- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- eI3-5939-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00886-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. K. L., E. L.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro, VĮ Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- V. R., V. S. T., M. R., H. R.
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. K. L. ir E. L. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R., V. S. T., M. R., H. R. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. K. L. ir E. L. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Teritorinis registratorius, Kadastro tvarkytojas) 2021 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. S-4499 (14.1); 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. CSPR-7; 3) įpareigoti atsakovą ištaisyti kadastro duomenis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį gyvenamoji (vieno buto pastatai) pakeičiant į paskirtį gyvenamoji (trijų ar daugiau butų pastatai).
Pareiškėjai skunde ir teismo posėdžio metu, taip pat jų atstovė teismo posėdyje nurodė, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Paaiškino, jog pareiškėja 2021 m. sausio 5 d. kreipėsi su prašymu į VĮ Registrų centrą dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ištaisymo paskirtį gyvenamoji (vieno buto pastatai) pakeičiant į paskirtį gyvenamoji (trijų ar daugiau butų pastatai). Teritorinis registratorius skundžiamu raštu atsisakė ištaisyti kadastro duomenis – nurodytą gyvenamojo namo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, taip pat Komisija sprendimą paliko nepakeistą.
Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas registro tvarkytojas turi pareigą naikinti, keisti savo priimtą sprendimą, jeigu paaiškėja, kad registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Todėl šios atsakovo pareigos negalėjo riboti skundžiamuose sprendimuose nurodytas 2012 m. rugsėjo mėnesio sprendimas, kuriuo neva buvo ištaisyta gyvenamojo namo paskirtis pagal namo bendraturčio V. R. 2012 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, juolab kad toks sprendimas kaip administracinis aktas, pareiškėjų atstovės teigimu, neegzistuoja ir dėl to pareiškėjai neturėjo galimybių jį ginčyti, be to, 2012 m. nebuvo panaikintas, pakeistas Teritorinio registratoriaus 2007 m. sausio 15 d. sprendimas, kurio pagrindu prieš tai buvo įregistruota namo paskirtis „trijų ar daugiau butų pastatai“. Pažymėjo, jog 2012 m. V. R. prašymą pakeisti namo paskirtį pateikė neinformavęs kitų bendraturčių, neturėdamas jų sutikimo, pažeisdamas jų interesus.
Teigė, jog tiek Teritorinis registratorius, tiek Komisija savo priimtuose sprendimuose nenurodė, kokie dokumentai patvirtina, kad gyvenamasis namas yra vienbutis. Pareiškėjų teigimu, priešingai, archyvinėje kadastrinėje byloje esantys dokumentai įrodo, kad registruota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis „vienbutis“ neatitinka dokumentų, kurių pagrindu turi būti įrašyti gyvenamojo namo naudojimo paskirties duomenys, t. y. neatitinka: 1) 1937 m. lapkričio 10 d. pažymos, kurioje nurodyta, kad name yra du butai: vienas trijų, kitas keturių kambarių; 2) 1987 m. techninės apskaitos duomenų, kuriuose nurodyti du butai ir devyni kambariai (vienas butas 5 kambarių, o kitas 4 kambarių); 3) 1987 m. gruodžio 16 d. pastatų vidaus plotų eksplikacijos, kuri patvirtina, kad atliekant inventorizaciją rasti du butai su konkrečiomis butams priklausančiomis patalpomis; 4) dokumentų, patvirtinančių gyvenamojo namo rekonstrukciją (1989–2006 m.) ir trečiojo buto įrengimą, bendraturčių pareiškimų, kitų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų.
Tvirtino, jog pagal suformuotą teismų praktiką priimti sprendimai pažeidžia principą, jog registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pareiškėjų nuomone, registro tvarkytojas nepagrįstai atsisakė ištaisyti gyvenamojo namo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, nurodydamas, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. buvo pakeista gyvenamojo namo pagrindinė tikslinė paskirtis tuo pagrindu, jog gyvenamajame name nebuvo suformuotų ir registre registruotų butų, kaip atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektų, nes tokia išvada prieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 4 dalies nuostatoms.
Nurodė, jog atsakovas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 punktu dėl gyvenamųjų pastatų skirstymo pagal jų paskirtį. Pažymėjo, jog Kadastro nuostatų 3 priedas taip pat nurodo, kad gyvenamoji (vieno buto pastatai) yra pastatai, skirti gyventi vienai šeimai (1.1 p.), gyvenamoji (dviejų butų pastatai) – pastatai, skirti gyventi dviem šeimoms (dvibučiai) (1.2 p.), gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) – pastatai, skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau (1.3 p.). Buto sąvoka reglamentuota statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, šio STR 4.13 punktas nurodo, kad butas – gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų, atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Teigė, jog iš šių teisės normų darytina išvada, kad naudojimo paskirtį lemia ne savininkų skaičius, o patalpų, esančių gyvenamajame name, kurios atitinka buto sąvoką, skaičius. Teigė, jog Komisija savo atsisakymą naikinti Teritorinio skyriaus sprendimą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, priimtose bylose, kuriose faktinės aplinkybės yra skirtingos, ginčui neaktualios. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjų skundu nesutiko.
Tvirtino, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėjo, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nuo 2007 m. sausio 15 d. į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti pagal 2006 m. lapkričio 9 d. parengtą Namo kadastro duomenų bylą ir iki 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo priėmimo namo paskirtis buvo nurodyta gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai), tačiau 2012 m. rugpjūčio 30 d. Kadastro tvarkytojui gavus namo bendraturčio V. R. prašymą, atsižvelgus į tai, kad visas namas visuomet bendraturčių buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, jame atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektų nėra, 2012 m. rugsėjo 6 d. buvo priimtas sprendimas (toliau – ir 2012 m. Sprendimas), kuriuo jo paskirtis gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) ištaisyta į paskirtį gyvenamoji (vieno buto pastatai). Pažymėjo, jog pareiškėjams nepateikus Kadastro tvarkytojui dokumentų, jog 2012 m. Sprendimas yra nuginčytas, taip pat nepateikus dokumentų, patvirtinančių namo paskirties pakeitimą teisės aktų nustatyta tvarka (pagrindas – Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalys), namo paskirtis negali būti nei taisoma, nei keičiama, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šioje byloje ginčijamus sprendimus. Atsakovo nuomone, archyvinių 1937 m., 1987 m. sudarytų dokumentų pagrindu duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre negalėtų būti keičiami, nes namo faktinė padėtis (kadastro duomenys) yra pasikeitusi.
Atkreipė teismo dėmesį, jog kadastro duomenų taisymas ir keitimas yra skirtingos procedūros, kurių nagrinėjimas reglamentuojamas skirtingomis teisės normomis. Teigė, jog duomenys Nekilnojamojo turto registre ir kadastre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Tvirtino, jog Kadastro tvarkytojas ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, vadovavosi Registro įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl klaidų taisymo Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys V. R. ir H. R. atsiliepime į skundą nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre 2012 m. Sprendimu buvo ištaisyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paskirtis gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) į paskirtį gyvenamoji (vieno buto pastatai), atsižvelgiant į tai, kad jame niekada nebuvo suformuotų ir įregistruotų butų, kaip atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektų, nuosavybės teisės buvo įregistruotos į gyvenamojo namo dalis, namas valdomas bendrosios nuosavybės teise visų bendraturčių. Situacija nepasikeitė ir pastačius antrą aukštą, tik namo dalys bendraturčiams buvo perskaičiuotos ir sudaryta nauja viso namo kadastrinių matavimų byla. Šias aplinkybes trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. nurodė ir teismo posėdžio metu. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje kyla ginčas dėl valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. S-4499 (14.1) ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. CSPR-76 teisėtumo ir pagrįstumo.
Viešais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis nustatyta, jog nekilnojamasis daiktas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas), Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. namo 13/100 dalių priklauso V. S. T., 13/100 dalių – M. R., 18/100 dalių – K. K. L. ir E. L., 10/100 dalių – V. R., 34/100 dalys – H. R., 12/100 dalių – pareiškėjai K. K. L..
Bylos duomenimis, skundžiamas 2021 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. S-4499 (14.1) buvo priimtas pareiškėjos K. K. L. 2021 m. sausio 5 d. prašymo pagrindu (prašymas Registrų centro dokumentų valdymo sistemoje užregistruotas 2021 m. sausio 11 d. Nr. G-3597(14.1), kuriuo ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama ištaisyti klaidą ir atkurti iki 2012 m. Sprendimo buvusią namo paskirtį gyvenamoji (trijų butų), pareiškėjos teigimu, atitinkančią esamą situaciją ir namo naudojimo būdą.
Šioje byloje skundžiamu sprendimu Nr. S-4499 (14.1) Kadastro tvarkytojas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, atsisakymą iš esmės motyvuodamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo paskirtis buvo ištaisyta namo bendraturčio V. R. prašymu Kadastro tvarkytojo priimtu 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, kuris nenuginčytas, Kadastro tvarkytojas savo priimto sprendimo pakeisti negali. Gyvenamajame name nebuvo suformuotų ir registre įregistruotų butų, kaip atskirų Nekilnojamojo turto kadastro objektų, nuosavybės teisės įregistruotos į gyvenamojo namo dalis.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja dėl 2021 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. S-4499 (14.1) apskundimo, pasinaudodama ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kreipėsi į Komisiją su 2021 m. vasario 11 d. skundu. Komisija šioje byloje skundžiamu 2021 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. CSPR-76 Kadastro tvarkytojo sprendimą paliko nepakeistą. Komisija sprendime, be kita ko, nurodė, jog Teritorinis registratorius, informuodamas pareiškėją apie 2012 m. Sprendimą, 2021 m. sausio 14 d. sprendime Nr. S-4499 padarė rašymo apsirikimo klaidą, nes 2012 m. Sprendimas buvo priimtas 2012 m. rugsėjo 6 d., o ne 2012 m. rugsėjo 5 d.
Pagal Registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką šios kategorijos bylose, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012, 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klaidų taisymas yra išskirtinė procedūra, taikoma tik išimtiniais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1324/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015, 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1031-822/2021 ir kt.).
Byloje esančiais ginčo namo archyviniais duomenimis (2005 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymėjimas) nustatyta, jog pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas kaip valdomas nuosavybės teise bendraturčių tam tikromis dalimis, jo paskirtis nurodyta gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Kadastro duomenys apie ginčo namo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, kuri nurodyta kaip gyvenamoji (trijų ar daugiau butų pastatai), į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti nuo 2007 m. sausio 15 d. pagal 2006 m. lapkričio 9 d. parengtą namo kadastro duomenų bylą (2011 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Iš kadastro duomenų matyti, jog nuo 2007 m. sausio 15 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu dėl pastato rekonstravimo buvo užfiksuotas padidėjęs jo plotas.
Byloje nustatyta, jog VĮ Registrų centro Kauno filiale 2012 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas vieno iš namo bendraturčių V. R. 2012 m. rugpjūčio 29 d. prašymas (užregistruotas Nr. Sk-3239), kuriuo jis prašė ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto namo paskirtį gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) į gyvenamoji (vieno buto pastatai), nurodydamas, jog namas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bylos duomenimis, Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs V. R. prašymą, 2012 m. rugsėjo 6 d. padarė įrašą kadastre ir registre, kuriuo ištaisė namo paskirtį gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) į paskirtį gyvenamoji (vieno buto pastatai). Šias aplinkybes patvirtina vieši Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys, teismo posėdžio metu atsakovo atstovės pateikti paaiškinimai ir ginčo namo atliktų vidinių operacijų duomenys, iš kurių matyti, jog atsakovo specialistės R. N. 2012 m. rugsėjo 6 d. 9.40 val. buvo tvarkomi Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ginčo turto (reg. Nr. 20/15366) kadastro ir registro duomenys, padarant įrašus, kurių pagrindu į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką buvo įrašyta namo paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai).
Įvertinus į bylą pateiktus pirmiau minėtus duomenis, darytina išvada, jog Teritorinio registratoriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. įrašu V. R. 2012 m. rugpjūčio 29 d. prašymo pagrindu Teritorinio registratoriaus ir Kadastro tvarkytojo buvo priimtas administracinis aktas (sprendimas), kuriuo gyvenamojo namo paskirtis gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) pakeista į paskirtį gyvenamoji (vieno buto pastatai). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. LVAT praktikoje konstatuota, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011, 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-10244-822/2021).
Kadastro tvarkytojo 2012 m. Sprendimas pagal Kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas Registro įstatymo 30 ir 31 straipsnių nustatyta tvarka namo bendraturčių išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Komisijai apskųstas nebuvo, ginčas dėl to nebuvo nagrinėtas teisme, nors pagal bylos duomenis matyti, jog pareiškėjams nuo 2019 m. apie minėto sprendimo priėmimą ir jo turinį buvo žinoma (šią aplinkybę pareiškėjai pripažino ir teismo posėdžio metu), todėl atsakovas skundžiamame 2021 m. sausio 14 d. sprendime Nr. S-4499 (14.1) pagrįstai nurodė, jog Teritorinis registratorius neturėjo pagrindo kadastro duomenų vertinti kitaip, negu buvo įvertinti 2012 m. Sprendime, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas.
Teismas pažymi, jog 2012 m. Sprendimas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl jo neteisėtumo ir nepagrįstumo, be kita ko, ir pareiškėjų argumentai dėl to, jog Teritorinis registratorius nevertino, kad V. R. prie prašymo nebuvo pateikęs dokumentų, pagrindžiančių namo paskirties pakeitimą, kad priimant 2012 m. Sprendimą nebuvo pakeistas Teritorinio registratoriaus 2007 m. sausio 15 d. sprendimas, kurio pagrindu prieš tai buvo įregistruota namo paskirtis „trijų ar daugiau butų pastatai“, šioje byloje nenagrinėjami, nes peržengia ginčo ribas (ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis).
Konkrečiu atveju darytina išvada, jog Kadastro tvarkytojas skundžiamu 2021 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. S-4499 (14.1) pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl klaidos ištaisymo, nes Registrų įstatymo 33 straipsnio taikymo požiūriu pagal faktines aplinkybes nenustatyta, jog įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą būtų padarytos techninio pobūdžio klaidos, dėl kurių pakeitimo nepasikeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų apimtis. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog toks ištaisymas pažeistų teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (Registrų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis).
Dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, jog namo paskirtis turi būti pakeista, nes pagal Registrų įstatymo 33 straipsnio nuostatas į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, teismas pažymi, jog pareiškėja minėtas aplinkybes pagrindžiančių duomenų Teritoriniam registratoriui nepateikė. Bylos duomenimis nustatyta, jog kartu su prašymu pareiškėja Kadastro tvarkytojui pateikė kopiją archyvinio dokumento, t. y. 1937 m. pranešimo Kauno miesto III rajono Mokesčių inspekcijai, kurio 4 punkte nurodyta, jog pastatytame name (duomenys neskelbtini) iš viso yra du butai. Taip pat pateikė 2005 m. birželio 23 d. ir 2011 m. birželio 22 d. namo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, iš kurių matyti, jog 2005 m. kadastre buvo nurodyta namo paskirtis dviejų butų pastatai, o 2011 m. nurodyta trijų ir daugiau butų namo paskirtis. Taip pat buvo pateikti gyvenamojo namo 1A2p 2006 m. lapkričio 9 d. kadastro duomenų byloje esantys techninės apskaitos duomenys, vidaus plotų eksplikacijos. Komisijai su skundu papildomai buvo pateikta 1987 m. gruodžio 16 d. namo techninės apskaitos duomenų ir pastatų vidaus plotų eksplikacijos kopija (dokumento kopija iš namo archyvinės kadastro ir registro dokumentų bylos).
Teismo vertinimu, pirmiau nurodyti pareiškėjos Kadastro tvarkytojui ir teismui papildomai pateikti namų knygos duomenys ir pan. pobūdžio dokumentai (1987 m., 1994 m. namo bendraturčių rašyti pareiškimai, sutikimai Kauno m. architektui, susiję su name esančios pastogės įrengimo darbais, pastogės projektinė dokumentacija (brėžiniai) negali būti laikomi dokumentais, pagrindžiančiais Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir Registro įstatymo 33 straipsnio pagrindus dėl namo paskirties ištaisymo (pakeitimo), nes faktinė situacija, kuri užfiksuota viešame kadastre ir registre visumos dokumentų, be kita ko, ir pareiškėjo pateiktų su prašymu atsakovui dokumentų pagrindu, yra pasikeitusi, dėl šių aplinkybių pareiškėjai ginčo nekelia. Taip pat jau minėta, kad galioja 2012 m. Sprendimas, kuriuo nustatyta gyvenamojo namo paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai).
Pažymėtina, jog Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) yra nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektu, be kita ko, laikoma patalpa, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal Kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais: 1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą; 5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją.
Byloje nustatyta, jog ginčo namas bendraturčių visada buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise tam tikromis dalimis, duomenų apie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių atidalijimą ir jų suformavimą atskirais nekilnojamojo turto objektais nėra, todėl pareiškėjų skundo argumentų negalima laikyti pagrįstais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 18 d. administracinėje byloje Nr. A143-692/2013 yra konstatavęs, jog gyvenamojo namo, kuris istoriškai buvo ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip bendrosios nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis daiktas, patalpų faktinis naudojimas kaip skirtingų šeimų atskiri butai Kadastro įstatymo taikymo požiūriu nėra reikšmingas nei atskirų butų suformavimui ir įregistravimui, nei gyvenamojo namo paskirties keitimui, nes atskiri nekilnojamieji daiktai – butai – gali būti formuojami ir atitinkamai įregistruojami Nekilnojamojo turto registre tik Kadastro įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjų argumentai dėl to, kad atsakovas nesivadovavo statybos techniniais reglamentais dėl gyvenamųjų pastatų skirstymo pagal jų paskirtį, neatsižvelgė į juose apibrėžtą buto sąvoką, šių aplinkybių nevertino Kadastro įstatymo taikymo požiūriu, taip pat negali būti pripažinti pagrįstais. Teismas pažymi, jog Kadastro įstatymas ir Registro įstatymas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui neleidžia vertinti dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai Nekilnojamojo turto registre, nesuteikia teisės jų interpretacijai. Tokios teisės taikymo praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-422/2010, 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-488/2014, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4421-2030/2014).
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog Teritorinis registratorius pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties ištaisymo, taip pat Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pagrįstai jo netenkino. Skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, tinkamai motyvuoti, todėl nėra teisinio pagrindo jų panaikinimui. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą ištaisyti kadastro duomenis yra išvestinio pobūdžio, todėl netenkinus pagrindinių pareiškėjų reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų K. K. L. ir E. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.