Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytų nusikalstamų veikų aplinkybės

E. B. 2020 m. kovo 21 d. 17.36 val., turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, elektroninėje erdvėje, socialiniame tinkle „Facebook“, nuomos grupėje „Butų nuoma be tarpininkų Šiauliuose“, sutarė su nukentėjusiąja A. V., išnuomoti dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajai į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 170 RUR (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) avansą už tariamą buto nuomą, paaiškėjo, kad nurodytu adresu neva nuomojamo buto nėra. Šiais veiksmais apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji E. B. teisiamajame posėdyje kalta padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai. Atsisakė duoti parodymus, teigė neprisimenanti aplinkybių.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. B., pradžioje nesutikusi duoti parodymų, visgi, sutiko atsakyti į pateiktus klausimus ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir apgaule įgijusi nukentėjusiosios 170 EUR už tariamą buto nuomą. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus E. B., kaip įtariamuosius, parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), atsakydama į teisėjo klausimus dėl pagarsintų parodymu, kaltinamoji E. B. parodė, kad kitų parodymų, kuriuose ji nebuvo prisipažinusi, perskaityti nereikia. Su nukentėjusiąja bendravo vyriškos lyties asmuo, jis iš pradžių buvo T,, vėliau pasikeitė vardą. Tai buvo apgaulingas žmogus, jos draugo draugas. Jis prašė, kad pinigai būtų pervesti jam, bet kadangi jis neturėjo banko sąskaitos, pinigus pervedė jai. Ji atidavė pinigus T,. Suprato ką padarė, pasielgė negerai. Negali grąžinti pinigų, nes asmuo užblokuotas. Nebeturi nukentėjusiosios banko sąskaitos numerio. Šiuo metu turi finansinių sunkumų ir didesnių problemų, dėl (duomenys neskelbtini) jai.

Kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje. Be pastarosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką - baudžiamąjį nusižengimą, patvirtina byloje surinkti duomenys.

Nukentėjusioji A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ieškojo buto nuomai. 2020 m. kovo 21 d. apie 21 val. rado skelbimą „Facebook“ grupėje „Butų nuoma Šiauliuose be tarpininkų“ dėl 3 kambarių buto, (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini). Susirašė, kaip suprato, su E. draugu. Tai buvo vyras, ne E.. „Facebook“ profilis „(duomenys neskelbtini)“. Žmogus normaliai papasakojo, buvo įkeltos nuotraukos, susitarė, kad apžiūrės butą. Paprašė jo telefono numerio, susiskambino, susitarė susitikti kitą dieną – 22 dieną, sekmadienį 14 val. Klausė kokia nuomos kaina, jis pasakė, kad 170 eurų ir depozitas. Jis pasakė, kad reikia sumokėti pusę sumos, kad jis galėtų atvykti į vietą, nes yra iš (duomenys neskelbtini). Susitarė, pervedė pinigus. Atvykus į vietą lauke sutiko senyvo amžiaus žmogų, ten buvo gyvenamieji namai. Tas žmogus pasakė, kad yra vietinis ir tikrai žino, jog tokio adreso ten išvis nėra. Jos tėtis puolė skambinti į tą telefono numerį. Ji buvo užblokuota, neatsiliepė nei telefonu, nei per „Messenger“ programą. Tėčiui jis atsiliepė, bet išgirdo jos piktą balsą, ji pradėjo rėkti, jog atvažiavo į vietą, kad jis atiduotų pinigus, buvo labai susinervinusi, jis numetė telefono ragelį, nebekalbėjo ir tėtį užblokavo. Kai prasidėjo tyrimas, peržiūrėjo žinutes, jis jau buvo pasikeitęs to paties profilio vardą į „(duomenys neskelbtini)“. Pervedė pinigus E.. Jis nurodė E. banko „Swedbank“ banko sąskaitą, sakė, kad taip bus greičiau, nes jo banko sąskaita buvo „Luminor“. Jis minėjo, kad E. jo draugė ar žmona. Pasitikėjo, pervedė pinigus. Su E. nekalbėjo.

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminio tyrimo apklausų metu (t. 1. b. l. 30–31; t. 3. b. l. 39–41).

Liudytoja D. B. apklausos metu parodė, kad E. B. pažįsta, tačiau jos nėra draugės <...> Nagrinėjamai bylai reikšmingos informacijos minėtos liudytojos parodymuose nėra (t. 3, b. l. 17).

Liudytojas A. S. parodė, kad E. žino iš matymo <...> Niekada neprašė svetimų žmonių, kad siųstų pinigus broliui, to neprašė ir E., nebuvo tikslo <...>. Nagrinėjamai bylai reikšmingos informacijos minėto liudytojo parodymuose nėra (t. 3. b. l. 30).

Byloje esanti kaltinamosios E. B. AB ,,Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išklotinė (gautos lėšos, pervestos lėšos, jei nuimtos bankomate lėšos - jų nuėmimo bankomatų adresai ir vaizdo įrašai), laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 1 d. iki duomenų pateikimo dienos. Pagal pinigus išgryninusio asmens nuotrauką, asmuo atitinka E. B. išvaizdą (t. 1 b. l. 41–52).

Surašytas tarnybinis pranešimas dėl telefono išklotinės analizės. Nurodyta, kad <...> vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2020 m. kovo 25 d. buvo pateiktas prašymas dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo, užklausos objektas tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2020 m. kovo 21 d. 21:35:28 val. iš pareiškėjos A. V. nurodyto numerio (duomenys neskelbtini) skambinta į telefoną kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. kovo 22 d. 12:02:57 val. iš pareiškėjos numerio (duomenys neskelbtini) skambinta į telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrint kitus, pateiktos telefono kurio Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės apie elektroninių ryšių srauto įvykius, reikšmingos informacijos, tiriamos nusikalstamos veikos ištyrimui, nenustatyta (t.1., b. l. 100).

Surašytas tarnybinis pranešimas dėl patikrinto adreso pagal pavedimą nustatyti adresą. Nurodyta, kad nuvykus patikrinti adreso (duomenys neskelbtini), namo kieme pareigūnus pasitiko moteris, kuri prisistatė esanti namo savininkė. Paklausus namų savininkės apie nuomojamą butą ar kambarį šiuo adresu, ji teigė, kad jokio kambario ar buto niekada nenuomojo ir nenuomoja (t. 2. b. l. 50).

Surašytas tarnybinis pranešimas dėl R. A. asmenybės nustatymo. Rasti trys asmenys, visus tris asmenis patikrinus per VRIS kaltinamųjų, įtariamųjų, nuteistųjų registrą, nei vienas iš jų nėra sulaikytas ir nebuvo. Taip pat, buvo peržiūrėtas socialinis tinklas „Facebook“ į paiešką įvedus „(duomenys neskelbtini)“ randama tik viena anketa, tokia anketa, pagal nuotrauką, kurią nurodė nukentėjusioji A. V. „Facebook“ paieškoje nerasta (t. 1, b. l. 157–200).

Surašytas tarnybinis pranešimas dėl asmenų nustatymo. Nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, spec. liudytoja E. B. nurodė, kad pinigus perduodavo draugui T., kurio pavardės nežinojo, kuris pinigus pervesdavo jos draugės D. broliui R. A.. Pasak E. B., R. A. tuo metu atliko bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Patikrinus pagal duomenis asmens paieškos nacionaliniuose registruose <...> Byloje minimų asmenų asmenybių nustatyti nepavyko, daugiau jokių reikšmingų duomenų negauta, E. B. išgirdusi telefonu, kad jai yra skambinama iš policijos komisariato siekiant patikslinti duomenis, ji skambutį atmetė ir daugiau neatsiliepė (t. 2, b. l. 13).

Surašytas tarnybinis pranešimas – <...> atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji A. V. nurodė, kad ji buvo užblokuota savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, minėto asmens pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“ vėliau persivadinusio į „(duomenys neskelbtini)“, paskyrų pasivadinusių šiais pavadinimais ID nustatyti nėra galimybės, todėl nebuvo tikslinga išsiųsti į LKPB 5-ąją valdybą dokumentų tolimesniam tyrimui (t. 3, b. l. 5).

AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad šios bendrovės informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. vietines pinigų perlaidas (t. 2. b. l. 35).

AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad šios bendrovės informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. E. B. naudojosi Bendrovės pinigų perlaidų siuntimo/gavimo paslaugomis bei „Western Union“ perlaidų paslaugomis (t. 1, b. l. 148).

Pagal (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktą informaciją, įstaigos duomenimis laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 25 d. nėra duomenų, kad E. B. būtų siuntusi pinigines lėšas nuteistiesiems (t. 3, b. l. 9).

Pagal (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktą informaciją, įstaigos duomenimis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 26 d. nėra duomenų, kad E. B. būtų siuntusi pinigines lėšas nuteistiesiems (t. 1. b. l. 139).

AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad šios bendrovės informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. E. B. naudojosi Bendrovės pinigų perlaidų siuntimo/gavimo paslaugomis (t. 3, b. l. 14).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

Šiame nuosprendyje (II dalis) aptarti teismo byloje surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Be to, aptarti duomenys paneigia, kad apgaule iš nukentėjusiosios įgyti pinigai buvo ne pačios kaltinamosios, o kitų naudai. Nors vyriškos lyties asmuo buvo nurodomas skelbime dėl buto nuomos, visgi, pinigai pervesti į kaltinamosios sąskaitos ir pinigus iš sąskaitos paėmė ji pati. Apie jų perdavimą kuriam nors nuteistajam byloje duomenų nenustatyta. Todėl teismas laiko šiuos duomenis rodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Šiuos įrodymus ištyręs teisiamajame posėdyje ir įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad E. B. turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, elektroninėje erdvėje, socialiniame tinkle „Facebook“, nuomos grupėje „Butų nuoma be tarpininkų Šiauliuose“, prisistatydama išgalvotui asmeniu, sutarė su nukentėjusiąja A. V., išnuomoti dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). O nukentėjusiajai į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 170 eurų avansą už tariamą buto nuomą, paaiškėjo, kad nurodytu adresu neva nuomojamo buto nėra. Pinigus iš sąskaitos pasiėmė pati kaltinamoji. Todėl ji, apgaule, savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiosios turtą – 170 EUR pinigų.

Kaltinamosios veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, požymius, nes apgaulės būdu įgytas nedidelės vertės turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Dėl aptarto reglamentavimo ir ištirtų bylos įrodymų teismas sprendžia, kad veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, už kurio padarymą atsakomybė numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamosios E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji galiausiai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Nors pastaroji prisipažino tik antros apklausos ikiteisminiame tyrime, o vėliau ir teisme, kur atsisakė duoti parodymus bet, sutiko atsakyti į klausimus ir vėl pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Teismo manymu, ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Jos bendravimo būdas ir turimos problemos šeimoje dėl (duomenys neskelbtini), galėjo padaryti poveikį jos mąstymui ir savo veiksmų vertinimui. Minėta, kad ji teismui nurodė, kad jai yra svarbesni gyvenime dalykai, tai yra klausimas dėl (duomenys neskelbtini). Todėl teismas, kaltinamosios prisipažinimą vertina nuoširdžiu. O jos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę E. B., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, veika yra baigta. Vertinant E. B. asmenybę nustatyta, kad ji jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, SODROS duomenimis dirbo, tačiau šiuo metu nedirba, nes yra vaiko auginimo iki trejų metų atostogose (t. 3, b. l. 84), neteista (t. 3, b. l. 83), per vienerius metus administracinių nusižengimų nepadarė (t. 3, b. l. 87).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis – 9 mėnesiams.

Nors teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė teismo skiriant laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam nustatyti įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal naują BK 48 straipsnio 3 dalies redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), skiriant nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonės paskiriama intensyvi priežiūra, yra laikytina pakankamai griežta bei nagrinėjamu atveju neproporcinga priemone. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju ši priemonė nėra būtina ir neskirtina.

Skiriant bausmę, kaltinamajai kartu taikytinas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamajai E. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 57), naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. byloje pareiškė 370 eurų (170 EUR turtinei žalai atlyginti bei 200 EUR neturtinei žalai atlyginti). Nurodė, kad kelionė kainavo, nes samdė automobilį. Neturtinė žala – tai paveikė jos psichologinę būseną, pasitikėjimą žmonėmis, patyrė didelį stresą.

Šioje byloje nustačius, kad kaltinamoji atsakinga už nukentėjusiosios patirtą turto praradimą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamoji turi atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios turėtomis išlaidomis. Todėl iš kaltinamosios E. B. priteistina civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios A. V. naudai 170 EUR turtinė žala.

Vertinant nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios veiksmų patyrė stresą, tai paveikė jos psichologinę būseną, pasitikėjimą žmonėmis.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinęs ieškinio pagrindą ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės paaiškinimus, teismas neabejoja, kad dėl E. B. nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė nepatogumus ir išgyvenimus dėl to, kad buvo apgauta. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti turtinę žalą.

E. B. yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu nedirba. Turi asmeninių problemų dėl (duomenys neskelbtini) ir su tuo susijusių klausimų. Svarbiausia, kad (duomenys neskelbtini), iš pastarosios išieškotinas ir (duomenys neskelbtini). Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajai A. V. nustatytinas 100 EUR (vieno šimto eurų) atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose pagal BK 284 straipsnį, tai yra, priteisiamos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja apytiksliai nuo 145 EUR iki 1 500 EUR (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008, 2K-648/2015).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su CD laikmenomis, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas,

nusprendžia:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per trys mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 170 EUR (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) žalą nukentėjusiajai ir išieškotojai A. V..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš E. B., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. V. naudai 170 EUR (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) turtinei žalai ir 100 EUR (vieno šimto eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su CD laikmenomis, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų aklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytų taisyklių, laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.