Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam skirtas areštas 42 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. A. nustatyta galutinė bausmė – areštas 28 paroms. Nukentėjusiajam D. J. priteista iš M. A. 370 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliantas neginčija Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, savo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikuodamas veiką baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta arešto bausme ir prašo skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą arba sutrumpinti arešto bausmės trukmę.

7. Skundžiamu nuosprendžiu M. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam D. J. priklausančius 370 Eur. BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-39-895/2016).

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. A. teistas 10 kartų (2 t., b. l. 123–140, 141–150), daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkius sukčiavimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 63–122). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam griežčiausią BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Skundžiamu nuosprendžiu M. A. skirtas areštas 42 paroms, t. y. bausmės trukmė nustatyta artima maksimaliai įstatyme numatytai arešto bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, trukmei. Pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė M. A. galutinę bausmę – areštą 28 paroms.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors M. A. ir skirta artima maksimaliai trukmei 42 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 28 parų arešto, šią bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, jog M. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau 11 kartą, vyrauja teistumai už sukčiavimo nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnyje. Be to, kaip jau minėta, M. A. daug kartų baustas pagal ANK 108 straipsnį už smulkius sukčiavimus, administracinių nusižengimų registro išraše nėra informacijos apie baudų, skirtų apeliantui pagal ANK 108 straipsnį, sumokėjimą. Tokios nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad M. A. linkęs nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų. Nuteistasis, nepaisant ankstesnių teismų sprendimų ir jam taikytų baudžiamojo pobūdžio teisinių priemonių, nesistengia pakeisti savo elgesio, taikytos baudžiamojo pobūdžio teisinės priemonės (taip pat ir arešto bei laisvės atėmimo bausmės) teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, liudija apie didesnį apelianto asmenybės pavojingumą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. A. pagal BK 182 straipsnio 4 dalį arešto bausmę, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ne per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą ir nėra pagrindo šios bausmės švelninti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo pageidaujama baudos bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų pernelyg švelni, neadekvati ir neproporcinga nuteistojo asmenybei, ja ne tik nebūtų pasiekti visi bausmės tikslai, bet taip pat būtų paneigiama teisingos bausmės paskirtis. Jokių naujų reikšmingų aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuteistojo teisinės padėties švelninimui, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, M. A. nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi, sprendimas dėl apeliantui paskirtos bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

12. BK 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta, tačiau tai nelaikytina esminiu nuosprendžio trūkumu, kadangi formalaus pagrindo taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą nebuvo ir nėra. Arešto bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam arešto bausme pirmą kartą. M. A. arešto bausme nuteistas nebe pirmą kartą (Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu M. A. pagal BK 182 straipsnio 4 dalį paskirtas areštas 30 parų; 2 t., b. l. 123–140, 141–150), todėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymas negalimas.

13. Nenustačius BPK nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo pagrindų, nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

14. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš M. A. 87,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendį apskundė nuteistasis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis pats gynėjo nepasirinko, todėl jam Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė (3 t., b. l. 87). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma atitinka M. A. suteiktų teisinių paslaugų apimtį, nėra per didelė, o nuteistasis yra darbingas ir byloje nėra duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina visiškai ir nusprendžia išieškoti valstybei iš M. A. 87,50 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. A. valstybės naudai 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.