- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- e2-9-385/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01843-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei D. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir D. B. priešieškinį E. L. dėl 6 795,13 Eur priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotos.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,2332 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 777/2332 dalis šio žemės sklypo, priklausančio E. L., asmeninės nuosavybės teise priteisti D. B.; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį turto, priklausančio E. L., nuosavybės teise priteisti D. B.: 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti E. L. iš D. B. 9 752,39 euro kompensaciją už atidalijamą bendrąją dalinę nuosavybę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ir paaiškino, kad E. L. ir atsakovė D. B. yra bendrasavininkai nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): 0,2332 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių, o atsakovei priklauso 2/3 gyvenamojo namo ir jo priklausinių. 0,2332 ha žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu, ieškovui priklauso 777/2332 dalys iš bendro ploto, o atsakovei D. B. priklauso 778/2332 dalys ir 777/2332 dalys iš bendro ploto. Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal nekilnojamojo turto duomenų banko išrašą yra 166,68 kv. m bendro ploto. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 55,56 kv. m. Šį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius šalys paveldėjo iš savo tėvų. Nors ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/3 gyvenamojo namo ir jo priklausinių, tačiau visą namą faktiškai valdo atsakovė. Gyvenamajame name šiuo metu gyvena atsakovės sūnus L. B., kuris namą rekonstruoja, visą gyvenamąjį namą pritaiko savo reikmėm. Iš to ieškovas sprendžia, kad atsakovė jai priklausančią gyvenamojo namo dalį ketina perleisti sūnui. Nors ieškovas yra bendrasavininkas, tačiau namo rekonstrukcija yra pritaikoma gyventi vienai šeimai, jokie remonto darbai su juo nėra derinami, jokio sutikimo dėl namo rekonstrukcijos nebuvo prašoma. Ieškovo žiniomis, gyvenamajame name yra padaryti šie darbai: išardyta siena tarp kambarių, plane pažymėtų 1-7 ir 1-2, nuardyta veranda, plane pažymėta 1-5, taip panaikinant įėjimą į namą iš šios verandos, taip pat nuardyta veranda, plane pažymėta 1-1, vietoje šios verandos įrengta terasa su stogu, taip pat atliekami kiti statybos darbai. Pagal nekilnojamojo turto registro 2019-07-31 duomenis, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 17 200 eurų, todėl ieškovui nuosavybės teise priklausančios 1/3 dalies vertė yra 5 733,33 euro, šio gyvenamojo namo priklausinių: pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendra vertė yra 1 250 eurų, 1/3 dalies vertė - 416,66 euro; pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendra vertė 1 220 eurų, 1/3 dalies vertė yra 406,66 euro; pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendra vertė 1 690 eurų, 1/3 dalies vertė yra 563,33 euro; pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendra vertė yra 537 eurai, 1/3 dalies vertė yra 179 eurai; pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendra vertė yra 903 eurai, 1/3 dalies vertė yra 301 euras. Pagal 2019-10-08 nekilnojamojo turto registro duomenis 0,2332 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 6 460 eurų, ieškovui priklausančios 777/2332 dalies vertė yra 2 152,41 euro. Tokiu būdu, bendra mokėtinos kompensacijos suma už atidalijamą bendrąją dalinę nuosavybę yra 9 752,39 euro (5 733,33 + 416,66 + 406,66 + 563,33 + 179 + 301 + 2 152,41 = 9752,39 Eur). Visą paveldėtą turtą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), valdo ir juo naudojasi atsakovė su savo sūnumi. Atsakovė su ieškovu nebendradarbiauja ir spręsti situacijos kompromiso būdu nenori, į jo raštiškus kvietimus tartis dėl turto atidalijimo nereaguoja. Esant tokiai situacijai, ieškovas neturi galimybės atlikti ginčo turto individualaus vertinimo, kadangi su turto vertintoju reikėtų vykti į vietą, patekti į gyvenamojo namo patalpas, ūkinius pastatus, apžiūrėti turtą. Ieškovas neturi galimybės patekti į gyvenamąjį namą, nes neturi raktų nei nuo namo, nei nuo kitų patalpų. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiant kompensacijos dydžio klausimą, prašo remtis nekilnojamojo turto registro nurodytomis rinkos vertėmis.
Priešieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti ir nurodo, kad atsakovė iš ieškovo prašo priteisti 6 795,13 Eur už 1/3 statinių išlaikymą, priežiūrą ir remontą. Šalių mama B. L. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas - (duomenys neskelbtini). Ieškovas E. L., atsakovė D. B. ir buvęs bendrasavininkis R. L. pagal 2009-08-24 ir 2009-10-27 paveldėjimo teisės liudijimus lygiomis dalimis po 1/3 dalį paveldėjo savo mirusių tėvų turtą, t. y. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbinius pastatus, esančius ten pat. Vėliau, 2016-07-26 dovanojimo sutartimi R. L. savo paveldėtą turto dalį perleido atsakovei D. B.. Dar tėvui būnant gyvam, nuo 2007 m. sodybą pradėjo valdyti atsakovė ir valdo iki dabar. Ieškovas naudotis priklausančia turto dalimi neturėjo galimybės. Atsakovė neginčija, kad namą ji valdo nuo 2007 m. ir kad iki 2013 m. ji buvo jį išnuomojusi bei gaudavo nuompinigius. Susitvarkius paveldėjimo dokumentus, ieškovas turto atidalinimo klausimą bandė spręsti draugiškai, tačiau atsakovė nesutiko mokėti realios kompensacijos. 2012 m. liepos mėn. atsakovė pasiūlė 10 000 litų (2 896 Eur). Ieškovas su tokia suma nesutiko, nes ji aiškiai per maža, neatitinkanti realios turto vertės. Jis prašė 25 000 litų (7 240 Eur), nes tai buvo reali turto vertė. Apie tai jis sprendžia iš nekilnojamojo turto registro pateikto vertinimo. Atsakovė tokią sumą mokėti atsisakė. Prieš kreipdamasis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo, ieškovas 2019-09-04 raštu atsakovei pasiūlė klausimą spręsti taikiai, derybų būdu, tačiau jokio pasiūlymo nei raštu, nei telefonu nesulaukė. Iš tokių atsakovės veiksmų tapo aišku, kad ji taikiai spręsti klausimo nenori. 0,2332 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame stovi gyvenamasis namas, nėra paveldėtas. Jį iš valstybės pirko visi trys, ieškovas už savo dalį sumokėjo 353 litus (102,23 Eur). Ieškovo nuomone, niekuo nepagrįsti atsakovės aiškinimai, kad tėvų valia buvusi tokia, jog po jų mirties sodyba turi atitekti tam iš vaikų, kuris globos neįgalią seserį B. L.. Apie tokią tėvų valią jis nieko nežino ir jokio susitarimo tarp įpėdinių nebuvo, juk tokiu atveju tėvai būtų surašę testamentą. D. B. B. L. globėja ir turto administratore tapo 2009-06-25. Nuosavybės teisę į paveldėtą turtą visi trys įpėdiniai nekilnojamojo turto registre įregistravo 2009-08-24 ir 2009-10-27, tai yra po to, kai D. B. buvo tapusi globėja ir turto administratore.
Atsakovė prašymą priteisti iš ieškovo 6 795,13 Eur kompensaciją už statinių išlaikymą, priežiūrą ir remontą grindžia CK 4.76 str., kuris numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu). Ji akcentuoja ieškovo pareigą išlaikyti turtą, tačiau neužsimena apie jo teisę į gaunamas pajamas. Pajamas už namo nuomą daugiau kaip 5 metus gavo viena atsakovė, gaunamais nuompinigiais ji nesidalijo, nors išnuomota buvo ir ieškovui nuosavybės teise priklausanti turto dalis. Nuo 2009-10-27 jam, kaip turto bendrasavininkiui, buvo apribota galimybė naudoti ir valdyti priklausančią turto dalį, gauti iš jos pajamų. Tokiu būdu pažeistos jo kaip turto bendrasavininkio teisės, numatytos CK 4.72 straipsnio 1 dalyje, taip pat CK 4.76 str. Kadangi ieškovas neturėjo galimybės naudotis jam priklausančiu turtu, taip pat iš atsakovės išnuomoto jam priklausančio turto negavo jokių pajamų, todėl neturi pareigos mokėti už turto išlaikymą. Atsakovė nurodo, kad ji namą remontavo, keitė langus, suremontavo namo stogą, pakeitė medinę fasadinę gyvenamojo namo dangą, atliko kitus įvairius būtinus remonto darbus. Tačiau su ieškovu kaip gyvenamojo namo ir jo priklausinių bendrasavininkiu jokių name daromų pakeitimų, remonto, nederino. Civilinio kodekso 4.77 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Šiuo atveju atsakovė remontuodama gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, jokio ieškovo sutikimo neprašė, jį kaip bendrasavininką visiškai ignoravo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą, statybos techninius reglamentus, reglamentuojančius gyvenamųjų namų ir kitų pastatų remontą. Ieškovo žiniomis, gyvenamajame name yra padaryti šie darbai: išardyta siena tarp kambarių, plane pažymėtų 1-7 ir 1-2, nuardyta veranda, plane pažymėta 1-5, taip panaikinant įėjimą į namą iš šios verandos, taip pat nuardyta veranda, plane pažymėta 1-1, vietoje šios verandos įrengta terasa su stogu, taip pat atliekami kiti statybos darbai. Iš darbų pobūdžio darytina išvada, kad gyvenamasis namas yra pritaikomas gyventi vienai šeimai. Namą rekonstruoja atsakovės sūnus L. B. su jos žinia ir pritarimu. Atsakovė, nugriaudama gyvenamojo namo dvi verandas, atliko rekonstrukciją. Statinio rekonstrukcijai reikalingas statybos leidimas. Norint gauti statybos leidimą, be projekto būtina pateikti statinio bendrasavininkio sutikimą. Tai numato Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 d. 7 p. Ieškovas tokio sutikimo nedavė, nes niekas ir neprašė. Todėl rekonstrukcija gyvenamajame name atlikta neteisėtai, pažeidžiant teisės aktus, dėl to atsakovė neturi pagrindo reikalauti iš ieškovo atlyginti turto remonto išlaidas. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, rašytinių įrodymų apie tai, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)., buvo avarinės būklės, nepateikta jokių kompetentingų specialistų išvadų, aktų, kad namas yra netinkamas gyventi ir kelia pavojų. Priešieškinyje tik abstrakčiai nurodoma, kad namas buvo avarinės būklės ir jį reikėjo remontuoti. Atsakovė neįrodė, kad į gyvenamąjį namą buvo investuota 15 217,86 Eur. Ji pateikė eilę PVM sąskaitų faktūrų, iš kurių matosi, kad D. B., taip pat jos sūnus L. B., pirko medieną iš (duomenys neskelbtini), kurios