Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-485/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-02-10
Bylos Nr.: 2A-485/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Danutė Gasiūnienė
Trečiasis asmuo: V. L.

Kategorijos

36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-485/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 42.8; 44.5.1; 50.10; 114.8.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aurivis“ bankroto administratoriaus, V. K., A. K. ir R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. B2-1239-260/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aurivis“, V. K., A. K. ir R. L. dėl nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo V. L..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (šiuo metu UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti 65 738,14 Lt dydžio nuostolius, patirtus realizavus lizinguotą turtą, iš kurių 49 480,76 Lt priteisti solidariai iš BUAB „Aurivis“, V. K., A. K. ir R. L., 16 257,38 Lt priteisti solidariai iš V. K., R. L. ir BUAB „Aurivis“; 2) priteisti 5 691,88 Lt dydžio atsiimto turto saugojimo išlaidas, iš kurių priteisti 148 Lt iš BUAB „Aurivis“, 5 543,20 Lt priteisti solidariai iš BUAB „Aurivis“, V. K., A. K. ir R. L.; 3) priteisti 5 400 Lt dydžio atsiimto turto draudimo išlaidas solidariai iš BUAB „Aurivis“, V. K., A. K. ir R. L.; 4) priteisti 1 032 Lt dydžio atsiimto turto eksponavimo išlaidas solidariai iš BUAB „Aurivis“, V. K. ir R. L.; 5) priteisti 620 Lt dydžio turto vertinimo išlaidas, iš kurių 400 Lt priteisti iš BUAB „Aurivis“, V. K., A. K. ir R. L., 220 Lt priteisti solidariai iš BUAB „Aurivis“, V. K. ir R. L.; 6) priteisti 39,89 Lt dydžio kuro sąnaudas solidariai iš BUAB „Aurivis“, V. K. ir R. L.; 7) priteisti iš BUAB „Aurivis“, V. K., A. K. ir R. L. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas; 8) priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodyta, kad tarp ieškovo ir UAB „Aurivis“ buvo sudarytos lizingo sutartys. Jomis UAB „Aurivis“ įsipareigojo mokėti mėnesines lizingo įmokas už lizinguojamą turtą. Tarp ieškovo ir V. K. 2007 m. rugsėjo 18 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis LS/07-07-449, 2008 m. sausio 2 d. - laidavimo sutartys Nr. LS/07-08-03, LS/07-08-06, LS/07-08-09, kuriomis laiduota už UAB „Aurivis“ pagal lizingo sutartis Nr. 1070945, 1080105, 1080106 ir 1080107. Tarp ieškovo ir A. K. 2008 m. sausio 2 d. buvo sudarytos laidavimo sutartys Nr. LS/07-08-04, LS/07-08-07, LS/07-08-10, kuriomis laiduota už UAB „Aurivis“ pagal lizingo sutartis Nr. 1080105, 1080106 ir 1080107. Tarp ieškovo ir R. L. 2007 m. rugsėjo 18 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis LS/07-07-450, 2008 m. sausio 2 d. buvo sudarytos laidavimo sutartys Nr. LS/07-08-05, LS/07-08-08, LS/07-08-11 kuriomis laiduota už UAB „Aurivis“ pagal lizingo sutartis Nr. 1070945, 1080105, 1080106 ir 1080107. Atsakovai vėlavo mokėti lizingo