Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-858-281-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-02-23
Bylos Nr.: A-858-281-12
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00290-2010-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas: J. K.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Trečiasis asmuo: M. Z.

Kategorijos

15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A858-281/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00290-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.; 15.2.3.1; 15.2.3.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui J. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. Z.) dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4-7), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD), 909,77 litų turtinei ir 3 000 litų neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus RAAD Alytaus rajono agentūros (toliau – ir Agentūros) vyresn. specialistas M. Z. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2009 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjui paskyrė 300 litų baudą. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi minėtą nutarimą panaikino ir grąžino bylą institucijai nagrinėti iš naujo. Tokiu būdu buvo sudaryta galimybė išspręsti ginčą taikiu susitarimu, t. y. nutraukti pareiškėjo nepagrįstą ir neteisėtą persekiojimą. 2009 m. rugpjūčio 20 d. vyresn. specialistas M. Z. nutarimu vėl pareiškėjui skyrė 300 litų baudą už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikino nutarimą ir bylą nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą paliko nepakeistą. Pažymėjo, jog tokiu būdu pareiškėjas buvo nepagrįstai apkaltintas nepadarytu pažeidimu ir neteisėtai nubaustas, patyrė turtinę ir neturtinę žalą bei sveikatos sutrikimus. Pareiškėjas patikslintu skundu prašė priteisti 909,77 litų turtinės žalos, kurią sudaro: išlaidos dėl skundo surašymo ir padavimo, kelionės išlaidos, dienpinigiai, dokumentų kopijavimo, pašto išlaidos. Paaiškino, jog trečiojo suinteresuoto asmens neteisėti veiksmai pareiškėjui sukėlė stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, komplikavo bendravimą su artimais žmonėmis ir kaimynais, pakenkė pareiškėjo reputacijai, pablogėjo sveikata, dėl ko jis turėjo kreiptis į gydymo įstaigas ir gydytis ambulatoriškai, todėl prašė priteisti neturtinę 3 000 litų žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, atsiliepimu į skundą (b. l. 32) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsakovas pabrėžė, kad valstybės atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nesant nors vienai iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Pažymėjo, jog pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą. Pareigūnas tinkamai reagavo į gautą skundą, nustatė pažeidimą ir skyrė nuobaudą, todėl negalima teigti, jog pareigūno veiksmai buvo neteisėti. Bylos duomenys neįrodo pareiškėjo teiginių, kad pareigūnas su juo elgėsi netinkamai, nepavyzdingai. Kadangi nenustatyti pareigūno neteisėti veiksmai, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį yra negalima. Nurodė, jog išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, išskyrus neteisėtą administracinio arešto paskyrimą, nenumatytas.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Z. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. M. Z. pažymėjo, jog jis, gavęs skundą, kad pareiškėjas išgenėjo medžius, nuvyko į įvykio vietą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio pagrindu buvo priimtas nutarimas ir paskirta nuobauda. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko, pareiškėjui žala nepadaryta (b. l. 40).

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu (b. l. 84-87) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio 15 d. Alytaus RAAD Alytaus regiono agentūros nutarimu pareiškėjui skirta administracinė nuobauda (300 litų bauda) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2009 m. sausio 9 d. savavališkai, neturėdamas savininko leidimo medžiams genėti, nugenėjo sidabrinių eglių šakas iki 2 metrų aukščio, gerokai pažeidė jų gyvybines funkcijas ir pažeidė Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių nuo juos sunaikinimo atlyginimo tvarkos 14 punkto reikalavimus. Kadangi institucija priėmusi nutarimą išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą neapibrėžto kaltinimo ribose, Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-258-414/2009) nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta institucijai nagrinėti iš naujo. 2009 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus RAAD Alytaus regiono agentūros nutarimu pareiškėjui skirta 300 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, padarymą. 2010 m. sausio 25 d. Kauno apygardos administracinis teismas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-111-554/2010) nutarimu panaikino 2009 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus RAAD Alytaus rajono agentūros nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant J. K. veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi praleistas nuobaudos skyrimo terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartyje konstatavo, jog „apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. K. negalima atsakomybėn traukti. Sutinkamai su teisės aktų ir ATPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakomybę užtraukia ir saugotinų medžių, augančių privačiose teritorijose genėjimas“. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs tai, kad nuo pažeidimo yra praėję daugiau nei dveji metai bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl administracinės atsakomybės senaties instituto taikymo, konstatavo, jog bylos grąžinimas institucijai negalimas, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas. Teismas darė išvadą, kad tokioje situacijoje pareiškėjas pagrįstai buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo, todėl CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu pripažintina, kad Alytaus RAAD Alytaus rajono agentūros pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, nepažeidė įstatymų reikalavimų, neatliko veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia atlikti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas turtine žala nurodo išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas, dalyvavimą Kauno apygardos administracinio teismo posėdžiuose, dienpinigius, pašto išlaidas. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis, nurodo, kad turtinės žalos dydį sudaro išlaidos dėl skundo surašymo ir padavimo (nors administracinėje byloje pateikti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. (1.7)-S-2263-09 ir 2011 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. (1.7)-SLK-8-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiškėjas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų ir apmokama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų), išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidos bei kitos išlaidos, kurios sudaro 909,77 litų. Pažymėjo, kad išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimo klausimas yra reglamentuotas ATPK. Šio kodekso 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinio teisės pažeidimo byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Atstovavimo ir kelionės išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kuriam buvo skirta administracinė nuobauda, ATPK nenumatytas. Bendrosios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, klausimus, šiuo atveju taip pat negali būti taikomos, kadangi pagal ABTĮ 123 straipsnio 3 dalį administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos vadovaujantis ATPK normomis. ABTĮ nustatyta proceso išlaidų atlyginimo tvarka pagal savo specifiką taikytina tik ginčo administracinėse bylose, todėl ši pareiškėjo skundo dalis yra nepagrįsta.

Pažymėjo, jog pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad pareigūnų neteisėti veiksmai jam sukėlė stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, komplikavo bendravimą, pakenkė jo reputacijai, pablogėjo jo sveikata, dėl ko jis turėjo kreiptis į gydymo įstaigas ir gydytis ambulatoriškai. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Teisinį pagrindą neturtinei žalai, atsiradusiai viešojo administravimo srityje, atlyginti sudaro Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnis. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepatenka į viešojo administravimo sritį, tačiau ši išvada neduoda pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) išplaukia, jog įstatymais negalima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, sprendė, jog valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, kad įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turėtų būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas nurodė, jog 2009 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus RAAD Alytaus rajono agentūros nutarimas, kuriuo pareiškėjui J. K. buvo paskirta administracinė nuobauda ir dėl kurio neteisėtumo bei nepagrįstumo pareiškėjas kildina jam atsiradusią ir neturtinę žalą, buvo priimtas ATPK nustatyta tvarka kvalifikuojant jo veiksmus kaip administracinį teisės pažeidimą. Nors pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda teismo nutarimu ir buvo panaikinta, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, tačiau tai nepatvirtina policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto, nes veiksmai, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, nekonstatuoti. Visa tai įvertinęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.

III.

Pareiškėjas J. K. apeliaciniu skundu (b. l. 89-90) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad Alytaus RAAD Alytaus rajono agentūros pareigūnas M. Z. negalėjo vykdyti teisinių procesinių veiksmų J. K. atžvilgiu, nes tiriamasis įvykis nepriklausė Agentūros jurisdikcijai. Pabrėžia, jog pareigūnas negalėjo patvirtinti fakto, kad pareiškėjas vykdė pažeidimą, nes jis pagal Z. B. valdos dokumentus galėjo tariamo pažeidimo vietoje nustatyti genėtų medžių statusą, jų teisinės priežiūros pobūdį ir įsitikinti, ar gali priimti sprendimą Agentūros vardu. Nurodo, jog teismuose pareiškėjo tariamo pažeidimo padarymo tyrimas parodė, kad liudytojai neturi bendros nuomonės, kas atliko medžių genėjimą, bet rėmėsi vienas kito prasimanymais. Nei vienas liudytojas nepatvirtino asmeniškai matęs pareiškėją atliekant jam inkriminuojamą pažeidimą. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2009 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (3.19)K26-2821 patvirtino, kad minimi medžiai nėra saugotini. Aplinkos ministerijos specialistai, tirdami pareiškėjo skundą, nustatė, kad M. Z. veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nepagrįsti (2009 m. kovo 10 d. raštas Nr. (3-3)-D8-2110), todėl M. Z. jau įvykio vietos apžiūroje pagal Zitos B. K. namų valdos nuosavybės dokumentus galėjo nustatyti savo kompetencijos ribas ir negalėjo imtis teisinių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas pabrėžia, jog jis neginčija to fakto, kad M. Z. reagavo į skundą, bet mano, kad jis turėjo laikytis įstatymų reikalavimų. Pareigūno neteisėtas ir neteisingas pareigos atlikimas pažeidė pareiškėjo teises ir jis patyrė žalą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nuomone, M. Z. savo elgesiu padarė įstatymų, ATPK pažeidimus. Nurodo, jog įstatymų pažeidimai atsiskleidė tuo, kad pareigūnas M. Z. tirdamas įvykį savęs neidentifikavo esant valstybės pareigūnu, nevilkėjo uniformos, buvo atvežtas B. K. organizuotu transportu, neparodė tarnybinio pažymėjimo. Tai jis patvirtino 2009 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, pareiškėjo teisę į bešališką pareigūno dalyvavimą tiriant įvykį, dalyvauti išaiškinant įvykio aplinkybes. Pabrėžia, jog sidabrinės eglės nėra saugotinos ir jos auga privačioje namų valdoje, jos nepatenka į Agentūros jurisdikciją, tokiu būdu pareigūnas M. Z. pažeidė ATPK 7 straipsnio 3 dalį. Be to, pareigūnas pažeidė ATPK 280 straipsnio l, 2, 4 punktus, nes jis neįvertino tariamai įvykdyto administracinio teisės pažeidimo teisinio statuso, savo kompetencijos ribų, surašė klaidinančius protokolą ir nutarimą, neišreikalavo iš savivaldybės duomenų, ar minėti medžiai turi saugotinų medžių statusą. Pabrėžia, jog tokiais pareigūno veiksmais buvo pažeista ATPK 284 straipsnio l dalis. Nurodo, jog teismas, vadovaudamasis tik neapibrėžto kaltinimo pagrindu, kaip pažeidžiančiu pareiškėjo teisę į gynybą, nevertindamas kitų bylos faktų, 2009 m. balandžio 30 d. priėmė nutarimą grąžinti bylą protokolus surašančiai institucijai. 2009 m. rugpjūčio 20 d. pareigūnas M. Z. vėl skyrė J. K. 300 litų baudą už tariamai jo padarytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi bylą nutraukė, nesant J. K. veiksmuose įvykio sudėties. Lietuvos vyriausias administracinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatenkino jo skundo dėl žalos atlyginimo, nes visos sąlygos nurodytos CK 6.271 straipsnyje yra nustatytos: pareigūnas nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjui skyrė 300 litų baudą bei atliko neteisėtus procesinius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjas dėl pareigūno neteisėto veikimo, neteisingų įstatymų ir teisinių normų taikymo, bei dėl ATPK straipsnių pažeidimų, atliekant teisinius procesus, patyrė žalą. Pabrėžia, jog žala atsirado dėl valstybės pareigūno nepagrįsto ir neteisėto veikimo. Pareiškėjas kilusią žalą pagrindė dokumentais. Nurodo, jog M. Z. pareiškėjui neteisėtai skyrė baudą ir nepagrįstai atliko persekiojimą taikydamas neadekvačias inkriminuojamam pažeidimui priemones – priverstinį atvesdinimą, nors pareigūnui buvo pranešta raštiškai, kad yra sutrikusi pareiškėjo sveikata ir jis gydosi. Per kaimynus policija įteikdavo pareiškėjui šaukimus su nuoroda apie priverstinį pristatymą į policijos nuovadą, taip nepagrįstai buvo pakirstas kaimynų pasitikėjimas pareiškėju, krito jo reputacija namo gyventojų tarpe. Be to, dėl pareigūno neteisėto veikimo pareiškėjas turėjo ginti savo pažeistas teises teisme, medžiagos ruošimas teismui užėmė daug laiko. Pabrėžia, jog dėl nurodytų aplinkybių nutrūko pareiškėjo ryšiai su kaimynais, buvusiais bendradarbiais, pablogėjo santykiai su artimais žmonėmis, jis pasijuto izoliuotas, vienišas, nesuprastas. Dėl to jis patyrė gilius emocinius išgyvenimus, išgyveno depresinę būklę, jį užvaldė apatija, nepasitikėjimas savimi bei sutriko sveikata.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 94-95) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog, vertinant bylos įrodymus, Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. II-111-554/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį, faktas, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, yra pripažintas. Pareigūnas tinkamai reagavo į gautą skundą bei nustatė pažeidimą. Aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo pareigūno veiksmų neteisėtumo, nes pripažinta, jog pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, nepažeidė įstatymų reikalavimų – neatliko veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia. Nesant neteisėtų pareigūnų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį yra negalima. Pabrėžia, jog išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimo klausimas yra reglamentuotas ATPK. Šio kodekso 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinio teisės pažeidimo byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Atstovavimo ir kelionės išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kuriam buvo skirta administracinė nuobauda, ATPK nenumatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N575-5779/2008, Nr. N525-2272/2009, Nr. N575-3736-2010).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kyla dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu jis patyrė dėl neteisėtų Alytaus RAAD Alytaus rajono agentūros pareigūnų veiksmų, atlyginimo.

Iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas jo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš tos faktinės aplinkybės, kad jo atžvilgiu buvo nepagrįstai surašyti 2009 m. sausio 15 d. ir 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimai administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriais pareiškėjui skirta 300 litų bauda.

Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės konstatavo, kad byloje nenustatyta viena iš būtinų civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų – neteisėtas valdžios institucijų veikimas ar neveikimas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn, o aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Vis dėlto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. LR CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“.

Taigi pagal faktines bylos aplinkybes privalo būti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Kiek tai susiję su byloje aptariamos administracinės nuobaudos – 300 Lt baudos paskyrimu pareiškėjui, iš bylos medžiagos (b.l. 9-12, 53-54) matyti, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 25 d. nutarimu panaikino 2009 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus RAAD Alytaus rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus M. Z. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AR-217, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas 300 lt bauda, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant pareiškėjo veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. vasario 11 d. nutartimi pirmiau minėtą Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Įvertinusi nurodytų Kauno apygardos administracinio teismo nutarimo ir LVAT nutarties turinį teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėjas buvo pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn, o aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

Šiuo aspektu visų pažymėtina, kad iš 2010 m. vasario 11 d. LVAT nutarties turinio matyti, jog nors teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu ATPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimu (t. y. teiginiu, kad ATPK 78 straipsnio 1 dalis apskritai negali būti taikoma saugojamų medžių, augančių privačiose teritorijoje, genėjimui), ji konstatavo, kad būtent nagrinėtoje ATP byloje pareiškėjui formuluojant kaltinimą protokole nebuvo nurodyta, kuo remiantis nuspręsta, jog išgenėti medžiai priskirtini saugotiniems, iš protokolo turinio neįmanoma nustatyti konkrečių kaltinimo ribų.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog LVAT kolegija 2010 m. vasario 11 d. nutartis pagrįsta ne tik administracinės atsakomybės senaties instituto taikymu, bet ir tuo, kad iš surašyto ATP protokolo (ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje) nebuvo įmanoma suvokti, už kokią teisei priešingą veiką atsakomybėn buvo patrauktas pareiškėjas, t. y. aiškiai nebuvo identifikuoti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Atsižvelgdama į tai, taip pat į nekaltumo prezumpciją, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas aptariamoje ATP byloje buvo pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn, taip pat atsakovo atstovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog minėtuose procesiniuose sprendimuose teismai pripažino, kad pareiškėjas padarė administracinės teisės pažeidimą.

Kiek tai susiję su valdžios institucijų neteisėtais veiksmais kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlyga, LR CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo, be kita ko, išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Be to, ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje, be kita ko, turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Kaip minėta 2010 m. vasario 11 d. LVAT nutartyje konstatuota, kad formuluojant kaltinimą pareiškėjui nebuvo nurodyta, kuo remiantis nuspręsta, jog išgenėti medžiai priskirti saugojamiems. Kitaip tariant teisėjų kolegija padarė išvadą, kad priimant nutarimą nebuvo aptarta (įrodyta) objektyvioji nusižengimo sudėties pusė – neteisėti asmens veiksmai, nes neįrodžius, kad medžiai priskirtini saugotiniems, nebuvo pagrindo teigti, kad pareiškėjas atliko ATPK 78 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje aptariamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, neteisėtų veiksmų), buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip jo patirtą turtinę žalą nurodo išlaidas, kurias jis patyrė dėl bylinėjimosi pirmiau nurodytoje ATP byloje, konkrečiai, skundo surašymo ir padavimo, bylos nagrinėjimo, transporto išlaidas ir kitas išlaidas (b.l. 6, 18-28).

Nors atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, o šio kodekso 279 straipsnyje nenumatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir skirta nuobauda, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą remdamasis LR CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jo turėtos išlaidos yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais LR CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010).

LR CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Byloje aptariamiu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimti pirmiau nurodyti nepagrįsti nutarimai administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė juos skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo nurodytų patirtų nuostolių.

Kiek tai susiję su turtinės žalos dydžiu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skundu prašė priteisti 909,77 lt turtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija nurodo, jog, atsižvelgus į protingumo, teisingumo pricipus, byloje esančius duomenis, pareiškėjui yra priteistina 361,01 litų turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 147 litų, patirtų vykstant į Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. II-258-414/2009 2009 m. kovo 30 d. ir 2009 m. balandžio 20 d. teismo posėdžius (b. l. 18), administracinės bylos Nr. II-111-554/2010 2009 m. lapkričio 18 d. ir 2010 m. sausio 13 d. teismo posėdžius (b. l. 26-27), 21,5 litai išleisti kopijavimo paslaugoms, susijusioms su skundų surašymu ir padavimu (b. l. 19-20, 24, 26), 58,31 litai pašto išlaidų (b. l. 18-19, 23, 25), 134,2 litai kelionių vykstant į teisines konsultacijas išlaidos (b. l. 18-28). Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat prašo priteisti dienpinigius už kiekvieną proceso dieną pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog dienpinigiai priteistini tik tada, kai dalyvavimas byloje yra susijęs su atitinkamo asmens išvykimu iš gyvenamosios vietovės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-202/2007). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gyvena Vilniuje (b. l. 4-7), o administracinės bylos Nr. II-258-414/2009 2009 m. kovo 30 d. ir 2009 m. balandžio 20 d. teismo posėdžiai ir administracinės bylos Nr. II-111-554/2010 2009 m. lapkričio 18 d. ir 2010 m. sausio 13 d. teismo posėdžiai vyko Kaune, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjui priteistini 52 (13 litų x 4) litai dienpinigių. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitų patirtų išlaidų pareiškėjas neįrodė, todėl jos nėra priteistinos. Taigi bendra pareiškėjui priteistina turtinė žala yra 413,01 litų.

Kiek tai susiję su neturtine žala, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir LVAT praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, neturtinę žalą patyrusio pareiškėjo statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A14 – 653/07; 2008 m. balandžio 16 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A444 – 619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Pareiškėjas kaip neturtinę žalą byloje vertinamu atveju nurodo valstybės pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų sukeltą stresą, patirtus dvasinius išgyvenimus, komplikuotą bendravimą su artimais asmenimis, sutrikusią sveikatą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylinėjimosi ATP byloje trukmę – 2 metus (nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2011 m. vasario 11 d.) ir pareiškėjui šios bylos nagrinėjimu sukeltus nepatogumus (stresas, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimas, nulemtas poreikio ginti savo pažeistas teises) sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalą. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 500 litų neturtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas skunde, be kita ko, pateikė prašymą priteisti 5 procentų metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (žr., pvz., 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑298/2007). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su reikalavimu priteisti turtinę žalą į teismą kreipėsi 2010 m. balandžio d., o teisme byla iškelta 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi (b. l. 3). Todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, jam priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 913,01 Lt dydžio žalą nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti J. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 413,01 Lt (keturis šimtus trylika litų ir vieną centą) turtinės žalos ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos. Priteisti pareiškėjui J. K. penkių procentų metines palūkanas nuo 913,01 Lt litų, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2010 m. balandžio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisRičardas Piličiauskas