viena iš akcininkų yra pati D. B., kuriai priklauso 50 procentų akcijų. Taigi, atsakovė pirko medieną iš jai pačiai priklausančios įmonės. Atsakovės šeima turi (duomenys neskelbtini) kaime didelę sodybą, pirtį su poilsio kambariais, todėl pirkti dideli medienos kiekiai galimai buvo panaudoti atsakovei ir jos šeimai priklausančios sodybos, pirties remontui, pirties kūrenimui. Paminėtos aplinkybės sudaro realų pagrindą teigti, kad atsakovės nurodyti įsigyti medienos kiekiai buvo panaudoti jos ir jos šeimos reikmėms, bet ne gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Atsakovė, norėdama įrodyti namo remontui sunaudotos medienos pagrįstumą, turėjo pateikti namo rekonstrukcijos projektą, kuriame atsispindėtų rekonstrukcijai reikalingų medžiagų kiekiai, jų pagrįstumas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokatas L. S. su ieškiniu iš dalies sutinka ir paaiškino, kad mirus tėvams, liko 4 paveldėtojai: ieškovas, atsakovė, brolis R. ir neįgali sesuo B.. Paveldimą turtą sudarė ieškovo minima sodyba bei žemės ūkio paskirties sklypai ir sąskaita banke, kuriuos nusprendė pasidalinti į 3 lygias dalis. Sodyba pagal žodinę tėvų valią turėjo atitekti tam, kuris pasiims pas save gyventi ir prižiūrėti neįgalią seserį. Taip atsitiko, kad nė vienas iš brolių nepareiškė noro prižiūrėti ir rūpintis neįgalia seserimi, todėl buvo nuspręsta, kad seserį prižiūrės atsakovė, o broliai už priežiūrą padovanos jai savo dalis sodyboje. Brolis R. savo dalį padovanojo 2016 m., o ieškovas dar 2013 m. pradėjo reikalauti kompensacijos už savo turto dalį. Atsakovė pasiūlė sumokėti 20 000 litų - 10 000 Lt iš karto, o likusią sumą dalimis, tačiau ieškovas pareikalavo 25 000 litų ir iš karto. 2016 m. kai brolis R. padovanojo savo dalį, ji pradėjo viso namo renovaciją. Tada ieškovas vėl aktyviai pradėjo reikalauti pinigų už savo turto dalį. Kadangi namas senas ir griūvantis, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, kad visiškai nesugriūtų. 2013 m. išsikrausčius nuomininkams, kiekvieną dieną važiuodavo namą šildyti, o po pusmečio leido name gyventi savo sūnui su šeima. Namo sienos ir stogas buvo kiauri, namas byrėjo akyse. Ieškovas namu visiškai nesirūpino, jis tik reikalavo pinigų. 2016-08-31 atsakovės užsakymu įvertinus sodybą, esančią (duomenys neskelbtini)., 10 000 Eur, pradėta namo renovacija. Nuo renovacijos pradžios nei žodžiu, nei raštu iš ieškovo pretenzijų dėl renovuojamo namo atsakovė nėra gavusi, nors renovacijos procesą jis aktyviai stebėjo. Kadangi jokių pretenzijų dėl renovacijos ieškovas nekėlė, tai atsakovė manė, kad su renovacija sutinka, nes tuo pačiu gerinama ir jo turto dalis, didėjo ir jo dalies vertė. Tačiau kaip bendraturčiui jam nekilo mintis, kad ir jis turi prisidėti prie namo renovacijos. Namo renovacijai nuo 2016 m. atsakovė išleido 13 703,36 Eur, todėl ieškovas turi sumokėti jai 1/3 dalį išleistos sumos, t. y. 4 567,79 Eur. Kadangi namo renovacija kapitalinė, savo šeimos jėgomis buvo neįmanoma fiziškai jo atlikti, teko prašyti draugų pagalbos. Per kelis metus už darbą jiems sumokėta 1 000,00 Eur, tačiau neturėdama tai patvirtinančių įrodymų, mano, kad ta suma galėtų būti 760,00 Eur. Ieškovas turėtų sumokėti 1/3 šios sumos, t. y. 253,33 Eur.
Priešieškinį palaiko visiškai ir prašo priteisti ieškovui E. L. iš atsakovės D. B. 9 752,39 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo su 1/3 dalimi statinių, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei D. B. iš ieškovo E. L. 6 795,13 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančių 1/3 dalies statinių išlaikymą, priežiūrą, remontą; taikyti tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir galutinėje sumoje ieškovui E. L. iš atsakovės D. B. priteisti 2 957,26 Eur kompensaciją. Nurodo, kad ji negali visiškai sutikti su ieškovo reikalaujama pinigine suma, nes ieškovas, būdamas gyvenamojo namo bendraturtis, nesiėmė jokių priemonių saugoti bendrą turtą, jį remontuoti, prižiūrėti, kaip tai nustato teisės aktai, dėl to, atsakovės nuomone, ieškovas turėtų jai kompensuoti 1/3 dalį išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės išsaugojimu ir remontu. Pagal įstatymą, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Atsakovė jai priklausančias 2/3 dalis statinių valdo 2009-08-24 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-10-27 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieškovas jam priklausančią 1/3 dalį statinių taip pat įgijo paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu. Dėl to ieškovas nuo 2009-08-24 turi pareigą rūpintis jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, nežiūrint, kad jis negyvena ir nesinaudoja jam priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Gyvenamasis namas yra pastatytas 1975 metais, sienos įrengtos iš rąstų, namas nebuvo remontuotas, dėl to atsakovė, siekdama pašalinti avarinio stovio gyvenamojo namo konstrukcijas, pradėjo būtinus remonto darbus. Būtinojo remonto metu buvo pakeisti supuvę namo mediniai langai, suremontuotas namo stogas, pakeista medinė fasadinė gyvenamojo namo danga, atlikti įvairūs kiti būtini remonto darbai siekiant pašalinti susidėvėjusias, su puvėsių požymiais esančias medines namo konstrukcijas, dėl ko buvo įgyta visa eilė prekių - mediena, plastikiniai langai, ruberoidas stogui, neasbestiniai stogo dangos lakštai, vėjo izoliacinė plėvelė, vinys, statybiniai strypai, veržlės, įvairios tvirtinimo detalės, dažai, teptukai, priemonės dažymui, cementas, polistirolas, klijavimo armavimo mišinys, armavimo tinklelis, trintuvė tinkavimui, vielos tinklai, montavimo putos, įvairios smulkios prekės, būtinos remonto darbų atlikimui, variniai kabeliai, kurie nuo namo statybos nebuvo keisti, pakeista susidėvėjusi santechnika. Mediniame name gaisro kilimo tikimybė yra didelė, viena iš dažniausių gaisro kilimo priežasčių - netvarkinga elektros instaliacija, susidėvėję laidai. Dėl netvarkingos, susidėvėjusios santechnikos dažnai yra apipilamos gyvenamosios ir kitos patalpos. Atsakovė pateikė namo remontui pirktų prekių sąskaitas ir čekius, kurie patvirtina, kad į gyvenamojo namo remontą, siekiant pašalinti avarinės būklės namo konstrukcijas yra investuota 15 217,86 Eur. Kadangi ieškovui priklauso 1/3 dalis statinių, todėl ieškovas turi atsakovei kompensuoti 1/3 dalį – 5 021,89 Eur. Atsakovė gyvenamąjį namą yra apdraudusi siekiant apsaugoti ir ieškovui priklausančią gyvenamojo namo dalį nuo sunaikinimo, dėl to ieškovas turi kompensuoti atsakovei 1/3 dalį draudimo išlaidų - 157,64 Eur. Name yra vietinis šildymas, todėl atsakovė mano, kad ieškovas turi kompensuoti jai 1/3 dalį išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo šildymu, kuri sudaro 1 615,60 Eur. Todėl atsakovė iš viso prašo iš ieškovo jai priteisti 6 795,13 Eur (5021,89+157,64+1615,60). Tai yra suma, kurią ieškovas, kaip gyvenamojo namo bendraturtis, privalėjo sumokėti už jam priklausančios gyvenamojo namo dalies išlaikymą, priežiūrą ir remontą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, tai yra, 0,2332 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių, o atsakovei priklauso 2/3 gyvenamojo namo ir jo priklausinių. 0,2332 ha dydžio žemės sklypo ieškovui priklauso 777/2332 dalys, o atsakovei D. B. priklauso 778/2332 dalys ir 777/2332 dalys. Gyvenamasis namas pagal nekilnojamojo turto duomenų banko išrašą yra 166,68 kv. m bendro ploto, todėl ieškovui nuosavybės teise priklauso 55,56 kv. m. Šį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius šalys paveldėjo iš savo mirusių tėvų B. L. ir S. L..
Ieškovas prašo teismo atidalyti jo 1/3 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,2332 ha žemės sklypo, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jo turimą 1/3 dalį gyvenamojo namo, pastato-garažo, pastato-tvarto, pastato-daržinės, pastato-tvarto, pastato-viralinės ir šias dalis nuosavybės teise priteisti D. B.. Atidalijus tokiu būdu jo dalį bendrojoje nuosavybėje, prašo priteisti jam iš D. B. 9 752,39 euro kompensaciją. Šį savo reikalavimą ieškovas grindžia CK 4.80 str. kuris numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (1 dalis). Šio straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ginčo dėl atidalijimo būdo tarp jų nėra. Nesutaria šalys tik dėl piniginės kompensacijos dydžio. Ieškovas prašomą kompensacijos dydį grindžia 2019-07-31 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta, kad masinio vertinimo būdu nustatyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2016-07-14 dienai sudarė 5 790 Eur, 2019-10-08 dienai sklypo vertė sudarė 6 460 Eur (2019-10-08 VĮ Registrų centras pažyma). Tokiu pat būdu nustatyta gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2019-07-31 dienai sudarė 17 200 Eur, garažo – 1 250 Eur, tvarto – 1 220 Eur, daržinės – 1 690 Eur, kito tvarto – 537 Eur, viralinės - 903 Eur. Viso turto vertė – 29 260 Eur. 1/3 dalis šios sumos sudaro 9 753,33 Eur.
Iš priešieškinio matyti, kad atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškovu valdomo turto nurodytos vertės neginčija, sutinka su ieškovo pateiktais skaičiavimais, nes pati remiasi tomis vertėmis reikšdama ieškovui priešinį reikalavimą. Akivaizdu, kad ginčas iš esmės kyla tik dėl bendrasavininkių teisių ir pareigų valdant bendrąją nuosavybę.
Taigi, atsakovė pripažįsta, kad ieškovo prašomo dydžio kompensaciją ji turėtų sumokėti ir prašo teismo priteisti 9 752,39 Eur. Todėl darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai atidalyti jo dalį iš bendro turto priteisiant jam iš atsakovės piniginę kompensaciją yra įrodyti ir turi būti patenkinti.
Sprendžiant atsakovės priešinį reikalavimą reikia daryti išvadą, kad jis turi būti atmestas, nes atsakovė jo neįrodė. Priešieškinio esmė – ieškovas, kaip bendrasavininkis, visiškai nesirūpino bendro turto išsaugojimu, jo remontu, nors bendrosios nuosavybės teise valdomas gyvenamasis namas buvo avarinės būklės, griuvo, puvo ir pan. Iš byloje surinktų įrodymų tokios išvados daryti negalima. Atsakovė įrodinėja, kad gyvenamasis namas tiesiog griuvo ir buvo būtina skubiai keisti stogo dangą, išorinę sienų apdailą, tvarkyti pamatus. Iš bylos matyti, kad name yra atlikta pilna vidaus apdaila, sudėta įranga, tai yra, namas visiškai įrengtas gyvenimui jame ir nuo 2013 m. name faktiškai gyvena atsakovės sūnus. Atsakovė įrodinėja, kad ieškovas visiškai nesirūpino namo išlaikymu, jo remontu, todėl ji viena savo lėšomis remontavo, šildė namą. Ieškovo sutikimo visiems šiems darbams neprašė, nes mano, kad būtiniesiems darbams atlikti bendrasavininkų sutikimo nereikia. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. LR CK 4.83 str. 2 d. numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę: 1) imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai; 2) reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Taigi, pagal įstatymą, be kitų bendrasavininkų sutikimo galima imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Čia turima galvoje kokie nors įvykiai, atsitikimai, dėl kurių kyla grėsmė bendro naudojimo objektams ir reikia skubiai imtis veiksmų, nes priešingu atveju gali atsirasti žala. Šiuo atveju nieko panašaus nevyko. Atsakovė ne tik kad neprašė ieškovo sutikimo remonto darbams atlikti, bet net neinformavo apie daromą remontą, apie jo apimtis. Nesuprantama, dėl ko ir kokia grėsmė kilo namui, kad reikėjo skubiai nugriauti abi namo verandas. Galimas dalykas, kad reikėjo remontuoti stogo dangą, gal net ją visą pakeisti, tačiau tai buvo būtina padaryti sutarus su ieškovu. CK 4.75 str. 1 d. numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.
Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė visiškai ignoravo ieškovo, kaip bendrasavininko, teises, su juo visiškai nesiskaitė. Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad atsakovei priklauso didesnė dalis bendrame turte bei kad ji gyvena arti šio turto – toje pačioje seniūnijoje, o ieškovas - už 300 kilometrų. Atsakovė įrodinėja, kad į gyvenamojo namo remontą, siekiant pašalinti avarinės būklės namo konstrukcijas, yra investuota 15 217,86 Eur, todėl kadangi ieškovui priklauso 1/3 dalis statinių, jis turi kompensuoti 1/3 dalį į gyvenamojo namo būtinus remonto darbus įdėtų piniginių lėšų – 5 021,89 Eur. Jokių duomenų apie avarinę namo būklę, apie pavojų namui sugriūti ir pan., byloje nėra. Bendrasavininkis yra artimas giminaitis – šeimos narys, todėl niekaip nepaaiškinamas atsakovės elgesys, kai ji net neinformavo brolio apie ketinamus atlikti darbus, apie tolimesnius bendro turto naudojimo planus. Iš visų byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad realiai atsakovė viena pati – be bendrasavininko sutikimo, žinios, nusprendė leisti name gyventi savo sūnui. O kadangi namas senas ir apie 40 metų neremontuotas, prieš apsigyvenant reikėjo namą atnaujinti. Tai ir buvo padaryta. Todėl kadangi tai buvo padaryta be bendrasavininkio žinios, sutarimo, ji neturi teisės į išlaidų atlyginimą. Dėl to priešieškinis turi būti atmestas.
Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 157,64 Eur turto draudimo išlaidų. Šis prašymas netenkintinas, nes šis veiksmas atliktas be ieškovo žinios. Be to, iš draudimo poliso matyti, kad draudiminio įvykio atveju naudos gavėjas nurodytas D. B..
Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 1 615,60 Eur namo šildymo išlaidų. Ji teigia, kad namas buvo šildomas malkomis ir buvo būtina tai daryti, nes priešingu atveju namas sunyktų. Šis prašymas atmestinas, kadangi atsakovė apskritai neįrodė, jog namas buvo šildomas. Su ieškovu tai aptarta nebuvo, todėl jis neprivalo tokių išlaidų atlyginti.
Ieškinį patenkinus, priešieškinį atmetus, ieškovui turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos: 220 Eur žyminio mokesčio, 1 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str.). Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad jis turėjo 38,67 Eur kelionės išlaidų vykstant į teismo posėdį. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl turi būti priteistos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Atidalyti E. L. priklausančias 777/2332 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,2332 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šias dalis asmeninės nuosavybės teise priteisti D. B..
Atidalyti E. L. priklausančią 1/3 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir šią dalį nuosavybės teise priteisti D. B.:
- 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- 1/3 dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- 1/3 dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- 1/3 dalį pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- 1/3 dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- 1/3 dalį pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš D. B. E. L. naudai 9 753,33 Eur piniginę kompensaciją.
Priteisti iš D. B. E. L. naudai 220 Eur žyminio mokesčio, 1 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 38,67 Eur kelionės išlaidų.
Priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.