įmokas, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis bei pareikalavo atsakovų sumokėti mėnesines lizingo įmokas, delspinigius už vėlavimą bei grąžinti lizinguojamą turtą. Ieškovui nutraukus lizingo sutartis prieš terminą bei susigrąžinus turtą, jis dėl išankstinio sutarčių nutraukimo patyrė 78 521,91 Lt nuostolių. Nuostoliai dėl turto pardavimo siekia 65 738,14 Lt (pagal lizingo sutartį Nr. 1080106 patirta 24 740,38 Lt; pagal lizingo sutartį Nr. 080107 patirta 24 740,38 Lt nuostolių; pagal lizingo sutartį Nr. 1070945 patirta 16 257,38 Lt nuostolių). Už lizingo sutarčių Nr. 1080106 ir Nr. 1080107 tinkamą įvykdymą laidavo V. K., R. L., A. K., todėl 49 480,76 Lt suma priteistina solidariai iš visų atsakovų. Už lizingo sutarties Nr. 1070945 įvykdymą laidavo V. K. ir R. L., todėl 16 257,38 Lt suma priteistina solidariai iš V. K., R. L. ir BUAB „Aurivis“. Nuostolis dėl turto saugojimo siekia 5 691,88 Lt (pagal lizingo sutartį Nr. 1080105 - 3 206,80 Lt; pagal lizingo sutartį Nr. 1080106 - 1 168,20 Lt; pagal lizingo sutartį Nr. 1080107 - 1168,20 Lt; pagal lizingo sutartį Nr. 1080140 - 49,56 Lt; pagal lizingo sutartį Nr. 1080137 - 49,56 Lt; pagal lizingo sutartį Nr. 1080139 - 49,56 Lt). Už lizingo sutarčių Nr. 1080105, Nr. 1080106, Nr. 1080107 tinkamą įvykdymą laidavo V. K., R. L., A. K., todėl 5 543,20 Lt suma priteistina solidariai iš visų atsakovų, o lizingo sutarčių Nr. 1080137, Nr. 1080139 ir Nr. 1080140 pagrindu susidaręs 148,68 Lt įsiskolinimas priteistinas tik iš BUAB „Aurivis“. Ieškovui susigrąžinus turtą pagal lizingo sutartį Nr.1070945, jis buvo pastatytas pardavimui UAB „Krasta auto“, todėl ieškovas patyrė 1 032,00 Lt išlaidas, kurios pagal laidavimo sutartis priteistinos iš V. K., R. L. ir BUAB „Aurivis“ solidariai. Be to, ieškovas, siekdamas užtikrinti lizinguoto turto saugumą, apdraudė turtą pagal lizingo sutartis Nr.1080105, Nr. 1080106, Nr. 108010, todėl iš atsakovų priteistina 5 400 Lt nuostolių dėl atsiimto turto draudimo. Už lizingo sutarčių Nr. 1080105, Nr. 1080106, Nr. 1080107 tinkamą įvykdymą laidavo V. K., R. L., A. K., todėl 5 400 Lt suma priteistina solidariai iš visų atsakovų. Ieškovas, parduodamas lizinguotą turtą bei siekdamas įsivertinti preliminarią pardavimo kainą, kreipėsi į turto vertintojus, už vertinimo paslaugas sumokėjo 620 Lt. Už lizingo sutarčių Nr. 1080105 ir Nr.1080106 tinkamą įvykdymą laidavo V. K., R. L., A. K., todėl 220 Lt suma priteistina solidariai iš visų atsakovų, o už lizingo sutarties 1070945 įvykdymą laidavo V. K. ir R. L., todėl 400 Lt suma priteistina tik iš V. K., R. L. ir BUAB „Aurivis“ solidariai. Atsakovai automobilį pagal lizingo sutartį Nr. 1070945 grąžino tuščiu kuro baku. Siekiant šį daiktą parduoti ir užtikrinant, kad transporto priemonė būtų važiuojanti, ieškovas buvo priverstas įpilti kuro už 39,89 Lt. Už lizingo sutarties Nr.1070945 įvykdymą laidavo V. K. ir R. L., todėl 39,89 Lt priteistini iš V. K., R. L. ir BUAB „Aurivis“ solidariai.

Atsiliepimas

Atsakovai nesutiko su ieškiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. sprendimu ieškovo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ieškinį patenkino – priteisė solidariai iš atsakovų BUAB „Aurivis“, V. K. ir R. L. 17 549,27 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17 549,27 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki spalio 27 d.; priteisė solidariai iš atsakovų V. K. ir R. L. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17 549,27 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2009 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė solidariai iš atsakovų BUAB „Aurivis“, V. K., A. K. ir R. L. 60 823,96 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 60 823,96 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2009 m. balandžio 2 dienos iki spalio 27 dienos; priteisė solidariai iš atsakovų V. K., A. K. ir R. L. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 60 823,96 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2009 m. spalio 27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo BUAB „Aurivis“ 148,68 Lt nuostolių atlyginimui. Iš atsakovų laiduotojų taip pat priteistas žyminis mokestis.

Teismas nurodė, kad atsakovui UAB „Aurivis“ vėluojant mokėti lizingo įmokas, ieškovas, remdamasis lizingo sutarčių 12.2.3 punktu, 2008 m. birželio 3 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartis Nr. 1070945, 1080105, 1080106, 1080107, 1080137, 10801139 ir 1080140, apie tai informavo UAB „Aurivis“, o 2008 m. rugpjūčio 14 d. - laiduotojus. Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad jis, nutraukus minėtas lizingo sutartis prieš terminą bei susigrąžinus turtą, dėl išankstinio sutarčių nutraukimo patyrė 78 521,91 Lt nuostolių. Ši suma susideda iš 65 738,14 Lt nuostolių, patirtų pardavus turtą, 5 691,88 Lt nuostolių, patirtų saugant turtą, 1 032 Lt nuostolių dėl atsiimto turto eksponavimo, 5 400 Lt nuostolių dėl atsiimto turto draudimo, 620 Lt nuostolių dėl turto vertinimo, 39,89 Lt nuostolių dėl kuro sąnaudų. Šie nuostoliai priteistini solidariai iš lizingo gavėjo UAB „Aurivis“ pagal atskiras lizingo sutartis ir laiduotojų pagal atskiras laidavimo sutartis. Teismas vadovavosi CK 6.574 straipsniu, lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.7, 6.1.2 punktais, laidavimo sutartimis. Teismas pažymėjo, kad laiduotojai V. K., A. K. ir R. L. pagal atskiras sutartis privalo solidariai su BUAB „Aurivis“ atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Jų atsakomybė atsiranda dėl to, kad jie yra laidavę, jog UAB „Aurivis“ tinkamai vykdys prievoles, kylančias iš atskirų lizingo sutarčių. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl laidavimo pasibaigimo ir pažymėjo, kad atsakovų laidavimas nutraukus lizingo sutartis nesibaigė. Laidavimo sutartyse (4.1 p.) numatyta, jog laidavimo sutartis galioja iki visiško pagrindinės sutarties sąlygų įvykdymo. Kadangi pagrindinės sutartys yra konkrečios lizingo sutartys, o jose numatyta lizingo gavėjo pareiga nutraukus lizingo sutartis ir grąžinus lizingo davėjui turtą atlyginti jam patirtus nuotolius, šią pareigą privalo vykdyti ir laiduotojai. Nors atsakovai nurodė, kad jie buvo priversti sudaryti laidavimo sutartis, jos esą neatitiko jų valios, tačiau jiems nepareiškus reikalavimų dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, sutarčių nepripažinus negaliojančiomis - teismas jomis vadovavosi.

Iš BUAB „Aurivis“, V. K. ir R. L. solidariai priteisti nuostoliai dėl netinkamo lizingo sutarties Nr. 1070945 vykdymo ir pagal šią sutartį lizinguoto turto grąžinimo (su automobilio VW Sharan pardavimu susiję nuostoliai - 16 257,38 Lt, šio automobilio eksponavimo išlaidos - 1 032 Lt, automobilio įvertinimo išlaidos – 220 Lt, išlaidos kurui - 39,89 Lt, iš viso 17 549,27 Lt). Iš BUAB „Aurivis“, V. K., A. K. ir R. L. solidariai priteisti nuostoliai dėl netinkamo lizingo sutarčių Nr. 1080105, 1080106 ir 1080107 vykdymo ir pagal šią sutartį lizinguoto turto grąžinimo, t. y. 49 480,76 Lt su dviejų vilkikų pardavimu susiję nuostoliai, automobilių saugojimo pardavimų aikštelėje išlaidos - 5 543,20 Lt, automobilių draudimo išlaidos – 5 400 Lt, automobilių vertinimo išlaidos - 400 Lt, iš viso 60 823,96 Lt. Iš BUAB „Aurivis“ priteisti dėl netinkamo lizingo sutarčių Nr. 1080137, 1080139 ir 1080140 vykdymo ir pagal šią sutartį lizinguoto turto grąžinimo nuostoliai - grąžinto turto saugojimo išlaidos - 148,68 Lt. Teismas tenkino ir reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, nes laiduotojo atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko. Iš UAB „Aurivis“ tokios palūkanos priteistos tik už laikotarpį iki 2009 m. spalio 27 d. (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aurivis“ įsiteisėjimo diena), nes pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos negali būti skaičiuojamos netesybos ir palūkanos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai BUAB „Aurivis“ bankroto administratorius, V. K., A. K. ir R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lizingo davėjui realizavus turtą, atsiranda prievolė padengti skirtumą tarp realizuoto turto kainos ir mokėjimų, likusių pagal grafiką, tačiau pagal lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.7 punktą lizingo davėjas tokią teisę turi tik nenutraukdamas lizingo sutarties. Šiuo atveju lizingo sutartys lizingo davėjo buvo vienašališkai nutrauktos, todėl teismas neteisingai aiškino lizingo davėjo teises pagal lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.7 punktą. Lizingo davėjui 2008 m. birželio 3 d. vienašališkai nutraukus lizingo sutartis, lizingo davėjo ir lizingo gavėjo sutartinės prievolės baigėsi, todėl teisinis santykis dėl lizingo sutarčių galiojimo turi būti laikomas nutrūkusiu.

2. Teismas pasisakė tik dėl dalies laidavimo sutarčių 4.1 punkto, tačiau nesiaiškino kitos 4.1 punkto dalies, kurioje apibrėžiamas ne sutarties įsigaliojimas, bet konkrečiai ir aiškiai nustatytas laidavimo galiojimas – laidavimas galios tiek, kiek galios pagrindinė sutartis. Laiduotojams pareigos atsiranda tik laidavimo sutarčių pagrindu, o teismo plečiamasis sutarčių aiškinimas nepagrįstas. Laidavimo sutartys vienašališkai paruoštos lizingo davėjo. Negalima teigti, kad kreditorius ir laiduotojai buvo susitarę, kad laidavimas galios iki visiško skolos pagal lizingo sutartis grąžinimo. Lizingo sutartys buvo sudarytos pagrasinus atsisakyti teikti finansavimą. Lizingo davėjas piktnaudžiavo savo teise.

3. Laiduotojai pasirašė dėl terminuoto laidavimo, nes juo buvo užtikrinta terminuota prievolė. Susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turėjo būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Kadangi laidavimo sutartys sudarytos prievarta, nebuvo laisvos laiduotojų valios, negalima teigti, jog buvo susitarta dėl neapibrėžto laidavimo.

4. Ieškovui pranešus apie nutraukimą savo iniciatyva pagrindinės sutarties, jo teisė pareikšti laiduotojui reikalavimus dėl nuostolių baigėsi po trijų mėnesių termino, skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo momento. Lizingo davėjas per tris mėnesius, t.y. iki 2008 m. rugsėjo 3 d., nepareiškė reikalavimų laiduotojams.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (buvusi UAB „Parex faktoringas ir lizingas“) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliantų skundą. Atsiliepime pažymima, kad nutraukus lizingo sutartis laiduotojams liko pareiga atlyginti ieškovo nuostolius. Apeliantai netinkamai cituoja laidavimo sutarčių 4.1 punkto normą. Laiduotojai atsakingi ir už įsipareigojimus nutraukus lizingo sutartis. Jų atsakomybė baigiasi tik tinkamai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d. nuostata). Iš atsakovų apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo keliami klausimai dėl laidavimo pagal byloje aptariamas laidavimo sutartis galiojimo termino, atsakovų prievolių pagal laidavimo sutartis apimties ir turinio aiškinimo klausimai, todėl šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir teisinis įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai ir teisėtai taikyta solidarioji laiduotojų atsakomybė už prievolių, atsiradusių nutraukus pagrindines (lizingo) sutartis, neįvykdymą. Klausimai analizuojami vadovaujantis ieškovų (apeliantų) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, kartu patikrinant, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005). Bet kokiu atveju ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

Dėl laiduotojų atsakomybės pagal skolininko prievoles apimties ir turinio

CK 6.70 straipsnyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, bendrai laidavusių asmenų atsakomybė kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.6 str. 1 d., CK 6.81 str. 1 ir 3 d.). Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutartys yra papildomos (akcesorinės) sutartys, kurių paskirtis – užtikrinti prievolių pagal pagrindinę sutartį (šiuo atveju – lizingo sutartis) tinkamą įvykdymą. Jos negali būti sudarytos ir egzistuoti be pagrindinės sutarties.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad laiduotojų sudarytos laidavimo sutartys yra terminuotos, nes laidavimu užtikrinta terminuota prievolė – skolos pagal lizingo sutartis grąžinimas dalimis. Pasak apeliantų, susitarimas dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolių pagal pagrindinę sutartį įvykdymo turėjo būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, bet kadangi laidavimo sutartys sudarytos nebuvus laisvos laiduotojų valios, konstatuoti, jog buvo susitarta dėl neapibrėžto laidavimo, negalima. Su tokiais apeliantų teiginiais sutikti nėra pagrindo.

Byloje esančių laidavimo sutarčių sąlygų turinys įgalina daryti išvadą, kad laidavimas buvo neterminuoto pobūdžio. 2007 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutarčių (t. 2, b. l. 17-20) ir 2008 m. sausio 2 d. laidavimo sutarčių (t. 1, b. l. 16-28, t. 2, b. l. 82-87, 91-96, 100-105) 4.1 punkte (pirmas sakinys) nurodyta, kad laidavimo sutartys galioja iki visiško pagrindinės sutarties sąlygų įvykdymo. Byloje esančių lizingo sutarčių (jos pagal laidavimo sutarčių sąlygas laikomos pagrindinėmis sutartimis – t. 1, b. l. 11-22 ir t. 2, b. l. 69-81, taip pat t. 2, b. l. 11-16) 14.1 punkte nurodyta, kad lizingo sutartys galioja iki visiško jose numatytų sąlygų bei įsipareigojimų įvykdymo arba jų nutraukimo sutartyse nustatyta tvarka. Byloje neginčijama, kad lizingo sutarčių 12.3 punkte nustatyta tvarka lizingo sutartys buvo nutrauktos vienašaliu lizingo davėjo (ieškovo) pareiškimu nuo 2008 m. birželio 10 d. (t. 1, b. l. 29). Sprendžiant pagal lizingo sutarčių turinį, jų 14.1 punkte nurodyta sąlyga dėl sutarčių galiojimo iki jų nutraukimo nereiškia, kad nutraukus sutartį nustojo galioti visos lizingo sutarties sąlygos. Lizingo sutarčių 12 skyriuje išvardintos lizingo sutarties šalių prievolės, kurios galioja ir turi būti vykdomos po vienašalio lizingo sutarties nutraukimo (lizingo sutarčių Nr. Nr. 1080105, 1080106, 1080107 12.5.1 – 12.5.6 punktai, lizingo sutarties Nr. 1070945 12.4-12.10 punktai). Lizingo sutarčių sąlygos, išdėstytos nurodytuose lizingo sutarčių 12 skyriaus punktuose, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Toks lizingo sutarčių turinys atitinka CK 6.221 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog sutarties nutraukimas neturi įtakos tų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu pagal savo esmę jos lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lizingo sutarties šalių prievolės, kurios numatytos sutarties sąlygose ir kurių atsiradimą nulemia sutarties nutraukimo faktas, siejamos ir su teisės reikalauti atlyginti nuostolius išlikimu po sutarties nutraukimo (CK 6.221 str. 2 d.). Lizingo sutarčių sąlygose aptarti lizingo gavėjo įsipareigojimai po sutarčių nutraukimo atlyginti lizingo davėjui dėl to atsiradusius nuostolius: padengti skirtumą tarp lizingo davėjui grąžinto lizingo objekto realizavimo kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal lizingo sutartį, taip pat atlyginti kitus lizingo davėjo nuostolius, kuriuos šis patyrė grąžinus lizingo objektus dėl sutarties nutraukimo (lizingo sutarčių Nr. Nr. 1080105, 1080106, 1080107 6.1.12 ir 12.5.4 punktai, lizingo sutarties Nr. 1070945 6.1.12 ir 12.7 punktai). Kaip jau minėta, aptariamų laidavimo sutarčių 4.1 punkte numatyta, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško pagrindinės sutarties sąlygų įvykdymo, vadinasi, laidavimo sutarties galiojimo terminas apima įvykdymą ir tų pagrindinės sutarties (šiuo atveju – lizingo sutarčių) sąlygų, kurios atsiranda ir taikomos nutraukus pagrindinę sutartį. Laidavimo sutarčių 4.1 punkte (antras sakinys) numatytas šalių susitarimas dėl laidavimo galiojimo tiek, kiek galios pagrindinė sutartis ir bus taikomas visų pagrindinės sutarties pakeitimų, papildymų ar pratęsimų atžvilgiu, aiškintinas taip, kad pasibaigus sutarties galiojimui dėl jos įvykdymo arba nutraukimo (lizingo sutarčių 14.1 punkto nuostata), nustoja galioti laidavimas tų pagrindinės sutarties prievolių, kurios turėjo būti vykdomos galiojant pagrindinei sutarčiai, įskaitant bet kokius jos pakeitimus, papildymus ir pratęsimus, tačiau tai nereiškia, jog laidavimas negalios toms pagrindinės sutarties šalies, už kurią laiduojama (šiuo atveju lizingo gavėjo), prievolėms, kurios pagal pagrindinės sutarties sąlygas atsiranda tai sutarčiai pasibaigus (ją nutraukus). Šią išvadą patvirtina ir laidavimo sutarčių 3.1 punkte įtvirtintų sąlygų turinys: „lizingo gavėjui neįvykdžius pagrindine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir/ar sąlygų, laiduotojas atsako kreditoriui visu savo turtu ta pačia apimtimi bei terminais kaip ir lizingo gavėjas, įskaitant, bet neapsiribojant lizingo įmokų, palūkanų, netesybų, nuostolių ir kitų mokėjimų pagal pagrindinę sutartį sumokėjimą“. Laidavimo sutarčių 2.2.2 punkte fiksuojamas laiduotojo pareiškimas, jog jis yra susipažinęs su pagrindinės (nagrinėjamu atveju – lizingo) sutarties sąlygomis, jam suprantamos laidavimu užtikrintos prievolės nevykdymo pasekmės. Taigi šiuo atveju preziumuojama, kad laiduotojai žinojo arba turėjo žinoti, kokią atsakomybę ir kokia apimtimi jie prisiima laidavimu užtikrindami kito asmens (pagrindinio skolininko) prievoles. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nagrinėjamos bylos atsakovų – laiduotojų prievolių atžvilgiu netaikytinos CK 6.88 straipsnio nuostatos dėl terminuoto laidavimo ir jo pabaigos pasekmių. Pažymėtina, kad apeliantai nepagrįstai aiškina, jog laidavimu buvo užtikrinta lizingo sutartyse įtvirtinta terminuota prievolė – skolos grąžinimas (mokėjimas) dalimis. Šiuo atveju lizingo sutartyje numatytas laikotarpis, per kurį lizingo gavėjas turi sumokėti visus sutartyje numatytus mokėjimus (sutartyje nustatytas turto išpirkimo tam tikromis mokėjimų dalimis terminas pagal prie sutarties pridedamą kalendorinį mokėjimų grafiką) tam tikromis dalimis bei įvykdyti kitas sutartyje nustatytas sąlygas, nereiškia, kad ginčijamais laidavimais buvo užtikrintos tik terminuotos prievolės. Iš lizingo sutarties sąlygų matyti, kad nutraukus lizingo sutartį, tarp sutarties šalių atsiranda kitokio turinio prievolės, kurios turi būti vykdomos neatsižvelgiant į kalendoriniame dalinių mokėjimų grafike nustatytus terminus (lizingo sutarčių Nr. Nr. 1080105, 1080106, 1080107 12.5.4 punkto, lizingo sutarties Nr. 1070945 12.6 punkto sąlygos). Sistemiškai įvertinusi visas lizingo sutarčių nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nustatant laidavimo galiojimo apimtį ir juo užtikrintos prievolės įvykdymo sąlygas, buvo sutarta dėl neterminuoto laidavimo, atribojant jį nuo tarpinių (dalinių) užtikrintos prievolės terminų. Šalių civilinius teisinius santykius kvalifikavus kaip neterminuotą laidavimą, jo pabaigai nustatyti turi būti taikomas CK 6.89 straipsnis, kuriame reglamentuojama neterminuoto laidavimo pabaiga. Atsižvelgiant į apeliantų sudarytas laidavimo sutarčių nuostatas darytina išvada, kad ginčo šalys laidavimo sutartimis sutarė, jog laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymo (laidavimo sutarčių 4.1 p.), todėl negalima sutikti su skundo motyvu, kad laidavimo teisiniai santykiai, kurie siejo ginčo šalis, yra pasibaigę. Šiuo atveju laidavimo teisiniai santykiai, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, galioja ir galios tol, kol bus įvykdytos visos prievolės pagal lizingo sutartis ir tam įtakos neturi faktinė aplinkybė dėl lizingo sutarčių nutraukimo.

