Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. D., A. K., V. R., S. R., R. S., R. V. ir G. M. ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ribas.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. balandžio 8 d. nuomos sutarties pagrindu ieškovai (nuomotojai) perdavė atsakovui (nuomininkui) 19,07 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1. punktas). Šalys susitarė, jog atsakovas (nuomininkas) mokės 2212,12 Eur per metus iki kitų metų balandžio 1 d. (Sutarties 2 punktas). Nuomos sutartis sudaryta iki 2020 m. balandžio 1 d. (Sutarties 5.1. punktas). Atsakovas iki 2020 m. balandžio 1 d. neatsiskaitė su ieškovais. Atsakovui (nuomininkui) laiku nesumokėjus nuomos mokesčio pagal Sutartį, jis įsipareigoja mokėti ieškovams (nuomotojams) delspinigius po 0,05 proc. nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 4.2. punktas).

13. 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovai pateikė Telšių apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kurį teismas patenkino ir 2021 m. lapkričio 18 d. teismas išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymu teismas nutarė išieškoti iš skolininko G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorių naudai: 2212,12 Eur skolą, 601,70 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 2813,82 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai 2021 m. lapkričio 18 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skolininkas G. B. 2021 m. gruodžio 10 d. pateikė teismui prieštaravimus, kuriuos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi priėmė ir pranešė kreditoriams G. M., S. R., V. R., R. S., R. V., A. K. ir I. D., kad ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos jie turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Ieškovų atstovas advokatas M. K. 2021 m. gruodžio 27 d. pareiškė ieškinį, priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, dėl 2212,12 Eur skolos už žemės nuomą, 199,09 Eur delspinigių, procesinių palūkanų ir 554,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

14. Atsakovas 2021 m. gruodžio 26 d. apmokėjo įsiskolinimą ieškovams už žemės sklypo nuomą už 2020 metus, tą pačią dieną atsakovas sumokėjo ieškovams V. R., S. R., R. S., R. V. ir G. M. delspinigius. 2021 m. gruodžio 27 d. atsakovas sumokėjo delspinigius ieškovams I. D. ir A. K., tą pačią dieną atsakovas taip pat sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškovams apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį. 2021 m. gruodžio 26 – 27 d. atsakovas sumokėjo ieškovams iš viso 199,10 Eur delspinigių, kurių dydis buvo 0,05 proc.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokio teisinio ir faktinio pagrindo, visiškai nepagrįstai ieškovų naudai iš atsakovo priteisė 12,88 Eur palūkanų, kurias teismas įvardijo kaip procesines. Tam, jog teismui norint priteisti ieškovų naudai iš atsakovo CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodytas procesines palūkanas, kurios yra skaičiuojamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2021 m. gruodžio 27 d. turėjo egzistuoti teismo procesinis sprendimas, kurį atsakovas turėtų pareigą įvykdyti ieškovų atžvilgiu. Be to, procesinės palūkanos nėra išreiškiamos ir priteisiamos konkrečia suma. Procesinės palūkanos yra apskaičiuojamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau ne iki kažkokio kito momento.

16. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti ir įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

18. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

19. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011).

20. Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Taigi, procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme – procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme, kuris nustatomas CPK nustatyta tvarka, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. y. visiško atsiskaitymo su ieškovu).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovai (kreditoriai) 2021 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo. Teismas 2021 m. lapkričio 18 d. išdavė teismo įsakymą. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. lapkričio 18 d. Tačiau sutiktina su apeliantu, kad procesinės palūkanos nėra išreiškiamos ir priteisiamos konkrečia suma, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas konkrečia – 12,88 Eur suma.

22. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovams atsisakius reikalavimų dėl skolos ir delspinigių, ir teismui priėmus atsisakymą, procesinės palūkanos negalėjo būti priteisiamos. Pažymėtina, kad ieškovai atsisakė minėtų reikalavimų dalies, kadangi apeliantas juos įvykdė, tačiau kitos ieškinio reikalavimų dalies neatsisakė, todėl ji turėjo būti nagrinėjama ir pagrįstai tenkinta.

23. Apeliantas nurodo, kad ieškovų reikalaujama 2411,21 Eur suma atsirado tik po to, kai ieškovai 2021 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui. Pažymėtina, kad procesas dėl ginčo skolos priteisimo prasidėjo kai teismas priėmė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2021 m. lapkričio 18 d. išdavė teismo įsakymą. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog procesas šioje bylos prasidėjo nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. lapkričio 18 d. ir kad supaprastintas procesas transformavosi į procesą, nagrinėjamą ginčo teisenos tvarka.

24. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog procesinės palūkanos ieškovų naudai iš atsakovo galėjo būti priteisiamos tik jeigu sprendimu ieškovams iš atsakovo būtų priteista skola ir/ar delspinigiai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Pažymėtina, kad sąlyga, kad būtinai būtų sprendimu priteista skola, nėra numatyta. Nagrinėjamu atveju apeliantas patenkino ieškinio reikalavimą po teismo įsakymo išdavimo, ieškinio pateikimo, todėl vertintina, kad sutiko su ieškiniu ir reikalavimą įvykdė gera valia, tai reiškia priteistinos palūkanos už sumokėtą sumą.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi ieškovai atsisakė tik dalies ieškinio reikalavimų, reikalavimą apeliantas patenkino tik pateikus ieškinį po prieštaravimų pateikimo, reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai 2021 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neatsisakė, teismas pagrįstai tenkino šį ieškinio reikalavimą.

Dėl teismo šališkumo

26. Apeliantas nurodo, jog egzistuoja pakankamas pagrindas abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumu, todėl teisėjos priimtas sprendimas turi būti panaikintas. Nurodo, kad bylą išnagrinėjo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja A. B., kuri, kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, šiame teisme teisėja dirba nuo 2010 metų. Ieškovus atstovavo advokatas M. K., kuris, kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, nuo 2008 metų iki 2020 metų dirbo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėju. Kaip matyti, bylą išnagrinėjusią ir ieškovams visiškai palankų sprendimą priėmusią teisėją bei ieškovus atstovavusį advokatą sieja dešimties metų bendras darbas tame pačiame teisme. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog teisėjos ir advokato tarpusavio bendravimas jiems kartu dirbant teisme buvo nuolatinis ir pakankamai intensyvus, tarp jų susiklostė ir išliko glaudūs bei draugiški tarpusavio santykiai. Vadinasi, egzistuoja tokie realūs faktai, galintys kelti abejonių dėl teisėjos nešališkumo.

27. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

28. Apeliantas teismo šališkumą sieja su jam priimtu nepalankiu sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

29. Dėl aplinkybės, kad bylą nagrinėjusi teisėja ir ieškovų atstovas advokatas anksčiau buvo kolegos ir kartu dirbo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, pažymėtina, jog, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, tokiu atveju gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (Pullar v. U. K., 10 June 1996, Reports 1996-III). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad teisėją ir ieškovų atstovas daugiau nei prieš dvejus metus laiko kartu yra dirbę vienoje darbovietėje, dar nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu, nes apeliantas nenurodo kitų konkrečių aplinkybių (išskyrus tai, jog bylą nagrinėjančią teisėją ir ieškovų atstovą anksčiau siejo darbiniai santykiai), kurios egzistuotų ir šiuo metu.

31. Apelianto skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

32. Taip pat pažymėtina, kad nušalinimo teise ieškovo atstovas advokatas P. S. jau naudojosi bylos nagrinėjimo metu, kai 2022 m. kovo 30 d. 14.00 val. teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą ir teisėja 2022 m. kovo 30 d. nutartimi pareikšto nušalinimo klausimą perdavė spręsti teismo pirmininkui. Telšių apylinkės teismo pirmininkė D. M. 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi atsakovo G. B. atstovo advokato P. S. pareiškimą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjos A. B. atmetė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33. Apeliantas taip pat ginčija sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydamas, jog nėra jokio pagrindo ieškovams iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė pačių ieškovų veiksmai – nenoras sumažinti nepagrįstai reikalaujamos delspinigių sumos, ieškovų nebendradarbiavimas su atsakovu ir neinformavimas apie sumažintą delspinigių sumą prieš teikiant teismui ieškinį. Prieš teikdami ieškinį teismui ir reikalaudami priteisti iš atsakovo skolą ir delspinigius, ieškovai privalėjo pasitikrinti faktą, ar atsakovas nėra su ieškovais atsiskaitęs, t. y. ieškovai turėjo pasitikrinti savo banko sąskaitas nesvarbu kokiu būdu – per elektroninę bankininkystę, išmaniąją programėlę ar gyvai nuvykę į banko skyrių. Ieškovai pasielgė visiškai neapdairiai ir pateikė ieškinį teismui po to, kai su jais buvo atsiskaityta. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina nepagrįstais.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinį pareiškė pasinaudodami CPK 439 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Apeliantas pateikė prieštaravimus. Teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartyje nurodė, kad kreditoriai ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų? nuo pranešimo įteikimo dienos jie turi teise? pateikti teismui ieškinį?, atitinkanti? CPK 135 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškinys pateiktas būtent dėl skolininko (atsakovo) gautų prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo. Ieškinys pateiktas teismui 2021 m. gruodžio 27 d. Iš apelianto pateiktų išrašų matyti, kad išrašas suformuotas atlikus mokėjimus 2021-12-26 23.11 val. Todėl pritartina ieškovų argumentams, kad tokiu metu pervedus pinigus ieškovams, jie savo sąskaitose jų iki ieškinio pateikimo galėjo nematyti. Pažymėtina, kad apeliantas, kaip apdairus, rūpestingas asmuo, galėjo informuoti ieškovus ar jų atstovą, kad paskutinę dieną iki ieškinio pateikimo pabaigos termino pervedė skolą, o ne vien tikėtis, kad ieškovai tikrins sąskaitas prieš pateikdami ieškinį. Skolos padengimas patvirtina faktą, jog apeliantas minėtą skolą pripažino, tačiau ją sumokėjo praleidęs terminą, po 2021 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymo išdavimo, tai reiškia, kad ieškinio pateikimui ieškovai turėjo pagrindą. Apeliantas nesumokėjo ieškovams nuomos pinigų laiku, nesumokėjo skolos ir gavęs teismo įsakymą, taip pat nesistengė skolą sumokėti greičiau iki termino pateikti ieškinį pabaigos, todėl vertintina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apelianto kaltės.

35. Nepagrįstais vertintini apelianto argumentai, kad ieškovai dėl savo pačių kaltės patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi apeliantas buvo sutikęs ieškovams sumokėti 199,09 Eur delspinigių. Pažymėtina, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Apeliantui nepripažįstant skolos ir pateikus prieštaravimus, ieškovai turėjo teisę samdytis advokatą, kad jis paruoštų ieškinį. Ieškinys buvo paruoštas, jo paruošimas pareikalavo advokato darbo ir laiko sąnaudų, todėl nėra jokio pagrindo nepriteisti ieškovų patirtas išlaidas už advokato paslaugas. Jei atsakovas sutiko apmokėti ne ieškovų reikalaujamą, o 199,09 Eur delspinigių sumą iki jiems kreipiantis į teismą, turėjo galimybę tą padaryti.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė pagrįstai, todėl naikinti šios sprendimo dalies nėra teisinio pagrindo.

Dėl sprendimo įvykdymo

37. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nenurodė nei sprendimo dalies, kuri yra susijusi su kiekvienu ieškovu, nei, kad ieškovų išieškojimo teisė yra solidari. Tokiu būdu atsakovui nėra suprantama, kokiu būdu jis turėtų tinkamai įvykdyti sprendimą, kadangi sprendimas yra priimtas septynių ieškovų naudai. Sprendimas yra dviprasmiškas ir jeigu toks sprendimas įsiteisėtų, atsakovas galėtų gauti pretenzijų iš ieškovų dėl tariamai neteisingai vykdomo sprendimo.

38. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad visas sprendimas susijęs su visais ieškovais ir priteisė ieškovams bendrą sumą iš apelianto, t. y. 12,88 Eur palūkanų ir 513,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad teismas nėra įpareigotas sumą išdalinti kiekvienam ieškovui. 2021 m. lapkričio 18 d. priimtame teismo įsakyme taip pat nebuvo priteista skola išskirstyta kiekvienam kreditoriui atskirai, skola buvo priteista bendrai visiems kreditoriams. Apeliantas 2021-12-26 pervedė skolą kreditoriams ir neturėjo dėl to jokių problemų, žinojo, kam ir kur reikia pervesti, todėl nemanytina, kad ir dabar gali turėti problemų dėl priteistų piniginių lėšų pervedimo ieškovams.

39. Taip pat pažymėtina, kad, pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Todėl, jeigu apeliantui bus neaišku, kaip įvykdyti teismo sprendimą, jis turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl jo išaiškinimo.

40. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies pakeisti – patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant – iš atsakovo G. B. priteisti ieškovų I. D., A. K., V. R., S. R., R. S., R. V., ir G. M., naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (sumokėtą) sumą – 2411,21 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai 2021 m. lapkričio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, rezoliucinė dalis tikslintina, kadangi ieškinys buvo patenkintas ne visiškai, o iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju apelianto apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų I. D., A. K., V. R., S. R., R. S., R. V. ir G. M. ieškinio atsakovui G. B. dalį dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netenkinamas. Nors apeliacinės instancijos teismas patikslins skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, tačiau iš esmės pats teismo sprendimas ir esmė visiškai nesikeičia. Todėl vertintina, kad apeliacinis skundas netenkinamas ir atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

43. Ieškovai prašo iš atsakovo G. B. priteisti 350 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovų atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš atsakovo. Kadangi iš pateiktų duomenų apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas matyti, kad advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mokėjo ieškovė I. D., tai, siekiant, kad apeliantui būtų lengviau atsiskaityti, iš jo bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei I. D..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies, iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovų I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai:

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (sumokėtą) sumą – 2411,21 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos –2021 m. lapkričio 18 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ;

– 513,50 (penkis šimtus trylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovų prašymą patenkinti ir priimti ieškovų I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 2212,12 Eur skolos ir 199,09 Eur delspinigių priteisimo bei civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2212,12 Eur skolos ir 199,09 Eur delspinigių priteisimo nutraukti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovų, tai yra I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 40,50 Eur (keturiasdešimt eurų 50 ct) už ieškinį sumokėtą žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2021 m. gruodžio 27 d.

Išaiškinti, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.“

Priteisti iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. D., a. k. 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.