- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-1952-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13800-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- E. J. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. J. K. pateikė teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, kad 9 pareiškėjo kreditoriams (antstolei J. Ž., V. J., UAB „Skolos ir verslas“, Akademinei kredito unijai, L. B., R. B., M. D., S. V., bankrutavusios VšĮ „Amžiaus žiedas“ bankroto administratoriui) buvo tinkamai pranešta, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo, apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei pateikti duomenis, patvirtinančius įsipareigojimų kreditorei Akademinei kredito unijai dydį.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo ir trūkumų taisymo, kuriame nurodė, kad visi kreditoriai, kurių naudai vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, buvo informuoti per išieškojimą vykdančius antstolius, išskyrus UAB „Legal balance“, nes siunčiant pranešimus šis kreditorius dar nebuvo kreipęsis į antstolius, todėl buvo informuotas tiesiogiai. Todėl, pareiškėjo nuomone, visi kreditoriai yra tinkamai informuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjo E. J. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti. FABĮ nenumato galimybės fiziniam asmeniui apie jo ketinimą iškelti bankroto bylą informuoti kreditorius per išieškojimą vykdančius antstolius, kurie taip pat neturi pareigos informuoti išieškotoją apie skolininko ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodytiems kreditoriams tinkamai pranešta apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiškėjo pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. J. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas nesistengia paneigti ar išvengti pareigos informuoti kreditorius. Pareiškėjas savo prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad yra informavęs visus kreditorius, t. y. kreditorius, kurie yra perdavę antstoliams vykdyti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo, jis informavo išsiųsdamas pranešimus antstoliams, o kreditorius, kurie nėra kreipęsi dėl priverstinio išieškojimo, yra informavęs tiesiogiai.
1.2. FABĮ 4 straipsnio 2 dalis numato tik vieną sąlygą pranešimui – rašytinę formą. Daugiau nurodymų ar sąlygų, kaip turėtų būti informuojami kreditoriai įstatymas nepateikia. Atsižvelgiant į tai, nėra teisingas nutarties argumentas, kad FABĮ nėra numatyta galimybė apie ketinimą iškelti bankroto bylą informuoti kreditorius per išieškojimą vykdančius antstolius, nes FABĮ iš viso neapibrėžia informavimo būdo ir nustato tik rašytinę formą.
1.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad toks kreditorių informavimas nėra tinkamas, nes antstoliai nėra įpareigoti pranešti išieškotojams apie skolininko pranešimą. CPK reglamentuodamas vykdymo procesą nustato ne tik skolininko, tačiau ir išieškotojo pareigas, prie kurių priskiriamos ir pareigos bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu bei aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 640 straipsnis). Kita vertus, antstolis turi pareigą informuoti išieškotoją apie vykdomosios bylos eigą. Taigi nepagrįstas teismo argumentas, kad per antstolį kreditoriai neturi galimybės sužinoti apie fizinio asmens ketinimą kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo E. J. K. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl FABĮ 4 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo
9. Pagal FABĮ 4 straipsnio 2 dalį ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams.
10. Pareiga informuoti kreditorius labai svarbi, nes jiems nesant informuotiems apie šį procesą būtų pažeistos jų galimybės ginti savo teises. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas FABĮ nustatyta tvarka turi būti derinamas su įstatymo tikslu sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, nepažeidžiant skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros.
11. FABĮ 3 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatyta, kad fizinio asmens kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: mokesčių nemokėjimo atveju – juos surinkti įpareigotos valstybei atstovaujančios institucijos; darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – fizinio asmens darbuotojai (jų įpėdiniai); iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų ir su valstybės garantija gautų paskolų negrąžinimo atveju – valstybei atstovaujančios institucijos (Lietuvos Respublikos finansų ministerija arba paskolą administruojanti institucija); iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju – Europos Sąjungos lėšas administruojančios valstybei atstovaujančios institucijos; kiti kreditoriai.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau minėtas FABĮ nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas E. J. K. nepateikė teismui duomenų, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodytiems kreditoriams buvo tinkamai pranešta apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
13. Visų pirma, pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalis imperatyviai reglamentuoja būtent pareiškėjo, o ne antstolių pareigą informuoti kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal FABĮ 4 straipsnio 2 dalį antstoliai nėra įpareigoti pranešti išieškotojams (kreditoriams) apie skolininko (pareiškėjo) ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o pareiškėjas įstatymu jam imperatyviai nustatytos kreditorių informavimo pareigos neturi teisės perkelti kitiems subjektams (šiuo atveju – antstoliams). Antra, informavimo pareiga yra nukreipta būtent kreditorių atžvilgiu, siekiant nepažeisti jų galimybės ginti savo teises bankroto procese, o šiuo atveju antstoliai nėra pareiškėjo kreditoriai (duomenų apie jų kreditorinius reikalavimus, susijusius su vykdymo išlaidomis vykdomosiose bylose, byloje nėra), antstoliai yra tik išieškojimą pareiškėjo atžvilgiu vykdantys subjektai. Trečia, FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje yra numatytas kreditorių informavimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo terminas, t. y. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu turi būti pranešta visiems kreditoriams. Nors CPK vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos numato išieškotojo pareigą bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu bei aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 640 straipsnio 1-2 punktai), o antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), tačiau toks kreditorių informavimo būdas (per antstolius) negarantuoja tinkamo FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatymo termino laikymosi, t. y. kreditoriai gali būti informuoti nesilaikant nustatyto termino.
14. Sutiktina su pareiškėjo E. J. K. atskirojo skundo argumentu, kad FABĮ neapibrėžia kreditorių informavimo būdo ir numato tik vieną sąlygą pranešimui – rašytinę formą, tačiau kreditorių informavimo būdas per antstolius ne tik neužtikrina tinkamo FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatymo termino laikymosi, bet ir kreditorių informavimo apskritai, nes įstatymas nenumato antstoliui pareigos informuoti kreditorius apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o kaip jau minėta, kreditorių informavimo pareiga yra labai svarbi, kadangi yra susijusi su jų galimybėmis ginti savo teises.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo E. J. K. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumus, o pareiškėjui jų nepašalinus, pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo E. J. K. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikymas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui neužkerta kelio pareiškėjui, pašalinus nurodytus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
18. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.