Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2022-04-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-78-834/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-29
Bylos Nr.
II-78-834/2022
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00026-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. U.
Nukentėjusysis
L. L., Dalyvaujant Institucijos
Institucija
Vilniaus apskrities VPK aministracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Rimantas Jonynas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-78-834/2022Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00026-2022-8Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 29 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,Sekretoriaujant Algimantui Žilioniui,

Dalyvaujant pareiškėjui S. U. (toliau-pareiškėja) ir jos atstovui advokatui Rimantui Jonynui,

Dalyvaujant nukentėjusiajai L. L.,Dalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui, V. M.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. U. atstovo advokato Rimanto Jonyno skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu S. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį paskyrė 40 Eur baudą ir įpareigojimą nukentėjusiajai L. L. atlyginti 84 Eur turtinę žalą iki 2021-12-23 už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.09 val. daugiabučio namo kieme adresu (duomenys neskelbtini) pirminėje kelionės stadijoje, atidarydama savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles neįvertino, kad toks durų atidarymas nekels pavojaus kitai transporto priemonei, kliudė šalia stovėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines dureles ir jas apgadino.

Šalies argumentai

S. U. atstovas advokatas Rimantas Jonynas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą S. U. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad administracinėje byloje skundžiamas nutarimas priimtas neatsižvelgiant į surinktų įrodymų prieštaravimus vienas kitam ir kad pagal esamus įrodymus negalima nustatyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Pareiškėjos atstovo manymu, byloje nėra įrodymų, kad po 2020-02-13 įvykio ir 2020-03-11 įvykio nukentėjusioji būtų remontavusi padarytus automobilio apdailos pažeidimus. Nuotraukos, nukentėjusios pateiktos, kaip įrodymai ir vienoje, ir kitoje administracinėse bylose tapačios. Administracinėse bylose nėra defektinių aktų ar kitų konkrečių įrodymų, kad ant nukentėjusiosios automobilio atsiradę defektai kilo dėl Pareiškėjos kaltės. 2020-09-14 įvykio vietos apžiūros protokolas, prieštarauja 2020-08- 27 vaizdo kameros įraše užfiksuotoms aplinkybėms, kadangi kaip teigiama skunde, akivaizdu, kad vaizdo įraše matomas galimas kontaktas yra su nukentėjusios automobilio kairės pusės priekinėmis (vairuotojo) durelėmis, o apžiūros protokole nurodoma, kad „ant kairės pusės galinių durelių apdailos juostelės matomi nedideli smulkūs apgadinimai.“. Taip pat skunde nurodoma, kad įvykio vietos apžiūros metu jokių matomų pažeidimų ant nukentėjusios automobilio kairės pusės priekinių durelių nenustatyta. Pareiškėjos atstovas skunde taip pat nurodo, kad kaip matyti iš 2021-01-26 pareigūno tarnybinio pranešimo, kad ir nukentėjusioji atliekant įvykio vietos apžiūrą parodė „ant jos automobilio galinių kairės pusės durelių moldingo atsiradusį sugadinimą įvykio metu 2020-08-27 dieną. O S. U. administracinė bauda skiriama už kairės pusės priekinių durelių apdailos sugadinimą, kuris niekaip nefiksuojamas administracinėje byloje ir tam įrodymų nepateikta.

Atsiliepimas

Institucija savo rašytiniame atsiliepime nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje suformuotas kaltinimas dėl to, kad S. U. atidarydama automobilio dureles, apgadino šalimais stovėjusio automobilio priekines, kairės pusės duris. Prie bylos pridėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad S. U. atidaro duris, tačiau ar jos kontaktuoja su šalimais stovėjusiu automobiliu, nematyti dėl vaizdą užstojusio (duomenys neskelbtini) veidrodėlio, ir jei kontaktas buvo, tai atidaromos durys turėjo kontaktuoti su (duomenys neskelbtini) priekinėmis durimis, kaip nurodyta kaltinime. Tačiau byloje yra pateiktas tyrimą atlikusio pareigūno apžiūros aktas, kuriame nurodoma, kad apgadinimai nustatyti ant kairės pusės galinių durų apdailos. Prie bylos pridėtos nuotraukos, gautos iš „(duomenys neskelbtini)“ serviso, kuriose užfiksuoti apgadinimai, tačiau ir jose akcentuojamos kairės pusės galinių durelių apdailos juostos apgadinimai. Taigi, byloje nėra užfiksuoti automobilio apgadinimai minimi kaltinime.

Pareiškėja S. U. teismo posėdžio metu neigė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. atidarydama duris kliudė L. L. automobilio duris. Paaiškino, kad nežinanti tiksliai kada tą dieną išvažiavo ir grįžo. Ji prie L. L. automobilio nebuvo prisilietusi, vėliau gavo baudą, tada paprašė advokato pasigilinti į baudą ir dabar dėl to nagrinėjama ši byla. L. L. bandė sukiršinti visus kaimynus, taip pat bandė išprovokuoti ir ją. Kiekvienam butui priklauso po vieną automobilio stovėjimo vietą, jos vieta buvo prie jos išėjimo, o L. L. prie savo, jų vietos šalia. Ten kur vaizdo įrašas yra, ji su mama lipo į mašina, o L. L. atvažiavo kažką iškrovinėjo iš automobilio. Vaizdo įraše matosi, kad ji prilaiko tas duris ir ten yra fiksatorius, kad duris truputi sujuda ant jo, bet daužimo tikrai nebuvo. Iki tyrimo atnaujinimo ir po to, buvo tas pats pareigūnas. Kurie pareigūnai atvažiavo, ji nelabai pamena. Su L. L. niekur ir niekada nešnekėjo. Visada atidarinėdama duris jas laiko, o anksčiau jai skirtą baudą susimokėjo, tačiau irgi nepripažino, tiesiog pareigūnas ją įtikino, kad taip yra geriau. Automobilį kreivai pastatydavo tik tam, kad išlaipinti vaikus, o po to jį ištiesindavo.

Nukentėjusioji L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaizdo įraše matosi kaip kaimynė jai apgadina automobilį. Ji žino, kad tai padarė S. U., nes ji tai matė, iš karto nufotografavo ir pateikė vaizdo įrašą valandos-dviejų skirtumu. Pateikė tik vieną vaizdo įrašą, nors turėjo ir kitus, tačiau juos neišsaugojo, galvojo, kad pateiktas įrašas yra teisingas. Įrašė girdisi, kai atsiremia durelės. Ji klausia kaimynės kodėl ji taip daro, ji ją keikdavo. Kitame vaizdo įrašė kaimynė prisiparkuodama galu galinės dureles sugadino. Buvo stipresnis smūgis. Pareigūnui atvykus S. U. automobilio nebuvo. Ant galinių durelių buvo naujas įbrėžimas, o visas automobilis apdaužytas. Priekinių durelių ji nefiksavo, nerodė ir dėl jų nesikreipė, nes jos buvo sugadintos anksčiau. Pretenzijas turi tik dėl kairių galinių durelių. Ji nežino kodėl pareigūnas fiksavo priekinės dureles, o ne galines, nes pažeidimai yra ant galinių durelių ir moldingo. Į servisą kreipėsi tik dėl galinių durelių, servise patys fotografuoja. Atkreipė dėmesį tik į didesnį pažeidimą. Pareigūnas V. Ž. jai nieko nedavė pasirašyti, tik apklausė, nesakė, kad ne tas vaizdo įrašas buvo atsiųstas. Ji jam sakė dėl galinių durelių, taip pat skambino, sakė, kad ta veika kartojasi, bet pareigūnas sakė, kad nereikia vaizdo įrašo, su ja nekomunikavo. Automobilių stovėjimo vietos yra išpirktos, yra nepatogu, vietos siauros. Kol vyko tyrimas, ji nieko nedarė.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinimas yra surašytas dėl kairių durelių apgadinimo, iš vaizdo įrašo sunku pasakyti, ar buvo kontaktas, ar ne. Nėra nuotraukų iš kurių galėtų spręsti, jog buvo padaryta veika, įrodymų trūksta dėl durelių, kurias įvardijo nukentėjusioji posėdžio metu. Pati Pareiškėja nurodo, kad jos turtą pastoviai gadina. Tiksliai nežinoma kada darytos nuotraukos, nes ir Pareiškėjos automobilis stovi priekiu į kamerą. Mano, kad bylą būtų tikslinga nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).

Kaip matyti iš Pareiškėjos S. U. atstovo advokato skundo bei jos paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, ji nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes atidarant automobilio duris jei galimai ir buvo kontaktas su šalia stovėjusiu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau negalėjo likti skundžiamame nutarime nurodomi apgadinimai, t.y. galines kairės pusės automobilio durelių apgadinimai. Pareiškėjos manymu tarp nukentėjusiosios automobilio kėbulo defektų ir įbrėžimų, kuriuos įvykio vietos apžiūros protokole nurodė tyrimą atlikęs pareigūnas, ir Pareiškėjos veiksmų nėra nustatyto priežastinio ryšio, administracinėje byloje nėra pateikta įrodymų, kad būtent S. U. savo neatsargiais veiksmais padarė žalą nukentėjusiosios automobiliui.

ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo dalyvių, numatytų šio ANK straipsnio 1 dalyje, padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas.

KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje kilęs ginčas dėl skundžiamo nutarimo kaltinime nurodomos automobilio apgadinimo dalies ir priežastinio ryšio tarp Pareiškėjos veiksmų bei kaltinime nurodomų pasekmių atsiradimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos Pareiškėjai buvo surašytas skundžiamas nutarimas už tai, kad jį 2020-08-27 kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apgadino nukentėjusiosios L. L. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines dureles. Pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą ir surašęs skundžiamą nutarimą vadovavosi byloje surinktais įrodymais, o būtent Pareiškėjos apklausos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, fotonuotraukomis, autoserviso pateiktais duomenimis, tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašu. Visgi iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtos fotolentelės matyti, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, protokole užfiksuotas nukentėjusiosios automobilio apgadinimas yra arčiau galinių durelių atidarymo vyrių apdailos juostelės. Taip pat ir teismo posėdžio metu nukentėjusioji aiškino, kad į policiją bei į autoservisą ji kreipėsi būtent dėl naujai atsiradusio įbrėžimo ant kairės pusės galinių durelių ir pretenzijas turi tik dėl kairės pusės galinių, o ne priekinių durelių apgadinimo. Tai patvirtina ir prie bylos pridėtos nuotraukos, gautos iš „(duomenys neskelbtini)“ serviso, kuriose užfiksuoti kairės pusės galinių durelių apdailos juostos apgadinimai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas negali daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, kad skundžiamame nutarime nurodomomis aplinkybėmis Pareiškėja apgadino automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines dureles, kadangi tai prieštarauja byloje surinktiems duomenims.

Pažymėtina, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą bei išklausęs Pareiškėjos, nukentėjusiosios bei Institucijos atstovo paaiškinimus, sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kad skundžiamame nutarime nurodomomis aplinkybėmis būtent Pareiškėja apgadino automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines dureles. Visgi įvertinus visą bylos medžiagą konstatuotina, kad šiuo atveju padaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Pažymėtina, kad 2020-08-27 vaizdo įrašo fragmente matomas galimas kontaktas su nukentėjusios automobilio kairės pusės priekinėmis durelėmis. (b.l. 7). Šio vaizdo įrašo fragmente matoma ir įrašo darymo data, kuri sutampa su skundžiamame nutarime nurodoma įvykio data, t.y. 2020-08-27. Kai tuo tarpu įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma ant kairės pusės galinių durelių apdailos juostelės matomi smulkūs apgadinimai, tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad pareiškimo nagrinėjimo metu buvo bendrauta su pareiškėja, atliekant įvykio vietos apžiūrą, kuro parodė ant jos automobilio galinių kairės pusės durelių moldingo atsiradusį sugadinimą įvykio metu 2020-08-27. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, jog į pareigūnus kreipėsi dėl galinių durelių. Taigi institucijos surinkta bylos medžiaga, kuria grindžiamas administracinis kaltinimas neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jiems prieštarauja, atsižvelgiant į tai, skundžiamą Institucijos nutarimą tikslinga grąžinti Institucijai tirti iš naujo, tinkamai nustatyti visas galimo nusižengimo buvimą patvirtinančias aplinkybes, tai padaryti teismui nėra objektyvių galimybių nėra. Institucijos nutarimas priimtas skubotai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir byla grąžintina Vilniaus apskrities Vilniaus rajono policijos komisariato papildomam tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

S. U. atstovo advokato Rimanto Jonyno tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė