- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-1492-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04499-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. N., E. N., AB „Swedbank“
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Snieguolė Procesinio sprendimo kategorijos: 26.8; 122.4
2014 m. birželio 25 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų R. N. ir E. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys E. N., R. N., AB „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas, patikslinęs reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nurodė, kad bendra jo turimų skolinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, suma sudaro 111 646,94 Lt. Paaiškino, jog pagal su buvusia sutuoktine – E. N. sudarytą susitarimą įsipareigojo iki 2012-12-29 sumokėti pastarajai 87 000 Lt, iki šiol sumokėjo 7 500 Lt; pagal R. N. 2013-06-12 išduotą paprastąjį vekselį įsipareigojo iki 2013-12-31 sumokėti 9 715 eurų (33 543,95 Lt), iki šiol yra sumokėjęs 2 000 Lt; pagal su AB „Swedbank“ 2013-06-21 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 13-042842-GV jam suteiktas 7 316,90 Lt dydžio kreditas (paskirtis pagal sutartį Nr.10-062999-KK suteikto kredito grąžinimui), kurio grąžinimo terminas 2015-12-12. Pareiškimo pateikimo dienai negrąžinta kredito suma - 5 842,94 Lt. Pradelstų įmokų suma – 602,99 Lt. Nurodė, jog prisiimti įsipareigojimai yra didesni, nei gaunamos pajamos, kurios sudaro 1 200 Lt, be gaunamo darbo užmokesčio jokių papildomų pajamų negauna; nekilnojamojo ir privalomo registruoti turto neturi. Nurodė, jog yra sudaręs santuoką su A. B. – V.; 2013-06-21 sudaryta Vedybų sutartis, kurioje numatyta, kad turtas ir piniginės lėšos yra to sutuoktinio, kurio vardu turtas įgytas, o pagal kiekvieno prievoles atsako įsipareigojimus prisiėmęs sutuoktinis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. N. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, jog 2011-06-18 priedą prie kreditorinių įsipareigojimų pakeitimo sutarties, kurio pareiškėjas įsipareigojo sumokėti (60000, 20000 Lt ir 7000 Lt) sumas, pasirašė, kad kompensuotų tuos praradimus, kuriuos ji patyrė mokėdama įnašus už pareiškėjui priklausančią turto dalį už 20 mėnesių, delspinigius bankui ir nepriemokas, susidariusias jam nevykdant piniginių įsipareigojimų. Nemokėdamas įnašų pareiškėjas buvo nusprendęs prarasti turto dalį, tuo pačiu ji būtų praradusi po santuokos nutraukimo sumokėtas įmokas. Teigė, kad pareiškėjas dirbo užsienyje, buvo pradėjęs verslą su tėvais, bet siekdamas išvengti įsipareigojimų dirba minimaliai apmokamą darbą.
Suinteresuotas asmuo R. N. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad 2013-06-12 pareiškėjui išduotas vekselis yra vienintelis, pagal vekselį negrąžinta suma 9 715 eurų. Pažymėjo, kad 2013 m. pareiškėjas papildomai pasiskolino iš banko dar virš 7 000 Lt. Anot suinteresuoto asmens, visos šios aplinkybės liudija, kad pareiškėjo aktyvus ir neatsakingas skolinimasis nulėmė jo finansinę padėtį.
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas tinkamai neįrodė, ar tikrai negali vykdyti skolinių įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; patvirtino 2 993,50 Lt sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. V. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 900 Lt lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį V. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Teismas nustatė, kad bendra pareiškėjo skolinių E. N., R. N. ir AB „Swedbank“ įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma sudaro 829 146,94 Lt (79 5000 Lt skolinis įsipareigojimas E. N.; 33543,95 Lt skolininkas įsipareigojimas R. N. ir 602,99 Lt skolinis įsipareigojimas bankui), kuri viršija 25 MMA. Nustatė, kad pareiškėjas neturi jo vardu registruoto turto, tuo tarpu jo pajamas sudaro 1 578,95 Lt (priskaičiuotas) darbo užmokestis, 2013 m. gavo 5 471,75 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (Lietuvos Respublikoje) ir 16 424,97 Lt pajamų (Nyderlanduose) ir 982,60 Lt pajamų pagal verslo liudijimą. Teismas nenustatė FABĮ 5 str. 8 d. įtvirtintų akivaizdžių ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų. Nurodė, jog už pareiškėjo turėtą ir parduotą nekilnojamąjį turtą – butą, žemės sklypą bei automobilį gautos piniginės lėšos buvo panaudotos siekiant atsiskaityti su pareiškėjo ir E. N. kreditoriumi – AB „Swedbank“, E. N.. Sprendė, kad nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl pareiškėjo neatsakingo skolinimosi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys R. N. ir E. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškimą atmesti; priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, jog buvo verčiamas E. N. ir jos artimųjų 2011-06-18 pasirašyti, kaip jis teigia, sau nepalankų sandorį. Remiantis minėta sutartimi, pareiškėjas 2011-11-24 pirkimo – pardavimo sutartimi už 1 000 Lt sumą E. N. perleido 1/3 dalį 0,15 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), o už tai E. N. pagal 2011-12-09 sutartį su AB „Swedbank“ perėmė apie 605 000 Lt dydžio skolą, kurios grąžinimo terminas pasibaigia 2045 m. Pažymi, jog pareiškėjui priklaususios nekilnojamojo turto dalies (1/3) vertė sudarė 58 223 Lt, todėl natūralu, jog pareiškėjas privalėjo nors iš dalies kompensuoti šį skirtumą;
2. Pažymi, jog prisiėmęs įsipareigojimus pagal 2012-05-08 priedą prie sutarties, pareiškėjas iš karto jo nevykdė. Tai, anot apeliantų, įrodo, kad pareiškėjas iš anksto numatė savo taktiką: jam reikėjo atsikratyti įsipareigojimų bankui, tuo tarpu derėtis dėl skolinių įsipareigojimų su fiziniu asmeniu yra žymiai paprasčiau, tuo labiau esant pradėtai bankroto procedūrai;
3. Protingas, apdairus ir atsakingas asmuo, būdamas skolingas virš 80 000 Lt ir neturėdamas lėšų atsiskaityti su pirmuoju kreditoriumi – E. N., nebūtų prisiėmęs papildomų įsipareigojimų 33 500 Lt sumai;
4. Pasiskolinęs 33 500 Lt sumą pagal 2013-06-12 vekselį, pareiškėjas 2013-06-21 sudarė vartojimo sutartį su banku, tuo padidindamas savo skolų masę dar 9 056 Lt. Nors iš šio kredito buvo padengtas prieš tai paimtas kreditas, tačiau šiais pinigais pareiškėjas nepadengė banko skolos, taip pat nepateikė duomenų, kur juos panaudojo;
5. Pareiškėjos banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog gavęs pajamų į sąskaitą, pareiškėjas stengiasi jas išnaudoti, sąskaitoje palikdamas centus. Anot apeliantų, tai leidžia teigti, jog pareiškėjas neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir ji nėra tokia kritinė, kaip nurodoma;
6. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog bandė gerinti savo finansinę padėtį, kad ieškovo būdų atidėti skolų sumokėjimą, susitarti dėl naujų mokėjimų terminų. Nors pareiškėjas teigia, jog jo sutuoktinė yra studentė, tačiau iš jo banko sąskaitų matyti, jog pastaroji pareiškėjui laikotarpiu nuo 2013-09-30 iki 2013-10-22 pervedė apie 5 000 Lt;
7. Pareiškėjo elgesys neatitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio normų. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjas nuo pat sandorių sudarymo momento nevykdė nei vienos savo prievolės, dėl kurių jis sau kelia bankroto bylą, nors lėšų turėdavo. Anot apeliantų, tai leidžia daryti išvadą, jog bankrotas buvo planuojamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu pareiškėjas prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą; prijungti prie bylos papildomus dokumentus – A. B. atliktų mokėjimų kreditorei E. N. kopijas. Nurodo šiuos atsikirtimus atskirajam skundui:
Šalies argumentai
1. Apeliantų argumentai dėl nesąžiningumo nepagrįsti. Nurodo, jog buvo išvykęs į užsienį vien tam, kad būtų bent iš dalies padengtos skolos. Byloje yra pateikti duomenys, kad E. N. yra dalimis sumokėjęs 7 500 Lt. Šios aplinkybės neneigė ir pastaroji;
2. Teikia papildomus duomenis, iš kurių matyti, kad iš dabartinės sutuoktinės sąskaitos yra atliekami periodiniai mokėjimai. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, nes pirmos instancijos teisme E. N. neneigė gavusi 7 500 Lt;
3. Aplinkybę, jog atsiskaito su R. N. pagrindžia sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad į pastarojo sūnaus J. N. sąskaitą buvo pervesta 11 655 Lt, kaip nurodė pats kreditorius R. N.. Neigdami akivaizdžias aplinkybes, patys kreditoriai yra galimai nesąžiningi;
4. Teigia, jog po santuokos nutraukimo, E. N. atiteko 480 935 Lt vertės jo turto. Tam, kad atsiskaitytų su savo ir E. N. kreditoriumi – banku, 2011-12-01 sudarė asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią butas buvo parduotas už 50 000 Lt ir visa suma skirta įsiskolinimui bankui padengti;
5. Siekdamas išvengti E. N. grasinimų priverstiniu išieškojimu, yra dalimis sumokėjęs pastarajai 7 500 Lt, toliau mokėti reikalaujamas sumas neturi galimybės, tuo labiau, kad pagrindas prievolei susiformuoti buvo išimtinai E. N. ir jos artimųjų spaudimas, o jos realus pagrindas skolos mokėjimui neegzistavo;
6. Teigia, jog jokių pinigų, pasirašęs 2013-06-12 vekselį negavo. Šis vekselis buvo pasirašytas vien tam, kad nebūtų pradėtas išieškojimas pagal ankstesnį vekselį, tuo tarpu jokių įrodymų, kad R. N. vekselyje nurodytą dieną perdavė vekselyje nurodytą sumą pinigų, nėra. Teigia, jog iš R. N. panašią į vekselyje nurodytą sumą yra gavęs anksčiau – jo ir E. N. santuokos metu – 2007-11-26, kuri buvo skirta jų namui įsirengti. Nutraukiant santuoką, R. N. ėmė reikalauti atitinkamos sumos, todėl 2010 m. ir buvo išrašytas pirmasis vekselis. Vėlesni vekseliai, anot pareiškėjo, buvo išrašomi siekiant išvengti išieškojimo pagal ankstesnį vekselį;
7. Teigia, jog nevengė vykdyti prisiimtų įsipareigojimų R. N.: į J. N. sąskaitą buvo pervesta net 11 655 Lt, tačiau sumokėtos sumos buvo vienašališkai priskirtos palūkanoms ir kiekvieną kartą perrašomo vekselio suma kisdavo tik labai nežymiai. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2013-06-12 mokėjimo pavedimais yra sumokėjęs R. N. 2 000 Lt;
8. 2013-06-30 į jo atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta 918 eurų suma – sumokėta gyventojų pajamų mokesčio dalis dirbant Olandijoje. Minėtus pinigus gavęs, nurodo pervedęs sutuoktinei A. B., kad ji pervestų E. N.. Teigia, jog patys apeliantai yra nesąžiningi, nutylėdami aplinkybes, kad iš pareiškėjo gautų pajamų su jais buvo atsiskaitoma;
9. Lėšų pragyvenimui teikia artimieji, kurių pagalba buvo sumokėta ir pradinė įmoka už nuomojamą butą (1 000 Lt), todėl apeliantų hipotezės apie jo gerą finansinę padėtį yra nepagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus – mokėjimų nurodymus, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2012-09-15 iki 2013-10-17 atliko mokėjimus apeliantės E. N. naudai (t.2, b.l.21-28). Minėti įrodymai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo argumentais dėl skolinių įsipareigojimų minėtai kreditorei dydžio. Kadangi klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo nagrinėjant pirmos instancijos teisme apeliantė E. N. neginčijo pareiškėjo įsiskolinimo sumos, tuo tarpu kartu su atskiruoju skundu pateikė argumentus dėl pareiškėjo skolinės prievolės visiško nevykdymo, sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl minėti įrodymai priimami ir prijungiami prie bylos.
Šioje byloje kilo ginčas dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą tenkinimo teisinių prielaidų.
FABĮ 1 str. 1 d. numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 str. 1 d. numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą iškelti jam bankroto bylą grindė tuo, jog negali įvykdyti kreditoriams turimų įsipareigojimų, kurių bendra suma – 111 646,94 Lt. Lt. Nurodė, kad jo pajamas sudaro gaunamas 1 200 Lt atlyginimas, neturi jokio registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute su sutuoktine, su kuria sudaryta Vedybų sutartis. Teigė, jog šiuo metu gaunamas atlyginimas nesikeis, tuo tarpu iš gaunamų 1 200 Lt darbinių pajamų neturi galimybės toliau vykdyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų. Pirmos instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkino. Konstatavo pareiškėjo nemokumą bei FABĮ 5 str. 8 d. numatytų sąlygų nebuvimą. Nesutikimą su tokia pirmos instancijos teismo pozicija apeliantai iš esmės grindžia argumentais, kad pareiškėjas neįrodė, jog negali vykdyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų, yra nesąžiningas.
Bankroto byla fiziniam asmeniui iškeliama nustačius, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Nors pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjo įsiskolinimai sudaro 829 146,94 Lt sumą, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmos instancijos teismo nustatytų pareiškėjo įsiskolinimų atskiriems kreditoriams (E. N. - 79 500 Lt; R. N. - 33 543,95 Lt; AB „Swedbank” - 602,99 Lt), minėta 829 146,94 Lt suma laikytina rašymo apsirikimu, kadangi bendra aukščiau nurodytų pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams suma – 113 646, 94 Lt. Iš į bylą pateiktų pareiškėjo mokėjimo nurodymų, banko sąskaitos išrašo matyti, jog vykdant prievoles kreditorei E. N. pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-05-15 iki 2013-10-17 iš viso pastarajai pervedė 7 500 Lt, mokėjimų paskirtyje nurodydamas, jog pinigai skirti kreditorinių įsipareigojimų mažinimui (t.1, b.l.155-156, t.2, b.l.21-28). Tuo tarpu dėl skolos R. N. sumos pažymėtina, jog pareiškėjas pirmos instancijos teisme teigė, jog pagal 2013-06-12 išduotą paprastąjį vekselį yra sumokėjęs 2 000 Lt, šią sumą pervesdamas kreditoriaus sūnui – J. N. į banko sąskaitą, todėl nurodė, kad pagal minėtą vekselį skolos suma R. N. sudaro 31 543, 95 Lt. Nors į bylą pateikti pareiškėjo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013-06-25 iki 2013-10-31 (t.1, b.l.162-169) pareiškėjas pervedė J. N. 2 000 Lt, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nepatvirtina, jog ši pinigų suma buvo skirta pareiškėjo įsipareigojimams pagal 2013-06-12 vekselį, išduotą R. N., vykdyti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog negrąžinta pareiškėjo pagal minėtą vekselį sumą R. N. sudaro 33 543, 95 Lt, tuo tarpu bendra pareiškėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų kreditoriams suma - 113 646, 94 Lt. Pareiškėjas pareiškime taip pat nurodė gaunąs 1 200 Lt darbo užmokesčio, jokių kitų pajamų ir turto neturi, finansiškai padeda artimieji. Atsižvelgiant į turimų piniginių įsipareigojimų mastą, kuris viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį, bei trukmę, t.y. jog šių piniginių prievolių mokėjimo terminai yra suėję, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti pareiškėjo nemokumą. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui turi būti vertinama ne tik įsipareigojimų ir turimo turto santykis, bet ir asmens finansinis pajėgumas (pagal jo gaunamas pajamas) per protingą laikotarpį įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog net jei asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013). Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog jo gaunamas darbo užmokestis siekia 1 200 Lt grynųjų pajamų, kurios neturėtų didėti, taip pat nenumato gauti papildomų pajamų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pagrindo išvadai, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra kritinė ir jis negalėtų įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų per protingą terminą, nėra. Pažymėtina, jog FABĮ nepateikia kriterijų, kuriais būtų galima remtis vertinant fizinio asmens galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus, todėl tai turi būti nustatoma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo (gimęs (duomenys neskelbtini)), gyvenantis ir dirbantis Vilniuje; iš 2013-12-11 su (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties matyti, jog pareiškėjas priimtas dirbti vadybininko asistento pareigose, be sutartyje sulygto 1 578, 95 Lt darbo užmokesčio taip pat nurodyta, jog darbuotojui kiekvieną mėnesį gali būti mokami priedai, premijos, priemokos ir kt. (t.1, b.l.25-26). Tuo tarpu duomenų, jog tokių priedų prie atlyginimo nėra iš darbdavio gavęs pareiškėjas į bylą nepateikė. Iš SODROS pažymos apie asmens įdarbinimus laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-03-31 matyti, jog pareiškėjas buvo įsigijęs verslo liudijimą ir tokiu būdu gavo papildomų pajamų (t.1, b.l.61, 27). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas yra dirbęs užsienyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neturi galimybės per protingą terminą įvykdyti skolinių įsipareigojimų 113 646, 94 Lt sumai. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nurodo, jog jo būtiniesiems poreikiams per mėnesį tenkinti reikalinga suma – 1 390 Lt, t.y. didesnė nei jo nurodytos gaunamos pajamos per mėnesį, taigi apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo argumentus dėl šiuo metu gaunamų mažų pajamų vertina kritiškai - nurodymas, jog jo pajamas sudaro tik iš darbo santykių (duomenys neskelbtini) gaunamos pajamos, t.y. 1 200 Lt, verčia abejoti apie gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų realumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų atskirojo skundo argumentu, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė gerinti savo finansinę padėtį, kai tuo tarpu atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, turimą darbinę patirtį, pareiškėjo galimybės gerinti savo finansinę padėtį yra realios. Pažymėtina ir tai, jog du iš trijų pareiškėjo skolininkų yra asmeniniais ryšiais su juo susiję asmenys, t.y. buvusi sutuoktinė E. N. ir jos tėvas – R. N.. Įsipareigojimai šiems kreditoriams sudaro didžiąją pareiškėjo skolinių įsipareigojimų dalį (113 043, 95 Lt) ir šių skolinių įsipareigojimų mokėjimų terminai yra suėję, tačiau byloje nėra duomenų, kad bent vienas iš minėtų kreditorių būtų pradėjęs priverstinius skolų išieškojimo procesus pareiškėjo atžvilgiu, taigi neatmestina galimybė pastarajam tartis su minėtais kreditoriais dėl skolų mokėjimų terminų pratęsimo, išdėstymo. Tuo labiau, kad minėti kreditoriai siekia, kad pareiškėjas būtų mokus ir toliau vykdytų prisiimtus skolinius įsipareigojimus.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo atskirajam skundui argumentų dėl pareiškėjo sutarties su E. N. ir vekselio su R. N. susidarymo aplinkybių. Byloje nustatyta pareiškėjo įsipareigojimų suma, ji pagrįsta minėtais dokumentais, tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, aplinkybės, ar jis realiai gavo vekselyje nurodytą sumą, kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytos sutartys su buvusia sutuoktine, reikšmės neturi.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjo finansinius duomenis apie mokumą ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, keltina bankroto byla. Įvertinus, kad apeliacinės instancijos teisme negalima išspręsti bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimo, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (FABĮ 5 str. 1 d., 11 str.; CPK 338 str., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos V. V. iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.