Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei,

atsakovams: Ž. P., jo atstovui, advokatui Laurynui Didžiuliui; O. F., jos atstovei, advokatei Dianai Višinskienei,

nedalyvaujant atsakovo Ž. P. atstovei, advokato padėjėjai Indrei Pocevičienei ir trečiajam asmeniui notarei Indrajai Jackevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams: Ž. P., O. F. ir trečiajam asmeniui notarei Indrajai Jackevičienei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esantys įrodymai, jų vertinimas, nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovė 2016-07-19 pateikė teismui ieškinį, kuris nagrinėjamas šioje byloje. Tuo metu Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovės ir atsakovo Ž. P. santuokos nutraukimo. Kadangi ieškovė ir atsakovas Ž. P. vieną iš santuokinio turto objektų – butą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo pirkę atsakovo motinos A. P. vardu (t.1, b.l. 76-77), todėl santuokos nutraukimo byloje ieškovė 2015-10-08 patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 52-62) prašė pripažinti 2000-10-24 pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl šalies (pirkėjo) negaliojančia bei pakeisti sandorio šalį (pirkėją) ir nustatyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkėjai yra I. P. ir Ž. P. (ieškinio rezol. dalies 4 p.). A. P. 2002-12-14 ginčo butą padovanojo atsakovui Ž. P. (t.1, b.l. 78-79), o tos pačios datos buto priėmimo-perdavimo aktu (t.1, b.l. 8) butą perdavė sūnui Ž. P.. Tuo pačiu ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2002-12-14 dovanojimo sutartį ir 2002-12-14 šio buto priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiais nuo sudarymo momento bei pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra I. P. ir Ž. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

2016-01-08 šį ginčo turtą atsakovas Ž. P. pardavė UAB „Kraftus“ už 16 000 EUR (t.1, b.l. 102-109).

Ieškovė, žinodama, kad ginčo turtas jau yra realizuotas, o kito turto, išskyrus šios bylos ginčo turtą - butą (duomenys neskelbtini) atsakovas Ž. P. neturi, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti actio Pauliana pagrindu buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi actio Pauliana ieškinys buvo pareikštas 2016-07-19, o reikalavimo teisė išieškojimui atsirado po buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo 2016-01-08, todėl ieškovė su ieškiniu actio Pauliana pagrindu kreipėsi per nustatytą vienerių metų terminą.

Teismas 2017-05-15 išnagrinėjo I. ir Ž. P. santuokos nutraukimo bylą bei patenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Šis sprendimas įsiteisėjo 2018-02-23 jį išnagrinėjus apeliacine tvarka. Kadangi santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu šį ginčo turtą atsakovas Ž. P. pardavė, todėl ieškovei iš jo buvo priteista 13 500 EUR piniginė kompensacija (t.2, b.l. 120). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas.

Civilinė byla actio Pauliana pagrindu teismo 2017-08-24 nutartimi (t.2, b.l. 129-130) buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla. Atsakovas Ž. P. nutartį apskundė atskiruoju skundu, kuriame nurodė, kad ieškovei nebuvo teisinio pagrindo reikšti reikalavimą actio Pauliana pagrindu (t.2, b.l. 137-139), tačiau apeliacinės instancijos teismas, 2017-10-23 išnagrinėjęs šį atskirąjį skundą, jį atmetė, tuo pripažindamas, kad ieškovės ieškinys yra pareikštas teisėtai (t.2, b.l. 153-156). Analogiška 2019-03-12 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 2S-689-273/2019 (t.5, b.l. 22-26).

Kad atsakovas buvo nemokus, rodo ieškovės pateikti įrodymai, išduoti antstolės Rimos Gražienės, jog ji iš Ž. P. negali išieškoti priteistų sumų (t.3, b.l. 130,134-135). Taip pat šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovo Ž. P. brolis R. P. buvo pateikęs antstolei vykdomąjį įrašą pagal atsakovo pasirašytą vekselį, bet antstolė nurodė, jog Ž. P. neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

Mirus (duomenys neskelbtini) atsakovo Ž. P. motinai A. P., Ž. P. 2015-10-08 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovas Ž. P. paveldėtąjį butą (duomenys neskelbtini) 2015-10-15 pardavė savo gyvenimo draugei O. F. (pirkimo-pardavimo sutartis t.1, b.l. 32-39). Pirkimo-pardavimo sutarties 4.2.1 punkte nurodyta, kad butas buvo parduotas už 24 700 EUR ir kad pardavėjas gavo iš pirkėjo pinigus iki šios sutarties pasirašymo. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. P. motina mirė (duomenys neskelbtini), o jis ginčo butą paveldėjo 2015-10-08, jį pardavė po savaitės laiko, t.y. 2015-10-15, kai tuo tarpu O. F. pateikti pakvitavimai rodo, kad ji pinigus už butą mokėjo dar iki to, kol atsakovas Ž. P. nebuvo jo savininku, o jame gyveno jo motina (t.1, b.l. 40-41). Šias aplinkybes patvirtina atsakovės O. F. pateikti pakvitavimai, jos surašyti 2015-02-21 ir 2015-05-09 (t.6, b.l. 52-57).

Kad tarp atsakovų egzistuoja artimas ryšys įrodo pateikti vaizdo įrašai (t.1, b.l. 19-31). Juose atsakovai pavaizduoti kartu leidžiantys laiką, O. F. besilaukianti Ž. P. vaikelio. Kad atsakovai susilaukė bendro vaiko, įrodo VĮ Registrų centro pažymos apie asmens duomenis (t.4, b.l. 102-103), iš kurių seka, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. P..

Muitinės departamentas prie LR finansų ministerijos 2018-10-08 raštu Nr. (20.2/16)3B-8335 (t.3, b.l. 128) nurodė, kad duomenų bazėje nėra informacijos apie O. F. deklaruotas grynųjų pinigų sumas. Informacija pateikta 2007-07-01 – 2018-10-01 muitinės duomenų bazės sukauptų duomenų pagrindu.

Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2018-09-26 rašte (t.4, b.l. 3) nurodoma, kad O. F. 2009-12-16 buvo išduota vienkartinė Šengeno viza, galiojusi nuo 2010-01-02 iki 2010-01-19, kelionės tikslas – turizmas; 2011-04-28 buvo išduota vienkartinė Šengeno viza, galiojusi nuo 2011-05-04 iki 2011-05-09, kelionės tikslas – turizmas; 2011-08-01 buvo išduota vienkartinė Šengeno viza, galiojusi nuo 2011-08-18 iki 2011-09-03, kelionės tikslas – turizmas; 2011-12-16 buvo išduota daugkartinė Šengeno viza, galiojusi nuo 2011-12-31 iki 2012-06-30, kelionės tikslas – turizmas; 2012-10-30 buvo išduota daugkartinė Šengeno viza, galiojusi nuo 2012-11-08 iki 2013-11-07, kelionės tikslas – turizmas; 2013-12-11 buvo išduota daugkartinė Šengeno viza, galiojusi nuo 2013-12-30 iki 2014-12-29, kelionės tikslas – turizmas ir 2014-11-25 buvo išduota daugkartinė Šengeno viza, galiojusi nuo 2014-12-30 iki 2016-12-29, bei analogiška informacija pateikta advokatei Rasai Gradauskienei (t.5, b.l. 30).

Aplinkybes, kad O. F. 2015-10-15 atvyko į Lietuvą, o 2015-10-18 iš jos išvyko įrodo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2019-02-05 raštas (t.4, b.l. 153-156).

Atsakovė O. F. pateikė teismui du pakvitavimus (t.6, b.l. 52-57), kuriuose nurodoma, kad ji A. P. perdavė du kartus po 8 500 EUR, kaip dalinius įnašus už butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 260,00 EUR žyminis mokestis (t.1, b.l. 9a) ir 1 400 EUR advokatės atstovavimo išlaidų (t.5, b.l. 118-122).

Nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms taikytina teisė.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovė turėjo teisę 2016-07-19 reikšti ieškinio reikalavimą actio Pauliana pagrindu ir ar kad ginčijamas sandoris nepažeidžia ieškovės teisių.

Dėl teisės reikšti ieškinio reikalavimą actio Pauliana pagrindu.

Atsakovų motyvai dėl to, kad ieškovė 2016-07-19 neturėjo teisės reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu atmestini.

Byloje neginčytinai įsiteisėjusiu 2018-02-23 sprendimu nustatyta, kad santuokos nutraukimo byloje ieškovė ir atsakovas Ž. P. dalinosi santuokoje įgytą turtą. Santuokos nutraukimo byloje ieškovė ginčijo buto, esančio (duomenys neskelbtini) įgijimo sutartį atsakovo Ž. P. vardu, motyvuodama tuo, kad, nežiūrint, jog butas buvo nupirktas A. P. (atsakovo motinos) vardu, o vėliau jos padovanotas atsakovui, šis turtas buvo įgytas už jų santuokines lėšas. Actio Pauliana ieškinio pareiškimo metu nurodytasis turtas buvo ginčo objektas, t.y. ieškovė manė, jog ji turi teisę į šį turtą, o atsakovas privalėjo suvokti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra ginčo objektas. Nežiūrint to, atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini) pardavė dar iki to momento, kol buvo baigta nagrinėti santuokos nutraukimo byla.

