Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-38796-808/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Logerma“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko M. S. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė UAB „Logerma“ 2018-10-16 teismui padavė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė iš skolininko priteisti 7 063,95 Eur skolą, 5 procentų palūkanas bei 40 Eur žyminio mokesčio.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-18 priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko M. S. priteisė 7 063,95 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 7 063,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo įvykdymo bei 40 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės UAB „Logerma“ naudai.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019-08-12 gauti skolininko M. S. prieštaravimai dėl išduoto teismo įsakymo, kuriuose skolininkas prašė: i) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-18 priimtą teismo įsakymą bei; ii) atnaujinti terminą prieštaravimų padavimui. Nurodė, kad praleido terminą prieštaravimų padavimui, nes apie teismo įsakymą sužinojo tik iš antstolio. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė nurodė neteisingą skolininko adresą, kuriuo skolininkas negyvena. Teismas netikrino Gyventojų registro duomenų ir neįpareigojo kreditoriaus tikslinti skolininko gyvenamosios vietos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-12 nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo paduoti. Apylinkės teismas nustatė, kad teismo įsakymas išsiųstas skolininkui jo (skolininko) deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), kartu su kreditorės pareiškimu ir pranešimu, kuriame išaiškinta teisė pateikti prieštaravimus. Pirmą kartą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai skolininkui 2018-11-02 grįžo neįteikti su žyma, kad procesiniai dokumentai neatsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą. Pakartotinai procesiniai dokumentai 2018-11-05 išsiųsti skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų saugojimo terminu, tačiau procesiniai dokumentai 2018-12-10 grįžo neįteikti su žyma, kad procesiniai dokumentai neatsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir nepavykus rasti kitų adresų, kuriais procesiniai dokumentai būtų įteikti, teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, pakartotinai išsiuntė procesinius dokumentus skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikė įteiktais praėjus 30 dienų po išsiuntimo. Teismas sprendė, jog procesiniai dokumentai skolininkui įteikti tinkamai. Skolininkas nenurodė kitų priežasčių, kurios pagrįstų, kodėl skolininkas praleido terminą prieštaravimams pateikti. Nesant duomenų apie svarbias priežastis, dėl kurių skolininkas per teismo nustatytą terminą nepateikė prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo, konstatavo, jog pagrindo atnaujinti praleistą terminą nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skolininkas M. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-12 nutartį. Nurodė, kad praleido terminą prieštaravimų padavimui, nes apie teismo įsakymą sužinojo tik iš antstolio. Kreditorė nurodė neteisingą skolininko adresą, todėl teismo dokumentai neįteikti proceso šaliai. Teismas netikrino Gyventojų registro duomenų, neįpareigojo kreditorės tikslinti skolininko gyvenamosios vietos. Skundžiamojoje nutartyje kelis kartus pakartota, kad procesiniai dokumentai buvo siųsti ne skolininko gyvenamosios ar deklaruotosios vietos adresu, kad Gyventojų registre yra kiti duomenys apie skolininko gyvenamąją vietą, tačiau nepasisakyta apie šį prieštaravimų ir prašymo argumentą, nepatikrinti duomenys Gyventojų registre. Siųsdamas dokumentus skolininkui teismas pasitikėjo kreditorės pateiktais duomenimis, nors šie duomenys netikslūs. Siųsdamas pakartotinai procesinius dokumentus teismas vėl nepatikrino skolininko deklaruotosios gyvenamosios vietos.

6. Kreditorė UAB „Logerma“ atsiliepime į skolininko M. S. atskirąjį skundą prašė netenkinti skolininko atskirojo skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-12 nutartį nepakeistą, priteisti iš skolininko kreditoriaus naudai kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolininkas 2019-08-13, t. y. praėjus beveik 10 mėnesių nuo teismo įsakymo priėmimo pateikė teismui prieštaravimus. Pirmą kartą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai skolininkui 2018-11-02 grįžo neįteikti. Pakartotinai 2018-11-05 procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), su 30 dienų saugojimo terminu, tačiau procesiniai dokumentai 2018-12-10 grįžo neįteikti. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir nepavykus rasti kitų adresų, kuriais procesiniai dokumentai būtų įteikti, teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, pakartotinai išsiuntė procesinius dokumentus skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikė įteiktais praėjus 30 dienų po išsiuntimo. Procesiniai dokumentai skolininkui įteikti tinkamai. Skolininkas nurodė, jog teismas CPK 123 straipsnio 3 dalį taikė nepagrįstai, tačiau nenurodė tokį teiginį pagrindžiančių aplinkybių. Skolininkas nenurodė kitų priežasčių, kurios pagrįstų, kodėl terminas buvo praleistas. Skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo paties skolininko nurodytas su kreditoriumi sudarytoje 2017-10-16 darbo sutartyje. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl dingusių krovinių, kas ir sudarė kreditoriui padarytą žalą ir skolos pagrindą, kreditoriaus direktorius buvo nuvykęs pas skolininką aptartu adresu ir matė, kad skolininkas ten gyvena. Skolininkas nepateikė įrodymų, kad gyventų ne deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Skolininkas turi pareigą deklaruoti teisingą gyvenamąją vietą, kurios adresu galėtų priimti korespondenciją. Skolininkas tikrovės neatitinkančią versiją dėl kitos gyvenamosios vietos kelia siekdamas išvengti priverstinio teismo įsakymo vykdymo ir užvilkinti skolos išieškojimo procesą. Ikiteisminiame tyrime skolininkas pripažino, jog sutinka padaręs žalą kreditoriui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-12 nuosprendžiu skolininkas yra nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. Išieškojimą vykdantis antstolis informavo, kad skolininkui bent 19 atvejų iškeltos teisminės bylos dėl skolų arba išieškoma vykdomosiose bylose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prieštaravimams dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-18 teismo įsakymo paduoti.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

10. Kreditorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundu nors ir nesuformulavo atskiro prašymo prijungti naujus įrodymus, kaip tai nurodyta CPK 338, 314 ir 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pateikė naujos rašytinės medžiagos – viešai prieinamą išrašą iš informacinės teismų sistemos LITEKO (el. b. l. 69).

11. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei procesu apylinkės teisme, taip pat atsižvelgęs į tai, jog pateiktas įrodymas nedidelės apimties, viešai prieinamas, jame užfiksuota susijusi informacija, sprendžia, jog proceso šalių teisės, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus, nebus pažeistos.

Dėl termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo (ne)atnaujinimo

13. Skolininkas (apeliantas) nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nėra pagrindo atnaujinti termino prieštaravimams dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-18 priimto įsakymo paduoti.

14. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai sureguliuoti CPK XXIII skyriuje (CPK 431–440 straipsniai). CPK 432 straipsnyje nurodyta, jog jeigu CPK XXIII skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės.

15. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Viena vertus, byloje ginčo dėl to, kad CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytas 20 dienų terminas prieštaravimams pateikti praleistas, nėra. Kita vertus, nei apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nei šalys procesiniuose dokumentuose nenurodė tikslaus termino, nuo kuriuo apylinkės teismas laikė skolininkui siųstus procesinius dokumentus (teismo įsakymą bei kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) įteiktus.

16. Procesinių dokumentų įteikimo ypatumai bylose dėl teismo įsakymo išdavimo sureguliuoti CPK 438 straipsnyje. CPK 438 straipsnyje nurodyta, jog kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123–124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Bylai aktualioje CPK 123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. CPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

17. Bylos duomenimis, kreditorė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismui padavė 2018-10-16, kuriame nurodė skolininko adresą – (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1) (CPK 433 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Susipažinus su prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktais priedais (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajono) 2018-07-11 nutarimai, 2017-10-16 darbo sutartis tarp skolininko ir kreditorės) (el. b. l. 3–16, 25–26) nenustatyta, kad aptartuose dokumentuose būtų buvę papildomos informacijos apie kitus, nei nurodyta pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininko kontaktus. Kaip matyti iš bylos duomenų, apylinkės teismas, 2018-10-18 išdavęs teismo įsakymą, 2018-10-22 skolininkui išsiuntė procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. priedas, b. l. 1). Procesiniai dokumentai 2018-11-02 į teismą sugrąžinti su žyma, jog skolininkas neatsiėmė siuntos per siuntos saugojimo terminą, kuris buvo 7 dienos.

18. Grįžus procesiniams dokumentams, apylinkės teismas 2018-11-05 patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamus duomenis apie skolininko darbovietes (el. b. l. 40–41), tačiau darboviečių, kur būtų buvę galima siųsti įteikti skolininkui procesinius dokumentus, nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su elektronine bylos kortelė, nesutinka su skolininko argumentais, jog apylinkės teismas netikrino Gyventojų registro centro duomenų. Iš elektroninės bylos kortelės skyriaus „Gyventojų registro tikrinimo istorija“ matyti, jog šioje byloje apylinkės teismas skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresą pasitikrino 2018-10-18 (buvo nustatyta, kad skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo (duomenys neskelbtini)). Tarp pirmo (2018-10-22) ir antro (2018-11-06) procesinių dokumentų siuntimo laiko tarpas nedidelis, tad pagrindo tikrinti Gyventojų registrą pakartotinai, kuomet jis buvo patikrintas 2018-10-18, faktinės bylos aplinkybės teisinio pagrindo nesudaro. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad ir antrą kartą siunčiant procesinius dokumentus skolininkui, skolininko deklaruotas gyvenamosios vietos adresas liko nepasikeitęs.

19. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

20. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas antrą kartą procesinius dokumentus skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė 2018-11-06 (el. b. priedas, b. l. 2). Ant voko nurodyta, jog laiško saugojimo terminas – 30 dienų. Pranešimas apie paliktus procesinius dokumentus skolininkui paliktas 2018-11-07, todėl, vadovaujantis CPK 73–74 straipsniuose nurodytomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, 30 dienų terminas suėjo 2018-12-07. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostata laikytina, jog teismo įsakymas skolininkui buvo įteiktas 2018-12-07. Tai reiškia, kad prieštaravimus skolininkas galėjo teikti iki 2018-12-27 (CPK 73–74 straipsniai, 439 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis, teismo įsakymas skolininkui asmeniškai buvo įteiktas 2019-08-09 (el. b. priedas, b. l. 3), o prieštaravimai gauti 2019-08-12 (el. b. l. 46–47).

21. CPK 439 straipsnio 2 dalis taip pat numato, jog jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Tokia CPK 439 straipsnio 2 dalies nuostata koreliuoja su CPK 78 straipsniu (CPK 432 straipsnis). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, nutarties 31 punktas).

22. Vertinant priežasčių, kurios gali būti laikytinos svarbiomis ir leistų atnaujinti skolininkui praleistą terminą prieštaravimams pateikti, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, jog skolininkas kitų, nei netinkamas procesinių dokumentų įteikimas, argumentų dėl termino praleidimo priežasčių nenurodė. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir tokiu procesiniu atveju reikėtų atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus: pirma, procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos (CPK 123 straipsnio 3 dalis), nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija, todėl nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, visų pirma teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, nutarties 27–28 punktai); antra, prieštaravimų pareiškimas skolininkui yra vienintelė galimybė užkirsti kelią kreditoriui patenkinti pareikštą reikalavimą teismo įsakymo proceso būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014); ir, trečia, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, nutarties 25 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis bei aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, sprendžia, jog byloje egzistuoja papildomos aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atnaujinti skolininkui terminą prieštaravimams pateikti. Visų pirma, nors skolininkas ir nenurodė, kada tiksliai ir iš kokio antstolio sužinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-18 priimtą teismo įsakymą, tačiau kreditorė taip pat nepateikė kokių nors įrodymų, jog skolininkas apie teismo įsakymo priėmimą sužinojo daug anksčiau. Kreditorė atsiliepime bandė tik pateisinti procesinių dokumentų įteikimo fikciją skolininkui, tačiau neteikė duomenų apie tai, kad skolininkas apie priimtą teismo įsakymą sužinojo anksčiau. Antra, kreditorė siekia prisiteisti žalą, kuri kildinama iš darbo teisinių santykių. Pastebėtina, jog galiojantis teisinis reguliavimas darbo teisiniuose santykiuose numato tam tikrų ypatumų, susijusių su žalos priteisimu iš darbuotojo. Pastebėtina ir tai, jog prokuratūra 2018-07-11 nutarime nutraukė ikiteisminį tyrimą skolininko atžvilgiu, o vien ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu skolininkas nurodė, kad sutinka atlyginti žalą (el. b. l. 5–12), yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese. Pastebėtina, jog 2018-07-11 nutarime nenurodyta dėl kokios tiksliai žalos dydžio skolininkas sutinka. Pažymėtina, jog kreditoriaus nurodoma Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-572-576/2019, kurioje skolininkas pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas, nesusijusi su kreditoriumi, t. y. kreditorė aptariamoje baudžiamojoje byloje nedalyvauja jokiu procesiniu statuso, todėl kreditoriaus nurodomos aplinkybės, susijusios su baudžiamąja byla Nr. 1A-572-576/2019, aptariamų klausimų kontekste nesusijusios su klausimu dėl termino prieštaravimams atnaujinti. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių skolininko piktnaudžiavimo procesu požymių. Taip pat vertinama ir tai, jog nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo 2018-12-27 iki skolininkas padavė prieštaravimus 2019-08-12, laiko tarpas dar yra pakankamai pateisinamas. Ketvirta, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Konstatuotina, jog šios bylos atveju prioritetas turi būti teikiamas kreditorės reikalavimų pagrįstumo įvertinimui ginčo teisenos tvarka. Penkta, teismas turi teisę atnaujinti terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

24. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatytos faktinės bylos aplinkybes sudaro pagrindą atnaujinti terminą skolininkui prieštaravimams dėl teismo įsakymo bei kreditoriaus reikalavimų pateikti, todėl skundžiama nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, t. y. skolininkui atnaujintinas terminas prieštaravimams pateikti, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui prieštaravimų priėmimo klausimui išspręsti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Kreditorė 2019-11-06 per Elektroninių paslaugų portalą padavė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė skolininkui inicijavus apeliacinį procesą dėl termino atnaujinimo. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-236/2019, nutarties 30 punktas). Kadangi apeliacinės instancijos teismas atnaujino terminą prieštaravimams pateikti ir davė eigą tolesniam procesui byloje, kreditorės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skolininko M. S. prieštaravimams dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-18 teismo įsakymo pateikti.

Civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Logerma“ pareiškimą skolininkui M. S. dėl teismo įsakymo išdavimo grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui prieštaravimų priėmimo klausimui išspręsti.