Dėl laidavimo pabaigos ir laidavimo sutartis sudariusių asmenų valios

Pagal CK 6.89 straipsnio 1 dalį, kai laiduojama nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį.

Apeliaciniame skunde išsakyti teiginiai apie tai, kad tokio turinio laidavimo sutartys buvo pasirašytos nesant laisvos laiduotojų valios, lizingo davėjui grasinant nesuteikti finansavimo, nesąžiningai pasinaudojus situacija, piktnaudžiaujant savo teisėmis, nepagrįsti įrodymais, o daryti išvadas vien subjektyvių vertinimu pagrindu teisėjų kolegija negali. Atkreiptinas dėmesys, kad už UAB „Aurivis“ prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymo užtikrinimą laidavę atsakovai A. K., V. K., R. L. yra tiesiogiai susiję su pagrindiniu skolininku (lizingo gavėju) UAB „Aurivis“. Pagal byloje esančią pažymą (t. 1, b. l. 226) laiduotojas A. K. buvo UAB „Aurivis“ administracijos vadovas, laiduotojos V. K. ir R. L. – šio juridinio asmens dalyvės (akcininkės, turinčios po 50 proc. akcijų). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai nuspręsti, sudaryti konkrečią sutartį, ar ne, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, savarankiškai nustatyti sudaromos sutarties sąlygas, turinį bei formą. Atsakovams, kaip verslininkams ir betarpiškai su lizingo gavėjo veikla bei jo prievolėmis susijusiems asmenims, buvo arba turėjo būti žinoma UAB „Aurivis“ turtinė ir finansinė padėtis, tuo pačiu galimybės vykdyti įsipareigojimus pagal su ieškovu sudarytas lizingo sutartis. Apie riziką, kuri atsiranda sudarant laidavimo sutartis, atsakovai buvo tinkamai informuoti, kadangi laidavimo sutarčių 1.1 ir 3.1 punktuose laiduotojų rizika aiškiai apibrėžta, įtvirtinant jų pareigą pagal lizingo gavėjo prievoles solidariai atsakyti visu savo turtu ta pačia apimtimi ir tomis pačiomis sąlygomis. Laidavimo sutarčių sąlygos su ieškovais buvo suderintos ir jų priimtos, nes tokia jų valia buvo išreikšta pasirašant tas sutartis ir patvirtinant, kad jie turi teisę sudaryti tokias sutartis, prisiimti bei vykdyti visus jose numatytus įsipareigojimus, kad tokių sutarčių sudarymas neprieštarauja laiduotojo ir jo šeimos narių interesams (laidavimo sutarčių 2.2 p.). Byloje neįrodyta, kad atsakovai neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromų laidavimo sutarčių sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su ieškovu laidavimo sutartis konkrečiomis atsakomybės sąlygomis, ar jų nesudaryti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovams neįrodžius aplinkybių dėl jų valios iškreipimo pasirašant laidavimo sutartis, nereikalavus tas sutartis pripažinti negaliojančiomis, jomis turi būti vadovaujamasi sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantai pateikė 2007 m. rugpjūčio 7 d. ieškovo su kitu asmeniu – UAB „Alytra“ sudarytą laidavimo sutartį (t. 3, b. l. 103), tvirtindami, kad ši sutartis yra identiška ieškovo vienašališkai paruoštoms ir su atsakovais sudarytoms laidavimo sutartims. Be to, apeliantai pateikė informaciją, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta UAB „Alytra“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-492-395/2009), ieškovo finansinės pretenzijos laiduotojui bankrutuojančiai UAB „Alytra“ buvo atmestos remiantis tuo, kad įspėjęs laiduotoją apie laidavimo sutarties nutraukimą ieškovas nepareiškė laiduotojui pretenzijos per CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (t. 3, b. l. 110-111, taip pat duomenys teismų informacinėje sistemoje „Liteko“). Remdamiesi šia nutartimi apeliantai teigia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamu sprendimu netinkamai išaiškintos laidavimo sutarčių 4.1 punkto sąlygos.

Apeliantų teiginiai apie tai, kad ieškovas visais atvejais vienašališkai parengia ir pateikia laiduotojams pasirašyti identiško turinio laidavimo sutartis, yra nepagrįsti. Esminį nagrinėjamoje byloje esančių laidavimo sutarčių ir su apeliaciniu skundu pateiktos kitos laidavimo sutarties skirtumą sudaro tai, kad yra aptarta skirtinga laiduotojų atsakomybės rūšis: šios bylos atsakovų laiduotojų – solidarioji kartu su pagrindiniu skolininku, laiduotojo UAB „Alytra“ – subsidiarioji (laidavimo sutarčių 1.1 p.). Be to, skiriasi ir lyginamųjų laidavimo sutarčių sąlygų turinys, įskaitant ir sąlygas dėl laidavimo galiojimo, laidavimo pasibaigimo (pvz., laidavimo sutarčių 3.2 p., 3.3 p.). Taigi, palyginamosios laidavimo sutartys ne tik kad neidentiškos, bet atsakomybės pagal laidavimą rūšimi, laidavimo galiojimo sąlygomis iš esmės skiriasi. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad lyginamųjų laidavimo sutarčių sąlygų turinys skiriasi, o tai paneigia apeliantų argumentus, kad laidavimo sutarčių sąlygos su atsakovais (laiduotojais) nebuvo aptariamos individualiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą nurodyta, jog nagrinėdamas bylas, teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei taikomas tik konkrečios bylos kontekste. Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas atitinkamas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Teisės išaiškinimai konkrečiame teismo procesiniame sprendime turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant bylas, savo faktinėmis aplinkybėmis panašias į tą bylą, kurią nagrinėdamas teismas aiškino atitinkamą teisės normą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009, kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius; kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; 2009 m. liepos mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009, kt.).

Apeliantų nurodyta Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis priimta BUAB „Alytra“ bankroto byloje svarstant kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą. Čia nagrinėjamoje byloje buvo išsamiai analizuojamos ir vertinamos aplinkybės dėl skolininko pagal lizingo sutartį ir už jo prievoles laidavusių asmenų atsakomybės už prievolių pažeidimą (neįvykdymą) apimties, laidavimo pagal sudarytas sutartis pobūdžio (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), laidavimo sąlygų turinio, laidavimo galiojimo ir jo pabaigos. Taigi, nagrinėjamos bylos faktinė fabula esmingai skiriasi nuo BUAB „Alytra“ bankroto byloje nagrinėtų klausimų. Sprendžiant pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarties motyvų turinį, matyti, kad išsamesnė laidavimo pobūdžio ir jo apimties, laidavimo galiojimo sąlygų klausimų analizė ir vertinimas svarstant ieškovo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą BUAB „Alytra“ bankroto byloje nebuvo atlikti. Be to, sprendimas dėl ieškovo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo laiduotojo BUAB „Alytra“ bankroto byloje priimtas analizuojant laidavimo sutartį, kurios sąlygos (ypatingai dėl laiduotojo atsakomybės rūšies ir laidavimo galiojimo) skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančių laidavimo sutarčių sąlygų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų įvardyta Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis priimta byloje, kurios ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, joje nepateikta išsamių išaiškinimų, kuriais būtų galima remtis nagrinėjamoje byloje sprendžiamu teisės klausimu dėl laidavimo galiojimo apimties ir galiojimo termino. Pažymėtina, kad iki paminėtos Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarties priėmimo kasacinio teismo praktikoje dar nebuvo pateikta išaiškinimų dėl laidavimo galiojimo sąlygų tais atvejais, kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal pagrindinę sutartį įvykdymo, kada CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi ir tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė (atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, kurioje pateikti tokie teisės taikymo išaiškinimai, ir apeliantų nurodyta Kauno apygardos teismo nutartis BUAB „Alytra“ bankroto byloje buvo priimtos tą pačią dieną – 2009 m. gegužės 18 d.). Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl apeliantų nurodytos teismo nutarties BUAB „Alytra“ bankroto byloje priėmimo laiko; į tai, kad šioje nutartyje neatspindėta vėliau susiformavusi teismų praktika; į menką tos nutarties argumentacijos įtikinamumą, į bylos, kurioje priimta ta nutartis, ir čia nagrinėjamos bylos fabulos bei nagrinėjamų faktinių aplinkybių skirtumus, teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis apeliantų nurodytoje Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje išdėstyta teisės taikymo argumentacija, tuo labiau, kad ji pateikta pavieniu atveju.

Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą, nes jo pagrįstumas ir teisėtumas atsakovų apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas. Absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai taip pat nenustatyti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis