Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-368-1092/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-22
Bylos Nr.: e2A-368-1092/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01843-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: D. B.
Ieškovas: E. L.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.2.4.6Teismo atsisakymas priimti įrodymą
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-368-1092/2021Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01843-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.4.6; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei D. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir D. B. priešieškinį E. L. dėl 6 795,13 Eur kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. L. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,2332 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 777/2332 dalis šio žemės sklypo, priklausančio E. L., asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei D. B. (toliau – ir atsakovė); 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį turto, priklausančio E. L., nuosavybės teise priteisti D. B.: 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Ginčo namas); 1/3 dalį pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/3 dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/3 dalį pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį pastato – viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) priteisti E. L. iš D. B. 9 752,39 Eur kompensaciją už atidalijamą bendrąją dalinę nuosavybę; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad Ginčo namas, pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašą, yra 166,68 kv. m bendro ploto, iš jo 55,56 kv. m priklauso ieškovui nuosavybės teise. Remiantis NTR 2019 m. liepos 31 d. duomenimis apie Ginčo namo ir jo priklausinių vertę, bendra mokėtinos kompensacijos suma už atidalijamą bendrąją dalinę nuosavybę yra 9 752,39 Eur. Ginčo namą ir jo priklausinius šalys paveldėjo iš savo tėvų. Nors ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis Ginčo namo ir jo priklausinių, tačiau visą namą faktiškai valdo atsakovė. Ginčo name šiuo metu gyvena atsakovės sūnus L. B., jis namą rekonstruoja, pritaikydamas jį savo reikmėms. Atsakovė jai priklausančią Ginčo namo dalį ketina perleisti sūnui. Nors ieškovas yra bendraturtis, tačiau atliekant Ginčo namo rekonstrukciją namas yra pritaikomas gyventi vienai šeimai, jokie remonto darbai su juo nėra derinami, jokio sutikimo dėl namo rekonstrukcijos nebuvo prašoma. Ieškovo žiniomis, Ginčo name yra padaryti šie darbai: išardyta siena tarp kambarių, nuardyta veranda, taip panaikinant įėjimą į namą iš šios verandos, nuardyta ir kita veranda, vietoje jos įrengiant terasą su stogu, taip pat atliekami kiti statybos darbai. Visą paveldėtą turtą ir žemės sklypą valdo ir juo naudojasi atsakovė su savo sūnumi. Atsakovė su ieškovu nebendradarbiauja ir spręsti situacijos kompromiso būdu nenori, į jo raštiškus kvietimus tartis dėl turto atidalijimo nereaguoja.

3. Atsakovė D. B. su ieškovo ieškiniu sutiko tik iš dalies ir pareiškė priešieškinį, juo prašė: 1) priteisti ieškovui iš atsakovės 9 752,39 euro dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo su 1/3 dalimi statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 6 795,13 euro kompensaciją už ieškovui priklausančios 1/3 dalies statinių išlaikymą, priežiūrą, remontą; 3) taikyti tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir ieškovui iš atsakovės priteisti 2 957,26 euro sumą; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovas jau nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. paveldėjęs turto dalį įgijo pareigą rūpintis jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, o vien ta aplinkybė, kad ieškovas negyvena jam priklausančioje nekilnojamojo turto dalyje, nėra pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos tinkamai rūpintis jam priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnyje nenumatyta tokia galimybė nekilnojamojo daikto bendraturčiui nevykdyti šiame straipsnyje nustatytų pareigų vien dėl tos priežasties, kad ieškovas negyvena ir nesinaudoja jam priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Ieškovas, išreikšdamas valią priimti jam priklausančią palikimo dalį, kartu prisiėmė pareigą tinkamai išlaikyti jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, nepriklausomai nuo to, kad ieškovas gyvena Vilniuje. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie neva jo pažeistas teises yra grindžiamos prielaidomis, atsakovė su ieškovu ne kartą kalbėjo, bendravo, aptarinėjo visus klausimus, susijusius su paveldėto turto išlaikymu ir remontu, nes ieškovas pamiršta, kad Ginčo name gyvena ir jo neįgali sesuo, kurią pagal giminystės ryšius ieškovas privalo visokeriopai remti.

5. Atsakovė taip pat nurodė, kad Ginčo namas yra pastatytas 1975 metais, namas medinis, sienos įrengtos iš rąstų, namas nebuvo remontuotas, dėl to atsakovė, siekdama pašalinti avarinės būklės Ginčo namo konstrukcijas, pradėjo būtinus remonto darbus. Būtinojo remonto metu buvo pakeisti supuvę namo mediniai langai, suremontuotas namo stogas, pakeista medinė fasadinė gyvenamojo namo danga, atlikti įvairūs kiti būtini remonto darbai, siekiant pašalinti susidėvėjusias, puvėsių požymių turinčias medines namo konstrukcijas, atliktas susidėvėjusios santechnikos, elektros laidų pakeitimas, suremontuota ir pakeista susidėvėjusi vonia, tualetas. Kadangi Ginčo namas yra medinis, yra būtinas tokio namo draudimas, siekiant apsaugoti ir ieškovui priklausančią gyvenamojo namo dalį nuo sunaikinimo, todėl ieškovas turi kompensuoti atsakovei 1/3 dalį išlaidų, patirtų už būsto draudimą. Atsakovė iš ieškovo nereikalauja išlaidų, patirtų už elektrą, vietinę rinkliavą, susijusią su šiukšlių tvarkymu, tačiau mano, kad ieškovas turi pareigą prisidėti prie gyvenamojo namo šildymo, nes nepriklausomai nuo to, ar name kas nors gyvena ar ne, patalpas yra būtina šildyti, priešingu atveju namas sunyks dėl nešildomų patalpų.

6. Ieškovas E. L. atsiliepimu į atsakovės priešieškinį prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog nors atsakovė akcentuoja ieškovo pareigą išlaikyti turtą, tačiau visiškai pamiršta jo teisę į gaunamas pajamas už Ginčo namo nuomą, kurias daugiau kaip 5 metus gavo viena atsakovė. Ji su ieškovu nesidalijo gaunamu nuomos mokesčiu, nors išnuomota buvo ir jam nuosavybės teise priklausanti turto dalis. Kadangi ieškovas neturėjo galimybės naudotis jam priklausančiu turtu, taip pat iš atsakovės išnuomoto jam priklausančio turto negavo jokių pajamų, todėl neturi pareigos mokėti už turto išlaikymą. Atsakovė nurodė, kad ji namą remontavo, keitė langus, suremontavo namo stogą, pakeitė medinę fasadinę gyvenamojo namo dangą, atliko kitus įvairius būtinus remonto darbus. Tačiau atsakovė su ieškovu, kaip gyvenamojo namo ir jo priklausinių bendraturčiu, jokių name daromų pakeitimų, remonto nederino, jokio sutikimo neprašė, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, statybos techninius reglamentus, reglamentuojančius gyvenamųjų namų ir kitų pastatų remontą. Be to, iš atliktų darbų pobūdžio matyti, kad Ginčo namas yra pritaikytas gyventi vienai šeimai. Taigi, ieškovas neturi pagrindo atsakovei atlyginti turto remonto išlaidų, kadangi remonto darbai buvo atlikti be jo žinios ir sutikimo, taip pat pažeidžiant įstatymų nustatytas taisykles. Atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad Ginčo namas buvo avarinės būklės, nepateikta jokių kompetentingų specialistų išvadų, aktų, kad namas yra netinkamas gyventi ir kelia pavojų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė ir atidalijo ieškovui E. L. priklausančias 777/2332 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,2332 ha dydžio žemės sklypo, šias dalis asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovei; atidalijo ieškovui priklausančią 1/3 dalį Ginčo namo su priklausiniais ir šią dalį nuosavybės teise priteisė atsakovei; priteisė iš atsakovės 9 753,33 Eur piniginę kompensaciją, 220 Eur žyminio mokesčio, 1 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 38,67 Eur kelionės išlaidų ieškovui.

8. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl turto atidalijimo būdo, t. y. ieškovui priklausančių turto dalių priteisimo atsakovei, o ieškovui – kompensacijos iš atsakovės už atsakovei tenkančias ieškovui priklausančias turto dalis. Tačiau bylos šalys nesutaria dėl ieškovui priteistinos kompensacijos dydžio. Ieškovas prašomą kompensacijos dydį grindžia NTR 2019 m. liepos 31 d. išrašu, kuriame nurodyta, kad masinio vertinimo būdu nustatyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2016 m. liepos 14 d. sudarė 5 790 Eur, 2019 m. spalio 8 d. sklypo vertė sudarė 6 460 Eur. Ginčo namo vidutinė rinkos vertė 2019 m. liepos 31 d. sudarė 17 200 Eur, garažo – 1 250 Eur, tvarto – 1 220 Eur, daržinės – 1 690 Eur, kito tvarto – 537 Eur, viralinės – 903 Eur. Iš viso turto vertė – 29 260 Eur, o 1/3 dalis šios sumos sudaro 9 753,33 Eur. Atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškovu valdomo turto nurodytos vertės neginčija, sutinka su ieškovo pateiktais skaičiavimais, nes pati remiasi tomis vertėmis reikšdama savo reikalavimus. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai atidalyti jo dalį iš bendro turto, priteisiant jam iš atsakovės piniginę kompensaciją, yra įrodyti ir turi būti patenkinti.

9. Teismas nustatė, kad Ginčo name yra atlikta visa vidaus apdaila, sudėta įranga, tai yra namas visiškai įrengtas gyvenimui, ir jame nuo 2013 m. faktiškai gyvena atsakovės sūnus. Atsakovė įrodinėja, kad ieškovas visiškai nesirūpino namo išlaikymu, jo remontu, todėl ji viena savo lėšomis remontavo, šildė namą. Ieškovo sutikimo visiems šiems darbams neprašė, nes manė, kad būtiniesiems darbams atlikti bendraturčių sutikimo nereikia. Su tokia pozicija teismas nesutiko ir pažymėjo, jog pagal įstatymą be kitų bendraturčių sutikimo galima imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, t. y. įvykus kokiems nors įvykiams, atsitikimams, dėl kurių kyla grėsmė bendro naudojimo objektams, kai reikia skubiai imtis veiksmų, nes priešingu atveju gali atsirasti žala. Šiuo atveju nieko panašaus nevyko. Atsakovė ne tik kad neprašė ieškovo sutikimo atlikti remonto darbus, bet net neinformavo apie daromą remontą, apie jo apimtis.

10. Teismui buvo nesuprantama, dėl ko ir kokia grėsmė kilo Ginčo namui, kad reikėjo skubiai nugriauti abi namo verandas. Galimas dalykas, kad reikėjo remontuoti stogo dangą, gal net ją visą pakeisti, tačiau tai buvo būtina padaryti sutarus su ieškovu.

11. Teismas nustatė, kad atsakovė visiškai ignoravo ieškovo, kaip bendraturčio, teises, su juo visiškai nesiskaitė. Iš dalies dėl to, kad atsakovei priklauso didesnė dalis bendrame turte ir kad ji gyvena arti šio turto – toje pačioje seniūnijoje, o ieškovas – už 300 kilometrų. Atsakovė įrodinėjo, kad į Ginčo namo remontą, siekdama pašalinti avarinės būklės namo konstrukcijas, investavo 15 217,86 Eur, todėl ieškovas turi kompensuoti 1/3 dalį į Ginčo namo būtinus remonto darbus įdėtų piniginių lėšų. Jokių duomenų apie avarinę namo būklę, apie pavojų, kad namas gali sugriūti ir pan., byloje nėra.

12. Teismas pažymėjo, kad bendraturtis yra artimas giminaitis – šeimos narys, todėl niekaip nepaaiškinamas atsakovės elgesys net neinformuoti brolio apie ketinamus atlikti darbus, apie tolesnius bendro turto naudojimo planus. Iš visų byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad realiai atsakovė viena pati, be bendraturčio sutikimo, žinios nusprendė leisti name gyventi savo sūnui. O kadangi namas senas ir apie 40 metų neremontuotas, prieš apsigyvenant reikėjo namą atnaujinti. Tai ir buvo padaryta. Kadangi tai buvo padaryta be bendraturčio žinios, sutarimo, ji neturi teisės į išlaidų atlyginimą. Dėl to priešieškinis turi būti atmestas.

13. Teismas netenkino ir atsakovės prašymo priteisti iš ieškovo 157,64 Eur turto draudimo išlaidų, nes šis veiksmas atliktas be ieškovo žinios. Be to, iš draudimo poliso matyti, kad draudžiamojo įvykio atveju kaip naudos gavėja nurodyta D. B.. Teismas taip pat atmetė atsakovės prašymą priteisti šildymo išlaidas, nes atsakovė neįrodė, jog Ginčo namas buvo šildomas, su ieškovu tai aptarta nebuvo, todėl jis neprivalo tokių išlaidų atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovė D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti atsakovės D. B. naudai iš ieškovo E. L. 6 795,13 euro kompensaciją už ieškovui priklausančios 1/3 dalies statinių išlaikymą, priežiūrą, remontą; taikyti tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir ieškovui priteisti iš atsakovės 2 957,26 Eur sumą. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

14.1. Teismo padarytos išvados dėl jos pareikšto priešieškinio prieštarauja civilinėje byloje esantiems rašytiniams įrodymams, atsakovės paaiškinimams, nes atsakovė apie Ginčo namo griuvimą nekalbėjo ir to neįrodinėjo, jos atsikirtimų į pareikštą ieškinį ir priešieškinio reikalavimo faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios, o teismo sprendime padarytos išvados patvirtina, kad civilinę bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir nevisapusiškai, neobjektyviai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus.

14.2. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti civilinėje byloje ekspertizę, tik formaliai nurodė, kad ekspertizė nesusijusi su šioje civilinėje byloje įrodinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė priimti ekspertinio tyrimo aktą, tuo užkirsdamas kelią atsakovei įrodinėti priešieškinį. Pateiktas eksperto S. Š. ekspertinis tyrimas patvirtina, kokie parastojo remonto darbai buvo atlikti, kokia jų apimtis, darbų kaina, kokios priežastys, kodėl šiuos darbus buvo būtina atlikti, eksperto išvados yra pagrįstos ir aiškios. Ekspertinio tyrimo išvados nėra palankios ieškovui, todėl buvo nueita lengviausiu keliu – atsisakyta skirti ekspertizę ir nebuvo priimtas ekspertinio tyrimo aktas.

14.3. Teismas į bylą neįtraukė kompetentingos institucijos, galinčios pateikti objektyvią išvadą šioje civilinėje byloje, – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Statybų inspekcija). Statybų inspekcija turėjo ir galėjo pateikti išvadą byloje dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė kviesti jos prašomus liudytojus, taip neteisėtai užkirsdamas kelią atsakovei gintis nuo pareikšto ieškinio ir įrodinėti savo priešieškinį.

14.4. Atsakovės reikalavimo pagrindą sudarė išlaidos, susijusios su privalomaisiais Ginčo namo priežiūros ir naudojimo reikalavimais, kurie turi būti įgyvendinami nepriklausomai nuo kito bendraturčio sutikimo buvimo ar nebuvimo. Reikalavimai statinio priežiūrai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 11–13, 25, 26, 31 punktuose.

14.5. Ieškovas, išreikšdamas valią priimti jam priklausančią palikimo dalį, kartu prisiėmė pareigą tinkamai išlaikyti jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, nepriklausomai nuo to, kad jis gyvena Vilniuje. Ginčo namas yra pastatytas 1975 metais, namas medinis, sienos įrengtos iš rąstų, namas nebuvo remontuotas. Todėl atsakovė, siekdama pašalinti avarinės būklės Ginčo namo konstrukcijas, pradėjo būtinus remonto darbus tam, kad pašalintų susidėvėjusias Ginčo namo konstrukcijas, ir tam, kad būtų užtikrinta namo išorės atitiktis teisės aktų reikalavimams. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė Ginčo namo remontui pirktų prekių sąskaitas ir čekius, kurie patvirtina, kad į Ginčo namo remontą investuota 15 217,86 Eur. Kadangi ieškovui priklauso 1/3 dalis statinių, todėl ieškovas turi atsakovei kompensuoti 1/3 dalį Ginčo namo būtiniems remonto darbams skirtų piniginių lėšų. Atsakovė iš ieškovo nereikalauja išlaidų, patirtų už elektrą, vietinę rinkliavą, susijusią su šiukšlių tvarkymu, tačiau mano, kad ieškovas, kaip Ginčo namo bendraturtis, turi pareigą prisidėti prie Ginčo namo šildymo, nes nepriklausomai nuo to, ar name kas nors gyvena ar ne, patalpas yra būtina šildyti, priešingu atveju namas sunyks dėl nešildomų patalpų.

Atsiliepimas

15. Ieškovas E. L. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

15.1. Teismas pagrįstai atsisakė skirti statybos techninę ekspertizę, taip pat pridėti prie bylos specialisto S. Š. tyrimą atsisakė pagrįstai, kadangi tarp ieškovo ir atsakovės nėra ginčo dėl Ginčo name atliktų darbų. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Ginčo namas yra remontuojamas, jį remontuoja atsakovės sūnus, namas yra pritaikomas gyventi vienai šeimai, t. y. atsakovės sūnui. Šias faktines aplinkybes patvirtino ir pati atsakovė teismo posėdžio metu, taip pat teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Šios faktinės aplinkybės konstatuotos ir skundžiamame sprendime.

15.2. Atsakovė, nugriaudama Ginčo namo dvi verandas, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtino statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9 punktą atliko rekonstrukciją. Statinio rekonstrukcijai reikalingas statybos leidimas. Norint gauti statybos leidimą be projekto būtina pateikti statinio bendraturčio sutikimą. Tai numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte. Ieškovas tokio sutikimo nedavė ir to jo nebuvo prašoma. Vadinasi, rekonstrukcija Ginčo name buvo atlikta neteisėtai, pažeidžiant teisės aktus. Kadangi rekonstrukcijos darbai, remonto darbai Ginčo name buvo atlikti neteisėtai, jie nėra užfiksuoti NTR, neatliktas šio turto individualus vertinimas. Taigi, ieškovo prašoma kompensacijos suma už atidalijamą bendrąją dalinę nuosavybę skaičiuojama nuo vertės, į kurią nebuvo įtraukti atsakovės atlikti rekonstrukcijos, remonto darbai. Po bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo visas namas su visais pagerinimais atitenka pačiai atsakovei. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, teismas pagrįstai atsisakė skirti statybos techninę ekspertizę ir pagrįstai atsisakė priimti statybų specialisto S. Š. tyrimą.

Atsiliepimas

15.3. Atsakovė nurodo, kad Ginčo namas buvo avarinės būklės, ji kėlė pavojų saugumui ir buvo būtina atlikti privalomus remonto darbus. Tačiau atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad Ginčo namas prieš jį pradedant remontuoti buvo avarinės būklės ir kad jo būklė kėlė pavojų. Atsakovė nepateikė jokių kompetentingų statybos specialistų išvadų, kuriose būtų nurodyta, kad Ginčo name buvo būtina atlikti neatidėliotinus statybos darbus, užkertant kelią galimai grėsmei. Atsakovės pateiktas S. Š. tyrimo aktas, kurio teismas pagrįstai nepridėjo prie bylos, patvirtina tik tai, kokia Ginčo namo būklė yra po atlikto remonto, kurį atsakovės sūnus su atsakovės leidimu atliko savo nuožiūra, pritaikydamas namą sau gyventi. Tačiau nurodytas tyrimo aktas visiškai neįrodo, kad Ginčo namas buvo avarinės būklės, keliantis grėsmę ir kad buvo būtina atlikti neatidėliotinus darbus nepranešus ieškovui – turto bendraturčiui.

15.4. Atsakovė, remontuodama Ginčo namą ir jo priklausinius, ieškovo sutikimo neprašė, jį kaip turto bendraturtį visiškai ignoravo, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, statybos techninius reglamentus, reglamentuojančius gyvenamųjų namų ir kitų pastatų remontą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas neturi pagrindo atlyginti atsakovei Ginčo namo remonto išlaidų. Tuo labiau, kad Ginčo namą visą laiką valdė ir juo naudojosi viena atsakovė.

15.5. Atsakovė taip pat prašė priteisti išlaidas, susijusias su namo šildymu, tačiau šis reikalavimas taip pat nepagrįstas, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji patyrė šias išlaidas. Atsakovės pateiktos bendros vidutinės medienos kainos neįrodo, kad ji patyrė nurodytas išlaidas šildydama namą. Be to, iki 2013 metų Ginčo name gyveno atsakovės įleisti nuomininkai, todėl jie padengė šildymo išlaidas.

15.6. Atsakovė klaidingai nurodo, kad teismas nepagrįstai į bylą neįtraukė Statybų inspekcijos. Atsakovė nenurodė, kokias reikšmingas faktines aplinkybes galėjo nurodyti ar kokius dokumentus galėjo pateikti Statybų inspekcija.

15.7. Atsakovė taip pat klaidingai teigia, kad teismas nepagrįstai neiškvietė ir neapklausė atsakovės prašomų liudytojų į teismo posėdį. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė apklausti liudytojus, kurie patvirtintų, kad ieškovo ir atsakovės tėvai prieš mirtį Ginčo namą buvo nusprendę palikti testamentu atsakovei, tačiau prieš mirtį nespėjo surašyti testamento, todėl palikimą ieškovas, atsakovė ir R. L. priėmė pagal įstatymą. Teismas pagrįstai atmetė prašymą apklausti šiuos liudytojus, kadangi šioje byloje nėra ginčijamas palikimo priėmimo faktas, paveldėjimo teisės liudijimai, pagal kuriuos ieškovas ir atsakovė įgijo nuosavybės teisę į statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Šioje byloje yra ginčas tarp dviejų turto bendraturčių, todėl nurodytų liudytojų parodymai yra nesusiję su šia byla.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl kompensacijos už pastato remonto darbus priteisimo

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atidalijo ieškovui E. L. priklausančias 777/2332 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,2332 ha dydžio žemės sklypo ir šias dalis asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovei; atidalijo ieškovui priklausančią 1/3 dalį Ginčo namo su priklausiniais ir šią dalį nuosavybės teise priteisė atsakovei; priteisė iš atsakovės 9 753,33 Eur piniginę kompensaciją. Teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl kompensacijos už Ginčo namo išlaikymą, priežiūrą, remontą priteisimo iš ieškovo, konstatavęs, kad nebuvo būtina atlikti Ginčo namo remontą, jis buvo atliktas be bendraturčio sutikimo, todėl ieškovas neprivalo atlyginti ieškovės patirtų išlaidų. Atsakovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės teigdama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir atsakovės paaiškinimus, nepagrįstai atsisakė skirti byloje ekspertizę, priimti ekspertinio tyrimo aktą ir kviesti jos prašomus liudytojus, taip pat neįtraukė į bylą Statybų inspekcijos. Dėl šių aplinkybių, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė klaidingą sprendimo dalį dėl kompensacijos už Ginčo namo išlaikymą, priežiūrą, remontą priteisimo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais atsakovės argumentais.

19. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021, 40 p.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aptariama teisės norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020, 26 p.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kad atsirastų bendraturčio pareiga atlyginti nuostolius, statinys neprivalo būti avarinės būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013).

20. Kaip matyti iš CK 4.76 straipsnio, bendraturtis gali reikalauti iš kito savininko bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir išlaikymo. Kadangi pagal bendrąjį principą turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, patirtų be kito savininko sutikimo, atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos. Be to, reikia įvertinti, ar pareiga padengti atitinkamas turto išlaikymo išlaidas nebuvo perėjusi kitam asmeniui.

21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo darbų išlaidų būtinumas, be kita ko, turėtų būti vertinamas pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, savininko (lot. bonus pater familias) standartą. Teisėjų kolegijos manymu, rūpestingas ir atidus savininkas, siekdamas išsaugoti turtą, neturi laukti, kol jis supus, ims griūti, pasieks avarinę būklę ar jo nebebus galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį dėl kitų priežasčių (pvz., įsimetęs pelėsis kels pavojų žmonių sveikatai). Siekdamas išsaugoti ir tinkamai išlaikyti turtą, rūpestingas, atidus ir racionalaus savininkas priemonių gyvenamajam namui išlaikyti ir išsaugoti turėtų imtis dar iki tol, kol jis ims kelti realią grėsmę jame gyvenantiems ar aplinkiniams, dar iki tol, kol kyla grėsmė namui sugriūti ar pasiekti tokią būklę, kai jo remontas, siekiant jį išsaugoti, būtų nebeprotingas (pvz., dėl išaugusių remonto kaštų).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovė turėjo gauti ieškovo sutikimą atlikti visus remonto darbus, nes jie, kaip galima suprasti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, nebuvo būtini. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo klausimo, ar visiems darbams buvo būtinas ieškovo sutikimas, ar buvo ir būtinų remontų darbų, kurių atlikimui ieškovo sutikimas nebuvo privalomas, kokia buvo būtinų remontų darbų apimtis ir kokia atsakovės išlaidų dalis gali būti priskirta prie būtinų remonto darbų.

24. Pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų (Ginčo namo nuotraukų), rodančių blogą atitinkamų Ginčo namo dalių būklę (pvz., pažeidimus, tikėtina, susijusius su medinių konstrukcijų puvimu), bet ir nepriėmė atsakovės pateikto rašytinio įrodymo (pavadinto specialisto išvada), kuriame, remiantis atitinkamais teisės aktais ir rekomendacijomis, buvo padaryta išvada dėl atitinkamų darbų būtinumo (žr. rašytino įrodymo, pavadinto specialisto išvada, atsakymą į pirmą klausimą). Būtent šiuo įrodymu, kaip vienu iš pagrindinių, atsakovė bandė grįsti savo priešieškinio reikalavimus, įrodinėdama patirtų Ginčo namo remonto išlaidų būtinumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas yra tiesiogiai susijęs su byloje nagrinėjamais fakto ir teisės klausimais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės pakartotinai su apeliaciniu skundu teikiamas rašytinis įrodymas, pavadintas specialisto išvada, priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė ir kitų priemonių išsiaiškinti Ginčo namo būklės iki remonto (pvz., byloje neapklausti name gyvenę ir (arba) jį remontavę asmenys, iš ieškovo atsiliepimo į priešieškinį galima suprasti, kad jis taip pat gali turėti tam tikrų įrodymų apie pastato būklę, atliktus remontus), nors atsakovė net prašė teismo skirti ekspertizę. Tiesa, atsakovė prašė skirti ekspertizę ne dėl pastato remonto darbų būtinumo, tačiau, vykdydamas teismo išaiškinimo pareigą (CPK 160 straipsnis), teismas galėjo atkreipti šalių dėmesį į tai, kokios aplinkybės yra reikšmingos bylai tinkamai išnagrinėti.

26. Dėl anksčiau minėtų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esmė liko neatskleista, nes buvo neišsiaiškinta Ginčo namo būklė iki jo remonto ir tai, kokius būtinus remonto darbus pastato būklė reikalavo atlikti, ar atsakovės patirtos išlaidos (jų dalis) yra susijusi su būtinais namo remonto darbais. Pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti bylos nėra galimybių, nes byla turėtų būti nagrinėjama pirmosios instancijos teisme nenagrinėtais (naujais) aspektais, sudarant šalims galimybę teikti (papildomus) įrodymus dėl pastato būklės iki jo remonto, atliktų darbų būtinumo, patirtų būtinų remonto darbų išlaidų protingumo. Juolab, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai atsisakant tenkinti atsakovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo, priimti rašytinį įrodymą, kuriame atitinkamos srities žinių turintis asmuo konstatuoja atitinkamų darbų būtinumą, galėjo suklaidinti ir ieškovą, nes jis dėl atliktų darbų nebūtinumo, su jais susijusių išlaidų pagrįstumo ir protingumo įrodymų ir argumentų beveik neteikė. Dėl šių priežasčių aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vertinant, kokius darbus buvo būtina atlikti, be kita ko, turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi. Net jei būtinų Ginčo namui išlaikyti ir išsaugoti darbų atlikimas kartu ir pagerina turtą, teisėjų kolegijos nuomone, tokie darbai gali būti laikomi kaip būtini ir dėl jų patirtos išlaidos gali būti atlyginamos, net jei jos patirtos be kito savininko sutikimo. Be to, net jei tam tikrus akivaizdžius namo trūkumus (defektus) galima pašalinti atliekant minimalius darbus (pvz., pakeičiant tik nedidelę puvinio pažeistą namo išorinių dailylenčių vietą), atsižvelgiant į protingumo principą, minimalių darbų efektyvumą pašalinti esamus trūkumus, užtikrinti normalų daikto naudojimą ir išsaugojimą, atsižvelgiant į kitų tos pačios statinio dalies vietų būklę, amžių ir įprastą naudojimo trukmę, kitas reikšmingas aplinkybes, galima pripažinti, kad protingai būtini yra ne tik minimalūs darbai, bet ir platesnio pobūdžio remonto darbai (pvz., visų išorės dailylenčių pakeitimas). Kita vertus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad bendraturtis, vykdantis didelės apimties daikto išlaikymui ir išsaugojimui skirtus darbus, negali išlaidauti ir savo išlaidavimo perkelti ant kito bendraturčio pečių. Kitaip tariant, patiriamos išlaidos turi būti protingos, tenkinti ne bendraturčio (ar jo artimų giminaičių, gyvenančių name) interesus ir poreikius (pvz., turėti naujesnes grindis, patogesnę ar gražesnę vonią, jaukesnį kambarį, modernesnę šildymo sistemą ir pan.), bet pastato išlaikymo ir išsaugojimo tikslą – patiriamos būtinos išlaidos, kurių atlyginimo galima reikalauti iš kito bendraturčio net ir nesant jo sutikimo dėl jų, turi remtis protingai minimaliais būtinais kaštais (investicijomis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiai klausimus, susijusius su bendru turtu, turėtų visų pirma spręsti bendru sutarimu, bendraturtis, ketinantis atlikti remonto darbus (net ir tuos, kuriuos laiko būtinais), turėtų informuoti apie numatomus remonto darbus, jų pobūdį, mastą ir apimtis, priežastis, kodėl būtina atlikti tam tikrus darbus, galimas išlaidas, pareigą prisidėti prie jų kitą bendraturtį, kad pabandyti pasiekti bendrą sprendimą dėl turto išlaikymo ir išsaugojimo darbų atlikimo, jų eiliškumo, atlikimo laiko, bendraturčio prisidėjimo prie darbų, ypač kai numatomų (bendraturčio manymu, būtinų) darbų yra daug. To nepadariusiam bendraturčiui vėliau gali kilti neigiamų padarinių tiek įrodinėjimo procese abejones dėl remonto darbų būtinybės vertinant kito bendraturčio naudai, tiek sprendžiant dėl atlygintinų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, tokiu atveju, be kita ko, gali sumažinti prašomų priteisti išlaidų atlyginimą (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad būtent tam bendraturčiui, kuris siekia nuostolių dėl būtinų remonto išlaidų statiniui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimo, tenka našta įrodyti, kad atitinkami remonto darbai buvo būtini. Be to, vien tik aplinkybė, kad vienas iš bendraturčių matė ar žinojo, jog faktiškai atliekami remonto darbai, nereiškia, kad jis iš anksto pakankamai aiškiai žinojo (suprato), kokie darbai bus atliekami bendrame turte ir kokias išlaidas jis dėl to gali patirti, taip pat nereiškia, kad jis davė sutikimą remonto darbams ir tokiu būdu prisiėmė įsipareigojimą padengti apskritai visų remonto išlaidų (taip pat ir nebūtinų) dalį.

28. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad ieškovo pasirinktas atidalijamo turto vertės ir mokėtinos kompensacijos už atsakovei priteistiną turto dalį nustatymo būdas (ne pagal individualų vertinimą, o pagal vidutinę rinkos vertę) negali būti pagrindu visiškai ar iš dalies netenkinti atsakovės reikalavimų, nes šie klausimai nėra vienas su kitu neatsiejamai susiję. Ieškovas pats pasirinko reikalauti kompensacijos pagal vidutinę rinkos vertę, todėl šis pasirinkimas negali suvaržyti atsakovės teisių reikalauti išlaidų, kurios buvo būtinos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, atlyginimo. Juolab kad bylos medžiaga sudaro prielaidas manyti, kad iki remonto bendro turto kaina galėjo būti apie 10 000 Eur (žr. atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškovo ieškinį pateiktą 2016 m. rugpjūčio 31 d. pažymą apie turto kainą), nes jo būklė, kaip matyti iš nuotraukų, nebuvo gera, atitinkamos statinio dalys buvo gana blogos būklės. Savo ruožtu ieškovas kompensacijos iš atsakovės reikalavo pagal vidutinę rinkos vertę (29 260 Eur), kuri, logiškai mąstant, turėtų atitikti ne gana prastos, bet vidutinės būklės turto vertę. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju eina kalba apie būtinų Ginčo namui išlaikyti ir išsaugoti remonto išlaidų atlyginimą. Šios išlaidos ir pareiga jas padengti pagal įstatymą nėra siejama su faktiniu bendro daikto (ar jo dalies) valdymu ir naudojimu. Vadinasi, ieškovo teiginiai, kad jis neturėjo galimybės naudotis bendru turtu, negavo Ginčo namo nuomos mokesčio (jei toks buvo mokamas), ieškovui nepareiškus ieškinio šiuo pagrindu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi reikšmės atsakovės reikalavimų tinkamam išnagrinėjimui.

29. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovu, kad atsakovė negali reikalauti turto remonto išlaidų, jei jis atliktas neteisėtai, pažeidžiant viešosios teisės aktus (Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-415/2016). Šiuo aspektu ieškovas teigia, kad be statybą leidžiančio dokumento buvo atlikta statinio rekonstrukcija, nes buvo nugriautos dvi verandos. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė, su tuo susijusių įrodymų netyrė ir nevertino. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pagal byloje surinktus įrodymus padaryti išvadas dėl statybos teisėtumo, galimo statybos darbų neteisėtumo apimties ir padarinių atsakovės reikalavimui nėra galimybių. Šiuo aspektu pastebėtina, kad statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis). Nors matyti, kad viena veranda buvo tikrai nugriauta, bet dėl antros verandos nugriovimo kyla klausimų, nes iš nuotraukų negalima pasakyti, ar toje vietoje buvo keičiamos laikančiosios konstrukcijos. Be to, net jei tam tikrai daliai darbų (pvz., verandų griovimui) buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, tai nereiškia, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo būtinas ir kitiems darbams (pvz., langų ar dailylenčių pakeitimui). Kitaip tariant, tokiu atveju turi būti įvertina, kokiems darbams buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas ir ar atsakovė reikalauja (jei taip – kokia apimtimi) su šiais darbais susijusių išlaidų atlyginimo.

Dėl kompensacijos už pastato šildymo ir draudimo išlaidas priteisimo

30. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu nepriteisti jai Ginčo namo šildymo ir draudimo išlaidų. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas turi prisidėti prie jam priklausančios nekilnojamojo turto dalies išlaikymo, nepriklausomai nuo to, kad jis gyvena Vilniuje, t. y. ieškovas, kaip Ginčo namo bendraturtis, turi pareigą prisidėti prie Ginčo namo šildymo, nes nepriklausomai nuo to, ar name kas nors gyvena ar ne, patalpas yra būtina šildyti, priešingu atveju namas sunyks dėl nešildomų patalpų. Teisėjų kolegija anksčiau paminėtų išlaidų priteisti iš ieškovo pagrindo neįžvelgia.

31. Pagal bendrąsias nuomos ir panaudos sutarčių taisykles, tiek nuomininkas, tiek panaudos gavėjas privalo atlygint (apmokėti) visas daikto išlaikymo išlaidas (atitinkamai CK 6.493 straipsnio 1 dalis, CK 6.636 straipsnis). Kaip nustatyta iš bylos duomenų, beveik visą laiką Ginčo namu naudojosi kiti asmenys, t. y. atsakovės nuomininkai (atsakovė atsiliepime į ieškovo ieškinį vienoje vietoje yra nurodžiusi, jog jie gyveno iki 2012 m. lapkričio pabaigos, kitoje – iki 2013 metų) ir atsakovės sūnus su šeima (kaip nurodė atsakovė, nuo 2013 m.). Vadinasi, Ginčo namo išlaikymo (šildymo) išlaidas iš principo turėjo padengti tie asmenys, kurie tuo metu naudojosi Ginčo namu. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtų neteisinga ieškovui perkelti namo šildymo išlaidų už tą laikotarpį, kai namu naudojosi ir šilumos energiją faktiškai vartojo kiti asmenys.

32. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės pateikti skaičiavimai dėl patirtų Ginčo namo šildymo išlaidų yra tik teoriniai. Byloje nėra ir atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad atsakovė patyrė kokių nors su Ginčo namo šildymu susijusių išlaidų. Teisėjų kolegijos abejones dėl atsakovės patirtų Ginčo namo šildymo išlaidų sustiprina ir ta aplinkybė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu keitė savo poziciją dėl laikotarpio, kurio metu Ginčo name niekas negyveno ir ji išties galėjo patirti Ginčo namo šildymo išlaidų, – atsakovė atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad Ginčo namas buvo negyvenamas 6 mėnesius, o teismo posėdžio metu, kad apie metus. Atsakovė taip pat atsiliepime į ieškinį vienoje vietoje nurodė, kad nuomininkai Ginčo name gyveno iki 2012 m. lapkričio pabaigos, kitoje – iki 2013 metų.

33. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prieštaringi paaiškinimai, tik teoriniai skaičiavimai dėl Ginčo namo šildymo išlaidų, nesant tai pagrindžiančių įrodymų, taip pat aplinkybė, kad Ginčo namu ieškovas nesinaudojo daugiau kaip 10 metų, juo naudojosi kiti asmenys, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė nei teisės, nei fakto požiūriu neįrodė savo priešieškinio reikalavimo dėl Ginčo namo šildymo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės reikalavimą pagrįstai atmetė.

34. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės reikalavimą dėl Ginčo namo draudimo išlaidų priteisimo iš ieškovo. Priešingai, nei byloje bandė įrodinėti atsakovė, nekilnojamojo turto draudimas pats savaime turto neišsaugo ir jo naudingųjų savybių nepalaiko, o tik kompensuoja draudėjo patirtus nuostolius. Atsakovės patirtos Ginčo namo draudimo išlaidos nelaikytinos būtinomis. Be to, kaip matyti iš kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovės pateiktos Ginčo namo draudimo sutarties turinio, kaip naudos gavėja yra nurodyta tik atsakovė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Panaikinusi sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl kompensacijos už atliktus pastato remonto darbus priteisimo ir bylą dėl šios dalies grąžinusi nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija galutinai nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl to nuspręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tačiau teismas nutaria palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteisti 220 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 600 Eur atstovavimo išlaidų (žr. ieškovo atstovo 2020 m. gruodžio 17 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų) už ieškinio parengimą, nes ieškovo ieškinys dėl atidalijimo ir kompensacijos priteisimo iš esmės buvo patenkintas, nors atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Dėl kitų (1 200 Eur) ieškovo atstovavimo išlaidų, taip pat ieškovo kelionės išlaidų (38,67 Eur) atlyginimo turės būti sprendžiama pagal galutinį atsakovės priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą, nes priešieškiniu atsakovė ginčo dėl ieškovo ieškinio reikalavimų jau nebekėlė ir su jais iš esmės sutiko, todėl aptariama išlaidų dalis turėtų būti laikoma susijusia su atsakovės priešieškinio nagrinėjimu. Toks procesinis sprendimas priimamas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis procesinių veiksmų (atsiliepimo į priešieškinį parengimas, ieškovo kelionė, pagrindiniai teismo posėdžiai) vyko jau po to, kai atsakovė priešieškiniu iš esmės išreiškė sutikimą su ieškiniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo dalį dėl atsakovės D. B. priešieškinio reikalavimo dėl 5021,89 Eur kompensacijos už atliktus pastato remonto darbus priteisimo, taip pat minėto sprendimo dalį, kuria ieškovui E. L. iš atsakovės D. B. priteista 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 38,67 Eur kelionės išlaidų, panaikinti ir bylą dėl šios sprendimo dalies perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, be kita ko, ir sprendimo dalį, kuria ieškovui E. L. iš atsakovės D. B. priteista 220 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė