Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-12-03 · Civilinė byla Nr. e2FB-4438-474/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-03
Bylos Nr.
e2FB-4438-474/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valdas Alška
Pareiškėjas
A. D., K. D.
Suinteresuotas asmuo
Luminor Bank AB, uždarajai akcinei bendrovei „Transit Card International“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos skuba“
Advokatai
Dainius Motužis
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 3 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Valdas Alška,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Aurikai Lementauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai A. D., pareiškėjų K. D. ir A. D. atstovui advokato padėjėjui Dainiui Motužiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. D. ir A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Luminor Bank AB, uždarajai akcinei bendrovei „Transit Card International“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos skuba“, antstolių Brigitos Tamkevičienės, Albino Zenkevičiaus ir Z. Z. kontoroms dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai K. D. ir A. D. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydami iškelti jiems fizinių asmenų bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti S. P.. Nurodė, jog bendra jų skolinių įsipareigojimų, kurių terminai suėję, suma viršija dvidešimt penkias Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA), todėl jie yra nemokūs. Nurodė, jog nemokumą lėmė tai, kad pareiškėjui K. D. būnant individualios K. D. įmonės savininku ir pelningai teikiant krovinių pervežimo paslaugas, 2007 m. spalio 24 d. pareiškėjai su Luminor Bank, AB pasirašė kredito sutartį, kurios pagrindu jiems buvo suteiktas 57 924,00 Eur kreditas, prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeičiant pareiškėjams priklausantį namą. 2008 m. prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, pareiškėjo įmonė susidūrė su sunkumais, 2009 m. kovo 4 d. jai buvo iškelta bankroto byla. Dar įmonei tebevykdant veiklą, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, pareiškėjai uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transit Card International“ naudai pasirašė neprotestuotiną vekselį 20 273,40 Eur sumai, garantuodamas skolos apmokėjimą UAB „Klaipėdos skuba“ pareiškėjas pasirašė neprotestuotiną vekselį 9 557,46 Eur sumai. Pareiškėjo įmonei bankrutavus, buvo parduotas kreditoriui Luminor Bank, AB įkeistas turtas ir su šiuo kreditoriumi iš dalies atsiskaityta, tačiau pardavus turtą gautų lėšų nepakako visiškam atsiskaitymui, todėl liko nepadengta 48 640,73 Eur kredito. Taip pat yra likusios neišieškotos skolos išieškomos pagal neprotestuotinus vekselius. Pareiškėjai nebeturi jokio nekilnojamojo turto ar santaupų, jų gaunamos pajamos yra minimalios, todėl akivaizdu, kad pareiškėjai neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, jog būtinųjų jų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 600 Eur suma, iš kurios 400 Eur – išlaidos maistui, 25 Eur – išlaidos viešajam transportui, 70 Eur – buto nuomos ir komunaliniams mokesčiams, 35 Eur – išlaidos ryšio paslaugoms, 70 Eur – išlaidos drabužiams, avalynei, higienos reikmenims.

Plungės apylinkės teismas 2018-04-16 nutartimi atsisakė iškelti fizinių asmenų bankroto bylą pareiškėjams K. D. ir A. D..

Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-04 nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-04-16 nutartį ir perdavė bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai 2018-11-06 rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad A. D. iš individualios veiklos gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 300,00 Eur ir gaunant tokias nedideles pajamas nebelieka galimybių skirti lėšų atsiskaitymams su kreditoriais. Kadangi skoliniai įsipareigojimai yra solidarūs, tai kreditorinių įsipareigojimų vykdymui iš pareiškėjo K. D. atlyginimo kas mėnesį vidutiniškai pervedama po 200,00 Eur ir pareiškėjų šeimai mėnesiui lieka apie 500,00 Eur pajamų, kurių vos užtenka minimaliam poreikių tenkinimui. Pateikė rašytinius įrodymus, kuriais pagrindžiamos išlaidos, susijusios su pastato šildymui reikalingomis kuro įsigijimo bei kitomis komunalinėmis išlaidomis. Nurodė, kad pareiškėjo K. D. darbas susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis, pervežant krovinius po įvairias ES šalis, todėl jam yra išmokami dienpinigiai, kuriuos pareiškėjui K. D. darbdavys išmoka tik grįžus iš komandiruotės, kada yra apskaičiuojamas tikslus joje išbūtų dienų skaičius ir kokiose šalyse buvo dirbama jos metu. Dienpinigiai išgryninami mūsų šalies bankomatuose, nes tokios finansinės paslaugos užsienio šalyse brangiai kainuoja, todėl 800,00 Eur suma per du kartus buvo nuimta ir panaudota išvykus i komandiruotę. Dienpinigiai skirti ir išleidžiami pragyvenimui užsienyje, viešbučių paslaugoms ir maitinimuisi apmokėti. Tokiu būdu, kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti lėšų nelieka. Čekiai ar kiti dokumentai įrodantys jų panaudojimo pagrįstumą nebuvo nerenkami. Nurodė, kad K. D. 2018 metais vidutinis atlyginimas per mėnesį, po mokesčių sudaro apie 418,00 Eur. A. D. vidutinės pajamos, susijusios su individualia veikla, sudaro apie 300,00 Eur, taigi, bendros šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 718,00 Eur. Teismui pripažinus, jog būtiniesiems pareiškėjų poreikiams tenkinti prašoma 600,00 Eur suma yra pagrįsta, bankroto administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimų tenkinimui liktų apie 118,00 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Luminor Bank, AB su pareiškimu nesutiko. 2018-04-05 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad elgdamiesi sąžiningai ir racionaliai paskirstydami gaunamas pajamas pareiškėjai galėtų palaipsniui mažinti savo įsiskolinimą ir galutinai atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, jog ieškinyje pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog jo vidutinės pajamos 2017 metais per mėnesį sudarė tik 446,71 Eur, nes iš pateiktos pažymos matyti, kad kas mėnesį pareiškėjas taip pat gavo apie 2 200 Eur dienpinigių. Pareiškėjo gaunami dienpinigiai, atsižvelgiant į jų dydį turėtų būti laikomi pareiškėjo pajamomis, kurios gali būti panaudotos atsiskaitant su kreditoriais. Taip pat nurodė, kad pareiškėjų prašoma patvirtinti būtinųjų išlaidų suma yra per didelė, jokių įrodymų, kad pareiškėjams būtų būtina didesnė nei ½ MMA dydžio suma, pareiškėjai nepateikė. 2018-11-09 rašytiniuose paaiškinimuose suinteresuotas asmuo Luminor Bank, AB nurodė, kad pareiškėjai nepateikė visų būtinų dokumentų ir neįrodė visų sąlygų, būtinų bankroto bylai kelti, egzistavimo. Nurodė pareiškėjų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas teiginys, jog pareiškėjo vidutinis mėnesinis atlyginimas sudaro 418,00 Eur po mokesčių, akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nes visuotinai žinoma, jog krovininio transporto vairuotojų paklausa yra itin didelė, todėl neįtikėtina, jog pareiškėjas dirba vairuotoju už kiek daugiau nei minimalią mėnesinę algą. Nurodė, kad pareiškėjas, neieškodamas kito darbo, elgiasi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu ir nesiekia mažinti savo skolų. Mano, kad būtina išreikalauti iš pareiškėjų banko sąskaitų išrašus už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos. Taip pat nesutiko su pareiškėjų siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra, teismui nusprendus, iškelti pareiškėjams bankroto bylą, prašė bankroto administratoriumi paskirti Vitalijų Šerpytį. Nurodė, kad siūlomo bankroto administratoriaus numatomos administravimo išlaidos yra mažesnės nei pareiškėjų siūlomo bankroto administratoriaus ir prašė patvirtinti šio administratoriaus pasiūlytą bankroto administravimo išlaidų sąmatą.

Suinteresuoti asmenys UAB „Transit Card International“, UAB „Klaipėdos skuba“, antstoliai Brigita Tamkevičienė, Albinas Zenkevičius ir Z. Z. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Suinteresuoti asmenys UAB „Transit Card International“ ir antstolė Brigita Tamkevičienė prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant teismo posėdyje.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjų K. D. ir A. D. atstovas advokato padėjėjas Dainius Motužis pareiškimą palaikė pareiškime nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog yra visos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti iškelta bankroto byla. Paaiškino, kad pareiškėjui K. D. mokami dienpinigiai yra reikalingi pragyvenimui, maitinimuisi ir kitoms išlaidoms kelionėje ir iš jų galima sutaupyti maksimaliai apie 300 Eur. Paaiškino, kad K. D. išgryninta 800 eurų pinigų suma buvo išleista komandiruotėje. Kodėl pareiškėjas K. D. neieško geriau apmokamo darbo atstovas negalėjo paaiškinti. Pareiškėjai nemokūs tapo ne dėl nesąžiningų ar neteisėtų savo veiksmų, jų skolinių įsipareigojimų ir pajamų santykis yra neproporcingas, todėl yra pagrindas iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Prašė bankroto administratoriumi skirti S. P., dėl kreditoriaus Luminor Bank AB siūlomos Vitalijaus Šerpyčio kandidatūros paaiškino, kad kreditoriaus siūlomas kandidatas yra iš Vilniaus, o vykdant bankroto procedūrą teisingiau, ekonomiškiau ir paprasčiau, kad administratorius veiktų Klaipėdos apskrityje.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. D. paaiškino, kad pareiškime nurodyta 600 Eur suma reikalinga abiejų pareiškėjų būtinosioms išlaidoms. Į šią sumą įskaičiuoti asmeniniai poreikiai, būsto nuoma, kuria sudaro 16 Eur per mėnesį, daromi remontai, išlaidos granuliniam būsto šildymui apie 90 Eurų mėnesiui, maistui po 200 Eur kiekvienam, vaistams apie 50 Eur bei viešajam transportui. Dėl gaunamų nedidelių pajamų paaiškino, kad mažėja klientų dėl jos amžiaus ir sveikatos problemų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Atsižvelgiant į pareiškimo pateikimo datą ši suma turi viršyti 10 000 Eur.

Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės jis laikytinas mokiu. FABĮ nustato, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad K. D. skolas sudaro:

1. 2009 m. vasario 13 d. Vilniaus m 9-ojo notarų biuro notaro Dionizo Adomavičiaus išduoto vykdomojo įrašo Nr. DA-1053 pagrindu išieškoma 21 827,21 Eur skola kreditorės UAB „Transit Card International“ naudai. Likusi neišieškota skola – 18 153,59 Eur, vykdymo išlaidos – 59,14 Eur ir 6 proc. metinės palūkanos.

2. 2009 m. gegužės 14 d. Palangos m. 2-ojo notaro biuro išduoto vykdomojo įrašo Nr. JD-1064 pagrindu išieškoma 9586,81 Eur skola kreditorės UAB „Klaipėdos skuba“ naudai. Likusi neišieškota skola – 6759,78 Eur.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-15 vykdomojo rašto Nr. e2-1612-265 pagrindu Antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr.0074/18/00647 išieškotojo Luminor Bank AB naudai, išieškoma 48 640,73 skola ir 1382,62 Eur žyminis mokestis.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad A. D. skolas sudaro:

1. 2009 m. vasario 13 d. Vilniaus m 9-ojo notarų biuro notaro Dionizo Adomavičiaus išduoto vykdomojo įrašo Nr. DA-1053 pagrindu išieškoma 21 827,21 Eur skola kreditorės UAB „Transit Card International“ naudai. Likusi neišieškota skola – 17 671,16 Eur, vykdymo išlaidos – 1684,75 Eur ir 6 proc. metinės palūkanos.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-15 vykdomojo rašto Nr. e2-1612-265 pagrindu Antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr.0074/18/00647 išieškotojo Luminor Bank AB naudai, išieškoma 48 640,73 skola ir 1382,62 Eur žyminis mokestis.

Nors pagal pateiktas pažymas iš pareiškėjų išieškomos skolos UAB „Transit Card International“ likutis yra skirtingas, atsižvelgiant į tai, kad ši skola iš pareiškėjų išieškoma solidariai, teismas sprendžia, jog galutinis neišieškotas šios skolos likutis yra pažymoje dėl skolos išieškojimo iš A. D. nurodyta neišieškota skolos suma – 17 671,16 Eur. 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pagal 2007-10-24 kreditavimo sutartį Nr.K-1800-2007-224, solidariai iš abiejų atsakovų priteista 48 640,73 Eur skola kreditorės Luminor Bank, AB naudai. Taigi, solidarios pareiškėjų A. D. ir K. D. skolos, kurių terminai yra suėję, sudaro 17 671,16 Eur ir 48 640,73 Eur, iš viso 66311,89 Eur. Tuo tarpu bendra pareiškėjo K. D. skolų suma, įskaitant ir solidarią skolą, yra 73071,67 Eur.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjų skolos, tiek solidariai, tiek atskirai, viršija 25 MMA. Tačiau sprendžiant dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams, turi būti įvertinta ir tai, ar pareiškėjai neturi objektyvių galimybių šių įsipareigojimų per protingą terminą įvykdyti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kitokių turtinių teisių. Pareiškėjas K. D. turi banko sąskaitą AB SEB banke, kurioje 2018 m. sausio 31 d. likutis 288,39 Eur. Pareiškėja A. D. turi banko sąskaitą AB SEB banke, kurioje lėšų nėra. K. D. dirba vairuotoju A. Griciaus autotransporto įmonėje, vidutinis jo darbo užmokestis per mėnesį 2017 metais sudarė 446,71 Eur, vidutiniškai per mėnesį išmokamų dienpinigių suma sudarė 1361 Eur; 2018 metais vidutinis jo darbo užmokestis su dienpinigiais per mėnesį sudaro 584 Eur, vidutiniškai per mėnesį išmokamų dienpinigių suma sudaro 1209 Eur . Iš viso 2018 metais pajamos per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 1792 Eur, atskaičius mokesčius pajamos sudaro 1695 Eur. Pareiškėja A. D. pagal individualios veiklos pažymą Nr. 596706 vykdo individualią veiklą, jos metinės pajamos, neatskaičius mokesčių sudaro 4786 Eur, vidutinis mėnesio atlyginimas atskaičius mokesčius sudaro apie 300 Eur. Bendra pareiškėjų pajamų per mėnesį suma sudaro apie 1995 Eur. Pareiškėjai išlaikytinių neturi.

Iš K. D. darbo užmokesčio 2018-01-23 pažymos matyti, kad kas mėnesį iš pareiškėjo kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti vidutiniškai buvo nuskaitoma 235 Eur. Iš 2018-10-30 K. D. darbo užmokesčio pažymos matyti, kad kas mėnesį iš jo kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti vidutiniškai buvo nuskaitoma 275 Eur. Kokia A. D. pajamų suma kas mėnesį skiriama kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti teismui duomenų nepateikta. Iš pažymų apie K. D. gaunamas pajamas taip pat nustatyta, kad kas mėnesį K. D. 2017 metais vidutiniškai buvo išmokama apie 1361 Eur dienpinigių, o 2018 metais jam vidutiniškai išmokama 1209 Eur dienpinigių . Pareiškėjai nepateikė duomenų patvirtinančių K. D. išlaidas ir jam mokamų dienpinigių panaudojimą komandiruočių metu. Nors dienpinigių paskirtis yra kompensuoti padidėjusias darbuotojo išlaidas dėl išvykimo į komandiruotę, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam tikrais atvejais dienpinigiai pripažįstami asmens pajamomis ir gali būti sprendžiamas klausimas dėl dalies dienpinigių panaudojimo kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Kiekvieną kartą, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S.V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-249-313/2016). Pareiškėjas K. D. rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad gaunami dienpinigiai skirti ir išleidžiami pragyvenimui užsienyje, viešbučių paslaugioms ir maitinimuisi apmokėti. Tačiau vertinant šiuos argumentus, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų patvirtinančių išlaidų užsienyje pagrįstumą, todėl teismas negali įvertinti duomenų apie patiriamų išlaidų dydį komandiruočių metu. Be to pareiškėjo K. D. atstovas žodinio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad komandiruočių metu išleidžiama ne visa dienpinigių suma ir yra galimybė sutaupyti iš dienpinigių apie 300 Eur per mėnesį ir skirti juos kreditoriniams įsiskolinimams padengti. Nagrinėjamu atveju K. D. gaunami dienpinigiai jo mėnesio vidutinį atlyginimą viršija beveik tris kartus, duomenų, jog visi K. D. gaunami dienpinigiai yra jo būtinosios išlaidos byloje nėra, todėl teismas sprendžia, jog dalis K. D. gaunamų dienpinigių galėtų būti panaudota kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Iš 2018-01-01 – 2018-01-31 AB SEB banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad pareiškėjas K. D. per du kartos išgrynino 800 Eur sumą, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kur tos lėšos buvo panaudotos. Rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad 800 Eur suma buvo per du kartus nuimta Lietuvoje ir panaudota išvykus į komandiruotę.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme nedetalizuota, kokie „kitokie veiksmai“ (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme) gali būti pripažinti nesąžiningais. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, dėl tokių veiksmų turi būti sprendžiama remiantis Civilinio kodekso nuostatomis ir atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, taip pat atsižvelgiant į FABĮ tikslus (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (Civilinio kodekso 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (Civilinio kodekso 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (Civilinio kodekso 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (Civilinio kodekso 6.200 straipsnis) bei taikant restituciją (Civilinio kodekso 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina sprendžiant ir dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas sąžiningumo sampratą, kaip tokią, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). Pažymėtina, kad nesąžiningu asmuo laikytinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan.), tiek dėl jo neveikimo, kai nededamas pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Nurodytų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų nurodytos pajamos yra A. D. apie 300 Eur A. D. ir K. D. apie 418 Eur, iš viso 718 Eur per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjai nagrinėjamu laikotarpiu nesiėmė (ėmėsi nepakankamų) veiksmų pagerinti savo galimybes skoliniams įsipareigojimams padengti (savo pajamoms padidinti). Teismo vertinimu, pareiškėja A. D. nedėjo (neįrodė) pastangų gauti pajamų, kurios viršytų bent 1 MMA. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių ir motyvų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjų veiksmai – savo pajamų nedidinimas ir pareiškėjo K. D. gaunamų dienpinigių apie 1209 Eur per mėnesį neįtraukimas į gaunamas pajamas vertintini kaip nesąžiningi kreditorių atžvilgiu. Įvertinus pareiškėjų prisiimtų įsipareigojimų dydį ir pobūdį, galima daryti išvadą, jog pareiškėjai, prisiimdami įsipareigojimus neįvertino savo galimybių vykdyti įsipareigojimus, kas šiuo atveju leidžia teigti, jog pareiškėjas nebuvo sąžiningas. Pažymėtina, jog pareiškėjai nedėjo pakankamai pastangų susirasti gerai apmokamą darbą arba užsiimti kita veikla ir gauti pajamas, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja A. D. posėdžio metu teigė, kad yra kirpėja grožio salone ir jos gaunamos pajamos yra iš individualios veiklos. Manytina, kad pareiškėja sąmoningai nesiekė susirasti geriau apmokamo darbo, arba galimai net slėpė savo realiai gaunamas pajamas, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėja, būdama darbingo amžiaus, turėdama individualios veiklos pažymą fizinės gerovės srityje, galėjo papildomai užsiimti darbine veikla susijusia su išsilavinimu ir turėjo galimybę gauti didesnes pajamas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, gali būti pripažįstamas nesąžiningu, tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Teismas pastebi, kad būdama darbingo amžiaus ir turėdama nurodytos patirties pareiškėja galėtų dirbti tokį darbą, iš kurių gaunamos pajamos būtų bent 1 MMA dydžio.

Kaip jau buvo minėta, įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui turi būti vertinama ne tik įsipareigojimų ir turimo turto santykis, bet ir asmens finansinis pajėgumas (pagal jo gaunamas pajamas) per protingą laikotarpį įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog net jei asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-05 nutartis c. b. Nr. 2S-1628-345/2013, 2014-06-25 nutartis c. b. Nr. 2S-1492-340/2014 ir kt.). Kadangi pareiškėjai neteikė jokių duomenų apie tai, kad intensyviai ieškojo geriau apmokamo darbo, kad pareiškėja A. D. per visą tą laiką taip pat bandė atsiskaitinėti su kreditoriais ir taip mažinti savo finansinius įsipareigojimus, todėl manytina, kad toks pareiškėjų elgesys įrodo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu, kadangi pareiškėjai turi realias galimybes per tam tikrą laiką grąžinti skolas. Pareiškėjams neišnaudojus galimybių uždirbti pajamas, kurias jie pagal savo įgūdžius yra pajėgūs gauti, iš esmės nėra galimybės spręsti dėl jų mokumo būklės, kuri galėtų būti panaudojant savo darbo potencialą (LAT 2015-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-496/219/2015). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog bankroto bylos pareiškėjams iškėlimas neatitiks FABĮ paskirties, o iškėlus pareiškėjams bankroto bylą būtų iškraipyta pareiškėjo kaip skolininko ir jos kreditorių interesų pusiausvyra. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pareiškėjų pateiktus duomenis, suinteresuoto asmens atsiliepimą, skolos sumą ir įvertinus faktines aplinkybes laikytina, kad pareiškėjų veiksmai negali būti laikomi sąžiningais.

Pareiškime pareiškėjai nurodė ir pagrindė įrodymais, jog iškėlus bankroto bylą būtinųjų pareiškėjų poreikių tenkinimui jiems reikalinga 600 Eur suma. Įvertinus pareiškėjų kas mėnesį gaunamas pajamas, įskaitant ir dienpinigius, jų nurodytą būtiniesiems poreikiams reikalingą sumą, tai, kad pareiškėjai išlaikytinių neturi, duomenų apie padidintus pačių pareiškėjų poreikius byloje nėra, teismas sprendžia, jog pareiškėjai K. D. ir A. D. racionaliai paskirstydami savo gaunamas pajamas yra pajėgūs ir objektyviai turi galimybę savo pradelstas skolas kreditoriams padengti per protingą terminą iš savo gaunamų pajamų. Be to, vykdydami savo įsipareigojimus be bankroto procedūros, pareiškėjai sutaupytų lėšas bankroto administravimo procedūroms, administratoriaus atlyginimui.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog, nors pareiškėjų K. D. ir A. D. kreditoriniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, tačiau pareiškėjai neįrodė, kad yra nemokūs FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, todėl laikytina, kad pareiškėjų finansinė būklė neatitinka fizinio asmens nemokumo būsenos ir pagrindo iškelti jiems fizinių asmenų bankroto bylą nėra. Esant tokioms aplinkybėms atsisakytina pareiškėjams K. D. ir A. D. iškelti fizinių asmenų bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas).

Informacija apie atsisakymą iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbtina teismo tinklapyje (Lietuvos Respublikos FABĮ 5 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjams K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjams fizinių asmenų bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismo tinklapyje.

Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, nutarties nuorašą siųsti antstoliams, vykdantiems išieškojimą iš pareiškėjų turto, antstoliams Brigitai Tamkevičienei, Redai Vizgaudienei, Albino Zenkevičiaus ir Z. Z. kontorai, bei kredito įstaigai, kurioje yra pareiškėjų sąskaitos AB SEB bankui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Valdas Alška