- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-266-360/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07080-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- M. S.
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Advokatai
- Robertas Skėrys
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eduardo Maškevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. (M. S.) gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-10-01 nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-20 nuosprendį (prieš tai laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeičiant laisvės atėmimo bausme) ir M. S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas M. S. išbūtas laikas kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme ir suėmime), t. y. nuo 2020-02-26 iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį nuosprendį, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Nuosprendžiu M. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nuosprendžiu iš M. S. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 132,52 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam K. K. (K. K.) priteista 3 623 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. S. nuteistas už tai, kad apiplėšė, įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs fizinį smurtą bei peilį, o būtent: M. S., 2020-02-17, laikotarpiu nuo 14.36 val. iki 18.14 val., tikslus laikas nenustatytas, prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), sugriebęs D. K. iš dešinės rankos, ištraukė buto raktą, o iš kairės rankos pagrobė D. K. priklausančią piniginę, kurios vertė 10 Eur, kurioje buvo 1,50 Eur grynųjų pinigų, bei Klaipėdos transporto elektroninis bilietas, kurio vertė 13 Eur. Po ko, iš D. K. atimtu raktu atrakinęs buto (duomenys neskelbtini) duris, jėga į butą įstūmė D. K. ir taip, nesant nukentėjusiojo sutikimui, įsibrovė į butą bei užrakino buto duris. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M. S., reikalaudamas D. K. atiduoti jam auksą ir pinigus, pasiėmęs puodo dangtį sudavė apie dvidešimt smūgių D. K. į galvą, iš kurių devyniais smūgiais puodo metalinio dangčio briauna padarydamas devynias muštines, linijines galvos žaizdas bei dangčio plokštuma ir kumščiais padarydamas kitus dauginius paviršinius veido ir galvos sužalojimus - odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas nosies, abiejų akiduobių, dešinio skruosto, kairio ausies kaušelio, kairio smilkinio bei pasmakrio srityje. D. K. nuo smūgių prisidengiant ranka galvą, 2-3 poveikiais padarė kairės plaštakos ir IV piršto kraujosruvas bei vienu smūgiu padarė D. K. poodinę kraujosruvą juosmens kairėje pusėje, po ko tampydamas ir stumdydamas D. K. po butą, padarė jam odos įdrėskimus kairės blauzdos šoniniame paviršiuje, taip D. K. padarydamas sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Panaudojęs fizinį smurtą, M. S. pagrobė iš D. K. jo dėvimus akinius, kurių vertė 10 Eur, iš striukės vidinės kišenės ištraukė ir pagrobė kitus D. K. priklausančius akinius, kurių vertė 10 Eur, bei nuo rankos nuplėšė rankinį laikrodį „Casio“, kurio vertė 70 Eur. Po ko, spirdamas ir tokiu būdu išlauždamas D. K. ir K. K. kambarių duris, iš D. K. kambario pagrobė D. K. priklausantį turtą: televizorių „Samsung“, kurio vertė 400 Eur, planšetinį kompiuterį „Huawei Media Pad T3 10 Space Gray N“, kurio vertė 100 Eur, su dėklu, kurio vertė 20 Eur, o iš K. K. kambario pagrobė K. K. priklausantį turtą: televizorių „Changhong“, kurio vertė 70 Eur, 3 vnt. auksinius, moteriškus žiedus, kurio vieneto vertė 200 Eur, bendra vertė 600 Eur, 1 vyrišką auksinį žiedą, kurio vertė 450 Eur, 3 poras auksinių auskarų, kurių vienos poros vertė 200 Eur, bendra vertė 600 Eur, laikrodį „Appella“, kurio vertė 58 Eur, moterišką geltono metalo laikrodį, kurio vertė 20 Eur, laikrodį „Tissot“, kurio vertė 40 Eur, laikrodį „Continental“, kurio vertė 350 Eur, laikrodį „Jacques Lemans Sports“, kurio vertė 30 Eur, bei 1 700 Eur grynųjų pinigų. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, M. S. paėmęs peilį, perpjovė D. K. priklausantį paveikslą ir tokiu būdu sukūręs nukentėjusiajam bauginančią ir nerimą keliančią situaciją, nusitempė jį į buto koridorių, kur pridėjęs peilį D. K. ties krūtine ir taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą, reikalavo atiduoti auksą ir pinigus, tačiau nukentėjusiajam neįvykdžius jo reikalavimų, pagrobė peilį, 30 Eur vertės, bei susirinkęs D. K. ir K. K. priklausančius daiktus, iš buto pasišalino. Tokiu būdu M. S., įsibrovęs į patalpą - butą ir panaudojęs fizinį smurtą bei peilį, pagrobė svetimą – D. K. priklausantį turtą, kurio vertė 664,50 Eur, bei K. K. priklausantį turtą, kurio vertė 3 918 Eur.
2. M. S. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: M. S., 2020-02-17, laikotarpiu nuo 14.36 val. iki 18.14 val., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmęs peilį, perpjovė D. K. priklausantį paveikslą, kurio vertė 2 000 Eur.
Šalies argumentai
3. Nuteistojo M. S. gynėjas advokatas R. Skėrys apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir nuteistajam M. S. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį - 1 metus laisvės atėmimo; įskaityti į bausmės laiką M. S. išbūtą laiką kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme ir suėmime), t. y. nuo 2020-02-26 iki bausmės vykdymo pradžios.
3.1. Nurodo, kad, nesutikdamas su paskirta bausme nuteistasis pažymi, jog jo kaltė buvo įrodyta visišku teisiamojo posėdžio metu duotu prisipažinimu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors teismas nustatė, jog M. S. ir nepripažino dalies smurto panaudojimo įsibraunat į patalpas, tačiau M. S. pilnai prisipažino dėl jam pateiktų kaltinimų, davė išsamius parodymus teisme dėl smurto panaudojimo, nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai, todėl darytina išvada, kad dalis jo nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nesutampa su bylos medžiaga neturėtų turėti esminės įtakos jo veiksmų ir atsakomybės pasunkinimui. Nors teismas ir pagrįstai pažymėjo, kad dalies žalos atlyginimas nukentėjusiesiems vertintinas kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau teismas šios aplinkybės visumoje skirdamas M. S. galutinę bausmę tinkamai ir neįvertino.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas taip pat tinkamai neįvertino to, kad M. S. yra teigiamai charakterizuojamas ne tik savo buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuri beje sutiktų jį ir vėl priimti į darbą, bet ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus jis taip pat yra charakterizuojamas teigiamai. Pateiktoje teismui charakteristikoje nurodoma, kad M. S. pasižymi gana ramiu būdu, su administracijos atstovais bendrauja mandagiai ir taktiškai, savarankiškai stengiasi savyje ugdyti teigiamas savybes. Jis socialinius ryšius palaiko su tėvu, su sugyventine pasimatymu ir skambučių pagalba. M. S. galvoja apie ateitį, atlikęs bausmę tikisi įsidarbinti ir būti sąžiningu Lietuvos piliečiu. Duodamas parodymus teisme, M. S. pats pažymėjo, kad izoliatoriuje nuolat dirba su psichologu, atlieka įvairias užduotis tokiu būdu keldamas sau tikslą pasikeisti ir savyje ugdyti teigiamas savybes. Svarbia aplinkybe M. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam gimus sūnui, šeimyninės padėties pasikeitimas, jo teigimu, sustiprino jo norą ir pasiryžimą keistis, būti doru ir sąžiningu. Šios aplinkybės teismo taip pat liko tinkamai neįvertintos ir nuosprendyje tik formaliai pažymėtos, neįvertinant jų visumoje aplinkybių, teigiamai apibūdinančiu M. S. asmenybę.
3.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, nes skirdamas bausmę teismas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į visas aplinkybes, į kurias, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, privalėjo atsižvelgti. Nors BK 61 straipsnį aiškinant gramatiškai, daugiau akcentuojama atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių reikšmė skiriant bausmę, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad skiriant bausmę vienodą reikšmę turi visos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, o ne tik atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios. Kiekvienos aplinkybės reikšmė teismo turi būti įvertinta bei motyvuotai parinkta švelnesnės ar griežtesnės bausmės rūšis ir bausmės dydis.
3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl jam atitinkant formalius BK 75 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus, turi būti tinkamai, o ne formaliai įvertinta, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. M. S. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį žalos, jis suprato savo veiksmų neteisėtumą, stengiasi savo kaltę išpirkti, būdamas laisvėje jis turėjo nuolatinę gyvenamą vietą, ankstesnę darbovietę, gyveno kartu su savo būsima sutuoktine, kuri pagimdė jam vaiką. Vaiko gimimas pakeitė M. S. požiūrį į gyvenimą, davė tolesnę prasmę ir tikslą gyvenimui, tapo motyvu ir katalizatoriumi pasikeisti tiek pačiam, tiek peržiūrėti savo gyvenimiškas vertybes. Teigiamai jo asmenybę įvertino tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis dirbo, tiek ir Šiaulių tardymo izoliatorius, nurodęs charakteristikoje apie jo teigiamas savybes ir pasiryžimą keistis. Jis kardomajame kaltinime - suėmime jau išbuvo virš 7 mėnesių, kas leidžia teigti, kad M. S. daugiau nei minimumą galimos minimalios bausmės, taikytinos dalinio bausmės vykdymo atidėjimu, jau atliko. Priešingai - tolesnis jauno, darbingo, šeimą sukūrusio ir naujagimio susilaukusio vyro izoliavimas nuo visuomenės nutrauktų teigiamus ryšius su jo socialine aplinka bei sutrukdytų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis gali pasitaisyti būdamas laisvėje. Įvertinus M. S. asmenybę, jam paskirtą bausmę ir poveikį, taip pat ir šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį, kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, galima konstatuoti, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidėjus paskirtosios bausmės vykdymą. Kalbant apie asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir jų svarbą, panašios nuomonės laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. 1A-168-255/2020. Apelianto vertinimu, jo padarytas nusikaltimas nors ir yra nepateisinamas, tačiau jis pats nėra tiek pavojingas visuomenei, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Išnagrinėjus bylos aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamas veikas ir apelianto asmenybę, darytina išvada, kad aptariamu atveju M. S. paskirtos bausmės tiek už atskirą nusikaltimą, tiek galutinės subendrintos bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti iš dalies atidėjus jam paskirtosios bausmės vykdymą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad dalinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymas sudarys galimybę dirbti apeliantui ir tokiu būdu sudarys palankesnes sąlygas atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, priteistą skundžiamu nuosprendžiu. Todėl skundžiamo teismo nuosprendžio dalis keistina BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašoma taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.
6. BK 75 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020-07-01) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).
7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir motyvuotai ją atmetė. Kolegija neturi pagrindo nepritarti išsamiems nuosprendžio argumentams. M. S. padarė sunkų, tyčinį, savanaudišką nusikaltimą. Praeityje jis jau ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl pagrįstai pripažintas recidyvistu. Ankstesnės su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės teigiamo poveikio neturėjo, M. S. ir toliau nusikalsta. Apeliaciniame skunde minimos teigiamai apeliantą apibūdinančios aplinkybės, susijusios su šeimine situacija, numatoma darbine veikla, teigiamomis charakteristikomis bei ketinimais pakeisti gyvenimo būdą, nepakankamos bausmės vykdymo atidėjimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje.
8. Apeliaciniame skunde užsimenama ir tai, jog nuteistojo manymu jam paskirta bausmė per griežta, pažymima, jog M. S. pilnai prisipažino dėl jam pateiktų kaltinimų. Kolegija šiuos argumentus atmeta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuota, kodėl M. S. nepripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, išsamiai aptartas ir pats bausmės skyrimo klausimas. Iš tikrųjų iš bylos medžiagos matyti, jog duodamas parodymus proceso metu, nuteistasis nebuvo visiškai atviras ir nuoširdus, nepripažino smurto naudojimo prieš nukentėjusįjį įsibraunant į patalpą, nors bylos duomenimis ši reikšminga aplinkybė yra nustatyta, ikiteisminio tyrimo metu neigė ir peilio panaudojimą, teisiamajame posėdyje paskutinio žodžio metu M. S. nurodė, jog jam dėl D. K. gėda, kad šis pasikvietė į butą svetimą žmogų, nors ne kas kitas, o būtent nuteistasis užpuolė ir sužalojo nukentėjusįjį pastarojo gyvenamojoje vietoje. Taigi, atsižvelgiant į aptartą nuteistojo elgesį bylos proceso metu ir kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama apie kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, pirmosios instancijos teismas nepripažindamas M. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.
9. Tai pat kolegija nemano, jog M. S. būtų nubaustas per griežtai, kaip apie tai teigiama apeliaciniame skunde. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju buvo laikytasi.
10. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nuosprendyje išdėstė tokios bausmės individualizavimo motyvus ir apygardos teismas neturi pagrindo šiems motyvams nepritarti. M. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, numatančią vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nuteistajam nustatytas bausmės terminas švelnesnis nei sankcijos vidurkis. Apeliantas praeityje jau teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, kitos bausmės atlikimo metu, taigi nusikaltimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime. Ankstesnės švelnesnės bausmės įtakos apelianto elgesiui neturėjo. Todėl, atsižvelgiant į visų bausmės skyrimui reikšmingų, taip pat ir nuteistojo padėties lengvinimui įtaką turinčių, aplinkybių visumą, kolegija neturi pagrindo manyti, jog M. S. skundžiamu nuosprendžiu nubaustas per griežtai.
11. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 1A-168-255/2020, tačiau pastarojoje byloje nustatytos aplinkybės nebuvo tokios kaip nagrinėjamu atveju (nuteistasis neturėjo teistumo, nebaustas administracine tvarka).
12. Dėl to, kas aptarta, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. S. gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą atmesti.