- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-2400-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01630-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“
- Ieškovas
- mažosios bendrijos ,,EV Grupė“
- Kategorijos
veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,EV Grupė“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,APS grupė“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) ,,EV Grupė“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,APS grupė” 11 527,50 Eur skolą, 421,91 Eur delspinigius, 12,5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „APS grupė“ kilnojamo ir (ar) nekilnojamo turto, ir (ar) piniginių lėšų, ir (ar) turtinių teisių, esančių pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, areštą atsakovei pareikštų reikalavimų sumai, t. y. 11 949,41 Eur.
3. Nurodė, kad patikslintu ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė. Atsakovė į prašymą sumokėti susidariusį įsiskolinimą nereaguoja, į pateiktas dvi pretenzijas dėl skolos sumokėjimo, atsakovė taip pat neatsiliepė. Atsakovė nuo 2023 m. rugsėjo 24 d. nuolat vėluoja atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – SODRA) ir šiuo metu atsakovės skola yra net 19 999,99 Eur. Nors šios skolos mokėjimo terminas yra atidėtas, tačiau tai parodo, kad atsakovės būklė yra prasta ir ji neišgali sumokėti susidariusio įsiskolinimo. 2024 m. birželio 26 d. Okredo.com duomenimis, atsakovė per pastaruosius du metus net 127 kartus buvo patraukta atsakove civilinėse bylose, iš kurių didžioji dauguma bylų buvo būtent dėl skolos priteisimo, o priimtais sprendimais ieškiniai patenkinti visiškai. 2024 m. birželio 26 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos net keturios civilinės bylos dėl skolos priteisimo iš atsakovės bei keliose bylose buvo pateikti prašymai išduoti vykdomuosius raštus, kas įrodo, kad atsakovė vengia atsiskaityti su kreditoriais, net esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui. 2024 m. liepos 4 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme jau yra nagrinėjamos penkios bylos dėl skolos priteisimo iš atsakovės, o Vilniaus apygardos teisme – dar dvi bylos. Iš pateiktame į bylą Okredo.com spaudinio matyti, kad atsakovės įsiskolinimai buvo 19 999,99 Eur, o vos po kelių dienų, t. y. 2024 m. liepos 4 d. jau siekia 25 571,18 Eur, o skolos neapmokamos nuo 2022 m. spalio 31 d. Ieškovės nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja, kad atsakovė, gavusi ieškinį, kuriuo reikalaujama iš jos priteisti 11 949,41 Eur, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymo atveju, bus suinteresuota turtą slėpti, kad nereikėtų vykdyti teismo sprendimo arba jo gali nelikti, dėl ko būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįvykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, jo nepakankant, ir (ar) pinigines lėšas, ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, atsakovei pareikštų reikalavimų sumai, t. y. 11 949,41 Eur. Areštavus atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, reikalavimo sumai (11 949,41 Eur Eur), teismas leido atsakovei disponuoti kitomis lėšomis.
5. Teismas nurodė, kad ginčas yra turtinio pobūdžio, prievolės įvykdymas ieškovei nėra užtikrintas jokiu turtu, ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus. Ieškovės nurodymu, atsakovė elgiasi galimai nesąžiningai, kadangi atsakovė su ieškove nebendrauja, jos vengia, atsakovė turi ir daugiau kreditorių. Byloje pateikti ieškovės duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2023 m. rugsėjo 24 d. nuolat vėluoja atsiskaityti su SODRA, atsakovė per pastaruosius du metus net 127 kartus buvo patraukta atsakove civilinėse bylose, iš kurių didžioji dauguma bylų buvo būtent dėl skolos priteisimo, o priimtais sprendimais ieškiniai patenkinti visiškai. 2024 m. birželio 26 d. duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos keturios civilinės bylos dėl skolos priteisimo iš atsakovės bei dvejose bylose buvo pateikti prašymai išduoti vykdomuosius raštus. 2024 m. liepos 4 d. duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos penkios bylos dėl skolos priteisimo iš atsakovės, o Vilniaus apygardos teisme – dar dvi bylos. Teismas įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes bei prie ieškinio pateiktus tai pagrindžiančius įrodymus, galimą atsakovės nesąžiningą elgesį ieškovės atžvilgiu, tai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia pati, o tai garantuotų teismo sprendimo įvykdymą, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikė pagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „APS grupė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.
7. Nurodo, kad teismas nevertino ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Teismas rėmėsi tik ieškovės teiginiais, nesudarydamas galimybės atsakovei pateikti savo argumentų dėl esamos situacijos ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Teismas neatsižvelgė, jog byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė ketina perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės nesąžiningumą. Teismo argumentai nėra pakankami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas neįvertino, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovės teise varžys daugiau negu yra būtina būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė yra pelningai dirbantis juridinis asmuo, ką patvirtina pelno (nuostolių) ataskaitos, tai, kad atsakovė turi finansinių įsipareigojimų kitiems ūkio subjektams, nepaneigia fakto, kad atsakovė yra pajėgi vykdyti prisiimtus turtinius įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu. Atsakovė turi pakankamai turto, vien tik atsakovės finansinių lėšų areštas yra nepagrįsta ir perteklinė priemonė. Taikant laikinąsias apsaugos priemones didesnę finansinę žalą patirtų atsakovė. Teismas turėjo informuoti atsakovę apie šio klausimo nagrinėjimą.
Atsiliepimas
8. Ieškovė MB „EV grupė“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti.
9. Nurodė, kad skundą atsakovė grindžia tik preliminariu (tarpiniu) atsakovės balansu, parengtu 2024 m. rugpjūčio 1 d. datai, už 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpį, daugiau jokių pagrįstų įrodymų, galinčių paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, galinčius įrodyti priešingą situaciją, atsakovė nepateikė. Atsakovė, pažeisdama įstatymus, iki šios dienos nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už 2023 m. VĮ Registrų centrui, dėl ko, realios, faktinės atsakovės finansinės būklės išsiaiškinti – neįmanoma. Atsakovės pateiktas balansas tėra preliminarus, kitaip tariant - tarpinis, jokios teisinės reikšmės neturintis dokumentas, kuris nepatikrintas nei auditorių, nei patvirtintas akcininkų, kas lemia, kad toks dokumentas neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovė slepia nuo institucijų savo faktinę padėtį, realią finansinę būklę. Atsakovei ženkliai padaugėjo keliamų bylų, atsakovė dalyvauja kaip atsakovė jau 135 bylose. Ši aplinkybė papildomai įrodo, kad atsakovė negeba spręsti savo finansinės situacijos, negeba tinkamai vykdyti įsipareigojimų, situacija tik blogėja. Ieškovė pateikia iš antstolio gautą atsakovės turto aprašą, kurie papildomai įrodo, kad atsakovės finansinė ir turtinė padėtis itin prasta. Byloje yra pateiktos aplinkybės apie atsakovės nesąžiningą elgesį, įstatymų pažeidinėjimus, savo finansinės būklės slėpimą ir pan. Jei atsakovė turi pakankamai turto, kaip deklaruoja teismui, vadinasi ieškinio sumai areštavus turtą, atsakovė jokių neigiamų pasekmių nepajus. Jei atsakovės padėtis būtų tokia puiki, kaip bando teigti atsakovė, ji neturėtų tiek civilinių reikalavimų ir šių bylų nedaugėtų taip sparčiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, jo nepakankant, ir (ar) pinigines lėšas, ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, atsakovei pareikštų reikalavimų sumai, t. y. 11 949,41 Eur. Areštavus atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, reikalavimo sumai (11 949,41 Eur Eur), teismas leido atsakovei disponuoti kitomis lėšomis. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl ji atskiruoju skundu prašo šias laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo iš esmės vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir neturi jokios prejudicinės galios bylos sprendimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,APS grupė” 11 527,50 Eur skolą, 421,91 Eur delspinigius, 12,5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, ieškinys grindžiamas jame nurodytais motyvais bei prie jo pridėtais įrodymais. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.
13. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis aptariamu atveju suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013).
14. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis aptariamu atveju suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017).
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi padarytomis išvadomis, kadangi pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių egzistuojant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą – grėsmę būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui. Tokių duomenų į bylą nepateikė ir ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės dėstomos aplinkybės dėl skolos susidarymo sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, tačiau savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Vien ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu, savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nors ieškovė deklaratyviai nurodo, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo vykdymui, tačiau šių savo teiginių nepagrindžia.
16. Ieškovė teigia, kad atsakovė turi finansinių įsipareigojimų, jos atžvilgiu yra inicijuota nemažai civilinių bylų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galimai sunki atsakovės finansinė padėtis (kreditorių kiekis, teikiami ieškiniai, iškeltos bylos ir kt.) taip pat savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, turtinės padėties ir jam pareikšto ieškinio reikalavimo dydžio santykis ar, juo labiau, ne galimas jo nemokumo proceso iniciavimas ateityje, [...], bet to asmens nesąžiningumas ir konkretūs jo atlikti ir (ar) atliekami veiksmai, nukreipti į turto masės ar jo vertės sumažinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-554-464/2021). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, apie tai taip pat jau ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Ta aplinkybė, jog atsakovė neatsiskaito su ieškove, savaime nėra pakankamas pagrindas CPK 144 straipsnyje numatytų priemonių taikymui. Ieškovės reikalavimo nevykdymas yra pagrindas ieškovei ginti pažeistą teisę teisme, tačiau nėra įstatymo besąlygiškai siejama su CPK 145 straipsnyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
17. Taigi, ieškovė iš esmės nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų bent tikėtiną atsakovės galimą nesąžiningumą, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu, dėl ko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ atskirąjį skundą tenkinti.
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB ,,EV Grupė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.