Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Ž. gynėjo advokato Aliaus Galmino ir nukentėjusiojo A. A. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2020 m. gegužės 26 d.

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys ir iš K. Ž. priteistas 15 900 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei 400 Eur atstovavimo išlaidų.

Nuosprendžiu ekstradicijos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteisti 1967,07 Eur iš K. Ž. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. Ž. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent jis 2011 m. gegužės pabaigoje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), prisistatė A. A. kaip asmuo, galintis Jungtinėje Karalystėje pigiai įgyti ir pristatyti krautuvų „Bobcat“, ir kaip avansą vieno mini krautuvo pirkimui paėmė iš A. A. 3500 Eur (12084,80 Lt) grynųjų pinigų. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas įgyti visišką A. A. pasitikėjimą jis, K. Ž., ne mažiau kaip dvidešimt vieno telefoninio pokalbio metu įtikino A. A., jog yra radęs ir gali nupirkti ne mažiau kaip septynis mini krautuvus, siuntė neva paties darytas krautuvų nuotraukas, surastas internete, ir taip iš esmės suklaidinęs A. A. dėl krautuvų pirkimo nurodė jam į B. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešti 12400 Eur (42814,72 Lt), skirtus dar šešiems krautuvams nupirkti. A. A. ir jo šeimos nariams laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2011 m. liepos 20 d. per penkis kartus (2011 m. birželio 10 d. 9 val. 31 min. – 3500 Eur (12084,80 Lt), 2011 m. birželio 28 d. 13 val. 32 min. – 2000 Eur (6905,60 Lt), 2011 m. liepos 7 d. 11 val. 31 min. – 2000 Eur (6905,60 Lt), 2011 m. liepos 13 d. 13 val. 34 min. – 1000 Eur (3452,80 Lt), 2011 m. liepos 20 d. 13 val. 55 min. – 3900 Eur (13465,92 Lt)) įnešus iš viso 12400 Eur (42814,72 Lt) K. Ž. dalį šių pinigų – 7000 Lt – 2011 m. birželio 14 d. bankomatuose (duomenys neskelbtini) nedelsdamas išgrynino ir pasisavino, 3100 Lt pervedė sugyventinei V. G. bendriems šeimos poreikiams tenkinti, likusius apgaule užvaldytus 32714,72 Lt iš B. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į savo vardu atidarytas sąskaitas užsienio bankuose ir tokiu būdu apgaule užvaldė didelės vertės svetimą 15 900 Eur (54899,52 Lt) turtą.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. Ž. bausmę, nuosprendyje pažymėjo, jog BK 75 straipsnio nuostatos taikymas nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje straipsnio redakcijoje, nei nuosprendžio priėmimo metu galiojančioje straipsnio redakcijoje nenumatytas. Be to, nurodoma, jog teismas, įvertinęs aplinkybę, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nusprendė, jog nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatų ir kaltinamajam skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę. Apelianto gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas K. Ž., kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, prisipažino bei nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, turi šeimą – sugyventinę ir tris nepilnamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, o jo padarytas nusikaltimas jau prarado pavojingumą, nepagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymima, jog tuo metu, kai 2011 metais buvo padaryta nusikalstama veika, galiojo BK 75 straipsnio redakcija, kurioje buvo numatytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nuo vienerių iki trejų metų. Apelianto gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. Ž. už ši įvykdytą nusikaltimą, turėjo vadovautis BK 54 straipsnio, 59 straipsnio, 62 straipsnio ir 75 straipsnio nuostatomis bei paskirti jam švelnesnę, t. y. piniginę baudą. Nurodoma, jog nusprendus, kad bausmės tikslai nebus pasiekti skiriant K. Ž. piniginę baudą, tuomet turėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidedamas nuo vienerių iki trejų metų. Apelianto gynėjo nuomone, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, o paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose neatitiktų bausmės tikslų ir gali tik pakenkti K. Ž. asmenybei, socializacijai, jo artimųjų, darbdavio interesams.

2.3. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. Ž. gynėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria buvo iš dalies patenkintas nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys, ir iš K. Ž. A. A. priteisti 15 900 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 400 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas ir jo gynėjas sutinka su turtinės žalos atlyginimo priteisimu, tačiau nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu nukentėjusiajam. Apelianto gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jis, A. A., šios žalos nepatyrė.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. A. nesutinka su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio priteisimo ir prašo jį pakeisti: nuteistajam K. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – padarytos žalos atlyginimą per teismo nustatytą terminą; priteisti iš nuteistojo K. Ž. 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 16 900,00 Eur sumos nuo teismo nutarties perduoti bylą į teisiamąjį posėdį priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo civiliniam ieškovui A. A.; priteisti iš nuteistojo K. Ž. proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajam A. A..

3.1. Apeliaciniame nukentėjusiojo skunde nurodoma, jog nuteistasis K. Ž. turi piniginių lėšų, todėl turi ir visas galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Pažymima, jog turtinė žala padaryta net prieš devynerius metus. Todėl, nukentėjusiojo nuomone, nuteistajam K. Ž. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnio 1 dalis) per teismo nustatytą terminą (BK 69 straipsnio 3 dalis).

3.2. Taip pat, nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo iš K. Ž. nepriteisė jam, nukentėjusiajam A. A., procesinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog civilinis ieškovas A. A. teismo prašė iš civilinio atsakovo K. Ž. priteisti 3 975,00 Eur dydžio palūkanas, skaičiuojamas po 5 proc. už paskutinius penkerius metus, taip pat priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 22 850,00 Eur sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo civiliniam ieškovui A. A.. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti šią civilinio ieškovo reikalavimo dalį, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 1A-388-202/2018. Tačiau nukentėjusiojo A. A. manymu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiojo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra aiškiai pasisakyta dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies taikymo ir visais atvejais, kai civilinis ieškovas prašo priteisti procesines palūkanas, šias palūkanas priteisia arba nuo teismo nutarties bylą perduoti nagrinėti į teisiamąjį posėdį, arba nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (LAT 2019-02-12 nutartis byloje Nr. 2K-11-303/2019 ir kitos bylos). Nurodo, jog civilinis ieškovas A. A. sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė 3 975,00 Eur procesinių palūkanų už paskutinius penkerius metus, tačiau teismas turėjo iš civilinio atsakovo, t. y. nuteistojo K. Ž., priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 15 900,00 Eur sumos, nuo teismo nutarties bylą perduoti nagrinėti į teisiamąjį posėdį iki visiško žalos atlyginimo. Apeliantas mano, jog analogiškai teismas turėjo spręsti klausimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai iš civilinio atsakovo priteisė 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (šios nuosprendžio dalies civilinis ieškovas neskundžia).

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, o nukentėjusiojo apeliacinio skundo netenkinti, nukentėjusiojo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo skundą atmesti, prokurorė prašė tiek nuteistojo gynėjo, tiek nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo K. Ž. gynėjo advokato A. Galmino ir nukentėjusiojo A. A. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Nuteistojo K. Ž. gynėjo apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta per griežta bausme, keliamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimas bei nesutinkama iš dalies su priteistu civiliniu ieškiniu, o nukentėjusiojo A. A. apeliaciniu skundu prašoma taikyti nuteistajam papildomą procesinę prievartos priemonę bei priteisti nukentėjusiajam procesines palūkanas. Būtent šiais klausimais nutartyje ir pasisako apeliacinės instancijos teismas.

Dėl nuteistajam K. Ž. paskirtos bausmės

9. Nuteistojo K. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino K. Ž. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skyrė jo ginamajam per griežtą – realią laisvės atėmimo – bausmę. Apelianto ir gynėjo nuomone, nuteistajam turėtų būti paskirta piniginė bauda arba nusprendus, jog tokia bausmė nepasieks bausmei keliamų tikslų, tuomet paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi būti atidėtas taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo K. Ž. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, baudžiamojoje byloje esančius duomenis, šioje situacijoje taikomas teisės normas bei teismų praktiką, mano, jog apeliacinio skundo reikalavimai yra iš dalies pagrįsti, t. y. apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino K. Ž. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nors pagrįstai paskyrė nuteistajam K. Ž. realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau, atsižvelgus į teisinį reguliavimą, yra galimybė ir pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

11. Pažymėtina, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam K. Ž. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad K. Ž. padarė vieną, tačiau tyčinį savanaudišką sunkų nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgė į K. Ž. asmenybę, t. y. į tai, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam K. Ž. už minėto nusikaltimo padarymą skyrė BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę, t. y. laisvės atėmimo, bausmę ir paskyrė šios bausmės trukmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 3 (trejus) metus. Be to, pirmosios instancijos teismas, esant BK 64¹ straipsnyje nustatytiems pagrindams, nuteistajam paskirtą bausmę sumažino 1/3 ir paskyrė jam galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad K. Ž. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra deklaratyvus ir nenuoširdus, bei nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog jie yra pagrįsti, ir vien aplinkybė, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo pradžioje pirmųjų apklausų metu savo kaltės nepripažino, neatima jam teisės to padaryti vėliau. Pažymėtina, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. Ž. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino (b. l. 46–47, t. III), tai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 6–8, t. IV).

12. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Iš bylos medžiagos matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. Ž. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino (b. l. 46-47, t. III), nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, per šešių mėnesių laikotarpį pažadėjo atlyginti padarytą žalą (b. l. 6-8, t. IV). Apeliacinės instancijos teismo nuomone šios aplinkybės atitiko BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas.

13. Pažymėtina ir tai, kad pats pirmosios instancijos teismas šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymo tyrimo būdu, t. y. kaltinamajam pareiškus, jog jis prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Pirmosios instancijos teismas, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodė, jog kaltinamajam K. Ž. pripažinus kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė bus sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog K. Ž. prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti pripažįstami jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymėtina ir tai, kad pripažinus K. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nesikeičia pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės dydis, kadangi už minėto nusikaltimo padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos trukmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas jos vidurkis.

14. Apeliaciniame skunde nuteistojo K. Ž. gynėjas tvirtina, jog jo ginamajam būtų galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2011 m. gegužės pabaigoje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, galiojo BK 75 straipsnio, numatančio bausmės vykdymo atidėjimą, redakcija, kurioje nenumatytas bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu už sunkius nusikaltimus. Tačiau BK 75 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą, iniciatyva (bet kurios instancijos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015). Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog K. Ž. gali būti taikomas jo teisinę padėtį švelninantis įstatymas – BK 75 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

15. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinę minėtų straipsnių reglamentaciją bei atsižvelgęs į K. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir iš naujo įvertinęs visus jį charakterizuojančius duomenis, mano, jog jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog K. Ž. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, prisipažino bei nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, turi šeimą – sugyventinę ir tris nepilnamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka K. Ž. ir jo gynėjas pateikė mokėjimo kvitą, kuris patvirtina, kad K. Ž. sumokėjo nors ir nedidelę, tačiau dalį – 400 Eur dydžio iš jo priteistos žalos atlyginimo (b. l. 70, t. IV). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie K. Ž. teigiamai charakterizuojantys duomenys rodo, jog jam gali būti taikomas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paminėtos aplinkybės rodo, jog K. Ž. iš tiesų suprato savo veiksmų neteisėtumą, apgailestauja dėl jų ir stengiasi išpirkti savo kaltę. Pažymėtina, jog nuteistasis jau apie metus laiko yra laikomas suimtas, todėl iš esmės dalį realios laisvės atėmimo bausmės atliko, o tolesnis jauno darbingo šeimą turinčio vyro izoliavimas nuo visuomenės nutrauktų teigiamus ryšius su jo socialine aplinka bei sutrukdytų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Nuteistojo K. Ž. charakteristika leidžia manyti, kad yra pakankamas pagrindas švelninti šio asmens baudžiamąją atsakomybę, t. y. taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą dirbti ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą turtinės žalos atlyginimą. Nors BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos tik baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimas arba pašalinimas, o BK 75 straipsnio 2 dalyje, kurioje yra išvardyti teismo įpareigojimai, kuriuos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskiria nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nėra nurodytas įpareigojimas atlyginti priteistą neturtinę žalą, toks teismo įpareigojimas gali būti taikomas remiantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas nuteistajam gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenustatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui (žr., pvz., kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-/2015). Nusikalstama veika už kurią K. Ž. yra pripažintas kaltu buvo padaryta 2011 metais. Kaltinamasis nurodo, kad dirbo, gaudavo pajamas, padarytą žalą gali atlyginti per šešis mėnesius, tačiau tik pateikęs apeliacinį skundą sumokėjo nukentėjusiajam keturis šimtus eurų (b. l. 72, t. III). Įvertinus nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad tik paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per vienerius metus ir šešis mėnesius atlyginti padarytą žalą, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai šioje byloje. Neįvykdžius įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti priteistą žalą, nuteistajam grės reali laisvės atėmimo bausmė, dėl to jis turės dėti pastangas padarytai žalai atlyginti. Teismo įsitikinimu tai leis nuteistajam įvertinti padarytos veikos pasekmes, jį paveiks taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Dėl civilinio ieškinio

16. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. Ž. gynėjas iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl civilinio ieškinio, t. y. sutinka su turtinės žalos atlyginimo priteisimu nukentėjusiajam A. A., tačiau nesutinka dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kadangi mano, jog A. A. dėl įvykdyto nusikaltimo jokios neturtinės žalos nepatyrė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis A. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 15 900 Eur turtinės žalos atlyginimo, žala susideda iš kaltinamajam pervestų ir negrąžintų lėšų, 3975 Eur palūkanų, apskaičiuotų pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį, t. y. 5 proc. metines palūkanas nuo pasisavintos sumos už penkerius metus, 3000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metines palūkanas nuo bendros priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 69–72, t. I). Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį ir nukentėjusiajam A. A. priteisė 15 900 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 400 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistiems tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dydžiams.

17. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, tačiau iš esmės nenurodo jokių tokio nesutikimo argumentų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistasis K. Ž., pripažindamas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, iš esmės sutinka ir su bendraisiais nusikaltimo padariniais, t. y. tuo, kad nukentėjusiam asmeniui A. A. dėl neteisėtų jo, K. Ž., veiksmų buvo padaryta ne tik turtinė, tačiau ir neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka priteistinų piniginių sumų ribas panašaus pobūdžio bylose, todėl nėra jokio pagrindo mažinti ar apskritai naikinti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl ši nuteistojo K. Ž. gynėjo apeliacinio skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, o pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam A. A. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis nekeistinas.

18. Nukentėjusysis A. A. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo jam priteisto civilinio ieškinio, t. y. jam priteista turtine ir neturtine žala, tačiau mano, jog teismas turėtų taikyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per tam tikrą laikotarpį atlyginti jam nusikaltimu padarytą žalą. Taip pat nukentėjusysis tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam procesinių palūkanų, t. y., nukentėjusiojo manymu, iš civilinio atsakovo, nuteistojo K. Ž., jam turėtų būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 15 900,00 Eur sumos nuo teismo nutarties bylą perduoti nagrinėti į teisiamąjį posėdį iki visiško žalos atlyginimo. Apeliantas manymu, pirmosios instancijos teismas analogiškai turėjo nuspręsti ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

19. Nagrinėdami civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, teismai procesinių palūkanų priteisimo klausimą sprendžia nevienodai. Kasacinės instancijos teismo praktika šiuo klausimu taip pat nepasižymi vienodumu. Kai kuriose šios instancijos teismo nutartyse pasisakyta dėl tokių palūkanų priteisimo negalimumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2010, 2K-234/2010, 2K-99-648/2016); kitose nutartyse pasisakyta, kad tokios palūkanos priteistinos, tačiau nevienodai sprendžiamas klausimas dėl momento, nuo kurio skaičiuojamos palūkanos, – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018) ar nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019). Šis praktikos nevienodumas nulemtas civilinio ir baudžiamojo procesų principų ir taisyklių skirtumų.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, išaiškino, kad, pirma, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, atsižvelgiant į BPK esantį teisinį reguliavimą ir konstitucinius baudžiamojo proceso (nekaltumo prezumpcijos, teisės į gynybą) principus, CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje; trečia, teismai, tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

21. Kasacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino.

22. Taigi, įvertinęs anksčiau paminėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš nuteistojo K. Ž. civiliniam ieškovui – nukentėjusiajam A. A. – penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio, CK 6.37 straipsnio nuostatomis, procesinės palūkanos šioje byloje iš nuteistojo K. Ž. nukentėjusiajam A. A. turi būti priteistos.

23. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo paskirti nuteistajam K. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – padarytos žalos atlyginimą per teismo nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju yra tikslingas ir apie tai pasisakyta šio nuosprendžio 15 punkte. Be to, priteisus iš nuteistojo K. Ž. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, jis pats bus suinteresuotas kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

24. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. A. taip pat prašo priteisti iš nuteistojo K. Ž. proceso išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nei kartu su apeliaciniu skundu, nei teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Nepateikus patirtų proceso išlaidų įrodymų, apeliaciniame skunde esantis prašymas priteisti tokias išlaidas netenkintinas.

25. Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti K. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, K. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams jį įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. A. padarytą turtinę žalą – iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokant nukentėjusiajam ne mažiau kaip po 1000,00 eurų.

Priteisti iš nuteistojo K. Ž. nukentėjusiajam A. A. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.