiškai pasitikėdamas P. A. teikiama informacija, jos netikrino, nors ir suprato, kad būdamas bendrovės vadovu turi tokią pareigą. Apie P. A. teiktos informacijos nepagrįstumą jis sužinojo vėliau, kai su bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią specialiste atliko patikrinimą, kurio metu paaiškėjo, kad trūksta 300 000 Eur. Kaltinamasis A. G. dėl jam inkriminuotos aplinkybės, susijusios su pinigų priėmimo kvitų surašymu tuo metu, kai asmenys už kompiuterinę įrangą mokėjo pavedimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, nurodė, kad kartotinai, pasitikint P. A. pateikta informacija, ir nepagrįstai jos nepatikrinus, kaltinime išvardinti kasos pajamų orderiai buvo surašyti ir įtraukti į kasą bei įmonės apskaitos registrus. Analogiškos pozicijos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis laikėsi ir dėl 594 vnt. vaizdo plokščių įsigijimo ir jų įtraukimo į buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat neginčijo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. jis į jo vadovaujamos bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ įnėšė 397 499,94 Eur sumą, kuriuos jam perdavė P. A. Galiausiai, aptardamas jam inkriminuoto ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, kaltinamasis taip pat patvirtino tą aplinkybę, kad jam inkriminuotu laikotarpiu tinkamai nevedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos, kasos dokumentų ir operacijų kasoje apskaitos registrų, nurodydamas, kad visi dokumentai ir visos operacijos buvo atvaizduojamas pagal jam P. A. teikiamus dokumentus, o jis pats (A. G.), šių iš P. A. gautų duomenų netikrino, pastaruoju pasitikėdamas, nors pats pripažino, kad tą turėjo daryti. Pirmiau aptartus kaltinamojo parodymus ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos tyrimo rezultatai, užfiksuoti FNTT Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kontatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais gauti pinigai buvo įforminti ir apskaitomi nesilaikant teisės aktų reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 18 d. – 2017 m. gruodžio 28 d. įformintuose 45 pinigų priėmimo kvituose Nr. GRGl - GRG Nr. 46 (Nr. 38 anuliuotas) 219 705 Eur sumai nėra pinigų priėmimo kvito įrašyto pinigus mokėjusio asmens (įrašytas vardas ir pavardė) ir pinigus gavusio direktoriaus A. G. parašų. Pabrėžtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų sutarčių sudarymo su klientais dėl kompiuterinės įrangos įgijimo bei iš jų gautų piniginių lėšų priėmimo procedūrą patvirtina ir šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptarti liudytojų, kurie iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo kompiuterinę įrangą, parodymai, kuriuose pastarieji neneigė, kad sudarant sutartį jokie pinigų priėmimo kvitai nebuvo surašomi, o pinigų gavimo aplinkybė buvo fiksuojama tik jų sudarytoje sutartyje. Pirmiau aptartoje 2020 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje taip pat buvo pripažinta, kad palyginus 2018 m. rugsėjo 27 d. atliktos kratos metu įformintuose protokoluose įrašytus faktinius duomenis apie rastas 2774 vaizdo plokštes, su įmonėje dokumentais įformintais 2 180 plokščių įsigijimais, nustatyta, kad tyrimui nepateikti 594 vnt. vaizdo plokščių (2 774 vnt. faktinis kiekis kratos metu - 2 180 vnt. įforminta įsigijimų dokumentais) įsigijimo dokumentai. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintų pirktų 2 180 vnt. vaizdo plokščių nepakanka realiai įvykusiems „(duomenys neskelbtini)“ (kasimo) ir „(duomenys neskelbtini)“ (kasimo debesyse) paslaugų pardavimams, todėl galima teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė visų vaizdo plokščių pirkimo dokumentų ir neužfiksavo apskaitoje. Pirmiau nurodyta ir ikiteisminio tyrimo metu parengta specialisto išvada patvirtina ir tai, kad kaltinamasis A. G. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą įvairiomis sumomis įnešė 397 499,94 Eur sumą bei jam inkriminuotu laiku nevedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos, kasos dokumentų ir operacijų kasoje apskaitos registrų. Visi pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys įrodymai, kurie taip pat vienas kitą papildo ir detalizuoja, patvirtina, kad kaltinamasis A. G., jam inkriminuotais nusikalstamais veiksmais nulėmė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus pavojingus padarinius, o būtent tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d.

Įvertinus pirmiau išdėstytų tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis A. G. padarė jam inkriminuotą ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką, o būtent - apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo, o būtent – jis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. kovo 22 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, būdamas atsakingas už tinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą ir ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą taip, kad nebūtų įtrauktos visos gaunamos pajamos bei ūkinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, į pinigų priėmimo kvitus neįrašė (nors turėjo įrašyti) pinigus mokėjusio asmens vardą ir pavardę, bei negavo pinigus sumokėjusio asmens parašo, bei minėtų kvitų nepatvirtino, kaip gavusio pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (savo) parašu, ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformino 45 vienetus pinigų priėmimo kvitų: Nr. Nr. GRG1 ir GRG2 P. V. vardu - viso 6000 Eur sumai, GRG3 – S. K. vardu 2995 Eur sumai, GRG4 – A. M. vardu 3000 Eur sumai, GRG5 – T. I. vardu 2995 Eur sumai, GRG6 – T. D. vardu 3000 Eur sumai, GRG – J. Ž. vardu 12 000 Eur sumai, GRG8 – G. L. vardu 30 000 Eur sumai, GRG9 – D. Š. vardu 3000 Eur sumai, GRG10 – GRG11 G. L. vardu viso 5 800 Eur sumai, GRG12 – E. S. vardu 12 000 Eur sumai, GRG13 – A. B. vardu 2995 Eur sumai, GRG14 – GRG18 E. K. vardu viso 5990 Eur sumai, GRG15 – GRG16 R. V. vardu viso 12 000 Eur sumai, GRG17 – M. G. vardu 2995 Eur sumai, GRG19 – A. V. vardu 2995 Eur sumai, GRG20 – D. P. vardu 2995 Eur sumai, GRG21 – S. G. vardu 6000 Eur sumai, GRG22 – D. Š. vardu 2995 Eur sumai, GRG23 – E. J. vardu 6000 Eur sumai, GRG24 – J. Z. vardu 12 000 Eur sumai, GRG25 – M. J. vardu 12 000 Eur sumai, GRG26 – V. J. vardu 3000 Eur sumai, GRG27 – M. C. vardu 3000 Eur sumai, GRG28 – A. K. vardu 2995 Eur sumai, GRG29 – A. N. vardu 2995 Eur sumai, GRG30 – N. P. vardu 2995 Eur sumai, GRG31 – A. M. vardu 2995 Eur sumai, GRG32 – K. K. vardu 2995 Eur sumai, GRG33 – A. S. vardu 2995 Eur sumai, GRG34 – P. M. vardu 6000 Eur sumai, GRG35 – R. K. vardu 2995 Eur sumai, GRG36 – D. K. vardu 3000 Eur sumai, GRG37 – A. G. vardu 3000 Eur sumai, GRG39 – A. B. vardu 12 000 Eur sumai, GRG40 – L. K. vardu 3000 Eur sumai, GRG41 – M. Š. vardu 2995 Eur sumai, GRG42 – M. I. vardu 3000 Eur sumai, GRG43 – V. C. vardu 3000 Eur sumai, GRG44 – A. Ž. vardu 2995 Eur sumai, GRG45 – M. S. vardu 2995 Eur sumai, GRG46 – K. B. vardu 1000 Eur sumai, viso bendrai 219 705 Eur sumai, kuriuos jis (A. G.) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. pateikė jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir pagal individualios veiklos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterio paslaugas teikusiai V. G., kuri šiuos pinigų priėmimo kvitus – 45 vnt., įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir taip pažeidė „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių“, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 340, 13 punkto reikalavimus. Jis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nes surašė: A. V. mokėjimą grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 19, R. V. mokėjimus grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. GRG 15 ir Nr. GRG 16, E. K. mokėjimus grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. GRG 14 ir Nr. GRG 18, M. G. mokėjimą grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 17, S. G. mokėjimą grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 21, M. C. mokėjimą grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 27, A. N. mokėjimą grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. GRG 29, žinodamas, kad šie asmenys už įsigytą įrangą sumokėjo pavedimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) AS Lietuvos skyriuje, ir minėtus pinigų kvitus, (kurie nebuvo pasirašyti asmenų) jis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai V. G., kuri juos įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir taip pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. A. G., laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, be pirkimo dokumentų įsigijo 594 vienetus vaizdo plokščių, kurių neįtraukė į buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti kiek ir kokios vertės įrangos, skirtos kriptovaliutos kasimui, ir už kokią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. savo vardu ir kiek, ir kokios vertės įrangos, skirtos kriptovaliutos kasimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., tokiu būdu pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko negalima nustatyti kiek ir kokios vertės įrangos, skirtos kriptovaliutos kasimui, ir už kokią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. savo vardu. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., A. G. nesilaikydamas teisės aktų reikalavimųį UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, įvairiomis sumomis įnešęs 397 499, 94 Eur, tik daliai jų, t. y. 219 705,00 Eur sumai surašė 45 vienetus pinigų priėmimo kvitų Nr. GRG1 - GRG46, o likusios sumos į buhalterinę apskaitą tyčia neįtraukė, ir tuo pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Be to jis, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. nevesdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos, kasos dokumentų ir operacijų kasoje apskaitos registrų, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punktą, kuriame nurodyta: „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ ir 17 punktą, numatantį kad „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“ reikalavimą. Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies bei 6 straipsnio 2 dalies, reikalavimų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340, 13 punkto 13.5 papunkčio, 13.6 papunkčio, reikalavimų nesilaikymo, buvo užfiksuoti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, todėl buvo iškreipti tikrieji duomenys apie įmonės turtą, pajamas įsipareigojimų dydį ir struktūrą, taip A. G., pažeidė teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. G. inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamais A. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.), asmuo baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.“, asmuo baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. A. G. padarė du nusikaltimus, priskirtinus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 220 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir gailisi bei atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. G. Kaltinamasis verčiasi individualia veikla, baustas administracine tvarka, dažniausiai už Kelių eismo pažeidimus, paskutinį kartą už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 363¹ straipsnio 1 dalį – už Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, A. G. anksčiau nėra teistas. Teismo vertinimu, A. G. kriminalinė praeitis rodo, kad pastarasis nėra linkęs nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokuroro prašomą bausmę - baudą. Prokuroro pasiūlytų bausmių dydžiai – 300 MGL (15000 Eur) dydžio baudą už BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatyto nusikaltimo įvykdymą, ir 250 MGL (12500 Eur) dydžio baudą už BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatyto nusikaltimo įvykdymą, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikų pobūdį, parinkti pagrįstai. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtinos bausmės, yra teisingos ir proporcingos, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, pastarajam skirtinos bausmės subendrintinos jas apimant, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 300 MGL (15000 Eur) dydžio baudą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir paskiriant galutinę 200 MGL (10000 Eur) dydžio baudą.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu VMI pareiškė civilinį ieškinį dėl 44 175,84 Eur turtinės žalos atlyginimo. VMI 2023 m. gegužės 26 d. raštu atsisakė civilinio ieškinio, kadangi A. G. 2023 m. gegužės 18 d. atlygino visą turtinę žalą.

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Atsižvelgiant į civilinio ieškovo VMI pareiškimą dėl žalos atlyginimo, bylos procesas dėl šios bendrovės pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 1 d., 2022 m. gruodžio 15 d. bei 2023 m. sausio 31 d. nutarimais buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris 2022 m. gruodžio 16 d., 2023 m. sausio 27 d., 2023 m. gegužės 11 d. prokuroro nutarimais ši procesinė prievartos priemonė buvo panaikinta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta, proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 96 straipsniu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga:

1) 2021 m. gruodžio 20 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 3 vnt. DVD plokštelių;

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas, 1 vnt.;

3) A. G. kompiuterio „MacBook Pro“ (duomenys neskelbtini), serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų kriminalistinė kopija, 1 vnt.;

4) 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos video medžiagos: „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt., „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. optinė laikmena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, 1 vnt., optinė laikmena, „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt., (duomenys neskelbtini) konteineryje „(duomenys neskelbtini)“ teritorija, 1 vnt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir skirti jam 300 MGL (15000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.), skirti jam 250 MGL (12500 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, subendrinti skirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesne, ir skirti A. G. subendrintą 300 MGL (15000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. G. galutinę 200 MGL (10000 Eur (dešimties tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Procesą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinio ieškinio dėl 44 175,84 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 96 straipsniu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą:

1) 2021 m. gruodžio 20 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 3 vnt. DVD plokštelės;

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ išrašą, 1 vnt.;

3) A. G. kompiuterio „MacBook Pro“ (duomenys neskelbtini), serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų kriminalistinė kopiją, 1 vnt.;

4) 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos video medžiagas: „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt, „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. optinę laikmeną, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, 1 vnt. optinę laikmeną, „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt., (duomenys neskelbtini) konteineryje „(duomenys neskelbtini)“ teritorija, 1 vnt.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

3. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.