Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

2023-04-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-6-791/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-17
Bylos Nr.
II-6-791/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01129-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. A.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-6-791/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01129-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.4.4; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 6.1; 21.1.5; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 17 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant V. V.,

dalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus įgaliotam atstovui V. M., pareiškėjui V. A., pareiškėjo įgaliotai atstovei advokatei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-678-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-678-2022 (toliau – ir Nutarimas) V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu bei atsakingas už darbuotojų priėmimą į darbą, nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešė apie K. S. priėmimą į darbą, nesudarė su juo rašytinės darbo sutarties, neužtikrino ir nekontroliavo, kad K. S. laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. legaliai dirbtų (duomenys neskelbtini) darbą, tuo pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1, 2 dalyse, 43 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Skundžiamu Institucijos Nutarimu V. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Eur dydžio bauda (bylos lapas (toliau – b. l.) 39-42).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. nesutinka su Institucijos Nutarimu, skundu prašo jį panaikinti ir jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde teismui nurodė, jog atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Nesutinka su Institucijos Nutarime padarytomis išvadomis, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. tarp V. A. ir K. S. buvo susiklostę darbo santykiai, o be to, kad jis leido K. S. nelegaliai dirbti, su K. S. nesudaręs rašytinės darbo sutarties. Nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio mėn. K. S. kreipėsi į jį su prašymu atiduoti K. S. akmenis. Kadangi akmenys rinkoje turi vertę, todėl mainais už akmenų atidavimą V. A. papašė, jog K. S. suteiktų grūdų pervežimo paslaugas į AB „Kauno grūdai“ grūdų priėmimo punktą. Atsižvelgiant į tai, kad K. S. sutiko su V. A. sąlygomis, tarp šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu K. S. įsipareigojo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. pristatyti grūdus į Alytuje esantį grūdų supirkimo punktą, o jis įsipareigojo už K. S. suteiktas paslaugas atsiskaityti akmenimis. Taigi, tarp jo ir K. S. susiklostė ne darbo teisiniai santykiai, o civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu K. S. įsipareigojo jam suteikti paslaugą už akmenų gavimą. Žodinės paslaugų sutarties sudarymo faktą gali patvirtinti tiek D. R., tiek G. R., kadangi žodinės paslaugų sutarties sudarymo dieną jie dalyvavo ir girdėjo visas sutarties sudarymo sąlygas, todėl D. R. ir G. R. būtina apklausti administracinio nusižengimo byloje dėl tarp jo ir K. S. susiklosčiusių civilinių teisinių santykių. Kita vertus, aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, patvirtina ir paties K. S. duoti paaiškinimai administracinio nusižengimo byloje, nes K. S. nurodo, jog jis su V. A. buvo sutarę, kad jis iš V. A. laukų paims akmenis. Institucija Nutarime padarė išvadą, kad V. A. kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos metu surinktais duomenimis - VDI protokolu, Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1063-0164, liudytojų D. R., K. S., V. A. paaiškinimais raštu, VSDFV užklausos rezultatų duomenimis ir AB „Kauno grūdai“ pateiktais žemės ūkio produkcijos priėmimo aktais. Susipažinus su administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, galima matyti, kad Institucija pripažino V. A. kaltu padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą vadovaujantis išimtinai tik liudytojo K. S. administracinio nusižengimo byloje duotais paaiškinimais. Atkreipė dėmesį, kad V. A. kaltę ir K. S. duotus paaiškinimus paneigia kitų byloje surinktų duomenų visuma, o būtent, iš administracinio nusižengimo bylos galima matyti, kad V. A. ūkyje buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio metu buvo siekiama nustatyti ir surasti V. A. ūkyje nelegaliai dirbantį K. S. ir/ar kitus asmenis. Atlikus neplaninį patikrinimą, VDI pareigūnai nesurado K. S. darbo vietoje, be to, neužfiksavo ir kitų nelegalaus darbo atvejų. Todėl akivaizdu, kad jeigu K. S. būtų nelegaliai dirbęs V. A. ūkyje, tokiu atveju VDI pareigūnai būtų suradę K. S., atliekantį savo darbines pareigas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad neplatininio patikrinimo metu nebuvo užfiksuota, jog K. S. V. A. ūkyje būtų atlikęs darbines funkcijas, nėra pagrindo daryti išvados, jog K. S. nelegaliai dirbo V. A. ūkyje. Dar daugiau, Institucija Nutarime padarė išvadą, kad V. A. kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos metu surinktais duomenimis, t. y. D. R. paaiškinimais, kuriuose nurodyta, Jog K. S. ūkio garažuose D. R. matė rugpjūčio mėn., ką jis dirbo, nematė ir nežino, o be to, iš AB „Kauno grūdai“ gautais laikotarpio nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 rugpjūčio 26 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktais. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad tiek D. R. paaiškinimai, tiek iš AB „Kauno grūdai“ gauti žemės ūkio produkcijos priėmimo aktai patvirtina faktą, kad K. S. buvo V. A. ūkyje, o be to, kad K. S. kelis kartus buvo pristatęs grūdus į AB „Kauno grūdai“ priėmimo punktą, tačiau nesutiktina, kad šie duomenys patvirtina, jog K. S. dirbo nelegaliai V. A. ūkyje. Kaip jau buvo minėta aukščiau, K. S. iniciatyva tarp šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu K. S. įsipareigojo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. pristatyti grūdus į Alytuje esantį grūdų supirkimo punktą, o V. A. įsipareigojo už K. S. suteiktas paslaugas atsiskaityti akmenimis. Taigi, natūralu, kad K. S. ūkyje ir AB „Kauno grūdai“ grūdų priėmimo punkte buvo pastebėtas, kadangi jis vykdė savo sutartinius įsipareigojimus V. A. atžvilgiu. Daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje nėra kitų, be paties K. S. paaiškinimų, įrodymų, patvirtinančių, kad V. A. nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. leido K. S. nelegaliai dirbti ūkyje su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nesant pakankamai įrodymų, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad V. A. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą (b. l. 4-8).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. A. skundą palaikė, prašė jį tenkinti bei paaiškino, jog jis yra ūkininkas ir vadovauja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Ūkininko ūkio ir bendrovės buveinės vietos yra skirtingos: (duomenys neskelbtini). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra įkurta (duomenys neskelbtini), į ją K. S. buvo priimtas (duomenys neskelbtini). Su K. S. 2021 m. rugpjūčio mėn. susitarė, kad iš jo nuomosis žemę ir ją dirbs. K. S. paprašė akmenų, jie tuomet žodžiu susitarė, kad už akmenis K. S. nuveš grūdus su jo technika – traktoriumi su priekaba. K. S. su tuo sutiko, jis turėjo teises ir 5-6 kartus vežė tuos grūdus, nes priekaba nėra didelė. Nuvežęs grūdus, kaip vežėjas K. S. jo vardu pasirašė dokumentus. Nuvežęs grūdus, K. S. pats pasikrovė akmenis iš krūvos ir išsivežė pilną savo sunkvežimį akmenų, tai buvo 2021 m. rugpjūty. Akmenų vertė yra apie 200-300 Eur. K. S. grūdus vežė apie 20 km, jis per vieną kartą sugaišo daugiausiai apie tris valandas, nes 2021 m. eilių prie grūdų pridavimo nebuvo, todėl jo atliktų darbų bendra vertė - apie 200 Eur. K. S. jam už akmenis nesumokėjo 100 Eur. Jis K. S. nemokėjo po 40 Eur už dieną, nes ūkyje jis darbo nedirbo, atliko tik paslaugą už paslaugą. ,,(duomenys neskelbtini)“ sodyboje K. S. nesilankė ir ten nedirbo, jis vežė tik grūdus. Žodinį susitarimą su K. S. dėl akmenų girdėjo G. R. ir D. R.. D. R. jis įpareigojo pasižiūrėti, kad K. S. paimtų akmenis. Susitarimą dėl akmenų paėmimo ir grūdų išvežimo laiko lygiaverčiu piniginiu atžvilgiu, dėl to tuo metu nebuvo jokių ginčų. Ūkininko ūkis yra juridinis asmuo, PVM mokėtojas, todėl jis privalėtų išrašyti kvitą, kad gavo pinigus, jei K. S. juos būtų mokėjęs. Padarė klaidą, jog susitarimo neįformino rašytine sutartimi, nesitikėjo, kad taip gali atsitikti, tačiau galioja ir žodinis susitarimas, to niekas nedraudžia, tuo labiau, kad suma nėra didelė. K. S. klausė, ar jis negalėtų gauti darbo, pasakė jam, kad galėtų įdarbinti jį (duomenys neskelbtini) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Savo noru išeiti iš darbo K. S. nesutiko, todėl jį atleido dėl aplaidumo, nes netenkino jo aplaidus požiūris į darbą, neatvykimas į darbą, nenorėjimas dirbti. K. S. laikydamas pyktį surašė skundą DGK, kuri konstatavo, jog K. S. buvo atleistas neteisėtai. DGK paskaičiavo, jog jam dar turi sumokėti už 1 mėnesį atlyginimą, nes neįrodė K. S. kaltų veiksmų, nefiksavo jo padarytų pažeidimų. K. S. yra probleminis žmogus, pakeitęs daug darbo vietų. Liudytojai R. paliudys, kad VDI tikrino ir darė jiems spaudimą bei primygtinai reikalavo patvirtinti, jog K. S. dirbo jo ūkyje. Su VDI bendradarbiavo, nors su kaltinimais ir nesutiko. Kaltinimus VDI grindė pasakojimais, o ne įrodymais. Mano, jog K. S. davė šališkus parodymus, jį šmeižė, norėdamas pakenkti. D. R. jo ūkyje dirba su technika – traktoriumi, kombainu. Jo mėnesio atlyginimas šiemet - 1 200 Eur į rankas per mėnesį, 2021 m. jis gavo apie 1 000 Eur į rankas.

Baigiamųjų kalbų metu V. A. prašė Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Mano, kad jei Institucijos darbuotojai asmeniškai atsakytų už patirtas proceso išlaidas, tai jie nepriimtų niekuo nepagrįstų nutarimų.

Šalies argumentai

Pareiškėjo V. A. įgaliota atstovė teismo posėdyje prašė Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, paaiškino, jog nėra nelegalaus darbo požymių, nes tarp K. S. ir V. A. nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, o buvo susiklostę civiliniai paslaugų teikimo santykiai, buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl akmenų paėmimo ir grūdų pristatymo, K. S. su tokiu susitarimu sutiko, už grūdų nuvežimą su K. S. buvo atsiskaityta akmenimis, to neginčijo ir pats K. S., tai patvirtino ir liudytojai R., todėl nėra nelegalaus darbo požymių. Administracinio nusižengimo protokolas ir nelegalaus darbo tyrimo aktas yra Institucijos surašyti dokumentai, neįrodantys nelegalaus darbo. AB ,,Kauno grūdai“ pateikti žemės ūkio produkcijos priėmimo aktai patvirtina faktą, kad K. S. buvo atlikta grūdų pervežimo paslauga. Sodros užklausa patvirtina, kad nebuvo darbo santykių, buvo civiliniai santykiai - pristatyti grūdai. Nesupranta, kodėl V. A. rašytinį paaiškinimą Institucija vertina kaip įrodymą, patvirtinantį nelegalaus darbo faktą, nes iš šio paaiškinimo matyti, kad jis nepripažįsta nelegalaus darbo buvimo, liudytojas D. R. nepatvirtino, kad K. S. būtų dirbęs nelegaliai V. A. ūkyje. Jis patvirtino aplinkybę, kad K. S. atliko grūdų pervežimo paslaugą. Tai patvirtino ir liudytojas G. R.. Iš visų įrodymų lieka tik paties K. S. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad jie yra nenuoseklūs, nes jis negalėjo įvardinti nei kada, nei kur, nei kiek laiko jis dirbo, jis patvirtino, kad jis vežė grūdus, kad pasiėmė akmenis, įrodymų, kad jis būtų atsiskaitęs už akmenis, į bylą nepateikė, už akmenis buvo atsiskaityta atliekant grūdų pervežimo paslaugą. Taigi, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad K. S. būtų dirbęs nelegaliai. Be to, jo parodymai vertintini kritiškai, nes jis nurodė, jog laiko pyktį ant V. V. A., nes 2022 m. sausy buvo atleistas iš darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dėl ko teikė skunda DGK, kai nuo nelegalaus darbo iki skundo pateikimo buvo praėję 4-5 mėnesiai. Daro išvadą, kad K. S. išsigalvojo aplinkybes dėl nelegalaus darbo V. A. ūkyje, tokiu būdu siekė apšmeižti V. A.. Institucija tyrimą atliko tai pavedus DGK ir, nors jokių nelegalaus darbo įrodymų nėra, Institucija vis tik priėmė nutarimą, be to, darė spaudimą D. R., kad jis patvirtintų nelegalaus darbo aplinkybes, tačiau D. R. nepatvirtino K. S. nelegalaus darbo fakto. Byloje nėra kitų įrodymų be K. S. paaiškinimų, kad V. A. jam leido dirbti be darbo sutarties. Nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę, visos abejonės turi būti vertinamos V. A. naudai. Prašo Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, priteisti iš Institucijos V. A. naudai jo patirtas 1 713,66 Eur proceso išlaidas, pateikė jas patvirtinančius įrodymus.

Atsiliepimas

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į V. A. skundą, kuriame nurodė, jog Institucija nesutinka su pareiškėjo pozicija ir pažymi, kad 2022 m. kovo 24 d. paaiškinime raštu K. S. nurodė, kad su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sutartį pasirašė 2021 m. rugsėjo 2 d. ir dirbti pradėjo 2022 m. rugsėjo 3 d., o pas ūkininką V. A. pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. Nurodė, kad ūkyje dirbo su traktoriumi žemės ūkio darbus, remontavo žemės ūkio padargus, rinko akmenis, kartu su juo dirbo D. R.. Baigus žemės ūkio darbus, dirbo V. A. priklausančioje ,,(duomenys neskelbtini) sodybos“ teritorijoje, kur vykdė patalpų remonto darbus, teritorijos priežiūros darbus, vežė pašarus gyvūnams, garažuose įrengė lietaus surinkimo sistemą, pjovė medžius, ruošė malkas, dirbo ir vykdė kitus darbus, kuriuos nurodydavo V. A.. Pas V. A. pradėjo dirbti 2021 m. rugpjūčio 15 d. ir šią pirmą dieną su traktoriumi išvežė grūdus į AB ,,Kauno grūdai“, keletą kartų klausė, kada bus pasirašyta darbo sutartis, o V. A. atsakė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba ir jis susitars. K. S. paaiškinime nurodė, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. kiekvieną dieną už atliktą darbą V. A. jam sumokėdavo po 40 Eur darbo užmokestį grynais pinigais. Su V. A. buvo sutarę, kad iš V. A. laukų paims akmenis, už kuriuos K. S. sumokės V. A. 100 Eur. 2022 m. balandžio 20 d. paaiškinime raštu V. A. nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. K. S. atliko paslaugą jo ūkyje, nuveždamas grūdus į Alytų, supirkimo punktą ir už šią paslaugą buvo K. S. pažadėta akmenų, kuriuos K. S. pasikrovė ir išsivežė. Vertintina tai, kad 2022 m. kovo 31 d. AB ,,Kauno grūdai“ pateiktuose žemės ūkio produkcijos priėmimo aktuose nurodyta, kad K. S. iš V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkio su traktoriumi ,,CASE“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), į Alytaus grūdų sandėlius atvežė grūdus pagal K. S. pasirašytus žemės ūkio produkcijos priėmimo aktus, kas patvirtina ir K. S. darbo pradžios datą V. A. ūkyje. Tačiau, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užklausos rezultatų duomenimis, K. S. V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkio kodas (duomenys neskelbtini), darbuotojų, draustų valstybinio socialiniu draudimu 2021 m. rugpjūčio 15 d. – 2021 m. rugsėjo 2 d. laikotarpyje, sąraše nėra. K. S. savo paaiškinime nurodė, kad V. A. ūkyje kartu su juo dirbo D. R.. D. R., dirbdamas V. A. ūkyje, apie kurio darbą ūkyje pranešta VSDFV skyriui, paaiškinime raštu neneigia K. S. darbo fakto ūkyje. Patikrinimo metu apklaustas darbo vietoje darbuotojas D. R. nurodė, kad jis yra V. A. ūkio darbuotojas, kuris yra tiesiogiai pavaldus, siekdamas išsaugoti turimą darbo vietą bei palankias darbdaviui aplinkybes (darbines priklausomybes), D. R. išsamaus paaiškinimo neteikė, tačiau esmę nurodė, kad K. S. ūkininko V. A. garažuose 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo. Apeliantas skunde nurodo, kad ,,žodinės paslaugų sutarties sudarymo faktą gali patvirtinti tiek D. R., tiek G. R., kadangi žodinės paslaugų sutarties sudarymo dieną jie dalyvavo ir girdėjo visas sutarties sudarymo sąlygas“. Taigi, tiek D. R., tiek G. R. yra būtina apklausti administracinio nusižengimo byloje dėl tarp V. A. ir K. S. susiklosčiusių civilinių teisinių santykių. G. R. patikrinimo metu nebuvo ir G. R., vadovaujantis SODROS užklausos rezultatų duomenimis, nėra V. A. ūkio darbuotojas. Todėl D. R. ir G. R. parodymai galėtų būti vertinami kaip neobjektyvūs, neatskleidžiantys realios situacijos, kaip gynybinė pozicija, padedanti išvengti V. A. atsakomybės. Institucija nesutinka su apelianto pozicija, kad K. S. buvo savarankiškas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio 7 dalies 1 punktu, individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius. Šio straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad verslo liudijimas - šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą. Kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas, taip pat siekimas gauti ekonominės naudos. Veiklos savarankiškumas pasireiškia per individualią veiklą vykdančio gyventojo santykį su kita sandorio šalimi, kuri turi iš esmės skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių, t. y. jo santykiuose su kita sandorio šalimi neturi būti darbo santykiams būdingų požymių - susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu. Pabrėžė, kad, atsižvelgiant į K. S., V. A. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, nėra duomenų, kad K. S. ir V. A. tarėsi dėl K. S. individualios ir savarankiškos veiklos ūkyje, nes K. S. nebuvo savarankiškas, nesprendė klausimų, susijusių su darbu ūkyje. Jis ne tik vežė ūkio grūdus į AB ,,Kauno grūdai“, bet atliko ir kitus darbus: ūkyje dirbo su traktoriumi žemės ūkio darbus, remontavo žemės ūkio padargus, rinko akmenis, baigus žemės ūkio darbus, dirbo V. A. priklausančioje ,,(duomenys neskelbtini) sodybos“ teritorijoje, kur vykdė patalpų remonto darbus, teritorijos priežiūros darbus, vežė pašarus gyvūnams, garažuose įrengė lietaus surinkimo sistemą, pjovė medžius, ruošė malkas, dirbo ir vykdė kitus darbus, kuriuos nurodydavo V. A., todėl ir nebuvo keliamas klausimas dėl K. S. verslo liudijimo ir/arba pažymos individualiai veiklai vykdyti turėjimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų - pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-535/2012, Nr. N575-2917/2012). K. S. darbas apelianto yra traktuojamas kaip civiliniai teisiniai santykiai. Tačiau reali priežastis, dėl ko su K. S. nebuvo sudaryta darbo sutartis, nepriklausė nuo pačio K. S., nes jis buvo silpnesnė šalis ir turėjo darbinius santykius su darbdaviu V. A., nuo kurio ir priklausė darbo sutarties sudarymas. K. S. darbo sutartį pasirašė 2021 m. rugsėjo 2 d., tik ne dėl darbo V. A. ūkyje, bet UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas - V. A.. Vertintina, kad su K. S. buvo realiai kalbėta apie darbo sutartį, kuri ir buvo su juo sudaryta, tačiau tik ne nuo faktiškos K. S. darbo pradžios datos ūkyje, todėl prašo K. S. paaiškinime nurodytas aplinkybes vertinti ir laikyti patikimais, teisingais, esminiais įrodymais dėl jo nelegalaus darbo V. A. ūkyje. V. A. neginčijo ir nekvestionavo nei fakto, kad K. S. kiekvieną dieną mokėjo 40 Eur darbo užmokestį grynais pinigais, nei fakto, kad K. S. už akmenis V. A. sumokės 100 Eur. Dėl to prašo atmesti kaip nepagrįstus, kaip gynybinę poziciją apelianto argumentus, kad K. S. ūkyje dirbo savarankiškai, pagal žodinę paslaugų teikimo sutartį. Nagrinėjamu atveju K. S. nurodė, kad iki to laiko, kol su juo buvo sudaryta darbo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis dirbo ūkyje pagal V. A. nurodymus, o V. A. kiekvieną dieną už atliktą darbą sumokėdavo po 40 Eur darbo užmokestį grynais pinigais, todėl veika neatitinka savanoriškos/savarankiškos veiklos reglamentavimo. Prašo vertinti kaip gynybinę poziciją, prieštaraujančią teisės aktams, apelianto poziciją, kad „VDI pareigūnai nesurado K. S. darbo vietoje, kad neplaninio patikrinimo metu nebuvo užfiksuota, kad K. S. ūkyje būtų atlikęs darbines funkcijos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog K. S. nelegaliai dirbo V. A. ūkyje“, ir ją atmesti, nes neplaninis patikrinimas V. A. ūkyje buvo atliktas 2022 m. kovo 17 d., tai yra po K. S. darbo ūkyje fakto, gavus 2022 m. vasario 23 d. iš Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisijos raštą, kuriame buvo nurodyta, kad K. S. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl V. A. neišmokėto darbo užmokesčio K. S. galimai nelegaliai jam dirbant V. A. ūkyje. Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilti (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-337/2019). Atsižvelgiant į tai V. A., vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, būdamas ūkio darbdavį atstovaujančiu asmeniu, privalėjo tinkamai organizuoti ūkio veiklą, kad K. S. ūkyje dirbtų legaliai. Vadovaujantis duotais pirminiais rašytiniais parodymais, kurie savo esme yra nuoseklūs, vienodi, netikėti jais nėra jokio teisinio pagrindo, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas, įvertinus sistemiškai surinktų įrodymų visumą, esant visiems nelegalaus darbo požymiams, pareiškėjo argumentai, kad K. S. V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje dirbo pagal žodinę paslaugų sutartį, atmestini. Institucija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, sistemiškai įvertino ir ištyrė įrodymų visumą, todėl jos nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Institucija prašo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimą (b. l. 52-57).

Institucijos įgaliotas atstovas V. M. teismo posėdyje prašė nutarimą palikti galioti nepakeistą ir skundo netenkinti, paaiškino, kad nutarimas buvo priimtas dėl K. S. darbo V. A. ūkyje nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., kai jis dirbo su V. A. technika, vežė grūdus į sandėlius ir tai įrodo grūdų priėmimo kvitai bei K. S. paaiškinime nurodytos aplinkybės, todėl V. A., priimdamas dirbti ūkyje K. S. (duomenys neskelbtini) darbui, nesudarė su juo darbo sutarties grūdų vežimo į sandėlius darbams atlikti. Tik 2021 m. rugsėjo 2 d. K. S. buvo įdarbintas į V. A. įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pasibaigus darbui K. S. apskundė Darbo ginčų komisijai (toliau – DGK) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad jam nebuvo pilnai sumokėtas darbo užmokestis, tuomet DGK kreipėsi į Darbo inspekciją, kad būtų ištirtas K. S. nelegalus darbas V. A. ūkyje. K. S. paaiškinimas, jog už akmenis jis sumokėjo 100 Eur, paneigia skundo argumentą, jog K. S. V. A. leido pasiimti akmenis už tai, kad jis nuveš grūdus. Dėl mokėjimo už akmenis buvo žodinis susitarimas ir buvo atsiskaitoma grynais pinigais be jokių dokumentų. V. A. nenorėjo bendradarbiauti su VDI, jis buvo kviestas ir policijos pagalba, bet neteikė išsamių parodymų. Įrodinėdami jo kaltę dėl nelegalaus darbo rėmėsi K. S. paaiškinimu ir AB ,,Kauno grūdai“ pažymomis apie pristatytus grūdus. V. A. skyrė 3 000 Eur baudą – baudos dydžio vidurkį. Kitus darbus K. S. atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nors jis dar dirbo ir V. A. ūkyje.

Baigiamųjų kalbų metu Institucijos atstovas nurodė, kad nėra duomenų, jog K. S. su V. A. būtų taręsi dėl paslaugos atlikimo, K. S. nebuvo savarankiškas savo darbe, jis tik vykdė V. A. nurodymus, darė jo nurodytus darbus, buvo jam pavaldus. Pirminiuose parodymuose niekas apie jokių paslaugų atlikimą net nekalbėjo. Prašo vadovautis K. S. parodymais, nes jie buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys ir vertintini kaip patikimi. Keistai atrodo G. R. atsiradimas byloje, jo parodymai neatitinka realybės. D. R. dirba pas V. A., yra jam pavaldus, jo parodymai keitėsi, todėl yra nepatikimi, nes pirminiai parodymai ir parodymai teisme kardinaliai skiriasi. Nusižengimo tyrimo Institucijoje metu D. R. buvo užduota daug klausimų, tačiau jis į juos neatsakė, jis net neminėjo, kad G. R. kažką žino apie tiriamas aplinkybes. G. R. tyrimo metu nebuvo apklaustas, nes niekas net neminėjo, kad jis gali žinoti kokias nors aplinkybes ir kad jis kažkur dalyvavo, kažką matė ir žino. K. S. buvo įdarbintas ne nuo tada, kai jis realiai pradėjo dirbti, o vėliau, tada, kai V. A. gavo paramą iš Užimtumo tarnybos. Pagal formuojamą teismų praktiką svarbūs įrodymai yra pirminiai asmenų parodymai ir jais reikia vadovautis, nes tyrimo eigoje atsiranda liudytojų, kurie nematė ir negirdėjo realios situacijos. Prašo vadovaujantis duotais pirminiais rašytiniais parodymais, kurie yra nuoseklūs, jais netikėti nėra pagrindo. Pareiškėjo argumentus, kad K. S. dirbo pagal paslaugų sutartį, prašo atmesti, o Institucijos nutarimą prašo laikyti pagrįstu ir palikti jį galioti.

Liudytojas K. S., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad pažįsta V. A. kaip nesąžiningą žmogų. Jų santykiai prasidėjo 2021 m. vasaros pabaigoje, jis atvyko dėl žemės nuomos, siūlė už ha žemės 50 Eur, vėliau susitarė dėl žemės nuomos po 80 Eur už hektarą, su V. A. yra sudarę žemės nuomos sutartį, pagal ją yra atsiskaitoma. Po kiek laiko susitarė dėl akmenų pirkimo, t. y., kad už mašiną akmenų V. A. sumokės 100 Eur ir tą 100 Eur už akmenis jam sumokėjo. Nebuvo jokio susitarimo, kad už akmenis jis nuveš grūdus, į rankas V. A. padavė 100 Eur, kuriuos jis paėmė, mano, kad to niekas nematė. Vėliau liudytojas dar kartą patvirtino, kad niekas nematė, kaip jis atidavė V. A. pinigus už akmenis, pinigus mokėjo jau po akmenų nusivežimo, kai su V. A. susitiko. Neturi įrodymų, kad jis V. A. atsiskaitė už akmenis, tačiau akmenis jis pasiėmė, susitarimas dėl akmenų pirkimo buvo žodinis. Ūkyje pradėjo dirbti greitai po susitarimo dėl akmenų sudarymo, V. A. jam mokėdavo po 40 Eur už dieną, nuolat V. A. klausdavo dėl darbo sutarties sudarymo, šis vis sakydavo, kad jam su Darbo birža reikia reikalus susitvarkyti. Sutiko dirbti nelegaliai, todėl kad V. A. vis žadėjo sekančią dieną sudaryti darbo sutartį, pasitikėjo jo žodžiu, be to, jis mokėjo pinigus už darbą. Darbo sutartį pasirašė po kurio laiko, pagal sutartį buvo įdarbintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, tačiau visą laiką dirbo ūkyje įvairius darbus, važinėjo su traktoriumi, kultivavo žemę, vežiojo grūdus ir kitus ūkio darbus, šiltino pareiškėjo namus akmens vata, pastatus, nors buvo priimtas vairuotoju. Kai dirbo ūkyje, buvo atsiskaitoma grynais pinigais, o kai įdarbino bendrovėje, buvo atsiskaitoma per banką. Prienuose esančioje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (klinikoje) nedirbo nei vienos dienos, joje tik pasiskiepijo. V. A. ūkyje pradėjo dirbti 2021 m. nuo rugpjūčio 15 d., nelegaliai dirbo iki rugsėjo 2 d. Tuo laiku vežė priduoti grūdus V. A. vardu. Kai vežė grūdus, sandoris dėl akmenų jau buvo įvykęs, akmenis jis jau buvo pasiėmęs. Baigiantis 2021 metams, gruodžio mėnesį V. A. liepė rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, nes neva jis tinginys, nedirba, nors jis dirbo viską, jam nebuvo jokių pretenzijų. V. A. jį atleido ir neišmokėjo darbo užmokesčio, todėl kreipėsi į DGK, kuri jo prašymą tenkino. Nesutarimai tarp jo ir V. A. įvyko dėl to, jog baigėsi sezonas ir baigėsi darbai, jam tapo nereikalingas, todėl jį atleido iš darbo. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo 4-5 mėnesius, darbai baigėsi 2021 m. gruodžio pabaigoje, tiksliai nepamena, kada, galėjo būti, kad 2022 m. kovo mėn., o galėjo ir anksčiau - prieš Naujus metus, tiksliai nepamena. Neprisimena, kada DGK priėmė sprendimą pagal jo skundą, nes praėjo daug laiko, o klaidinti teismo nenori.

Liudytojas D. R., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad pažįsta V. A. kaip darbdavį, dirba jo ūkyje (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. pavasario ar vasaros pradžios. Santykiai su juo darbiniai. Matė, kaip 2021 m. apie Žolines K. S. ir V. A. susitarė dėl ,,auksinių“ akmenų, t. y. kad K. S. už akmenis norėjo sumokėti pinigus, bet V. A. pinigų atsisakė, tačiau paprašė nuvežti priduoti grūdus, nes jie tuo metu patys nuvežti nesuspėjo fiziškai, kadangi dirbo ūkyje su kombainu, todėl reikėjo žmogaus, kuris galėtų padėti. Šis pokalbis vyko (duomenys neskelbtini), aikštelėje, kur yra sandėliuojami akmenys. Laukai buvo ruošiami sėjai, todėl diena prieš sėją iš laukų nusirinkdavo akmenis, nes sėjamoji per akmenis nevažiuoja, tai būtų technikos laužymas arba liktų neužsėti plotai. Tuo metu į aikštelę jie buvo atvežę akmenis iš laukų, ten taip pat buvo ir pokalbį girdėjo jo dėdė G. R.. Apie K. S. įdarbinimą pokalbio negirdėjo. Pats betarpiškai matė, kaip K. S. krovėsi akmenis į savo savivartį, kurio pilki bortai, balta kabina su manipuliatoriumi. Nematė, kad K. S. mokėtų pinigus už akmenis. Dėl šių aplinkybių jį apklausė ponas V. su kolega, jie bandė spausti, priversti jį pasakyti, kad K. S. dirbo ūkyje, be to buvo daug telefoninių pokalbių, jam darė spaudimą, kad jis įvardintų, jog K. S. dirbo pas V. A.. Apklausa vyko du kartus, tačiau dėl akmenų jo neklausinėjo. Buvo VDI planinis patikrinimas, po to kvietė sudėti kažkokius parašus. Raštu paaiškinimą davė tik vieną kartą, tuomet jį apklausė traktoriuje laukuose, nes jis tuo metu dirbo. Paaiškinimą rašė VDI atstovas V., o jis pasirašė. V. A. jo neprašė nurodyti tokias aplinkybes, kokias nurodė, be to teismas įspėjo dėl melavimo. Matė, kad laikotarpiu nuo Žolinių ūkyje K. S. pasiimdavo techniką ir išvažiuodavo. Nematė, kad K. S. atliktų kitus darbus ūkyje. Ūkyje vyko technikos remonto darbai, tačiau pastato renovacija nevyko. Atsakydamas į Institucijos atstovo klausimą, nurodė, kad K. S. matė kartą prie garažų ir jis grūdų nuo kombaino nevežė, juos vežė iš aikštelės. V. A. ūkyje matė dirbančius kitus samdomus žmones, juos įvardinti atsisakė, nes tai nesusiję su byla.

Liudytojas G. R., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad pažįsta V. A., nes jie yra iš to paties kaimo, dažnai su juo bendrauja. Šiuo metu dirba pas V. A., tačiau 2021 m. rugpjūty pas jį nedirbo. Girdėjo apie 2021 m. prieš Žolines buvusį susitarimą tarp V. A. ir K. S., jis buvo V. A. ūkyje, ten, kur sandėliuojami akmenys, nes buvo atvažiavęs pas savo krikšto sūnų D. R.. Dažnai pas jį atvažiuodavo, kai jis dirbdavo laukuose, nors V. A. ūkyje tuo metu nedirbo. Girdėjo, kad K. S. prašė iš V. A. akmenų, jie sutarė, kad K. S. paima akmenis ir už tai į priėmimo punktą nuveža grūdus. Apie atsiskaitymą pinigais kalbos nebuvo, buvo susitarimas ,,paslauga už paslaugą“. Nematė, kad K. S. dirbtų ūkyje, nematė, kaip K. S. pasiima akmenis, nežino, per kiek laiko K. S. turėjo pasiimti akmenis. Nežino, kiek kartų K. S. pagal susitarimą turėjo vežti priduoti grūdus, nežino, ar tai buvo vienkartinis atvejis. Taip pat neprisimena, kada dirbo pas V. A., vėliau nurodė, jog 2021 m. rugpjūty pas jį ūkyje nedirbo, o šiuo metu dirba.

Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka: darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, apie tai nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Pažymėtina ir tai, kad DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį, darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Tai reiškia, kad darbuotojas ir išbandymo laikotarpiu privalo dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį.

Pagal formuojamą teismų praktiką, tam, kad darbą būtų galima vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, ir tokio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. A. teismui pateiktame skunde nurodė, jog K. S. kreipėsi į jį su prašymu atiduoti K. S. akmenis. Kadangi akmenys rinkoje turi vertę, todėl mainais už akmenų atidavimą V. A. papašė, jog K. S. suteiktų grūdų pervežimo paslaugas į AB „Kauno grūdai“ grūdų priėmimo punktą, su kuo K. S. sutiko, todėl tarp šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu K. S. įsipareigojo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. pristatyti grūdus į Alytuje esantį grūdų supirkimo punktą, o V. A. įsipareigojo už K. S. suteiktas paslaugas atsiskaityti akmenimis, todėl tarp V. A. ir K. S. susiklostė ne darbo teisiniai santykiai, o civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu K. S. įsipareigojo V. A. suteikti paslaugą už akmenų gavimą. Teismo posėdyje V. A. nurodė, jog nuvežęs grūdus, K. S. 2021 m. rugpjūty pats pasikrovė akmenis iš krūvos ir išsivežė pilną savo sunkvežimį akmenų, kurių vertė yra apie 200-300 Eur. K. S. grūdus vežė apie 20 km, jis per vieną kartą sugaišo daugiausiai apie tris valandas, nes 2021 m. eilių prie grūdų pridavimo nebuvo, todėl jo atliktų darbų bendra vertė - apie 200 Eur. K. S. jam už akmenis nesumokėjo 100 Eur. Jis K. S. nemokėjo po 40 Eur už dieną, nes ūkyje jis darbo nedirbo, atliko tik paslaugą už paslaugą. Susitarimą dėl akmenų paėmimo ir grūdų išvežimo laiko lygiaverčiu piniginiu atžvilgiu. Pripažino padaręs klaidą, jog susitarimo neįformino rašytine sutartimi. Tokius V. A. parodymus teismas vertina kaip gynybinę jo poziciją, kurios jis laikosi, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, ir jais nesivadovauja. Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Todėl, vertinant V. A. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, galinti patvirtinti/paneigti atsakomybėn traukiamo asmens dėstomas tiriamo įvykio aplinkybes. V. A. nurodomas aplinkybes visiškai paneigia teismo posėdyje apklausto liudytojo K. S. parodymai, kurie tiek administracinio nusižengimo tyrimo institucijoje metu, tiek nagrinėjant bylą teisme buvo nuoseklūs, vienodi ir detalūs. Netikėti šio asmens, apklausto liudytoju, parodymais teismas neturi pagrindo, nes jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, be to, apie jo parodymų patikimumą leidžia spręsti jo parodymų, duotų tiek nusižengimą tiriant Institucijoje, tiek ir teisme, atitikimas tarpusavyje. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. S. parodė, jog su V. A. jis susitarė dėl akmenų pirkimo, t. y., kad už mašiną akmenų V. A. sumokės 100 Eur ir tą 100 Eur už akmenis jam sumokėjo. Posėdyje liudytojas paneigė pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl susitarimo, kad už akmenis jis nuveš grūdus, patvirtino, kad jis asmeniškai V. A. į rankas padavė 100 Eur už akmenis, nurodė, kad pinigų perdavimo fakto niekas nematė, pinigus mokėjo jau po akmenų nusivežimo, kai su V. A. susitiko. Ūkyje pradėjo dirbti greitai po susitarimo sudarymo, V. A. jam mokėdavo po 40 Eur už dieną, nuolat jo klausdavo dėl darbo sutarties sudarymo, V. A. sakydavo, kad jam su Darbo birža reikia reikalus susitvarkyti. Sutiko dirbti nelegaliai, nes V. A. vis žadėjo sekančią dieną sudaryti sutartį, pasitikėjo jo žodžiu, be to, jis mokėjo atlyginimą už darbą. Darbo sutartį pasirašė po kurio laiko, pagal sutartį buvo įdarbintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, tačiau visą laiką dirbo ūkyje įvairius darbus, važinėjo su traktoriumi, kultivavo žemę, vežiojo grūdus ir kitus ūkio darbus, šiltino pareiškėjo namus akmens vata, pastatus, nors buvo priimtas vairuotoju. Kai nelegaliai dirbo ūkyje, buvo atsiskaitoma grynais pinigais, o kai įdarbino bendrovėje, buvo atsiskaitoma per banką. Taip pat K. S. nurodė, jog Prienuose esančioje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedirbo nei vienos dienos, visą laiką dirbo ūkyje. V. A. ūkyje pradėjo dirbti 2021 m. nuo rugpjūčio 15 d., nelegaliai dirbo iki rugsėjo 2 d. Tuo laiku vežė priduoti grūdus V. A. vardu. Kai vežė grūdus, sandoris dėl akmenų jau buvo įvykęs, akmenis jis jau buvo pasiėmęs. Analogiškus paaiškinimus dėl nelegalaus darbo K. S. pateikė ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu bei darbo ginčą nagrinėjant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijoje (b. l. 20 ir 110-120). Liudytojas K. S. nurodė pinigus už akmenis V. A. mokėjo jau po akmenų nusivežimo, pinigų mokėjimo fakto niekas nematė. Šiuos jo parodymus patvirtina liudytojo D. R. teisme duoti parodymai, kad jis matė, kaip K. S. krovėsi akmenis į savo savivartį, tačiau nematė, kad K. S. mokėtų pinigus už akmenis. Apklausiamas teisme V. A. nurodė, jog jei K. S. jam būtų mokėjęs pinigus už akmenis, jis būtų turėjęs jam išrašyti pinigų priėmimo kvitą, nes ūkininkas yra juridinis asmuo ir turi vesti apskaitą, tačiau šio sandorio jis neįformino rašytine sutartimi, taip pat jam neišrašė ir pinigų priėmimo kvito. Už tai, kad V. A. neatliko veiksmų, kuriuos atlikti jį įpareigoja įstatymai, negalima primesti atsakomybės K. S.. Beje, V. A. teisme pripažino, jog tokia sutartis būtų buvusi būtina, jei K. S. vežant priduoti grūdus su jo technika, būtų įvykęs eismo įvykis, sukėlęs sunkias pasekmes (b. l. 92).

Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas teigė, jog jį su K. S. siejo civiliniai paslaugų teikimo santykiai, o ne darbo santykiai, tačiau V. A. nurodė nesudaręs su K. S. rašytinės paslaugų teikimo sutarties, net ir patikėdamas K. S. valdyti jam (pareiškėjui) priklausantį didesnio pavojaus šaltinį. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų civilinių sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3332/2009, N-575-454/2012, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002, kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020). Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio sudėtį.

Teismas mano, kad K. S. darbo pobūdis neturėjo paslaugų sutartiniams santykiams būdingų požymių, jo nelegalus darbas V. A. ūkyje truko šiek tiek daugiau nei pusę mėnesio ir neapsiribojo tik grūdų nuvežimu priduoti, todėl konstatuotinas tęstinės darbo funkcijos buvimas. Nagrinėjamu atveju K. S. nurodė, kad jis visą laiką dirbo ūkyje įvairius darbus, važinėjo su traktoriumi, kultivavo žemę, vežiojo grūdus, šiltino pareiškėjo namus akmens vata, pastatus, t. y. jis vykdė darbines funkcijas, trunkančias atitinkamą laikotarpį, ir tai patvirtina santykių tęstinumą, būdingą darbo santykių egzistavimui. Be to, darbai buvo organizuojami ne K. S., o paties V. A. ir K. S. ūkyje neturėjo jokio savarankiškumo, jis, beje, dirbo su V. A. suteiktomis darbo priemonėmis ir medžiagomis bei žemės ūkio technika. Tarp minėtų šalių vyravo pavaldumo santykiai, kurie būdingi darbo, o ne paslaugų santykiams. Iš aptartų aplinkybių ir duomenų matyti, kad asmenų veiklos požymiai atitinka tęstinės darbo funkcijos buvimą, todėl K. S. veikla traktuota kaip darbo, o ne civiliniai paslaugų santykiai.

Taip pat nepagrįstas yra V. A. skundo argumentas, jog atlikus neplaninį patikrinimą, VDI pareigūnai nesurado K. S. darbo vietoje, neužfiksavo ir kitų nelegalaus darbo atvejų, todėl akivaizdu, kad jeigu K. S. būtų nelegaliai dirbęs V. A. ūkyje, tokiu atveju VDI pareigūnai būtų suradę K. S., atliekantį savo darbines pareigas. Dėl šio pareiškėjo argumento teismas pasisako, jog neplaninis patikrinimas V. A. ūkyje buvo atliktas 2022 m. kovo 17 d., Institucijoje 2022 m. vasario 23 d. gavus anoniminį pranešimą, kad pas V. A. (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirba traktorininkai, bei 2022 m. kovo 1 d. gavus analogišką informaciją iš Alytaus II DGK, jog V. A. ūkyje nelegaliai galėjo dirbti K. S. (b. l. 22). Tuo tarpu V. A. šioje byloje kaltinamas leidęs K. S. nelegaliai dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 26-38), taigi tikrinamu laikotarpiu – 2022 m. kovo 17 d. - K. S. jau nedirbo nei legaliai, nei nelegaliai, todėl jis ir nebuvo rastas darbo vietoje atliekant darbines pareigas. Atsižvelgiant į tai teismas laiko nepagrįstu pareiškėjo skundo teiginį, jog dėl to, kad neplaninio patikrinimo metu neužfiksuota, kad K. S. atliko darbines funkcijas, tai nėra pagrindo ir išvadai, kad jis dirbo nelegaliai.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė, jog K. S. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis nurodė, jog laiko pyktį ant V. V. A., nes 2022 m. sausy buvo atleistas iš darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dėl ko teikė skundą DGK ir taip siekė apšmeižti V. A.. Teismas nesutinka ir atmeta šiuos pareiškėjo atstovės paaiškinimus, nes teismo posėdyje K. S. nenurodė aplinkybės, jog jis pyksta ant V. A., o į DGK jis kreipėsi gindamas savo, kaip darbuotojo, teises jį V. A. neteisėtai atleidus iš darbo. Šios aplinkybės savaime nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl nelegalaus darbo. Teismo įsitikinimu, byloje nenustatyta jokių argumentuotų, faktiniais duomenimis patvirtintų priežasčių, kurios neabejotinai leistų daryti išvadą, kad K. S. davė neteisingus, V. A. šmeižiančius parodymus, todėl tokie pareiškėjos atstovės pasvarstymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir stokoja logikos, tuo labiau, kad aplinkybę, jog K. S. nelaiko pykčio ant V. A., patvirtina ir tai, jog K. S. ir V. A. ir toliau sieja civiliniai teisiniai santykiai, t. y. K. S. ir toli1au nuomoja savo turimą žemę V. A..

Teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti V. A. ūkio darbuotojai D. R. ir G. R.. Liudytojas D. R. patvirtino matęs, kaip 2021 m. apie Žolines K. S. ir V. A. susitarė kad K. S. už akmenis nuveš priduoti V. A. grūdus, apie K. S. įdarbinimą pokalbio negirdėjo. Pats betarpiškai matė, kaip K. S. krovėsi akmenis į savo savivartį, tačiau nematė, kad K. S. mokėtų pinigus už akmenis. Taip pat patvirtino matęs, kad laikotarpiu nuo Žolinių ūkyje K. S. pasiimdavo techniką ir išvažiuodavo, tačiau nematęs, kad K. S. atliktų kitus darbus ūkyje. Nurodė V. A. ūkyje matęs dirbančius kitus samdomus žmones, juos įvardinti kategoriškai atsisakė, nes tai nesusiję su byla. Teismas netiki šiais liudytojo parodymais, nes minėtas liudytojas yra V. A. ūkio darbuotojas, tiesiogiai jam pavaldus, todėl norėdamas išsaugoti gerai apmokamą darbo vietą, davė savo darbdaviui palankius parodymus. Be to, liudytojas D. R. bylos tyrimo Institucijoje metu nepateikė detalių paaiškinimų dėl K. S. darbo ar sutartinių santykių, nenurodė jokių detalių aplinkybių, kurias nurodė teisme, tik lakoniškai nurodė matęs K. S. ūkio garažuose rugpjūčio mėn., tačiau, ką jis dirbo, teigė nematęs (b. l. 21). Taigi, D. R. iš esmės patvirtino matęs K. S. dirbant ūkyje. Taip pat D. R. nusižengimo tyrimo Institucijoje metu nenurodė žinantis apie akmenų pardavimo/atidavimo K. S. aplinkybes (b. l. 21). Vadovaujantis vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012; Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-412-493/2020 ir pan.). Negana to, liudytojas D. R. teisme nurodė V. A. ūkyje matęs dirbančius kitus samdomus žmones, tačiau kategoriškai atsisakė juos įvardinti, taip užkirsdamas kelią teismui kviesti šiuos asmenis ir apklausti juos dėl K. S. darbo ūkyje aplinkybių. Taigi, atsižvelgdamas į visus šiuos argumentus, teismas nesivadovauja liudytojo D. R. teisme duotais parodymais.

Liudytojas G. R., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad šiuo metu taip pat dirba V. A. ūkyje, tačiau 2021 m. rugpjūty ten nedirbo. Liudytojas nurodė girdėjęs apie 2021 m., prieš Žolines buvusį susitarimą tarp V. A. ir K. S., kai buvo atvažiavęs pas savo krikšto sūnų D. R., t. y., girdėjęs, kad K. S. prašė iš V. A. akmenų, jie sutarė, kad K. S. paima akmenis ir už tai į priėmimo punktą nuveža grūdus. Nurodė nematęs, kad K. S. dirbtų ūkyje, nematęs, kaip K. S. pasiima akmenis, nežinantis, kiek kartų K. S. pagal susitarimą turėjo vežti priduoti grūdus. Šie liudytojo teisme duoti parodymai leidžia spręsti, jog liudytojas tariamai žino ir matė tik tas aplinkybes, kurias jo galimai prašė nurodyti darbdavys V. A., o uždavus liudytojui kontrolinius klausimus, šis atsakymų į juos nežino. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į aplinkybę, kad G. R. taip pat yra V. A. ūkio darbuotojas, tiesiogiai jam pavaldus, į tai, kad nusižengimo tyrimo Institucijoje metu nei V. A., nei D. R., nei K. S. net neužsiminė apie šio liudytojo egzistavimą ir nenurodė, kad šis liudytojas būtų galėjęs žinoti apie bylai svarbias aplinkybes, teismas netiki ir nesivadovauja ir šio liudytojo parodymais. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojas G. R. teisme nurodė šiuo metu dirbantis V. A. ūkyje, tačiau Sodros duomenimis jis nuo 2022 m. balandžio 4 d. yra saistomas darbo santykiais su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 121). Pažymoje apie liudytojo asmens duomenis G. R., nurodydamas informaciją apie save, taip pat nurodė, jog jo darbovietė yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pareigos – (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad K. S. taip pat faktiškai dirbo V. A. ūkyje, o formaliai – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl šios aplinkybės taip pat teismui kelia abejonių V. A. sąžiningumu, o kartu ir jo parodymų patikimumu.

Teismas atkreipia į dėmesį į tai, jog 2022 m. balandžio 20 d. rašytiniame paaiškinime V. A. nurodė aplinkybę, jog K. S. jam atliko paslaugą – nuvežė grūdus į Alytaus supirkimo punktą, už šią paslaugą jam buvo pažadėta akmenų, kuriuos pats pasikrovė ir išsivežė (b. l. 15). 2022 m. rugsėjo 6 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą V. A., šis iš viso nenurodė savo pozicijos dėl kaltės, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų jo kaltę, taip pat nenurodė ir aplinkybės dėl akmenų atidavimo mainais už nuvežimą priduoti grūdus, nenurodė jokių liudytojų, kurie galėtų patvirtinti buvus susitarimą dėl akmenų pasiėmimo ir grūdų nuvežimo priduoti. V. A. protokole nurodė tik tai, kad neaišku kur apklaustas 2022 m. kovo 24 d. K. S. (b. l. 12-13). Tuo tarpu K. S. nuo pat jo pirmos apklausos Institucijoje detaliai ir išsamiai nurodė visas jo nelegalaus darbo V. A. ūkyje aplinkybes (b. l. b. l. 20). Šie duomenys taip pat patvirtina, jog tiek V. A., tiek ir liudytojų D. ir G. R., kurie abu šiuo metu yra pareiškėjo ūkio darbuotojai, parodymai yra nepatikimi, sąmoningai klaidinantys teismą, todėl teismas jais nesivadovauja.

V. A. kaltę dėl nelegalaus darbo nusižengimo be liudytojo K. S. parodymų patvirtina taip pat ir byloje Institucijos surinkti rašytiniai duomenys, kurie pripažįstami įodymais:

Nelegalaus darbo patikrinimo 2022 m. kovo 31 d. akte nurodyta, jog 2022 m. kovo 1 d. - 2022 m. kovo 31 d. atlikto patikrinimo metu buvo patikrintas ūkininkas V. A., veiklos adresas (duomenys neskelbtini), nes 2022 m. kovo 1 d. Institucija gavo informaciją, kad pas V. A., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, galimai nelegaliai galėjo dirbti K. S.. Vykdant Institucijos Kauno skyriaus vedėjo patarėjo - vyriausiojo darbo inspektoriaus V. G. 2022 m. kovo 1 d. pavedimą, Institucijos vyriausieji darbo inspektoriai atliko inspektavimą (duomenys neskelbtini) ir tyrė pavedime keliamus klausimus kompetencijos ribose. Tikrinimo metu 2022 m. kovo 17 d. apie 10 val. 15 min. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. A. priklausančiuose garažuose buvo rastas techniką prižiūrintis D. R., Sutikrinus su VSDFV duomenimis nustatyta, kad D. R. dirba pas V. A., vykdantį individualią veiklą. 2022 m. kovo 24 d. apklaustas Alytaus II DGK komisijos pranešime minimas K. S., kuris nurodė, kad pas V. A., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, pradėjo dirbti 2021 m. rugpjūčio 15 d., bet darbo sutarties nepasirašė. K. S. nurodė, kad dirbo su V. A. priklausančiu traktoriumi ,,CASE“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir iš laukų nuo kombaino vežė grūdus į AB „Kauno grūdai“ Alytaus grūdų sandėlius, esančius Alytus, Pramonės g. 25. Taip pat K. S. nurodė, kad vėliau, 2021 m. rugsėjo 2 d., pasirašė sutartį su V. A., kad dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ir pradėjo dirbti 2021 m. rugsėjo 3 d. 2022 m. kovo 30 d. buvo raštiškai kreiptasi į AB „Kauno grūdai“, kad pateiktų dokumentus, įrodančius K. S. darbą pas V. A.. 2022 m. kovo 31 d. iš AB Kauno grūdai“ gautas atsakymas su pridėtomis žemės ūkio produkcijos priėmimo aktų kopijomis, iš kurių matyti, kad K. S. iš V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkio su jam priklausančiu traktoriumi ,,CASE“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), į Alytaus grūdų sandėlius atvežė grūdus sekančiomis dienomis: 2021 m. rugpjūčio 15 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 504259; 2021 m. rugpjūčio 19 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 506849; 2021 m. rugpjūčio 20 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 507635; 2021 m. rugpjūčio 20 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 507339; 2021 m. rugpjūčio 24 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 508665; 2021 m. rugpjūčio 26 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 509932. Nustatyta, kad K. S. nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje dirbo nelegaliai (b. l. 17-19).

2022 m. kovo 24 d. rašytiniame paaiškinime K. S. nurodė, kad, pas ūkininką V. A. pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d., ūkyje su traktoriumi dirbo žemės ūkio darbus, remontavo žemės ūkio padargus, rinko akmenis. Kartu dirbo D. R.. Baigus žemės ūkio darbus, dirbo V. A. priklausančioje ,,(duomenys neskelbtini) sodybos“ teritorijoje, kur vykdė patalpų remonto darbus, teritorijos priežiūros darbus, vežė pašarus gyvūnams, garažuose įrengė lietaus surinkimo sistemą, pjovė medžius, ruošė malkas, dirbo ir vykdė kitus darbus, kuriuos nurodydavo V. A.. Kartu darbus dirbo ir G. bei D. R.. Paaiškino, kad pas V. A. pradėjo dirbti 2021 m. rugpjūčio 15 d. ir šią pirmą dieną su traktoriumi išvežė grūdus į AB ,,Kauno grūdai“, keletą kartų klausė V. A., kada bus pasirašyta darbo sutartis, o V. A. atsakė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba ir jis susitars. Sutartis buvo pasirašyta 2021 m. rugsėjo 2 d. Kokioje įmonėje jį įdarbins, iš anksto nesakė. Už kiekvieną dirbtą dieną nuo rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. po darbo V. A. jam sumokėdavo po 40 Eur darbo užmokestį grynais pinigais, mokėjo, kol buvo pasirašyta darbo sutartis. Nurodė, kad su V. A. susitarė, kad iš V. A. laukų paims akmenis, už kuriuos K. S. sumokės V. A. 100 Eurų (b. l. 20).

2022 m. kovo 29 d. rašytiniame paaiškinime D. R. nurodė, kad ūkininko V. A. ūkyje dirba nuo 2021 m. birželio mėn., dirba su kombainu, pjovė grūdus ir traktoriumi veža grūdus į AB ,,Kauno grūdai“ sandėlius Alytuje. Nurodo, kad, K. S. ūkio garažuose matė rugpjūčio mėn. vieną kartą, ką jis dirbo, nematė ir nežino. Taip pat nurodė, jog dirbo kažkoks stambus vyras, kurio vardo nežino, ką jis dirbo, taip pat nežino (b. l. 21).

Patikrinimo 2022 m. balandžio 14 d. akte Nr. 2-VD-264 nurodyta, jog tikrintas ūkio subjektas V. A., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (duomenys neskelbtini) Patikrinimas vykdytas Valstybinėje darbo inspekcijoje 2022 vasario 23 d. gauto anoniminio pranešimo, kad pas V. A., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirba traktorininkai, pagrindu. Taip pat 2022 m. kovo 1 d. buvo gauta analogiška informacija iš Alytaus II DGK komisijos, kad pas V. A., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kodas (duomenys neskelbtini), galimai nelegaliai galėjo dirbti K. S.. Tikrinimo metu 2022 m. kovo 17 d. apie 10 valandą 15 min. (duomenys neskelbtini) V. A. priklausančiuose garažuose buvo rastas techniką prižiūrintis D. R.. Sutikrinus su VSDFV duomenimis nustatyta, kad D. R. dirba pas V. A., vykdantį individualią veiklą. 2022 m. kovo 24 d. apklaustas Alytaus II DGK komisijos pranešime minimas K. S. nurodė, kad pas V. A., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, pradėjo dirbti 2021 m. liepos 15 d., bet darbo sutarties nepasirašė. K. S. nurodė, kad dirbo su V. A. priklausančiu traktorium ,,CASE“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir iš laukų nuo kombaino vežė grūdus į AB „Kauno grūdai“ Alytaus grūdų sandėlius, esančius Alytus, Pramonės g. 25. Taip pat K. S. nurodė, kad vėliau, 2021 m. rugpjūčio 2 d., pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu V. A., kad dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir pradės dirbti 2021 m. rugpjūčio 3 d. 2022 m. kovo 30 d. buvo raštiškai kreiptasi į AB „Kauno grūdai“, kad pateiktų žemės ūkio produkcijos priėmimo aktus, pagal kuriuos buvo priimta iš V. A. ūkio grūdai. 2022 m. kovo 31 d. iš AB Kauno grūdai“ gautas atsakymas su pridėtomis žemės ūkio produkcijos priėmimo aktų kopijomis, iš kurių matyti, kad K. S. iš V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkio su jam priklausančiu traktoriumi ,,CASE“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), į Alytaus grūdų sandėlius atvežė grūdus pagal K. S. pasirašytus žemės ūkio produkcijos priėmimo aktus, kurie patvirtina, kad grūdus pristatė K. S. sekančiomis dienomis: 2021 m. rugpjūčio 15 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 504259; 2021 m. rugpjūčio 19 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 506849; 2021 m. rugpjūčio 20 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 507635; 2021 m. rugpjūčio 20 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 507339; 2021 m. rugpjūčio 24 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 508665; 2021 m. rugpjūčio 26 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 509932. Patikrinimo metu nustatyta, kad K. S. nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje dirbo nelegaliai (b. l. 27).

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius 2022 m. kovo 30 d. raštiškai kreipėsi į AB ,,Kauno grūdai“ su prašymu pateikti informaciją dėl žemės ūkio produkcijos priėmimo kvitų pateikimo, pagal kuriuos buvo priimti grūdai iš V. A. ūkio. 2022 m. kovo 31 d. AB ,,Kauno grūdai“ pateikti žemės ūkio produkcijos priėmimo aktai patvirtina, kad K. S. iš V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkio su jam priklausančiu traktoriumi ,,CASE“ valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), į Alytaus grūdų sandėlius pristatė grūdus pagal K. S. pasirašytus žemės ūkio produkcijos priėmimo aktus šiomis dienomis: 2021 m. rugpjūčio 15 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 504259; 2021 m. rugpjūčio 19 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 506849; 2021 m. rugpjūčio 20 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 507635; 2021 m. rugpjūčio 20 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 507339; 2021 m. rugpjūčio 24 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 508665; 2021 m. rugpjūčio 26 d. žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. 509932 (b. l. 23, 24, 25, 26, 27, 28 ir 29).

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užklausos rezultatų duomenimis, K. S. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. kovo 24 d. (b. l. 30).

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užklausos rezultatų duomenimis, K. S., V. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, Ūkio kodas (duomenys neskelbtini), darbuotojų, draustų valstybinio socialiniu draudimu laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., sąraše nėra (b. l. 35).

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2022 m. vasario 24 d. sprendimo matyti, kad DGK nagrinėjo darbo bylą pagal ieškovo K. S. prašymą atsakovui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neturtinės žalos priteisimo ir ieškovo prašymą tenkino iš dalies, pripažino K. S. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 1 ,,Dėl K. S. atleidimo iš darbo“; pripažino, kad darbo sutartis tarp K. S. ir UAB (duomenys neskelbtini)“ nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; priteisė K. S. naudai iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 159,32 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 4 d. iki sprendimo priėmimo dienos – 2022 m. vasario 24 d. ir po 58,36 Eur nuo 2022 m. vasario 25 d. už kiekvieną paskesnę dieną iki šio sprendimo įsiteisėjimo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus. Iš šiame DGK sprendime nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. darbo sutartį Nr. 139 K. S. pas atsakovą pradėjo dirbto (duomenys neskelbtini) pareigose nuo 2021 m. rugsėjo 3 d., darbo sutartis nutraukta 2022 m. sausio 3 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. K. S. taip pat bylos nagrinėjimo DGK metu buvo nurodęs, jog pas atsakovą nelegaliai, be darbo sutarties dirbo nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Taip pat po atleidimo iš darbo, kai jis nebuvo apie tai informuotas, jis dar dvi dienas – 2022 m. sausio 4 ir 5 d. dirbo pas atsakovo vadovą ,,(duomenys neskelbtini)“ sodyboje, Remei, už ką jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Taip pat K. S. DGK nurodė, jog jis niekada nedirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartyje nurodytose (duomenys neskelbtini) pareigose, visą laiką dirbo V. A. ūkyje, DGK dėl šios aplinkybės nurodė, jog byloje pateikti įrodymai ir paaiškinimai pilnai neįrodo aplinkybės, kad ieškovą darbo santykiai siejo ne su atsakovu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bet su V. A. arba ir su UAB (duomenys neskelbtini)“, ir su V. A., kadangi, nors ieškovas ir galėjo veikti V. A. naudai, tačiau darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, ieškovo darbo santykiai pas veiklą vykdantį V. A. VSDFV deklaruoti nebuvo. Komisija pažymėjo, jog jai nesuteikta teisė spręsti dėl nelegalaus darbo buvimo ar nebuvimo fakto, todėl šias aplinkybes perdavė tirti Institucijai (b. l. 110-120).

Taigi, teismas mano, jog yra surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad K. S. dirbo V. A. naudai nelegaliai, tai yra nesudarius su juo darbo sutarties bei nustatyta tvarka apie jo įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui vieną dieną iki darbuotojo darbo pradžios. Nustatyta, kad K. S. nelegaliai dirbo nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Tarp V. A., kaip ūkininko, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ir atliekančio darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, ir K. S. susiklostę santykiai laikytini darbo teisiniais santykiais, kadangi minėtas asmuo dirbo V. A. naudai ir veikė pagal V. A. tiesioginius nurodymus, už darbo dieną K. S. buvo mokamas 40 Eur darbo užmokestis, K. S. dirbo naudodamasis darbdavio darbo įrankiais ir priemonėmis bei medžiagomis (V. A. transportu ir technika šešis kartus vežė priduoti grūdus, jo įrankiais ir medžiagomis dirbo ūkyje įvairius darbus, važinėjo su jo traktoriumi, kultivavo žemę, šiltino pareiškėjo namus akmens vata, pastatus). Be to, net jei ir būtų buvusi nustatyta aplinkybė, jog K. S. už darbą buvo mokamas ne tik piniginis atlygis, bet ir atsilyginta leidžiant pasiimti akmenis, ji nelaikytina reikšminga nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kvalifikacijai. Tai, jog darbdavys su dirbančiu asmeniu susitaria, kad už darbą nebus mokama arba mokama ne pinigais, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų egzistavimo. Pažymėtina, jog asmuo faktiškai atlikdamas funkcijas, už kurias paprastai yra atlyginama, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant nelegaliu darbu (nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-3202/11). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: atlyginant pinigais, natūra ar kt. (nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2068/11). Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Institucija 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskyrė V. A. 3000 Eur dydžio baudą, kuri atitinka straipsnio sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų dydžio vidurkį. Institucija įvertino tai, kad V. A. nepripažino nelegalaus darbo fakto, todėl asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ją sunkinančių aplinkybių taip pat nėra. Institucija atsižvelgė į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, į tai, jog nelegalaus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, žala daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi ANK 34 straipsnio 2 dalimi, Institucija skyrė minimalios ir maksimalios baudų vidurkį atitinkančią baudą – 3 000 Eur. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teismo vertinimu V. A. pagrįstai Institucija paskyrė baudą, lygią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam baudos dydžio vidurkiui.

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, tirdama ir nagrinėdama V. A. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė bei įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nepadarė esminių proceso pažeidimų ir pagrįstai paskyrė jam administracinę nuobaudą, todėl keisti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl visų šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, o V. A. skundas netenkinamas.

Pareiškėjas ir jo atstovė, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, prašė priteisti iš Institucijos V. A. naudai jo patirtas 1 713,66 Eur proceso išlaidas, pateikė jų buvimą patvirtinančius įrodymus.

ANK 666 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Taigi asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. skundas netenkinamas, paliekamas galioti Institucijos nutarimas, kuriuo V. A. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, V. A. išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atlyginimas iš valstybės nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-678-2022, kuriuo V. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti.

Atmesti V. A. prašymą priteisti 1 713,66 Eur proceso išlaidas.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.