- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 1-310-1048/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04883-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Kaltinamasis
- K. M.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, anksčiau teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2015-11-30 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, skirta 90 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
Kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. rugsėjo 17 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), R. V. priklausančiame bute, išgertuvių metu kilus konfliktui sudavė vieną smūgį ranka į veidą nukentėjusiajai A. S. ir taip padarė nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis K. M. savo kaltę jam inkriminuojamu nusikaltimu pripažino visiškai ir patvirtino, kad tai buvo 2017-09-17, apie 14.00 val., jis paskambino buvusiam klasiokui S. G., kuris kartu gyvena su R. V., atsiklausė, ar gali atsinešti pas jį alaus ir atėjo į R. V. butą adresu (duomenys neskelbtini). Atėjus jie gėrė alų, vėliau atėjo A. S., ji paprašė alaus, jis sutiko. A. S. vis kalbėjo, kad jai turi paskambinti K. T., tai kalbėjo gal puse valandos. Kaltinamasis pats paskambino K. ir sužinojo, kad jis nenori kalbėti su A. Kadangi A. apie puse valandos kalbėjo, kad jai turi paskambinti K. T., kaltinamasis vieną kartą ranka trenkė jai į veidą. Jis pripažino, kad nebuvo priežasties trenkti nukentėjusiajai, kad nukentėjusioji jam nieko blogo nedarė. Kaltinamasis pripažino, kad buvo išgėręs alaus ir tai turėjo įtakos jo poelgiui.
Be kaltinamojo K. M. prisipažinimo, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė nesunkaus sveikatos sutrikdymu įrodoma nukentėjusiosios A. S. (15-16, 25-26, 28-29), liudytojo R. Z. (b.l. 47), liudytojos R. V. (b.l. 49), liudytojo S. G. (b.l. 51-52) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu; A. S. protokolu-pareiškimu, iš kurio matyti A. S. išdėstytos įvykio aplinkybės (b.l. 15-170); įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra butas adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-23). Be to, VTPM Šiaulių skyriaus 2018-02-13 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: 1. A. S. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Kairės alkūnės sužalojimas nėra susijęs su užduotyje nurodytu įvykiu. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. 4 Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 5. A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. (b.l.43).
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis K. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamasis ir jo gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).
Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina visuma kitų aukščiau išvardintų įrodymų. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), R. V. priklausančiame bute, išgertuvių metu kilus konfliktui sudavė vieną smūgį ranka į veidą nukentėjusiajai A. S. ir taip padarė nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke.
Teismo medicinos specialistų išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai A. S. padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Abejoti teismo medicinos specialistų pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo K. M. tyčinių smurtinių veiksmų (vieno smūgio ranka į veidą), kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, todėl yra pagrindas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pagal BK 59 straipsnio1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tai padarė tik teismo posėdžio metu, be to, dėl savo smurtinio elgesio prieš nukentėjusiąją vis dėlto labiau kaltino pastarosios elgesį, nevertino kritiškai savo elgesio, kaltinamasis nukentėjusios atsiprašė tik baigiamųjų kalbų metu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje K. M. tyčinę veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis K. M. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, tačiau skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę K. M. netikslinga (b.l. 84, 91).Teismas pažymi, kad kaltinamasis iš viso teistas yra šešis kartus, 1999-05-10 nuteistas už vagystę, jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, tačiau vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaryta nauja nusikalstama veika – tyčinis nužudymas, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metai laisvės atėmimo, 2006-12-06 lygtinai paleistas neatlikus 2 metų 11 mėnesių. 2011-08-02 nuteistas už žiaurų elgesį su gyvūnais, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2013-05-22 nuteistas už nežymų sveikatos sutrikdymą, jam skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, tačiau bausmės vykdymo laikotarpiu – 2013-08-31 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, 2013-12-20 nuteisiamas už šią nusikalstamą veiką, paskiriama 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2015-11-30 nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, bausmė atlikta. Be to, po šios nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, t.y. 2017-12-16 pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Be to, kaltinamasis 2013-2017 metais trylika kartų baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, alkoholio vartojimą ar girto pasirodymą viešoje vietoje, smulkius svetimo turto pagrobimus, dviračio vairavimą esant neblaiviam, neteisėtai įgytas cigaretes ir kt. Šios aplinkybės rodo K. M. antivisuomenines nuostatas bei atsainų požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, išvadų dėl savo elgesio nedaro. Šioje nagrinėjamoje byloje padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau padaryta veika yra smurtinė, tyčinė, ji padaryta prieš žymiai silpnesnę už jį ir nepajėgiančią apsiginti moterį. Kaltinamasis yra nuteistas už penkis smurtinius nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo abejingumą žmogaus orumui, sveikatai ir net gyvybei ir leidžia teigti, kad nagrinėjamas nusikaltimas nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Sistemingas tiek administracinio, tiek baudžiamojo įstatymo pažeidinėjimas rodo kaltinamojo socialinį pavojingumą. Kaip matyti, už padarytas smurtines nusikalstamas veikas kaltinamajam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kurias atlikęs vėl pakartotinai darė tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, o skyrus laisvės apribojimo bausmę, jos vykdymo laikotarpiu padarė naują smurtinį tyčinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas, už paskutines nusikalstamas veikas jam paskirta arešto bausmė. Netrukus po atliktos arešto bausmės vėl padarytas šioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas. Šios aplinkybės rodo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas neturėjo efektyvaus poveikio, K. M. nepadarė teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio, adekvačiai nevertino jo pavojingumo ir toliau rinkosi draudžiamą ir pavojingą elgesį.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas neturės tinkamo teigiamo poveikio K. M. elgesiui ir nesulaikys jo nuo nusikalstamų veiksmų, todėl už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant artimą vidurkiui ir skiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.
Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis K. M. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Prokuroras prašė taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo bausmės atėjimą. Sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, kaip ir individualizuojant bausmę, atsižvelgiama į visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. įvertinama: ar atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip jau teismas aukščiau nurodė, kaltinamasis sistemingai daro smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei administracinius pažeidimus, šią nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, be to, po šios nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, t.y. 2017-12-16 pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Akivaizdu, kad anksčiau skirtomis griežtomis bausmėmis jų tikslai pasiekti nebuvo. Įvertinus šias aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai padaryti, kad K. M. ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Teismas sprendžia, kad tik atlikus K. M. skirtą laisvės atėmimo bausmę, bus įgyvendinti ne tik jos prevenciniai, bet ir nubaudimo tikslai.
2018-01-10 nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas įsiteisėjus šiam nuosprendžiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu K. M. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo K. M. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
2018-01-10 nutarimu kaltinamajam K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą bausmę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.