Teismas, remdamasis santuokos nutraukimo bylos sprendimu, daro išvadą, kad atsakovas butą pardavė, siekdamas jį eliminuoti iš bendros santuokinio turto masės. Jis taip pat žinojo, kad kito turto, jį kurį ateityje galėtų būti nukreiptas išieškojimas ieškovės naudai jis neturi, o tokiu būdu jis išvengtų piniginės kompensacijos sumokėjimo už realizuotąjį turtą. Nors buto pardavimo metu ieškovė dar nežinojo ar bus patenkintas jos ieškinio reikalavimas dėl jos, kaip ginčo buto pirkėjos teisių pripažinimo, tačiau vadovaudamasi CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostata ji actio Pauliana ieškinį privalėjo pareikšti per vienerius metus nuo to momento, kai sužinojo apie įvykusį sandorį, kuris neturėjo būti sudarytas. Priešingu atveju ieškovė būtų praradusi teisę reikalauti sandorio panaikinimo actio Pauliana pagrindu. Dėl nurodytųjų priežasčių laikytina, kad ieškovė, siekdama apginti savo teises bei teisėtus interesus savalaikiai ir teisėtai pareiškė ieškinį nagrinėjamoje byloje actio Pauliana pagrindu. Kreditorius ieškinį actio Pauliana pagrindu gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t.y. nuo momento, kai asmuo tampa kreditoriumi iki visiško prievolės įvykdymo. CK 3.67 straipsnio 1 dalis nustato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukelia teisines pasekmes nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Buto (duomenys neskelbtini) pardavimo metu atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė reiškia pretenzijas į ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) ir kad jis tą butą jau yra pardavęs, todėl patenkinus ieškovės ieškinį dėl pirkėjos teisių pripažinimo į butą (duomenys neskelbtini), jam reikės ieškovei kompensuoti už parduotojo buto dalį.

Kaip jau buvo aptarta vertinant byloje esančius įrodymus, tris kartus šioje byloje atsakovai teikė atskiruosius skundus dėl bylos sustabdymo ir kitais pagrindais, įvardindami motyvą, kad ieškovė neturėdama teisės kreipėsi su actio Pauliana ieškiniu, tačiau atsakovų atskirieji skundai buvo atmesti, nebuvo nurodyta, jog nėra pagrindo nagrinėti atskiruosius skundu dėl to, kad ieškinio pareiškimo momentu ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio actio Pauliana pagrindu. Atsakovo Ž. P. atstovo prašymas baigiamoje kalboje vadovautis LAT 2016-04-20 nutartimi Nr. 3K-3-181-969/2016 yra nepagrįstas, nes nurodytoje nutartyje reikalavimo teisė kildinama iš kitokių faktinių aplinkybių.

Dėl to, kad ginčijamas sandoris nepažeidžia ieškovės teisių.

Teismas atmeta šiuos atsakovų motyvus kaip nepagrįstus.

Ieškovės teisės šiuo atveju pasireiškia tuo, jog ji įsiteisėjusio teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje pagrindu turi teisę gauti 13 500 EUR piniginę kompensaciją už atsakovo Ž. P. parduotą butą (duomenys neskelbtini). Šios teisės ieškovė negali realizuoti, nes iš pateiktų įrodymų seka, jog Ž. P. neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Jeigu santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu atsakovas nebūtų pardavęs buto, ieškovė būtų turėjusi teisę į ½ šio turto dalį natūra arba atitinkamą piniginę kompensaciją butą pardavus. Atsakovui siekiant sumažinti santuokinio turto masę, buvo pažeistos ieškovės kaip sutuoktinės teisės gauti kompensaciją už atsakovui atitekusią didesnę santuokinio turto dalį, t.y. atsakovo veiksmais buvo pažeistos ieškovės teisės sąžiningai pasidalinti santuokoje įgytą turtą ir gauti už jį piniginę kompensaciją.

Atsakovai klaidingai aiškina ieškovės teisės į kompensaciją atsiradimo momentą, t.y. nuo 2016-01-08, kai ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl piniginės kompensacijos už butą (duomenys neskelbtini) priteisimo. Pradinį ieškinio reikalavimą į ginčo butą (duomenys neskelbtini) ieškovė pareiškė 2019-10-08 (t.1, b.l. 52-62), t.y. iki ginčo sandorio sudarymo, o tai rodo jos teisę gauti kompensaciją už prarastą santuokinio turto dalį.

Dėl teisinio pagrindo taikyti actio Pauliana nuostatas.

Actio Pauliana ieškinio taikymui yra būtinos visos šios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo arba turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

Apie tai, kad ieškovė (kreditorė) turėjo reikalavimo teisę, buvo pasisakyta aptariant jos teisę kreiptis į teismą su ieškiniu actio Pauliana pagrindu. Ieškinio reiškimo metu ieškovė šinojo, jog butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už jos ir atsakovo santuokines lėšas, bet atsakovo motinos A. P. vardu. Kaip santuokos nutraukimo byloje nurodė ieškovė, šį turtą jie pirko atsakovo motinos vardu todėl, jos atsakovas vertėsi verslu, dėl kurio ateityje galėjo iškilti įvairių finansinių problemų, t.y. tikslu išvengti išieškojimo iš turto ateityje. Ieškovė actio Pauliana ieškinio pareiškimo metu teisėtai siekė pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini) įgijimo sandorį, pripažįstant ją pirkėja, kas vėliau ir buvo pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t.y. actio Pauliana ieškinio pareiškimo metu ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią potencialią reikalavimo teisę (LAT nutartis 3K-P-311/2012).

Ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės kaip kreditorės teises, nes pardavus butą (duomenys neskelbtini), ieškovė prarado galimybę išsiieškoti iš atsakovo 13 500 EUR piniginę kompensaciją už jai priklausančią santuokinio turto dalį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad siekiant nustatyti ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamą skolininko turto padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas. Byloje nustatyta, kad šiuo metu atsakovas neturi jokio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl laikytina, kad 2015-10-15 buto (duomenys neskelbtini) pardavimas pažeidė ieškovės teises.

Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ginčijamas sandoris – tai buto, esančio (duomenys neskelbtini) perleidimas atsakovei O. F.. Šis butas iki A. P. mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė A. P.. Bylos duomenimis šiame bute gyveno ir pats atsakovas. Į šį butą pradžioje A. P., o vėliau Ž. P. buvo kviečiama atvykti ir atsakovė O. F.. Butas (duomenys neskelbtini) buvo vienintelis tiek A. P., tiek jai mirus vienintelis atsakovo Ž. P. būstas. Pardavus šį butą tiek A. P., tiek Ž. P. būtų neturėję kito gyvenamojo būsto, juolab, kad kaip nurodė atsakovas Ž. P. prieš mirtį jo motina sunkiai sirgo ir gyveno savo bute. Iš to darytina išvada, kad parduoti šį vienintelį A. P., o priėmus palikimą – vienintelį Ž. P. būstą nebuvo būtinybės.

Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeis kreditoriaus teises. Apie atsakovo Ž. P. nesąžiningumą buvo iš dalies pasisakyta. Jo nesąžiningumą, sudarant 2015-10-15 buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį įrodo ir tai, kad šis sandoris buvo sudarytas labai skubotai po palikimo priėmimo, t.y. praėjus tik septynioms dienoms, jis buvo sudarytas su jo vaiko motina, atsakove O. F.. Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana pagrindu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus (o kad ieškovė galėjo būti atsakovo kreditore jam turėjo būti suvokiama iš pareikšto ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovę buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkėja) ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų.

Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

Jo nesąžiningumą įrodo tai, kad O. F. ir Ž. P. sieja artimi ryšiai, jie turi bendrą dukrą. Šių asmenų bendravimas prasidėjo 2009 metais, nes Migracijos departamento išduotoje pažymoje nurodoma, kad vienkartinė viza O. F. atvykti į Lietuvą buvo išduota dar 2009-12-16. Vizų išdavimas tęsiasi iki šio laiko. Išduodant vizas, turi būti nurodoma kas asmenį kviečia, pas ką jis vyksta, už kokias lėšas gyvens. Visais atvejais O. F. vizos buvo išduotos A. P., o vėliau Ž. P. vardu. Šios aplinkybės rodo, kad abu atsakovus siejo glaudūs ryšiai ir tikėtina, kad O. F. buvo žinoma apie Ž. P. santuokos nutraukimo bylą, jos tuometinės sutuoktinės turtinius reikalavimus.

O. F. kaip trečiasis asmuo, sudaręs sandorį su skolininku Ž. P. buvo nesąžininga. CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Ši įstatymo nuostata pagal analogiją turėtų būti taikoma ir sugyventiniams, t.y. asmenims, sugyvenusiems bendrų vaikų, nes iš esmės jų tarpusavio santykių pobūdis yra tapatus nurodytame straipsnyje įvardintiems tarpusavio santykiams.

Atsakovė O. F., teikdama teismui atsiliepimą į ieškinį, nieko nemini kokiu būdu ji atsiskaitė už perkamą butą, kas šiuo atveju ypač aktualu nepripažįstant ieškinio. Tik bylos nagrinėjimo pabaigoje ji pateikė du pakvitavimus, kuriuose nurodoma, jog ji sumokėjo A. P. per du kartus po 8 500 EUR už perkamą butą. Šių aplinkybių savo atsiliepime į ieškinį nenurodė ir Ž. P., nes tik bylos nagrinėjimo pabaigoje atsirado versija apie pakvitavimus. Pinigų sumokėjimą atsakovai nuo bylos nagrinėjimo pradžios aiškina skirtingai – jų parodymai yra prieštaringi bei prieštaraujantys vieno kitam. Atsakovas Ž. P. savo 2016-08-25 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad O. F. sandorio sudarymo metu jam sumokėjo visą 24 700 EUR sumą už perkamą butą. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo pabaigoje atsakovė O. F. pateikė du savo pačios ranka rašytus pakvitavimus, kad ji A. P. per du kartus sumokėjo po 8 500 EUR dar esant A. P. gyvai, t.y. iki sandorio su atsakovu pasirašymo. Atsakovų parodymai nesutampa ir tuo, jog Ž. P. yra aiškinęs, kad pirmą kartą jis iš O. F. pinigus paėmė nepasirašydamas jokių pakvitavimų. Visų pirma tai vienašalis aktas, kuris nepatvirtina ar turto turėtoja, šiuo atveju A. P. pinigus iš O. F. gavo. Kitas svarbus momentas yra tai, kad pakvitavimai yra surašyti 2015 metų pradžioje, kai dar ginčo butas nepriklausė Ž. P., todėl, esant motinai gyvai, jis negalėjo žinoti, ar įgys ir jeigu įgys – tai kada teisę butą parduoti. Pateikti pakvitavimai kaip tik parodo atsakovės O. F. siekį abejotinais būdais padėti atsakovui Ž. P. pagrįsti jo prašymą ieškovės ieškinį atmesti, o tokie veiksmai laikytini nesąžiningais O. F. veiksmais.

Atsakovų nesąžiningumą patvirtina tai, kad ginčijamu sandoriu nebuvo sukurtos teisinės pasekmės, o buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, padedant atsakovui Ž. P. išvengti kreditorinių įsipareigojimų ieškovei. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir tas faktas, kad atsakovė O. F. nesumokėjo Ž. P. nustatytos pinigų sumos už perkamą butą – pagal pačios O. F. pateiktus teismui pakvitavimus seka, kad ji 17 000 EUR sumokėjo Ž. P. motinai A. P..

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina antroji šalis.

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Šias išlaidas sudaro: 200,60 EUR žyminio mokesčio išlaidos (t.1, b.l. 9a) bei 1 400 EUR advokatės atstovavimo išlaidos (t.5, b.l. 118-122). Teismo 2016-07-20 nutartimi ieškovė buvo atleista nuo 541,00 EUR žyminio mokesčio mokėjimo, todėl priimant baigiamąjį procesinį dokumentą šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos trukmę ir apimtį, teismas laiko, kad ieškovės prašomos priteisti advokatės atstovavimo išlaidos yra minimalios, todėl priteistinos pilnai; mažinti kitų bylinėjimosi išlaidų nėra įstatyminio pagrindo.

Taip pat iš atsakovų priteistinos 96,26 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2015-10-15 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IJ-6144, sudarytą tarp Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. F., gim. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn gyvenamąsias patalpas – trijų kambarių butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. F., gim. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis – po 800,30 EUR (aštuoni šimtai EUR 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų: Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. F., gim. (duomenys neskelbtini) po 270,50 EUR (du šimtai septyniasdešimt EUR 50 ct) žyminio mokesčio išlaidų ir po 48,13 EUR (keturiasdešimt aštuoni EUR 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą