Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl tarnybinio patikrinimo išvados dalies panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje R. G., pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasis jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti reikalavimą. Pareiškėjas patvirtino, kad jis 2019 m. balandžio mėnesį praėjo šaudybos, fizinės privartos ir profesinės taktikos patikrinimus už 2018 metus. R. G. paaiškino, kad 2018 metais nustatytu laiku šaudybos, fizinės privartos ir profesinės taktikos patikrinimuose nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių, o vėliau jam Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka nebuvo suformuota užduočių praeiti šiuos patikrinimus. Nurodė, kad jis du kartus dėl patikrinimų atlikimo kreipėsi į LPM PĮV vyriausiąjį specialistą A. Š., kuris pasakė, jog informuos apie patikrinimų atlikimo laiką. Pareiškėjas teigė, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas neobjektyviai, kadangi nebuvo patikrintos jo tarnybiniame patikrinime nurodytos aplinkybės.

Panevėžio AVPK atstovai į 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdį neatvyko, atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad R. G. tarnybinio patikrinimo metu ir surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą vykdė Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas (b. l. 129-130).

Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. K. 2019 m. sausio 31 d. tarnybinio pranešimo Nr. 50-PR2-1288 duomenimis, atliekant LPM PĮV 2-ojo skyriaus vyriausiojo specialisto A. Š. 2019 m. sausio 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 144-PR2-49 nurodytų duomenų patikrinimą, buvo nustatyta, kad 2018 metais R. G. nedalyvavo šaudymo, fizinės prievartos ir profesinės taktikos pratybose be pateisinamos priežasties, nepateikė Panevėžio AVPK pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo bei atitikties papildomiems reikalavimams, susijusiems su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti pareigas vertinimo komisijai (toliau – Vertinimo komisija) prašymų suderinti papildomų tikrinimų laiką ir vietą, todėl buvo pasiūlyta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl R. G. veiksmų (b. l. 65-68, 69-71).

Tarnybinį patikrinimą dėl R. G. veiksmų atlikti buvo pavesta Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajai tyrėjai Ž. K. (b. l. 68).

Pranešimas Nr. 50-PR1-12 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ R. G. buvo parengtas 2019 m. vasario 13 d., pareiškėjas su juo susipažino 2019 m. vasario 15 d. (b. l. 90-91).

R. G. 2019 m. vasario 19 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-2027 „Dėl dalyvavimo įskaitų laikyme“ ir jį atsakovui pateikė 2019 m. vasario 20 d. (b. l 92-93,98).

Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. K. parengtą Tarnybinio patikrinimo išvadą 2019 m. kovo 27 d. patvirtino Panevėžio AVPK viršininkas E. L. (b. l. 131-145, 146).

Tarnybinio patikrinimo išvados dalyje „Dėl R. G. veiksmų“, apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu gautą informaciją, buvo konstatuota, kad R. G., būdamas susipažinęs su Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo pareigybės parašyme nustatytu specialiuoju reikalavimu atitikti antrąjį fizinio pasirengimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais, lygį, bei teisės aktais, reglamentuojančiais policijos pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo ir papildomų reikalavimų tikrinimo tvarką, negalėdamas dėl pateisinamų priežasčių dalyvauti šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų tikrinime, privalėjo per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo kreiptis į Vertinimo komisiją arba į LPM PĮV 2-ojo skyriaus darbuotojus ir suderinti tikrinimo laiką ir vietą, kad jo tiesioginis vadovas galėtų sudaryti sąlygas dalyvauti tikrinime su kita grupe, tačiau to nepadarė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta išvada, kad R. G. aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertintini kaip nusikalstamas pasitikėjimas, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų, Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimus, Policijos darbuotojų etikos kodeksas 5 punkte įtvirtintą atsakomybės principą; nuspręsta R. G. neskirti tarnybinės nuobaudos, jį įspėti griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų (5 punktas) bei įpareigoti R. G. iki 2019 m. balandžio 30 d. išsilaikyti atitikties papildomiems reikalavimams kontrolinius normatyvus (8 punktas).

Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl tarnybinio patikrinimo išvados dalies, kuria policijos pareigūnui už Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų ir Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimų pažeidimą, Policijos darbuotojų etikos kodeksas 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo nesilaikymą buvo nuspręsta neskirti tarnybinės nuobaudos, o pareigūnas įspėtas griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 7 dalį, tarnybinis nusižengimas suprantamas kaip Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Pagal Statute įtvirtintas nuostatas, nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, ši procedūra ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Teisminėje praktikoje suformuluotas nuoseklus aiškinimas, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas, kaip viena iš svarbiausių nuobaudų skyrimo procedūros sudėtinių dalių, nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimas vertinamas kaip plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (tikrintojas) privalo surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant pažeistą įstatymo straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011).

Ginčo laikotarpiu tarnybinių patikrinimų atlikimą, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimą ir kitus klausimus reglamentavo Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau - Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija). Nurodytas Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas negalioja nuo 2019 m. vasario 13 d.

Teismas sprendžia, kad byloje nagrinėjant kilusį ginčą dėl Tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo, būtina nustatyti, ar šioje išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog R. G. padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, bei tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinio patikrinimo atlikimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

R. G. skunde ir teismo posėdyje teigė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas šališkai, kadangi jį atliko ir Tarnybinio patikrinimo išvadą surašė Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Ž. K., kurios sutuoktinis A. K. dirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, Ž. K., žinodama apie sutuoktinio darbovietę bei tai, kad gali būti tiriami ir jos sutuoktinio veiksmai, prieš tyrimą ir tyrimo metu apie tai raštu neinformavo savo tiesioginio vadovo, taip sukeldama viešų ir privačių interesų konfliktą.

Ginčui nagrinėti taikomo Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 2 punkte įtvirtintos nuostatos įpareigoja tarnybinį patikrinimą atliekantį pareigūną galimai padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas ištirti ne tik išsamiai, bet ir nešališkai. Šio aprašo 20 punkte nurodyta, kad tikrintojui draudžiama atlikti tarnybinį patikrinimą, jei tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą; tikrintojas apie galimą interesų konfliktą privalo nedelsdamas raštu informuoti savo tiesioginį vadovą arba pavedusį atlikti tarnybinį patikrinimą pareigūną ir nusišalinti nuo tolesnio tarnybinio patikrinimo, tačiau toks pareigūnas (vadovas) gali nepriimti nusišalinimo ir įpareigoti tikrintoją toliau tęsti tarnybinį patikrinimą.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Interesų derinimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Šio įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, jog interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai šiame straipsnyje apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Teismas vertina, kad šiose teisės normose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus, t. y. asmuo turi nusišalinti tada, kai jam tampa žinoma, kad sprendžiamas klausimas jam kelia interesų konfliktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Interesų derinimo įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, kad asmuo nesiėmė šiame įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).

Sprendžiama, kad pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nenurodė konkrečių faktų, kurie leistų pagrįstai įtarti, jog tarnybinį patikrinimą atlikusi Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja Ž. K. galėjo turėti suinteresuotumą R. G. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes ištirti šališkai. Teismo vertinimu, pati savaime aplinkybė, kad Ž. K. sutuoktinis A. K. dirba (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo svarstyti apie galimą interesų konfliktą. Tarnybinio patikrinimo išvados medžiaga leidžia teigti, jog tarnybinio patikrinimo metu Ž. K. sutuoktinio tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo tikrinamas, duomenų, kad pareiškėjo tikrinimus atliko Ž. K. sutuoktinis, nebuvo pateikta.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 22 punkte, reglamentuojančiame tikrinamo pareigūno teises, teisė nušalinti tarnybinį patikrinimą atliekantį pareigūną nebuvo numatyta. Teismas vertina, kad tikrinamas pareigūnas, turėdamas pagrįstų abejonių dėl tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno nešališkumo, turėjo galimybę pasinaudoti šio aprašo 22.4 punkte numatyta teise ir teikti motyvuotą ir objektyviais duomenimis pagrįstą skundą dėl to, kad tikrintojas apie galimą interesų konfliktą raštu neinformavo savo tiesioginio vadovo arba pavedusio atlikti tarnybinį patikrinimą pareigūno ir nusišalino nuo tolesnio tarnybinio patikrinimo.

Tarnybinio patikrinimo išvados medžiagoje duomenų apie R. G. teiktą skundą dėl tarnybinį patikrinimą atlikusios Ž. K. nenusišalinimo nuo tolesnio pareiškėjo tarnybinio patikrinimo, neinformavimo apie galimą interesų konfliktą nenustatyta. Pareiškėjas apie galimai įvykdytą tarnybinį nusižengimą tiriančios Ž. K. šališkumą duomenų nenurodė ir savo tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-2027 (b. l. 92-93). Duomenų apie R. G. teiktą skundą dėl tarnybinį patikrinimą atlikusios Ž. K. šališkumo nebuvo pateikta ir bylos nagrinėjimo metu.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad R. G. teiginiai dėl tarnybinį patikrinimą atlikusios Ž. K. šališkumo ir dėl to neobjektyviai atlikto pareiškėjo tarnybinio patikrinimo vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.

Pareiškėjo vykdomos Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašyme nurodyta, kad valstybės tarnautojas, einantis minėtas pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: antrąjį fizinio pasirengimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais, lygį (5.7.punktas); Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvade, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1v-380/v-618 (toliau – ir Sveikatos būklės reikalavimų sąvadas), nustatytus reikalavimus (II skiltis) (5.8 punktas) (b. l. 126-128).

Vadovaujantis Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1V-72 (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 24 d.) (toliau – ir Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas), 116 ir 117 punktais, pareigūnų, taip pat pareigūnų, esančių Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, atitiktis bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinama vieną kartą per kalendorinius metus šio aprašo 120 punkte nurodytuose tvarkaraščiuose ar planuose nustatytu laiku (116 punktas); pareigūnų, taip pat pareigūnų, esančių Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatai galioja vienerius kalendorinius metus, laiką skaičiuojant nuo jų tikrinimo dienos, arba iki kito vidaus reikalų įstaigoje vykdomo atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo organizavimo (117 punktas).

Byloje pateiktos Tarnybinio patikrinimo išvados dokumentų duomenimis, Lietuvos policijos mokyklos viršininkas 2018 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 50-TA-349 „Dėl Panevėžio AVPK pareigūnų fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo bei šaudymo pratybų organizavimo ir tvarkaraščių pakeitimų patvirtinimo“ patvirtino Panevėžio AVPK pareigūnų 2018 m. lapkričio mėnesio ir gruodžio mėnesio fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo bei šaudymo pratybų tvarkaraščiai (b. l. 94-99). Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 50-V-254 „Dėl 2018 m. rugsėjo mėnesio Panevėžio AVPK fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo, bendrojo fizinio pasirengimo ir šaudymo įskaitų tvarkaraščio patvirtinimo“ buvo patvirtintas 2018 m. rugsėjo mėnesio Panevėžio AVPK pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų tvarkaraštis, kuris buvo pridėtas prie minėto įsakymo (b. l. 104-106). Pareiškėjas su šiuo įsakymu susipažino 2018 m. rugpjūčio 7 d., 17 val. 29 min. (b. l. 107-108). Panevėžio AVPK viršininko 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 50-V-322 „Dėl 2018 m. lapkričio mėnesio Panevėžio AVPK fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo, bendrojo fizinio pasirengimo ir šaudymo įskaitų tvarkaraščio patvirtinimo“ buvo patvirtintas 2018 m. lapkričio mėnesio Panevėžio AVPK pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų tvarkaraštis, kuris buvo pridėtas prie minėto įsakymo (b. l. 109-111). Su šiuo įsakymu ir jo priedu R. G. susipažino 2018 m. spalio 24 d., 08 val. 12 min. (b. l. 112-114). Panevėžio AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 50-V-359 „Dėl 2018 m. gruodžio mėnesio Panevėžio AVPK fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo, bendrojo fizinio pasirengimo ir šaudymo įskaitų tvarkaraščio patvirtinimo“ buvo patvirtintas 2018 m. gruodžio mėnesio Panevėžio AVPK pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų tvarkaraštis, kuris buvo pridėtas prie minėto įsakymo (b. l. 115-117). Su šiuo įsakymu ir jo priedu pareiškėjas R. G. susipažino 2018 m. lapkričio 27 d., 13 val. 59 min. (b. l. 118-123).

Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas 2019 m. vasario 13 d. parengtame pranešime Nr. 50-PR1-12 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ suformulavo kaltinimą, kad, remiantis turimais duomenimis, R. G. įtariamas be pateisinamos priežasties nedalyvavęs 2018 m. atitikties papildomiems reikalavimams (šaudybos, fizinės prievartos, profesinės taktikos) tikrinime, ir šią veiką kvalifikavo kaip Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų ir Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimų pažeidimą, Policijos darbuotojų etikos kodeksas 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo nesilaikymą (b. l. 89).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų, Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimus, Policijos darbuotojų etikos kodeksas 5 punkte įtvirtintą atsakomybės principą R. G. pažeidė aplaidžiais veiksmais (neveikimu), pasireiškusiais tuo, kad, negalėdamas dėl pateisinamų priežasčių dalyvauti šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų tikrinime, jis privalėjo per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo kreiptis į Vertinimo komisiją arba LPM PĮV 2-ojo skyriaus darbuotojus ir suderinti tikrinimo laiką ir vietą, kad jo tiesioginis vadovas galėtų sudaryti sąlygas dalyvauti tikrinime su kita grupe, tačiau to nepadarė (b. l. 140). Teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. spalio 29 d., Panevėžio AVPK atstovė I. G. patvirtino, kad Tarnybinio patikrinimo išvados 10 lape, apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą informaciją, buvo galutinai apibrėžta R. G. padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tai lemia, kad teisminio ginčo nagrinėjimo metu apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant tik atlikto tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą ir surašytą išvadą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1614/2013, 2015 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-2270/2014, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-288-261/2019 ir kt.).

Išanalizavus bylos rašytinių dokumentų duomenis, teismo posėdyje pareiškėjo ir atsakovo atstovių pateiktus paaiškinimus ir juos įvertinus, daroma išvada, kad bylos proceso dalyviai nekėlė ginčo dėl aplinkybės, jog R. G. 2018 metais nedalyvavo nustatytuose šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų patikrinimuose. Teismo posėdyje R. G. patvirtino, kad aukščiau išvardintus patikrinimus jis atliko 2019 m. balandžio mėnesį, o atsakovas šios aplinkybės neneigė.

Atsižvelgus į Tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluotą kaltinimą, sprendžiama, kad Panevėžio AVPK vertino, jog R. G. šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų tikrinime negalėjo dalyvauti dėl pateisinamų priežasčių, tačiau jis per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo privalėjo suderinti tikrinimo laiką bei vietą ir turėjo pasirinkimą, kad tuo reikalu gali kreiptis arba į Vertinimo komisiją, arba į LPM PĮV 2-ojo skyriaus darbuotojus, tačiau to nepadarė.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju būtina patikrinti ir nustatyti, ar tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas Tarnybinio patikrinimo išvados medžiagoje pateikė pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog R. G., turėdamas pareigą suderinti tikrinimo laiką bei vietą ir tai atlikti galėdamas pasirinktu būdu, nesikreipė nei į Vertinimo komisiją, nei į LPM PĮV 2-ojo skyriaus darbuotojus.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 21.1-21.8 punkte nurodytos tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiškinimą, kad tarnybinį patikrinimą atliekančiam asmeniui (tikrintojui) yra suteikiama diskrecijos teisė, nepažeidžiant esminių patikrinimui keliamų tikslų bei reikalavimų, pačiam pasirinkti konkrečius tikrinimo veiksmus (žr., pvz., 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438 -1446/2011). Minėta, jog Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad šio teisės akto yra sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo ir tarnybinių nusižengimų prevencijos.

Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas, nors ir turėdamas diskrecijos teisę apsispręsti, kokius konkrečius tyrimo veiksmus atliks, įskaitant ir tai, kokius su tikrinama veika susijusius asmenis (pareigūnus) apklaus, kokią kitą reikiamą informaciją gaus, privalėjo nepažeisti Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 2 punkte įtvirtinto reikalavimo ir R. G. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes ištirti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai.

Tarnybinio patikrinimo išvados medžiagos duomenys patvirtina, kad R. G. į Vertinimo komisiją prašymu suderinti papildomų tikrinimų laiką bei vietą nesikreipė (b. l.76-80). Tačiau tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-2027, 2019 m. vasario 19 d. parengtame į Pranešimą Nr. 50-PR1-12 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, R. G. pateikė paaiškinimus kad jis dėl šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų tikrinimų kreipėsi į LPM PĮV 2-ojo skyriaus vyriausiąjį specialistą A. Š. ir kad šis pareigūnas jam nurodė, jog apie patikrinimų laiką jam bus pranešta (b. l. 92). Analogiškus paaiškinimus R. G. pateikė ir teismo posėdyje. Be to, pareiškėjas patikslino, kad, vadovaudamasis Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo 15 punktu, jis į LPM PĮV 2-ojo skyriaus vyriausiąjį specialistą A. Š. dėl tikrinimų laiko kreipėsi du kartus. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje teigė, kad pateiktame paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo jo nurodyta aplinkybė apie kreipimąsi į LPM PĮV 2-ojo skyriaus vyriausiąjį specialistą A. Š. nebuvo tikrinama ir nepaneigta.

Įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvados medžiagoje surinktus duomenis, nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas į LPM PĮV 2-ojo skyriaus vyriausiąjį specialistą A. Š. prašymu pateikti paaiškinimus apie pareiškėjo Tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-2027 nurodytą aplinkybę nesikreipė. Išanalizavus LPM PĮV 2-ojo skyriaus vyriausiojo specialisto A. Š. 2019 m. sausio 19 d. pateiktą tarnybinį pranešimą Nr. 144-PR2-49, daroma išvada, kad jame apie R. G. kreipimąsi dėl šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų tikrinimų atlikimo duomenų nėra pateikta (b. l. 69).

Teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta duomenų, galinčių neginčijamai patvirtinti aplinkybę, jog R. G., turėdamas pareigą suderinti tikrinimo laiką bei vietą ir tai atlikti galėdamas vienu iš pasirinktų būdų, nesikreipė į LPM PĮV 2-ojo skyriaus darbuotoją A. Š., bei tuo pačiu galinčių paneigti pareiškėjo tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-2027 nurodytą aplinkybę, kad jis dėl tikrinimo laiko bei vietos kreipėsi į LPM PĮV 2-ojo skyriaus darbuotoją A. Š..

Teismo posėdyje LPM PĮV 2-ojo skyriaus vyriausiasis specialistas A. Š. buvo apklaustas kaip liudytojas. A. Š. nurodė, kad jis neprisimena, ar R. G. su juo kalbėjo dėl šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų tikrinimų. Liudytojas paaiškino, kas šios aplinkybės negali atsiminti dėl to, kad dėl šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų tikrinimų derinimų tenka kalbėti su daugeliu Panevėžio AVPK pareigūnų, o R. G. iš jų niekuo neišsiskyrė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2019 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Pagal šį aiškinimą, įrodinėjimo našta, pirmiausia, apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas); ši pareiga, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, negatyviojo įrodinėjimo naštos aspekto atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Teismas sprendžia, kad tarnybinių ginčų bylose atsakovai, t. y. viešojo administravimo institucijos, turi pareigą pateikti pakankamai objektyvių bei patikimų įrodymų, kurie pagrįstų valstybės tarnautojo kaltę padarius tarnybinį nusižengimą.

Vadovaujantis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertinus byloje patikrintus Tarnybinio patikrinimo išvados medžiagoje surinktus duomenis ir atsižvelgus į teismo posėdyje liudytojo A. Š. duotus parodymus, daroma išvada, kad jie nepatvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluoto teiginio, jog R. G. nesikreipė į LPM PĮV 2-ojo skyriaus darbuotojus dėl tikrinimo laiko ir vietos suderinimo, bei nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl tikrinimo laiko ir vietos suderinimo kreipėsi į LPM PĮV 2-ojo skyriaus vyriausiąjį specialistą A. Š..

Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes, sprendžiama, kad Panevėžio AVPK 2019 m. kovo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-16 „Dėl Panevėžio AVPK pareigūnų A. V., Ž. P., M. R., R. G., J. B. ir L. K. veiksmų“ 5 punktas nepagrįstas faktiniais duomenimis, todėl naikinamas.

Pagal ABTĮ 86-87 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, teismas yra įpareigotas tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tuo pačiu yra pateikęs išaiškinimą, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20). Vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis ir atsižvelgęs į jų aiškinimą, teismas kitus pareiškėjo skundo argumentus ir motyvus vertina kaip perteklinius ir sprendime dėl kiekvieno iš jų nepasisakys.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-16 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų A. V., Ž. P., M. R., R. G., J. B. ir L. K. veiksmų“ 5 punktą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.