Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

dalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus įgaliotam atstovui V. M., pareiškėjui V. A., pareiškėjo įgaliotai atstovei advokatei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-678-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-678-2022 (toliau – ir Nutarimas) V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu bei atsakingas už darbuotojų priėmimą į darbą, nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešė apie K. S. priėmimą į darbą, nesudarė su juo rašytinės darbo sutarties, neužtikrino ir nekontroliavo, kad K. S. laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. legaliai dirbtų (duomenys neskelbtini) darbą, tuo pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1, 2 dalyse, 43 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Skundžiamu Institucijos Nutarimu V. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Eur dydžio bauda (bylos lapas (toliau – b. l.) 39-42).

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, ir tokio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. A. teismui pateiktame skunde nurodė, jog K. S. kreipėsi į jį su prašymu atiduoti K. S. akmenis. Kadangi akmenys rinkoje turi vertę, todėl mainais už akmenų atidavimą V. A. papašė, jog K. S. suteiktų grūdų pervežimo paslaugas į AB „Kauno grūdai“ grūdų priėmimo punktą, su kuo K. S. sutiko, todėl tarp šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu K. S. įsipareigojo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. pristatyti grūdus į Alytuje esantį grūdų supirkimo punktą, o V. A. įsipareigojo už K. S. suteiktas paslaugas atsiskaityti akmenimis, todėl tarp V. A. ir K. S. susiklostė ne darbo teisiniai santykiai, o civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu K. S. įsipareigojo V. A. suteikti paslaugą už akmenų gavimą. Teismo posėdyje V. A. nurodė, jog nuvežęs grūdus, K. S. 2021 m. rugpjūty pats pasikrovė akmenis iš krūvos ir išsivežė pilną savo sunkvežimį akmenų, kurių vertė yra apie 200-300 Eur. K. S. grūdus vežė apie 20 km, jis per vieną kartą sugaišo daugiausiai apie tris valandas, nes 2021 m. eilių prie grūdų pridavimo nebuvo, todėl jo atliktų darbų bendra vertė - apie 200 Eur. K. S. jam už akmenis nesumokėjo 100 Eur. Jis K. S. nemokėjo po 40 Eur už dieną, nes ūkyje jis darbo nedirbo, atliko tik paslaugą už paslaugą. Susitarimą dėl akmenų paėmimo ir grūdų išvežimo laiko lygiaverčiu piniginiu atžvilgiu. Pripažino padaręs klaidą, jog susitarimo neįformino rašytine sutartimi. Tokius V. A. parodymus teismas vertina kaip gynybinę jo poziciją, kurios jis laikosi, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, ir jais nesivadovauja. Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Todėl, vertinant V. A. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, galinti patvirtinti/paneigti atsakomybėn traukiamo asmens dėstomas tiriamo įvykio aplinkybes. V. A. nurodomas aplinkybes visiškai paneigia teismo posėdyje apklausto liudytojo K. S. parodymai, kurie tiek administracinio nusižengimo tyrimo institucijoje metu, tiek nagrinėjant bylą teisme buvo nuoseklūs, vienodi ir detalūs. Netikėti šio asmens, apklausto liudytoju, parodymais teismas neturi pagrindo, nes jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, be to, apie jo parodymų patikimumą leidžia spręsti jo parodymų, duotų tiek nusižengimą tiriant Institucijoje, tiek ir teisme, atitikimas tarpusavyje. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. S. parodė, jog su V. A. jis susitarė dėl akmenų pirkimo, t. y., kad už mašiną akmenų V. A. sumokės 100 Eur ir tą 100 Eur už akmenis jam sumokėjo. Posėdyje liudytojas paneigė pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl susitarimo, kad už akmenis jis nuveš grūdus, patvirtino, kad jis asmeniškai V. A. į rankas padavė 100 Eur už akmenis, nurodė, kad pinigų perdavimo fakto niekas nematė, pinigus mokėjo jau po akmenų nusivežimo, kai su V. A. susitiko. Ūkyje pradėjo dirbti greitai po susitarimo sudarymo, V. A. jam mokėdavo po 40 Eur už dieną, nuolat jo klausdavo dėl darbo sutarties sudarymo, V. A. sakydavo, kad jam su Darbo birža reikia reikalus susitvarkyti. Sutiko dirbti nelegaliai, nes V. A. vis žadėjo sekančią dieną sudaryti sutartį, pasitikėjo jo žodžiu, be to, jis mokėjo atlyginimą už darbą. Darbo sutartį pasirašė po kurio laiko, pagal sutartį buvo įdarbintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, tačiau visą laiką dirbo ūkyje įvairius darbus, važinėjo su traktoriumi, kultivavo žemę, vežiojo grūdus ir kitus ūkio darbus, šiltino pareiškėjo namus akmens vata, pastatus, nors buvo priimtas vairuotoju. Kai nelegaliai dirbo ūkyje, buvo atsiskaitoma grynais pinigais, o kai įdarbino bendrovėje, buvo atsiskaitoma per banką. Taip pat K. S. nurodė, jog Prienuose esančioje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedirbo nei vienos dienos, visą laiką dirbo ūkyje. V. A. ūkyje pradėjo dirbti 2021 m. nuo rugpjūčio 15 d., nelegaliai dirbo iki rugsėjo 2 d. Tuo laiku vežė priduoti grūdus V. A. vardu. Kai vežė grūdus, sandoris dėl akmenų jau buvo įvykęs, akmenis jis jau buvo pasiėmęs. Analogiškus paaiškinimus dėl nelegalaus darbo K. S. pateikė ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu bei darbo ginčą nagrinėjant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijoje (b. l. 20 ir 110-120). Liudytojas K. S. nurodė pinigus už akmenis V. A. mokėjo jau po akmenų nusivežimo, pinigų mokėjimo fakto niekas nematė. Šiuos jo parodymus patvirtina liudytojo D. R. teisme duoti parodymai, kad jis matė, kaip K. S. krovėsi akmenis į savo savivartį, tačiau nematė, kad K. S. mokėtų pinigus už akmenis. Apklausiamas teisme V. A. nurodė, jog jei K. S. jam būtų mokėjęs pinigus už akmenis, jis būtų turėjęs jam išrašyti pinigų priėmimo kvitą, nes ūkininkas yra juridinis asmuo ir turi vesti apskaitą, tačiau šio sandorio jis neįformino rašytine sutartimi, taip pat jam neišrašė ir pinigų priėmimo kvito. Už tai, kad V. A. neatliko veiksmų, kuriuos atlikti jį įpareigoja įstatymai, negalima primesti atsakomybės K. S.. Beje, V. A. teisme pripažino, jog tokia sutartis būtų buvusi būtina, jei K. S. vežant priduoti grūdus su jo technika, būtų įvykęs eismo įvykis, sukėlęs sunkias pasekmes (b. l. 92).

Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas teigė, jog jį su K. S. siejo civiliniai paslaugų teikimo santykiai, o ne darbo santykiai, tačiau V. A. nurodė nesudaręs su K. S. rašytinės paslaugų teikimo sutarties, net ir patikėdamas K. S. valdyti jam (pareiškėjui) priklausantį didesnio pavojaus šaltinį. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų civilinių sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3332/2009, N-575-454/2012, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002, kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020). Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio sudėtį.

Teismas mano, kad K. S. darbo pobūdis neturėjo paslaugų sutartiniams santykiams būdingų požymių, jo nelegalus darbas V. A. ūkyje truko šiek tiek daugiau nei pusę mėnesio ir neapsiribojo tik grūdų nuvežimu priduoti, todėl konstatuotinas tęstinės darbo funkcijos buvimas. Nagrinėjamu atveju K. S. nurodė, kad jis visą laiką dirbo ūkyje įvairius darbus, važinėjo su traktoriumi, kultivavo žemę, vežiojo grūdus, šiltino pareiškėjo namus akmens vata, pastatus, t. y. jis vykdė darbines funkcijas, trunkančias atitinkamą laikotarpį, ir tai patvirtina santykių tęstinumą, būdingą darbo santykių egzistavimui. Be to, darbai buvo organizuojami ne K. S., o paties V. A. ir K. S. ūkyje neturėjo jokio savarankiškumo, jis, beje, dirbo su V. A. suteiktomis darbo priemonėmis ir medžiagomis bei žemės ūkio technika. Tarp minėtų šalių vyravo pavaldumo santykiai, kurie būdingi darbo, o ne paslaugų santykiams. Iš aptartų aplinkybių ir duomenų matyti, kad asmenų veiklos požymiai atitinka tęstinės darbo funkcijos buvimą, todėl K. S. veikla traktuota kaip darbo, o ne civiliniai paslaugų santykiai.

Taip pat nepagrįstas yra V. A. skundo argumentas, jog atlikus neplaninį patikrinimą, VDI pareigūnai nesurado K. S. darbo vietoje, neužfiksavo ir kitų nelegalaus darbo atvejų, todėl akivaizdu, kad jeigu K. S. būtų nelegaliai dirbęs V. A. ūkyje, tokiu atveju VDI pareigūnai būtų suradę K. S., atliekantį savo darbines pareigas. Dėl šio pareiškėjo argumento teismas pasisako, jog neplaninis patikrinimas V. A. ūkyje buvo atliktas 2022 m. kovo 17 d., Institucijoje 2022 m. vasario 23 d. gavus anoniminį pranešimą, kad pas V. A. (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirba traktorininkai, bei 2022 m. kovo 1 d. gavus analogišką informaciją iš Alytaus II DGK, jog V. A. ūkyje nelegaliai galėjo dirbti K. S. (b. l. 22). Tuo tarpu V. A. šioje byloje kaltinamas leidęs K. S. nelegaliai dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 26-38), taigi tikrinamu laikotarpiu – 2022 m. kovo 17 d. - K. S. jau nedirbo nei legaliai, nei nelegaliai, todėl jis ir nebuvo rastas darbo vietoje atliekant darbines pareigas. Atsižvelgiant į tai teismas laiko nepagrįstu pareiškėjo skundo teiginį, jog dėl to, kad neplaninio patikrinimo metu neužfiksuota, kad K. S. atliko darbines funkcijas, tai nėra pagrindo ir išvadai, kad jis dirbo nelegaliai.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė, jog K. S. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis nurodė, jog laiko pyktį ant V. V. A., nes 2022 m. sausy buvo atleistas iš darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dėl ko teikė skundą DGK ir taip siekė apšmeižti V. A.. Teismas nesutinka ir atmeta šiuos pareiškėjo atstovės paaiškinimus, nes teismo posėdyje K. S. nenurodė aplinkybės, jog jis pyksta ant V. A., o į DGK jis kreipėsi gindamas savo, kaip darbuotojo, teises jį V. A. neteisėtai atleidus iš darbo. Šios aplinkybės savaime nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl nelegalaus darbo. Teismo įsitikinimu, byloje nenustatyta jokių argumentuotų, faktiniais duomenimis patvirtintų priežasčių, kurios neabejotinai leistų daryti išvadą, kad K. S. davė neteisingus, V. A. šmeižiančius parodymus, todėl tokie pareiškėjos atstovės pasvarstymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir stokoja logikos, tuo labiau, kad aplinkybę, jog K. S. nelaiko pykčio ant V. A., patvirtina ir tai, jog K. S. ir V. A. ir toliau sieja civiliniai teisiniai santykiai, t. y. K. S. ir toli1au nuomoja savo turimą žemę V. A..

Teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti V. A. ūkio darbuotojai D. R. ir G. R.. Liudytojas D. R. patvirtino matęs, kaip 2021 m. apie Žolines K. S. ir V. A. susitarė kad K. S. už akmenis nuveš priduoti V. A. grūdus, apie K. S. įdarbinimą pokalbio negirdėjo. Pats betarpiškai matė, kaip K. S. krovėsi akmenis į savo savivartį, tačiau nematė, kad K. S. mokėtų pinigus už akmenis. Taip pat patvirtino matęs, kad laikotarpiu nuo Žolinių ūkyje K. S. pasiimdavo techniką ir išvažiuodavo, tačiau nematęs, kad K. S. atliktų kitus darbus ūkyje. Nurodė V. A. ūkyje matęs dirbančius kitus samdomus žmones, juos įvardinti kategoriškai atsisakė, nes tai nesusiję su byla. Teismas netiki šiais liudytojo parodymais, nes minėtas liudytojas yra V. A. ūkio darbuotojas, tiesiogiai jam pavaldus, todėl norėdamas išsaugoti gerai apmokamą darbo vietą, davė savo darbdaviui palankius parodymus. Be to, liudytojas D. R. bylos tyrimo Institucijoje metu nepateikė detalių paaiškinimų dėl K. S. darbo ar sutartinių santykių, nenurodė jokių detalių aplinkybių, kurias nurodė teisme, tik lakoniškai nurodė matęs K. S. ūkio garažuose rugpjūčio mėn., tačiau, ką jis dirbo, teigė nematęs (b. l. 21). Taigi, D. R. iš esmės patvirtino matęs K. S. dirbant ūkyje. Taip pat D. R. nusižengimo tyrimo Institucijoje metu nenurodė žinantis apie akmenų pardavimo/atidavimo K. S. aplinkybes (b. l. 21). Vadovaujantis vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012; Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-412-493/2020 ir pan.). Negana to, liudytojas D. R. teisme nurodė V. A. ūkyje matęs dirbančius kitus samdomus žmones, tačiau kategoriškai atsisakė juos įvardinti, taip užkirsdamas kelią teismui kviesti šiuos asmenis ir apklausti juos dėl K. S. darbo ūkyje aplinkybių. Taigi, atsižvelgdamas į visus šiuos argumentus, teismas nesivadovauja liudytojo D. R. teisme duotais parodymais.

Liudytojas G. R., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad šiuo metu taip pat dirba V. A. ūkyje, tačiau 2021 m. rugpjūty ten nedirbo. Liudytojas nurodė girdėjęs apie 2021 m., prieš Žolines buvusį susitarimą tarp V. A. ir K. S., kai buvo atvažiavęs pas savo krikšto sūnų D. R., t. y., girdėjęs, kad K. S. prašė iš V. A. akmenų, jie sutarė, kad K. S. paima akmenis ir už tai į priėmimo punktą nuveža grūdus. Nurodė nematęs, kad K. S. dirbtų ūkyje, nematęs, kaip K. S. pasiima akmenis, nežinantis, kiek kartų K. S. pagal susitarimą turėjo vežti priduoti grūdus. Šie liudytojo teisme duoti parodymai leidžia spręsti, jog liudytojas tariamai žino ir matė tik tas aplinkybes, kurias jo galimai prašė nurodyti darbdavys V. A., o uždavus liudytojui kontrolinius klausimus, šis atsakymų į juos nežino. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į aplinkybę, kad G. R. taip pat yra V. A. ūkio darbuotojas, tiesiogiai jam pavaldus, į tai, kad nusižengimo tyrimo Institucijoje metu nei V. A., nei D. R., nei K. S. net neužsiminė apie šio liudytojo egzistavimą ir nenurodė, kad šis liudytojas būtų galėjęs žinoti apie bylai svarbias aplinkybes, teismas netiki ir nesivadovauja ir šio liudytojo parodymais. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojas G. R. teisme nurodė šiuo metu dirbantis V. A. ūkyje, tačiau Sodros duomenimis jis nuo 2022 m. balandžio 4 d. yra saistomas darbo santykiais su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 121). Pažymoje apie liudytojo asmens duomenis G. R., nurodydamas informaciją apie save, taip pat nurodė, jog jo darbovietė yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pareigos – (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad K. S. taip pat faktiškai dirbo V. A. ūkyje, o formaliai – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl šios aplinkybės taip pat teismui kelia abejonių V. A. sąžiningumu, o kartu ir jo parodymų patikimumu.

Teismas atkreipia į dėmesį į tai, jog 2022 m. balandžio 20 d. rašytiniame paaiškinime V. A. nurodė aplinkybę, jog K. S. jam atliko paslaugą – nuvežė grūdus į Alytaus supirkimo punktą, už šią paslaugą jam buvo pažadėta akmenų, kuriuos pats pasikrovė ir išsivežė (b. l. 15). 2022 m. rugsėjo 6 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą V. A., šis iš viso nenurodė savo pozicijos dėl kaltės, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų jo kaltę, taip pat nenurodė ir aplinkybės dėl akmenų atidavimo mainais už nuvežimą priduoti grūdus, nenurodė jokių liudytojų, kurie galėtų patvirtinti buvus susitarimą dėl akmenų pasiėmimo ir grūdų nuvežimo priduoti. V. A. protokole nurodė tik tai, kad neaišku kur apklaustas 2022 m. kovo 24 d. K. S. (b. l. 12-13). Tuo tarpu K. S. nuo pat jo pirmos apklausos Institucijoje detaliai ir išsamiai nurodė visas jo nelegalaus darbo V. A. ūkyje aplinkybes (b. l. b. l. 20). Šie duomenys taip pat patvirtina, jog tiek V. A., tiek ir liudytojų D. ir G. R., kurie abu šiuo metu yra pareiškėjo ūkio darbuotojai, parodymai yra nepatikimi, sąmoningai klaidinantys teismą, todėl teismas jais nesivadovauja.

V. A. kaltę dėl nelegalaus darbo nusižengimo be liudytojo K. S. parodymų patvirtina taip pat ir byloje Institucijos surinkti rašytiniai duomenys, kurie pripažįstami įodymais:

Nelegalaus darbo patikrinimo 2022 m. kovo 31 d. akte nurodyta, jog 2022 m. kovo 1 d. - 2022 m. kovo 31 d. atlikto patikrinimo metu buvo patikrintas ūkininkas V. A., veiklos adresas (duomenys neskelbtini), nes 2022 m. kovo 1 d. Institucija gavo informaciją, kad pas V. A., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, galimai nelegaliai galėjo dirbti K. S.. Vykdant Institucijos Kauno skyriaus vedėjo patarėjo - vyriausiojo darbo inspektoriaus V. G. 2022 m. kovo 1 d. pavedimą, Institucijos vyriausieji darbo inspektoriai atliko inspektavimą (duomenys neskelbtini) ir tyrė pavedime keliamus klausimus kompetencijos ribose. Tikrinimo metu 2022 m. kovo 17 d. apie 10 val. 15 min. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. A. priklausančiuose garažuose buvo rastas techniką prižiūrintis D. R., Sutikrinus su VSDFV duomenimis nustatyta, kad D. R. dirba pas V. A., vykdantį individualią veiklą. 2022 m. kovo 24 d. apklaustas Alytaus II DGK komisijos pranešime minimas K. S., kuris nurodė, kad pas V. A., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, pradėjo dirbti 2021 m. rugpjūčio 15 d., bet darbo sutarties nepasirašė. K. S. nurodė, kad dirbo su V. A. priklausančiu traktoriumi ,,CASE“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir iš laukų nuo kombaino vežė grūdus į AB „Kauno grūdai“ Alytaus grūdų sandėlius, esančius Alytus, Pramonės g. 25. Taip pat K. S. nurodė, kad vėliau, 2021 m. rugsėjo 2 d., pasirašė sutartį su V. A., kad dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ir pradėjo dirbti 2021 m. rugsėjo 3 d. 2022 m. kovo 30 d. buvo raštiškai kreiptasi į AB „Kauno grūdai“, kad pateiktų dokumentus, įrodančius K. S. darbą pas V. A.. 2022 m. kovo 31 d. iš AB Kauno grūdai“ gautas atsakymas su pridėtomis žemės ūkio produkcijos priėmimo aktų kopijomis, iš kurių matyti, kad K. S. iš V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkio su jam priklausančiu traktoriumi ,,CASE“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), į Alytaus grūdų sandėlius atvežė grūdus sekančiomis dienomis: 2021 m. rugpjūčio 15 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 504259; 2021 m. rugpjūčio 19 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 506849; 2021 m. rugpjūčio 20 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 507635; 2021 m. rugpjūčio 20 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 507339; 2021 m. rugpjūčio 24 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 508665; 2021 m. rugpjūčio 26 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 509932. Nustatyta, kad K. S. nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje dirbo nelegaliai (b. l. 17-19).

2022 m. kovo 24 d. rašytiniame paaiškinime K. S. nurodė, kad, pas ūkininką V. A. pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d., ūkyje su traktoriumi dirbo žemės ūkio darbus, remontavo žemės ūkio padargus, rinko akmenis. Kartu dirbo D. R.. Baigus žemės ūkio darbus, dirbo V. A. priklausančioje ,,(duomenys neskelbtini) sodybos“ teritorijoje, kur vykdė patalpų remonto darbus, teritorijos priežiūros darbus, vežė pašarus gyvūnams, garažuose įrengė lietaus surinkimo sistemą, pjovė medžius, ruošė malkas, dirbo ir vykdė kitus darbus, kuriuos nurodydavo V. A.. Kartu darbus dirbo ir G. bei D. R.. Paaiškino, kad pas V. A. pradėjo dirbti 2021 m. rugpjūčio 15 d. ir šią pirmą dieną su traktoriumi išvežė grūdus į AB ,,Kauno grūdai“, keletą kartų klausė V. A., kada bus pasirašyta darbo sutartis, o V. A. atsakė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba ir jis susitars. Sutartis buvo pasirašyta 2021 m. rugsėjo 2 d. Kokioje įmonėje jį įdarbins, iš anksto nesakė. Už kiekvieną dirbtą dieną nuo rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. po darbo V. A. jam sumokėdavo po 40 Eur darbo užmokestį grynais pinigais, mokėjo, kol buvo pasirašyta darbo sutartis. Nurodė, kad su V. A. susitarė, kad iš V. A. laukų paims akmenis, už kuriuos K. S. sumokės V. A. 100 Eurų (b. l. 20).

2022 m. kovo 29 d. rašytiniame paaiškinime D. R. nurodė, kad ūkininko V. A. ūkyje dirba nuo 2021 m. birželio mėn., dirba su kombainu, pjovė grūdus ir traktoriumi veža grūdus į AB ,,Kauno grūdai“ sandėlius Alytuje. Nurodo, kad, K. S. ūkio garažuose matė rugpjūčio mėn. vieną kartą, ką jis dirbo, nematė ir nežino. Taip pat nurodė, jog dirbo kažkoks stambus vyras, kurio vardo nežino, ką jis dirbo, taip pat nežino (b. l. 21).

Patikrinimo 2022 m. balandžio 14 d. akte Nr. 2-VD-264 nurodyta, jog tikrintas ūkio subjektas V. A., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (duomenys neskelbtini) Patikrinimas vykdytas Valstybinėje darbo inspekcijoje 2022 vasario 23 d. gauto anoniminio pranešimo, kad pas V. A., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirba traktorininkai, pagrindu. Taip pat 2022 m. kovo 1 d. buvo gauta analogiška informacija iš Alytaus II DGK komisijos, kad pas V. A., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kodas (duomenys neskelbtini), galimai nelegaliai galėjo dirbti K. S.. Tikrinimo metu 2022 m. kovo 17 d. apie 10 valandą 15 min. (duomenys neskelbtini) V. A. priklausančiuose garažuose buvo rastas techniką prižiūrintis D. R.. Sutikrinus su VSDFV duomenimis nustatyta, kad D. R. dirba pas V. A., vykdantį individualią veiklą. 2022 m. kovo 24 d. apklaustas Alytaus II DGK komisijos pranešime minimas K. S. nurodė, kad pas V. A., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, pradėjo dirbti 2021 m. liepos 15 d., bet darbo sutarties nepasirašė. K. S. nurodė, kad dirbo su V. A. priklausančiu traktorium ,,CASE“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir iš laukų nuo kombaino vežė grūdus į AB „Kauno grūdai“ Alytaus grūdų sandėlius, esančius Alytus, Pramonės g. 25. Taip pat K. S. nurodė, kad vėliau, 2021 m. rugpjūčio 2 d., pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu V. A., kad dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir pradės dirbti 2021 m. rugpjūčio 3 d. 2022 m. kovo 30 d. buvo raštiškai kreiptasi į AB „Kauno grūdai“, kad pateiktų žemės ūkio produkcijos priėmimo aktus, pagal kuriuos buvo priimta iš V. A. ūkio grūdai. 2022 m. kovo 31 d. iš AB Kauno grūdai“ gautas atsakymas su pridėtomis žemės ūkio produkcijos priėmimo aktų kopijomis, iš kurių matyti, kad K. S. iš V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkio su jam priklausančiu traktoriumi ,,CASE“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), į Alytaus grūdų sandėlius atvežė grūdus pagal K. S. pasirašytus žemės ūkio produkcijos priėmimo aktus, kurie patvirtina, kad grūdus pristatė K. S. sekančiomis dienomis: 2021 m. rugpjūčio 15 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 504259; 2021 m. rugpjūčio 19 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 506849; 2021 m. rugpjūčio 20 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 507635; 2021 m. rugpjūčio 20 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 507339; 2021 m. rugpjūčio 24 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 508665; 2021 m. rugpjūčio 26 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 509932. Patikrinimo metu nustatyta, kad K. S. nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje dirbo nelegaliai (b. l. 27).

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius 2022 m. kovo 30 d. raštiškai kreipėsi į AB ,,Kauno grūdai“ su prašymu pateikti informaciją dėl žemės ūkio produkcijos priėmimo kvitų pateikimo, pagal kuriuos buvo priimti grūdai iš V. A. ūkio. 2022 m. kovo 31 d. AB ,,Kauno grūdai“ pateikti žemės ūkio produkcijos priėmimo aktai patvirtina, kad K. S. iš V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkio su jam priklausančiu traktoriumi ,,CASE“ valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), į Alytaus grūdų sandėlius pristatė grūdus pagal K. S. pasirašytus žemės ūkio produkcijos priėmimo aktus šiomis dienomis: 2021 m. rugpjūčio 15 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 504259; 2021 m. rugpjūčio 19 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 506849; 2021 m. rugpjūčio 20 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 507635; 2021 m. rugpjūčio 20 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 507339; 2021 m. rugpjūčio 24 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 508665; 2021 m. rugpjūčio 26 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 509932 (b. l. 23, 24, 25, 26, 27, 28 ir 29).

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užklausos rezultatų duomenimis, K. S. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. kovo 24 d. (b. l. 30).

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užklausos rezultatų duomenimis, K. S., V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, Ūkio kodas (duomenys neskelbtini), darbuotojų, draustų valstybinio socialiniu draudimu laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., sąraše nėra (b. l. 35).

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2022 m. vasario 24 d. sprendimo matyti, kad DGK nagrinėjo darbo bylą pagal ieškovo K. S. prašymą atsakovui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neturtinės žalos priteisimo ir ieškovo prašymą tenkino iš dalies, pripažino K. S. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 1 ,,Dėl K. S. atleidimo iš darbo“; pripažino, kad darbo sutartis tarp K. S. ir UAB (duomenys neskelbtini)“ nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; priteisė K. S. naudai iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 159,32 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 4 d. iki sprendimo priėmimo dienos – 2022 m. vasario 24 d. ir po 58,36 Eur nuo 2022 m. vasario 25 d. už kiekvieną paskesnę dieną iki šio sprendimo įsiteisėjimo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus. Iš šiame DGK sprendime nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. darbo sutartį Nr. 139 K. S. pas atsakovą pradėjo dirbto (duomenys neskelbtini) pareigose nuo 2021 m. rugsėjo 3 d., darbo sutartis nutraukta 2022 m. sausio 3 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. K. S. taip pat bylos nagrinėjimo DGK metu buvo nurodęs, jog pas atsakovą nelegaliai, be darbo sutarties dirbo nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Taip pat po atleidimo iš darbo, kai jis nebuvo apie tai informuotas, jis dar dvi dienas – 2022 m. sausio 4 ir 5 d. dirbo pas atsakovo vadovą ,,(duomenys neskelbtini)“ sodyboje, Remei, už ką jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Taip pat K. S. DGK nurodė, jog jis niekada nedirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartyje nurodytose (duomenys neskelbtini) pareigose, visą laiką dirbo V. A. ūkyje, DGK dėl šios aplinkybės nurodė, jog byloje pateikti įrodymai ir paaiškinimai pilnai neįrodo aplinkybės, kad ieškovą darbo santykiai siejo ne su atsakovu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bet su V. A. arba ir su UAB (duomenys neskelbtini)“, ir su V. A., kadangi, nors ieškovas ir galėjo veikti V. A. naudai, tačiau darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, ieškovo darbo santykiai pas veiklą vykdantį V. A. VSDFV deklaruoti nebuvo. Komisija pažymėjo, jog jai nesuteikta teisė spręsti dėl nelegalaus darbo buvimo ar nebuvimo fakto, todėl šias aplinkybes perdavė tirti Institucijai (b. l. 110-120).

Taigi, teismas mano, jog yra surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad K. S. dirbo V. A. naudai nelegaliai, tai yra nesudarius su juo darbo sutarties bei nustatyta tvarka apie jo įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui vieną dieną iki darbuotojo darbo pradžios. Nustatyta, kad K. S. nelegaliai dirbo nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Tarp V. A., kaip ūkininko, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ir atliekančio darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, ir K. S. susiklostę santykiai laikytini darbo teisiniais santykiais, kadangi minėtas asmuo dirbo V. A. naudai ir veikė pagal V. A. tiesioginius nurodymus, už darbo dieną K. S. buvo mokamas 40 Eur darbo užmokestis, K. S. dirbo naudodamasis darbdavio darbo įrankiais ir priemonėmis bei medžiagomis (V. A. transportu ir technika šešis kartus vežė priduoti grūdus, jo įrankiais ir medžiagomis dirbo ūkyje įvairius darbus, važinėjo su jo traktoriumi, kultivavo žemę, šiltino pareiškėjo namus akmens vata, pastatus). Be to, net jei ir būtų buvusi nustatyta aplinkybė, jog K. S. už darbą buvo mokamas ne tik piniginis atlygis, bet ir atsilyginta leidžiant pasiimti akmenis, ji nelaikytina reikšminga nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kvalifikacijai. Tai, jog darbdavys su dirbančiu asmeniu susitaria, kad už darbą nebus mokama arba mokama ne pinigais, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų egzistavimo. Pažymėtina, jog asmuo faktiškai atlikdamas funkcijas, už kurias paprastai yra atlyginama, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant nelegaliu darbu (nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-3202/11). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: atlyginant pinigais, natūra ar kt. (nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2068/11). Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Institucija 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskyrė V. A. 3000 Eur dydžio baudą, kuri atitinka straipsnio sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų dydžio vidurkį. Institucija įvertino tai, kad V. A. nepripažino nelegalaus darbo fakto, todėl asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ją sunkinančių aplinkybių taip pat nėra. Institucija atsižvelgė į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, į tai, jog nelegalaus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, žala daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi ANK 34 straipsnio 2 dalimi, Institucija skyrė minimalios ir maksimalios baudų vidurkį atitinkančią baudą – 3 000 Eur. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teismo vertinimu V. A. pagrįstai Institucija paskyrė baudą, lygią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam baudos dydžio vidurkiui.

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, tirdama ir nagrinėdama V. A. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė bei įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nepadarė esminių proceso pažeidimų ir pagrįstai paskyrė jam administracinę nuobaudą, todėl keisti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl visų šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, o V. A. skundas netenkinamas.

Pareiškėjas ir jo atstovė, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, prašė priteisti iš Institucijos V. A. naudai jo patirtas 1 713,66 Eur proceso išlaidas, pateikė jų buvimą patvirtinančius įrodymus.

ANK 666 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Taigi asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. skundas netenkinamas, paliekamas galioti Institucijos nutarimas, kuriuo V. A. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, V. A. išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atlyginimas iš valstybės nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-678-2022, kuriuo V. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti.

Atmesti V. A. prašymą priteisti 1 713,66 Eur proceso išlaidas.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.