Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. J. ir V. J. ieškinį, pareikštą atsakovei I. P., dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto vykdymo be bendraturčių pritarimo; trečiaisiais asmenimis byloje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai valdo 159/259 dalis (954 kv.m), o atsakovė – 100/259 dalis (600 kv.m.) žemės sklypo. Atsakovė savo žemės sklypo dalį pirko iš ieškovų pagal 2024 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo pardavimo sutartį. Būtent šia sutartimi šalys sulygo ir dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal nurodytas valdomas dalis. Be to, minėta sutartimi šalys susitarė ir garantavo, jog sutinka kartu rengti žemės sklypo padalijimo į atskirus turtinius vienetus projektą ir jam pritarti atskiriant pardavėjams (ieškovams) ir pirkėjai (atsakovei) nuosavybės teise priklausančias dalis. Ieškovai siūlė atsakovei atidalinti žemės sklypo dalis, tačiau ji į prašymą nereagavo. 2019 m. gruodžio 20 d.Vilniaus miesto savivaldybė priėmė įsakymą dėl pradėjimo rengti 1 554 kv. m ploto sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – padalyti sklypą į du atskirus žemės sklypus. 2023 m. sausio 5 d. ieškovai sudarė paslaugų sutartį su MB ,,Žemės matavimų biuras“ dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo bei žemės sklypų kadastrinių matavimų parengimo. MB ,,Žemės matavimų biuras“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant, jog sklypas Nr. 01, sklypo plotas 954 kv. m., atitenka ieškovams, o sklypas Nr. 02, sklypo plotas 600 kv. m., atitenka atsakovei. Taigi, pagal Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą numatytas atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, atitinka realias šalių šiuo metu valdomas žemės sklypo dalis, ribas bei naudojimosi tvarką. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas bei pateiktas tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kuri 2025 m. sausio 15 d. patikrinimo aktu konstatavo, jog tvirtinti žemės valdos projektą galima tik tada, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai projektui arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Kitokių pastabų dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto gauta nebuvo, todėl darytina išvada, jog jis atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl raštiško pritarimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui gavimo, t. y. pateikė reikalavimus tiek atsakovės elektroninio pašto adresu, tiek deklaruotos gyvenamosios vietos, tiek darbovietės (skelbiamos internete) adresais, suteikiant pakankamai protingą laiko tarpą pritarimui pateikti, tačiau nebuvo gauta visiškai jokio atsakymo. Taigi atsakovė savo veiksmais (neveikimu) pažeidžia šalių susitarimą, numatytą žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartyje, taip pat nepagrįstai riboja ieškovų teises atidalinti savo nuosavybę. Pasak ieškovų, pateikto projekto sprendiniai atitinka šalių valdomas žemės sklypo dalis, jų ribas, formą, taip pat tai atitinka šalių sulygtą ir patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką, todėl ieškovų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas ir priimtinas, jis niekaip nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, nepadarys jokios žalos žemės sklypui, ar jo paskirčiai. Be to, atsakovei buvo sudarytos visos galimybės, suteikta laiko pateikti savo pastabas dėl projekto, tačiau jokių pastabų nebuvo pateikta. Taip pat projektą pagal savo kompetenciją, patikrino ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri jokių pastabų dėl projekto kokybės neturėjo.

7. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių nenurodė. Atsakovei apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl, esant ieškovų atstovo prašymui, byla išnagrinėta iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl ginčo esmės.

8. Byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovų nurodytą aplinkybę, kad ieškovams priklauso 159/259 dalys, o atsakovei – 100/259 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1554 ha. Atitinkamai, ieškovams priklauso 954 kv. m, o atsakovei – 600 kv. m minėto žemės sklypo ploto. Byloje pateikta 2014 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis patvirtina, kad atsakovė jai šiuo metu priklausančią žemės sklypo dalį įsigijo iš ieškovų. Šia sutartimi, kaip matyti ir iš jos pavadinimo, šalys nustatė naudojimosi jiems priklausančių žemės sklypu tvarką (sutarties 6.1.1 – 6.1.2 punktai). Be to, minėta sutartimi jos šalys susitarė, jog sutinka kartu rengti žemės sklypo padalijimo į atskirus turtinius vienetus projektą ir jam pritarti, atskiriant pardavėjams (ieškovams) ir pirkėjai (atsakovei) nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis (sutarties 8.3.1 punktas).

9. Byloje pateiktas ieškovų užsakymu MB ,,Žemės matavimų biuras“ parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Ieškovai prašo pagal šį projektą priskirti jiems žemės sklypą, pažymėtą indeksu 01, kurio bendras plotas 954 kv. m., o atsakovei – žemės sklypą, pažymėtą indeksu 02, kurio bendras plotas 600 kv. m. Byloje pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių planas (2014 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties priedas Nr. 2) patvirtina, kad pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą numatytas žemės sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės atitinka šalių nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

10. Teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš bendraturčio teisių. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-916/2025; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

11. Šiuo atveju, ieškovų teisė atsidalyti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės įtvirtinta ne tik įstatyme, bet šalys dėl to susitarė ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartyje. Kaip jau minėta pirmiau, pagal ieškovų pateiktą projektą numatytas žemės sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės atitinka šalių nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Bylos duomenimis, atsakovė ieškovų pateiktam žemės sklypo atidalijimo ir pertvarkymo projektui nepritarė. Tai patvirtina ir atsakovės pateiktas atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovė nurodė nesutinkanti su ieškovų ieškiniu. Atsakovės argumentas, kad pagal 2014 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 8.3.1 punktą jos šalys susitarė kartu rengti projektą, savaime nereiškia, kad pagal ieškovų pateiktą projektą žemės sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimas. Atsakovė, nesutikdama su ieškovų pateikto projekto sprendiniais, turėtų pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus, o ne formaliai remtis sutarties nuostata, kad projektą šalys turėjo rengti kartu.

12. Antras atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentas yra tas, kad, pasak atsakovės, ieškovai, rengdami projektą, pakeitė privažiavimo prie atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies vietą. Šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1302-534/2022, konstatuota, kad atsakovė kartu su sutuoktiniu neteisėtai užėmė valstybinės žemės sklypo dalį, įrengdami joje tvorą, metalinius vartus, žvyro dangos aikštelę. Nurodytas teismo sprendimas paneigia atsakovės teiginius apie teisėtai įrengtą dabartinį privažiavimą prie atsakovei priklausančio žemės sklypo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 15 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktu pritarė projekto tvirtinimui, bet tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypų savininkų raštiški pritarimai projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovai įrodė, kad jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo būdas yra priimtiniausias, t. y. atitinkantis iki šiol nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kad jis nepažeis atsakovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai, ieškovų ieškinys yra tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

14. Tenkinus ieškinį ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovams iš atsakovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 111 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, ir 1 850 Eur išlaido advokato pagalbai apmokėti; iš viso – 1 961 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šias išlaidas faktiškai patyrė ieškovas G. J., šios išlaidos iš atsakovės priteistinos šiam ieškovui.

15. Byloje patirta 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Suteikti teisę ieškovams G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), be atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą, pagal MB „Žemės matavimų biuras“ parengtą projektą, atidalijant jį į 2 žemės sklypus, t. y.

- ieškovams G. J. ir V. J. paskiriant žemės sklypą MB „Žemės matavimų biuras“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu 01, kurio bendras plotas 954 kv. m.;

- atsakovei I. P. paskiriant žemės sklypą MB „Žemės matavimų biuras“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu 02, kurio bendras plotas 600 kv. m.

Suteikti teisę ieškovams G. J. ir V. J. be atsakovės I. P. sutikimo užbaigti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą, atliekant kadastrinius matavimus, įregistruojant atidalytus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti iš atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 961 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,64 Eur (aštuonis eurus ir 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.