Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui P. (P.) T., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos būstas“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, Klaipėdos miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos bendrabutis“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Splius“, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu P. T. nuo 2000 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, santuokos registracijos knygoje buvo padarytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Su atsakovu turi tris nepilnamečius vaikus - sūnų E. T., dukras I. T. ir I. T.

Šalių šeima iširo. Ieškovė su atsakovu jau daugiau kaip metus negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Nors ieškovė yra įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nesirūpina šeima, vengia dirbti ir neteikia vaikams tinkamo išlaikymo, kaltinimų jam nereiškia, prašo teismo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad gyvenimas kartu su atsakovu neįmanomas. Susitaikymo galimybės nėra.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (el. b. psl. 80). Teismas daro išvadą, kad apie teismo procesą atsakovui yra žinoma. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį atsakovui pranešta CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Trečiųjų asmenų AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Klaipėdos būstas“, AB „Klaipėdos energija“, Klaipėdos miesto savivaldybės, UAB „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“, UAB „Klaipėdos bendrabutis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Splius“ atstovai atsiliepimų per teismo nustatytą terminą neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byloje gautas UAB „Splius“ prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė A. Š. nurodė, kad šeima skyriui yra žinoma. Socialinės paslaugos šiai šeimai yra teikiamos jau 10 metų. Pagalba šeimai teikiama ir dabar. Pažymėjo, kad ieškovė noriai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, stengiasi tvarkytis bei rūpintis savo vaikais. Neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu vaikams priteisto išlaikymo nebepakanka, todėl institucijos nuomone išlaikymas nepilnamečiams vaikams turėtų būti didinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys gyvendamos kartu susilaukė 3 vaikų – sūnaus E. T., gim. (duomenys neskelbtini), dukrų I. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. psl. 7-9).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad gyvenimas su atsakovu tapo neįmanomas.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina jos santuokinė pavardė – „T“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „T“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta, todėl jis nepriteistinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų E. T., I. T., I. T. gyvenamąją vietą su motina D. T. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove ir tik ji rūpinasi vaikais.

Įvertinus šias ieškovės nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į šalių vaikų faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat į tai, kad atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo nepateikė, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės prašymas tenkinamas, nepilnamečių vaikų E. T., I. T., I. T. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove D. T. Byloje ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra. Atsižvelgiant į tai, konkreti atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nenustatoma.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6103⁴¹/2002 nepilnamečio sūnaus E. T. išlaikymui iš atsakovo priteista 57,92 Eur (200 Lt) periodinių kasmėnesinių išmokų iki sūnaus pilnametystės (el. b. psl. 10). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10479-512/2015 patvirtinta D. T. ir P. T. taikos sutartis, kuria atsakovas P. T. įsipareigojo šalių nepilnamečių dukrų I. T. ir I. T. išlaikymui kas mėnesį mokėti kiekvienai po 100 Eur iki jų pilnametystės.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Be to, vienas iš kriterijų, nustatant vaiko poreikius, yra jo amžius, teismų praktikoje pripažįstama, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad išlaikymas E. T. priteistas dar 2002 m., o I. T. ir I. T. – 2015 m. Šalių vaikai - I. T. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, I. T. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje (el. b. psl. 27), E. T. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje, dieniniame skyriuje (el. b. psl. 28). Ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai lanko būrelius. Šalių nepilnametės dukros – tinklinį, o sūnus – futbolą, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jų ugdymu. Be to, pažymėtina, kad per tą laiką, nuo teismo procesinių sprendimų dėl vaikų išlaikymo priėmimo, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams - sūnui po 57,92 Eur, dukroms po 100 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaikų poreikių ir vaikų poreikiai yra pakitę iš esmės.

Byloje pateiktas vaikų išlaikymui būtinųjų išlaidų paskaičiavimas (el. b. psl. 101). Iš jo matyti, kad vaikų poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga 400 - 440 Eur suma. Byloje duomenų apie vaikų ypatingus poreikius ar sveikatos problemas nepateikta. Teismas, įvertinęs vaikų poreikių lentelėje nurodytas sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaikų amžiaus, įprastinių vaikų poreikių ar joms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui.

Teismas, nustatęs vaikų poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaikų išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jos darbo užmokestį kas mėnesį sudaro apie 480 Eur (el. b. psl. 14). Nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (el. b. psl. 18, 20). Nuomos pagrindu kartu su vaikais gyvena Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančiame 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. psl. 19). Atsakovas taip pat nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (el. b. psl. 17, 20). Teismo surinktais duomenimis atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestį kas mėnesį sudaro apie 524 Eur (el. b. psl. 104-107). Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius ar sveikatos problemas nepateikta. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba užsienyje, o jo darbo užmokestį sudaro apie 2000 Eur. Kartu pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams (el. b. psl. 31-35).

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus vyras. Apie bylos nagrinėjimą jis buvo informuotas tinkamai, prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydžio neteikė, todėl teismas daro išvadą, kad vaikams reikalingo išlaikymo dydžio atsakovas neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad nėra objektyvių priežasčių dėl kurių šiuo metu atsakovas negalėtų pilna apimtimi (lygia dalimi) prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, ieškinio reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo P. T. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 180 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl prievolių kreditoriams padalijimo

Sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Plenarinė sesija išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį.

Ieškovė prašo nustatyti, kad už skolų sumokėjimą kreditoriams AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Klaipėdos būstas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Klaipėdos energija“, Klaipėdos miesto savivaldybei, UAB „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“, UAB „Klaipėdos bendrabutis“ po santuokos nutraukimo sutuoktiniai D. T. ir P. T. atsako solidariai. Teismo posėdyje pažymėjo, kad tuo laikotarpiu, kai susidarė įsiskolinimai minėtiems kreditoriams ieškovė su atsakovu gyveno kartu. Taip pat pateikė prašymą nustatyti, kad už skolos sumokėjimą kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos po santuokos nutraukimo atsako asmeniškai D. T., o už skolos sumokėjimą kreditoriui UAB „Splius“ po santuokos nutraukimo atsako asmeniškai P. T.

Nei atsakovas nei tretieji asmenys neteikė prieštaravimų dėl ieškovės pateikto prašymo, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ginčo dėl šio reikalavimo nėra, ieškovės prašymas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialusis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, bei kitas nematerialusis reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Byloje už išlaikymų dydžio pakeitimą mokėtinas (80*2*12+122,08*12=3384,96) 76 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje už santuokos nutraukimą ir iš to sekančius reikalavimus mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Minėti ieškovės reikalavimai buvo patenkinti visiškai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 151 Eur žyminis mokestis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš 2018 m. gruodžio 12 d. pažymos Nr. NTP-7-7614 nustatyta, kad dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 383,61 Eur išlaidų (el. b. psl. 123). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Kiti klausimai.

Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti antstolio A. S. vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/00405 – paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. (P.) T., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. T. palikti jos santuokos metu įgytą pavardę – T., atsakovui P. (P.) T. palikti jo pavardę – T.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. T., gim. (duomenys neskelbtini), I. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti iš atsakovo P. (P.) T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. T., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš P. (P.) T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. birželio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti iš atsakovo P. (P.) T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai I. T., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš P. (P.) T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai I. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. birželio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti iš atsakovo P. (P.) T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai I. T., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš P. (P.) T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai I. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. birželio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. T., gim. (duomenys neskelbtini), I. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad už skolų sumokėjimą kreditoriams akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos būstas“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, Klaipėdos miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos bendrabutis“ po santuokos nutraukimo atsako D. T. ir P. T. solidariai.

Nustatyti, kad už skolos sumokėjimą kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos po santuokos nutraukimo atsako asmeniškai D. T.

Nustatyti, kad už skolos sumokėjimą kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Splius“ po santuokos nutraukimo atsako asmeniškai P. T.

Priteisti iš atsakovo P. (P.) T., a. k. (duomenys neskelbtini) 151 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. (P.) T., a. k. (duomenys neskelbtini) 383,61 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus šešiasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630. Surenkamosios sąskaitos: akcinėje bendrovėje „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinėje bendrovėje „Citadele“, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinėje bendrovėje „DNB“ banke, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinėje bendrovėje „SEB“ banke, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“, Lietuvos filiale, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8850-1067/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemonę – antstolio A. S. vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/00405 sustabdymą – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.