- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- eA-77-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00886-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- K. K. L., E. L.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, VĮ Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- V. R., V. S. T., M. R., H. R.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė, Gabriela Sendė
- Kategorijos
- 19.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. K. L. ir E. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K. L. ir E. L. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – V. R., V. S. T., M. R., H. R.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai K. K. L. ir E. L. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras, atsakovas,) 2021 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. S-4499 (14.1) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. CSPR-7 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą ištaisyti kadastro duomenis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), paskirtį gyvenamoji (vieno buto pastatai) pakeičiant į paskirtį gyvenamoji (trijų ar daugiau butų pastatai).
1. Pareiškėjai nurodė, kad:
1.1. Pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys yra 0,0679 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio bendro naudingo 360,55 kv. m ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.
1.2. Pareiškėja K. K. L. 2021 sausio 5 d. kreipėsi su prašymu į valstybės įmonės Registrų centro Kauno skyrių (toliau – ir kadastro tvarkytojas) dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Namo paskirties ištaisymo iš gyvenamoji (vieno buto pastatai) į gyvenamoji (trijų ar daugiau butų pastatai). Valstybės įmonės Registrų centras Sprendimu atsisakė ištaisyti kadastro duomenyse nurodytą Namo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.
1.3. Kadastro tvarkytojo Sprendimą pareiškėja apskundė Komisijai, kuri, išnagrinėjusi skundą, sprendime nurodė, kad Namo kadastro duomenys nuo 2007 m. sausio 15 d. į Nekilnojamojo turto kadastrą yra įrašyti pagal 2006 m. lapkričio 9 d. parengtą Namo kadastro duomenų bylą ir iki 2012 m. sprendimo priėmimo Namo paskirtis buvo nurodyta gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai), tačiau 2012 m. rugpjūčio 30 d. gavus V. R. 2012 m. rugpjūčio 29 d. prašymą (be jokių papildomų dokumentų) dėl klaidingos Namo paskirties ištaisymo į gyvenamoji (vieno buto pastatai), kadastro tvarkytojas priėmė išankstine tvarka nenuginčytą 2012 m. sprendimą, kuriuo ištaisė Namo paskirtį iš gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) į gyvenamoji (vieno buto pastatai). Pareiškėja, nepateikusi jokių naujų dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti keičiama Namo paskirtis (archyvinių 1937 m., 1987 m. sudarytų dokumentų pagrindu duomenys Nekilnojamojo turto registre negalėtų būti keičiami, nes Namo faktinė padėtis yra pasikeitusi ir tai patvirtina 2006 m. lapkričio 9 d. Namo kadastro duomenų bylos duomenys), siekia, kad kadastro tvarkytojas, vertindamas tuos pačius dokumentus, kurių pagrindų duomenys yra įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, panaikintų ar pakeistų savo priimtą 2012 m. sprendimą dėl Namo paskirties ištaisymo.
1.4. Archyvinėje kadastrinėje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad registruota Namo naudojimo paskirtis – vienbutis – neatitinka dokumentų, kurių pagrindu turi būti įrašyti gyvenamojo namo naudojimo paskirties duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 15 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 33 straipsniu, duomenys Nekilnojamojo turto registre ir kadastre gali būti ištaisyti, kai jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Pareiškėja rėmėsi 1937 m. lapkričio 10 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad Name yra du butai: vienas trijų, kitas keturių kambarių, 1987 m. techninės apskaitos duomenimis, kuriuose nurodyti du butai ir 9 kambariai: vienas butas 5 kambarių, o kitas 4 kambarių,1987 m. gruodžio 16 d. pastatų vidaus plotų eksplikacija, kuri patvirtina, kad atliekant inventorizaciją rasti du butai su konkrečiomis butams priklausančiomis patalpomis, dokumentais, patvirtinančiais gyvenamojo namo rekonstrukciją (1989-2006 m.) ir trečiojo buto įrengimą, be kita ko, 2011 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame taip pat nurodyta Namo paskirtis – trijų butų.
1.5. Atsakovas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 punktu dėl gyvenamųjų pastatų skirstymo pagal jų paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 3 priedas taip pat nurodo, kad gyvenamosios paskirties pastatai, kurių paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai), yra pastatai, skirti gyventi vienai šeimai (1.1 p.), gyvenamoji (dviejų butų pastatai) – pastatai, skirti gyventi dviem šeimoms (dvibučiai) (1.2 p.), gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) – pastatai, skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau (1.3 p.). Buto sąvoka reglamentuota statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Šio STR 4.13 punktas nurodo, kad butas – gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų, atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Šių teisės normų pagrindu darytina išvada, kad naudojimo paskirtį lemia ne savininkų skaičius, o patalpų, esančių gyvenamajame name, kurios atitinka buto sąvoką, skaičius.
1.6. Registro tvarkytojas yra atsakingas už tai, jog į registrą nebūtų įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs ar klaidingi duomenys, todėl paaiškėjus, kad yra klaidingi duomenys turi pareigą klaidingus duomenis ištaisyti.
1.7. Komisija savo atsisakymą naikinti kadastro tvarkytojo Sprendimą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, priimtomis bylose, kurių faktinės aplinkybės yra skirtingos, ginčui neaktualios.
Atsiliepimas
2. Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
3. Atsakovas nurodė, kad Namo kadastro duomenys nuo 2007 m. sausio 15 d. į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti pagal 2006 m. lapkričio 9 d. parengtą Namo kadastro duomenų bylą ir iki 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo priėmimo Namo paskirtis buvo nurodyta gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai), tačiau 2012 m. rugpjūčio 30 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui gavus namo bendraturčio V. R. prašymą, atsižvelgus į tai, kad visas Namas visuomet bendraturčių buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, jame atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektų nėra, 2012 m. rugsėjo 6 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo Namo paskirtis gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) ištaisyta į paskirtį gyvenamoji (vieno buto pastatai). Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjams nepateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui dokumentų, jog 2012 m. sprendimas yra nuginčytas, taip pat nepateikus dokumentų, patvirtinančių Namo paskirties pakeitimą teisės aktų nustatyta tvarka (pagrindas – Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalys) Namo paskirtis negali būti nei taisoma, nei keičiama, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šioje byloje ginčijamus sprendimus. Archyvinių 1937 m., 1987 m. sudarytų dokumentų pagrindu duomenys Nekilnojamojo turto registre negalėtų būti keičiami, nes Namo faktinė padėtis (kadastro duomenys) yra pasikeitusi.
4. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog kadastro duomenų taisymas ir keitimas yra skirtingos procedūros, kurių nagrinėjimas reglamentuojamas skirtingomis teisės normomis. Duomenys Nekilnojamojo turto registre ir kadastre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, vadovavosi Registro įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl klaidų taisymo Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
5. Tretieji suinteresuoti asmenys V. R. ir H. R. atsiliepime į skundą nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre 2012 m. sprendimu buvo ištaisyta Namo paskirtis gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) į paskirtį gyvenamoji (vieno buto pastatai), atsižvelgiant į tai, kad jame niekada nebuvo suformuotų ir įregistruotų butų, kaip atskirų Nekilnojamojo turto kadastro objektų, nuosavybės teisės buvo įregistruotos į gyvenamojo namo dalis, Namas valdomas bendrosios nuosavybės teise visų bendraturčių. Situacija nepasikeitė ir pastačius antrą aukštą, tik Namo dalys bendraturčiams buvo perskaičiuotos ir sudaryta nauja viso Namo kadastrinių matavimų byla.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjų K. K. L. ir E. L. skundą.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
7.1. Namas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. namo 13/100 dalių priklauso V. S. T., 13/100 dalių – M. R., 18/100 dalių – K. K. L. ir E. L., 10/100 dalių – V. R., 34/100 dalys – H. R., 12/100 dalių – pareiškėjai K. K. L..
7.2. Sprendimas buvo priimtas pareiškėjos 2021 m. sausio 5 d. prašymo pagrindu, kuriuo ji kreipėsi į Registrų centrą, prašydama ištaisyti klaidą ir atkurti iki 2012 m. sprendimo buvusią Namo paskirtį gyvenamoji (trijų butų), pareiškėjos teigimu, atitinkančią esamą situaciją ir Namo naudojimo būdą.
7.3. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, atsisakymą iš esmės motyvuodamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre Namo paskirtis buvo ištaisyta bendraturčio V. R. prašymu Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo priimtu 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, kuris nenuginčytas, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas savo priimto sprendimo pakeisti negali. Name nebuvo suformuotų ir registre įregistruotų butų, kaip atskirų Nekilnojamojo turto kadastro objektų, nuosavybės teisės įregistruotos į Namo dalis. Atsakovo Sprendimą pareiškėja skundė Komisijai, kuri skundo netenkino.
7.4. Byloje esančiais Namo archyviniais duomenimis (2005 m. rugpjūčio 3 d. Registrų centro Kauno filialo pažymėjimas) nustatyta, jog Namas buvo įregistruotas kaip valdomas nuosavybės teise bendraturčių tam tikromis dalimis, jo paskirtis nurodyta gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Nekilnojamojo turto kadastro duomenys apie Namo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, kuri nurodyta kaip gyvenamoji (trijų ar daugiau butų pastatai), į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti nuo 2007 m. sausio 15 d. pagal 2006 m. lapkričio 9 d. parengtą Namo kadastro duomenų bylą (2011 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų matyti, jog nuo 2007 m. sausio 15 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu dėl pastato rekonstravimo buvo užfiksuotas padidėjęs jo plotas.
7.5. Byloje nustatyta, jog Registrų centro Kauno filiale 2012 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas vieno iš namo bendraturčių V. R. 2012 m. rugpjūčio 29 d. prašymas (užregistruotas Nr. Sk-3239), kuriuo jis prašė ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Namo paskirtį gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) į gyvenamoji (vieno buto pastatai), nurodydamas, jog Namas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bylos duomenimis, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs V. R. prašymą, 2012 m. rugsėjo 6 d. padarė įrašą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, kuriuo ištaisė Namo paskirtį gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) į paskirtį gyvenamoji (vieno buto pastatai).
8. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis teismas darė išvadą, jog kadastro tvarkytojo 2012 m. rugsėjo 6 d. įrašu V. R. 2012 m. rugpjūčio 29 d. prašymo pagrindu buvo priimtas administracinis aktas (sprendimas), kuriuo Namo paskirtis gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) pakeista į paskirtį gyvenamoji (vieno buto pastatai). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo 2012 m. sprendimas pagal Kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas Registro įstatymo 30 ir 31 straipsnių nustatyta tvarka Namo bendraturčių išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Komisijai apskųstas nebuvo, ginčas dėl to nebuvo nagrinėtas teisme, nors pagal bylos duomenis matyti, jog pareiškėjams nuo 2019 m. apie minėto sprendimo priėmimą ir jo turinį buvo žinoma, todėl vertino, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog kadastro tvarkytojas neturėjo pagrindo Nekilnojamojo turto kadastro duomenų vertinti kitaip, negu buvo įvertinti 2012 m. sprendime, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas.
10. Teismas nurodė, jog 2012 m. sprendimas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių dėl jo neteisėtumo ir nepagrįstumo nenagrinėjo.
11. Teismas sprendė, jog Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl klaidos ištaisymo, nes Registrų įstatymo 33 straipsnio taikymo požiūriu pagal faktines aplinkybes nenustatyta, jog įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą būtų padarytos techninio pobūdžio klaidos, dėl kurių pakeitimo nepasikeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų apimtis. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog toks ištaisymas pažeistų teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (Registrų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis).
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė teritoriniam registratoriui duomenų, patvirtinančių, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Bylos duomenimis nustatyta, jog kartu su prašymu pareiškėja Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikė archyvinio dokumento kopiją, t. y. 1937 m. pranešimo Kauno miesto III rajono Mokesčių inspekcijai, kurio 4 punkte nurodyta, jog pastatytame name (duomenys neskelbtini) iš viso yra du butai. Pareiškėja taip pat pateikė 2005 m. birželio 23 d. ir 2011 m. birželio 22 d. Namo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, iš kurių matyti, jog 2005 m. Nekilnojamojo turto kadastre buvo nurodyta Namo paskirtis dviejų butų pastatai, o 2011 m. nurodyta trijų ir daugiau butų Namo paskirtis. Taip pat buvo pateikti Namo 1A2p 2006 m. lapkričio 9 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje esantys techninės apskaitos duomenys, vidaus plotų eksplikacijos. Komisijai su skundu papildomai buvo pateikta 1987 m. gruodžio 16 d. Namo techninės apskaitos duomenų ir pastatų vidaus plotų eksplikacijos kopija (dokumento kopija iš Namo archyvinės kadastro ir registro dokumentų bylos).
13. Teismo vertinimu, pirmiau nurodyti pareiškėjos Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui ir teismui papildomai pateikti namų knygos duomenys ir panašaus pobūdžio dokumentai (1987 m., 1994 m. namo bendraturčių rašyti pareiškimai, sutikimai Kauno m. architektui, susiję su Name esančios pastogės įrengimo darbais, pastogės projektinė dokumentacija (brėžiniai)) negali būti laikomi dokumentais, pagrindžiančiais Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir Registro įstatymo 33 straipsnio pagrindus dėl Namo paskirties ištaisymo (pakeitimo), nes faktinė situacija, kuri užfiksuota viešame kadastre ir registre visumos dokumentų, be kita ko, ir pareiškėjos pateiktų su prašymu atsakovui dokumentų pagrindu, yra pasikeitusi, dėl šių aplinkybių pareiškėjai ginčo nekelia. Taip pat galioja 2012 m. sprendimas, kuriuo nustatyta Namo paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai).
14. Byloje nustatyta, jog Namas bendraturčių visada buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise tam tikromis dalimis, duomenų apie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių atidalijimą ir jų suformavimą atskirais nekilnojamojo turto objektais nėra.
15. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-692/2013, kurioje konstatuota, jog gyvenamojo namo, kuris istoriškai buvo ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip bendrosios nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis daiktas, patalpų faktinis naudojimas kaip skirtingų šeimų atskiri butai Kadastro įstatymo taikymo požiūriu nėra reikšmingas nei atskirų butų suformavimui ir įregistravimui, nei gyvenamojo namo paskirties keitimui, nes atskiri nekilnojamieji daiktai – butai – gali būti formuojami ir atitinkamai įregistruojami Nekilnojamojo turto registre tik Kadastro įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjų argumentai dėl to, kad atsakovas nesivadovavo statybos techniniais reglamentais dėl gyvenamųjų pastatų skirstymo pagal jų paskirtį, neatsižvelgė į juose apibrėžtą buto sąvoką, šių aplinkybių nevertino Kadastro įstatymo taikymo požiūriu, nepripažinti pagrįstais. Teismas pažymėjo, jog Kadastro įstatymas ir Registro įstatymas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui neleidžia vertinti dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai Nekilnojamojo turto registre, nesuteikia teisės jų interpretacijai. Tokios teisės taikymo praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-422/2010, 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-488/2014, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4421-2030/2014).
III.
16. Pareiškėjai K. K. L. ir E. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą.
17. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nenagrinėjo pareiškėjų argumentų, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie Namą, neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti (1987 m. techninės apskaitos duomenų, kuriuose nurodyti du butai ir 9 kambariai: vienas butas 5 kambarių, o kitas 4 kambarių, 1987 m. gruodžio 16 d. pastatų vidaus plotų eksplikacijos, kuri patvirtina, kad atliekant inventorizaciją rasti du butai su konkrečiomis butams priklausančiomis patalpomis, 2011 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 1937 metų pažymos, kurioje nurodyta, kad gyvenamasis namas 1937 metais buvo statytas kaip 2 butų).
17.2. Teismo išvada, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų, prieštarauja Registro įstatymo 33 straipsnio nuostatoms ir Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 daliai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Būtent ši norma ir įtvirtina galimybę keisti duomenis nenaikinant priimto administracinio akto.
17.3. Teismo išvada, kad pareiškėjos Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui ir teismui papildomai pateikti namų knygos duomenys ir panašaus pobūdžio dokumentai negali būti laikomi dokumentais, pagrindžiančiais Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir Registro įstatymo 33 straipsnio pagrindus dėl Namo paskirties ištaisymo (pakeitimo) padaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, kuri nurodo, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.
17.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjų skunde nurodytomis statybos techninių reglamentų nuostatomis.
17.5. Teismo sprendimas pažeidžia principą, kad registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, kt.).
Atsiliepimas
18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visus byloje esančius dokumentus ir pasisakė dėl apeliaciniame skunde minimų dokumentų, todėl pareiškėjų versija dėl bylos esmės neatskleidimo yra nepagrįsta. Be to, atsakovo teigimu, vertinant Sprendimo teisėtumą galima nagrinėti tik tuos dokumentus, kurie buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su pareiškėjos prašymu dėl registro duomenų keitimo ir jokie kiti į bylą pareiškėjų papildomai pateikti dokumentai negali būti vertinami. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų apeliaciniame skunde dėstomi argumentai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kuria pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Pagal Registro įstatymo 33 straipsnį viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės. Atsakovas pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjams nepateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui dokumentų, jog 2012 m. sprendimas yra nuginčytas arba dokumentų, patvirtinančių Namo paskirties pakeitimą teisės aktų nustatyta tvarka, Namo paskirtis negali būti nei taisoma, nei keičiama. Pareiškėjų prašymu nebuvo pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyti dokumentai, patvirtinantys Namo paskirties pakeitimą teisės aktų nustatyta tvarka.
20. Tretieji suinteresuoti asmenys V. R. ir H. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašo priteisti jiems iš pareiškėjų 580 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėti.
21. Tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės pritaria teismo sprendimo motyvams, papildomai nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Namas visuomet buvo vieno buto pastatas, kuris priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise keliems asmenims, Name niekada nebuvo suformuoti ar įregistruoti atskiri butai, todėl pareiškėjų argumentai dėl trijų atskirų butų egzistavimo Name yra visiškai nepagrįsti. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, teismas analizavo visus pareiškėjų pateiktus dokumentus, o ta aplinkybė, jog teismas įvertino bylos duomenis kitaip, nei norėtų pareiškėjai , nėra pagrindas konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Byloje esanti 1984 m. liepos 25 d. sutartis, kuria šalių buvo sutarta ištaisyti 1958 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartyje nurodytas bendraturčiams tenkančias Namo dalis, patvirtina, jog nuo pat Namo įgijimo jis buvo valdomas bei naudojamas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nesukuriant jokių atskirų turtinių vienetų. Byloje pateiktas Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1760-153/2010 patvirtina, kad šalys teisminiu būdu sprendė ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Namo naudojimo ir valdymo, t. y. Namas visų bendraturčių buvo naudojamas bei valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, neformuojant jame jokių atskirų butų. Pareiškėjų nurodomų statybos techninių reglamentų nuostatomis galima vadovautis inicijuojant nekilnojamojo turto naudojimo paskirties keitimo procedūrą įstatymų nustatyta tvarka, bet ne reikalauti, kad teritorinis registratorius ištaisytų registro duomenų neatitiktis ar technines klaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
23. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre ir kadastre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos.
24. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neturėjo teisinių pagrindų tenkinti pareiškėjos prašymo, nes tokiu būdu būtų registruotas turto teisinės padėties pasikeitimas – kelių turtinių vienetų suformavimo teisinė padėtis, nors tokie turtiniai vienetai nėra suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka.
25. Namas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise: namo 13/100 dalių priklauso V. S. T., 13/100 dalių – M. R., 18/100 dalių – K. K. L. ir E. L., 10/100 dalių – V. R., 34/100 dalys – H. R., 12/100 dalių – pareiškėjai K. K. L.. Bendraturčių dalys nėra atidalytos nei bendraturčių sutarimu, nei teismo sprendimu, vadovaujantis CK 4.80 straipsniu.
26. Faktinė ir teisinė nuosavybės teisės objekto padėtis, nurodyta šios Nutarties 25 punkte, leidžia konstatuoti, kad Nekilnojamojo turto registre V. R. 2012 m. rugpjūčio 29 d. prašymo pagrindu įrašyti duomenys, kuriais Namo paskirtis gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) pakeista į paskirtį gyvenamoji (vieno buto pastatai), atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, taip pat juos įrašant į Nekilnojamojo turto registrą nebuvo padaryta techninių klaidų.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo vertinti ankstesnių, iki V. R. 2012 m. rugpjūčio 29 d. prašymo pagrindu padarytų registro duomenų pakeitimo, suformuotų dokumentų: 1987 m. techninės apskaitos duomenų, kuriuose nurodyti du butai ir 9 kambariai: vienas butas 5 kambarių, o kitas 4 kambarių, 1987 m. gruodžio 16 d. pastatų vidaus plotų eksplikacijos, kuri patvirtina, kad atliekant inventorizaciją rasti du butai su konkrečiomis butams priklausančiomis patalpomis, 2011 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 1937 metų pažymos, kurioje nurodyta, kad gyvenamasis namas 1937 metais buvo statytas kaip 2 butų, nes paskutinių įrašų registre suformavimo metu konstatuotina būtent tokia faktinė ir teisinė nuosavybės teisės objekto padėtis, kuri nurodyta šios Nutarties 25 punkte, o tai leidžia prieiti prie išvados, kad atskiri nekilnojamojo turto vienetai nesuformuoti, todėl būtent esami registruoti duomenys Nekilnojamojo turto registre atitinka tikrąją reikalų padėtį.
28. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
30. Tretieji suinteresuoti asmenys V. R. ir H. R. prašo teismo priteisti iš pareiškėjų 580 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
31. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
32. Šioje byloje tretieji suinteresuoti asmenys V. R. ir H. R. dalyvavo procese atsakovo pusėje ir byloje turėjo priešingą interesą, nei pareiškėjai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atmetus pareiškėjų skundą buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų V. R. ir H. R. teisės ir jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų taip pat ir atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
33. Bylos duomenys patvirtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys 2021 m. lapkričio 9 d. sumokėjo advokatės padėjėjai 580 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atstovavimo teisinius santykius patvirtina teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo) sutartis (žr. 2018 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2018).
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atstovavimo sutartis buvo sudaryta su R. Gradauskienės ir S. Žukauskienės advokatų kontora, kuria advokatei Sonatai Žukauskienei pavedama atstovauti V. R. ir H. R. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bei advokato padėjėjai Gabrielai Sendei pavedama parengti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Sutartyje nurodoma, kokius veiksmus sutartis suteikia teisę atlikti advokatei klientų vardu. Tos pačios dienos teisinių paslaugų sutartimi Nr. 16/2021 klientas V. R. pavedė advokato padėjėjai Gabrielai Sendei, praktikuojančiai R. Gradauskienės ir S. Žukauskienės advokatų kontoroje, parengti atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą pasirašė tretieji suinteresuoti asmenys V. R. ir H. R.. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. pagal R. Gradauskienės ir S. Žukauskienės advokatų kontoros pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1112755, išrašytą R. Gradauskienės ir S. Žukauskienės advokatų kontoros advokato padėjėjos Gabrielos Sendės, už dokumento surašymą, sumokėjo 580 Eur (apmokėjimą priėmė advokato padėjėja).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad advokato padėjėja rengė atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą ir priėmė mokėjimą neteikia pagrindo daryti išvadą, jog advokato padėjėja atstovavo tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atstovavimo teisinius santykius patvirtina teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo) sutartis, sudaryta tarp klientų ir advokato kontoros, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas apeliacinėje instancijoje yra ne advokato padėjėja, kuriai sutartimi tik pavesta parengti atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą, bet advokatė, kuriai pavesta atstovauti trečiuosius suinteresuotus asmenis Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme .
36. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš pareiškėjų. Prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą, advokato patirtas darbo laiko sąnaudas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų K. K. L. ir E. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R. ir H. R. iš pareiškėjų K. K. L. ir E. L. lygiomis dalimis 580 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.