- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 1-659-1027/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18784-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Nukentėjusysis
- I. M., M. M., K. K., M. S.
- Advokatai
- Jonas Ramanauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, turintis 10 klasių išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:
1) Zarasų rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 14 d. pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 1 d., 16 str. 2 d., 206 str., 42 str. 1 d. 4000 Lt bauda;
2) Vilniaus apygardos teismo 2002 m. vasario 6 d. pagal BK 104 str. laisvės atėmimu 8 metams, subendrinus su 2001 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 metams su 4000 Lt dydžio bauda; Kašiadorių raj. apylinkės teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartį lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 2 m. 7 mėn. 19 d., Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės;
3) Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. areštu 30 parų, subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2002 m. vasario 6 d. nuosprendžiu skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs 2011 m. balandžio 20 d.;
4) Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. areštu 30 parų;
5) Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, o per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu į paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2013 m. kovo 14 d.;
6) Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. pagal BK 140 str. 2 d., skirta sumažinta 10 mėnesių bausme laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai netrukdo darbui; neatlygintinai išdirbti 90 valandų per keturių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi 2015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus. Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs 2017 m. spalio 17 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 284 straipsnyje, 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. grasino nužudyti žmogų, t. y. 2019 m. gegužės 6 d. apie 19.00 val., prie namo (duomenys neskelbtini), M. M. akivaizdoje, išsitraukęs iš striukės kišenės sulankstomą peilį, išskleidė jį ir mojuodamas peiliu puolė nukentėjusįjį K. K., norėdamas jį sužaloti, bei mojuodamas peiliu sakė „užmušiu tave, papjausiu“, dėl ko nukentėjusiajam K. K. buvo pakankamas pagrindas matyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
S. K. sutrikdė viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, t. y. 2019 m. gegužės 6 d. apie 19.00 val., viešoje vietoje, prie namo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent tuo, kad nukentėjusiojo M. M. akivaizdoje, mojuodamas peiliu puolė nukentėjusįjį K. K., norėdamas jį sužaloti, bei mojuodamas peiliu sakė „užmušiu tave, papjausiu“, dėl to tokiu įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
S. K. smurtavo artimoje aplinkoje ir sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2019 m. gegužės 6 d., apie 19 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), antros laiptinės, buitinio konflikto metu statybiniu plaktuku sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas sutuoktinei I. M., pataikydamas nukentėjusiai į kairę krūtinės ląstos pusę, kairį dilbį, dešinę plaštaką, viršugalvį, tokiu būdu nukentėjusiajai I. M. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
S. K. 2019 m. gegužės 26 d. apie 20.20 val., prie parduotuvės „Norfa“ esančios (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, grasino nukentėjusiajai M. M. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą sakydamas „tu kvieti policijos pareigūnus aš tave nužudysiu“, „aš tau akį išdursiu“, po ko su savimi turėtu nedideliu kanceliariniu peiliuku bandė durti nukentėjusiajai M. M. į kairę akį bei pilvą, tačiau sužaloti nukentėjusiosios nepavyko, nes ji užsidengė nuo jo rankomis, tęsdamas savo veiką, prie tos pačios parduotuvės, apie 20.55 val., iš asmeninių paskatų, grasino nukentėjusiajai M. M. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą sakydamas „tu negyvensi“, po ko priėjęs prie jos tuo pačiu peiliuku, ant kurio galo buvo uždėtas kamštelis, bandė durti juo nukentėjusiajai į pilvą, tačiau ji nuo jo pasitraukė. Nukentėjusioji M. M. dėl tokių jo veiksmų turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
S. K. pasipriešino ir panaudojo fizinį smurtą prieš valstybės tarnautoją, t. y. 2019 m. gegužės 26 d. apie 21.00 val., prie namo (duomenys neskelbtini), Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniesiems patruliams M. S. ir V. P. norint jį sulaikyti dėl tik ką padarytos nusikalstamos veikos, pasipriešino policijos pareigūnui M. S., o būtent pastūmė M. S., bandė jį pargriauti ant žemės, tokio susistumdymo metu S. K. ir nukentėjusiajam M. S. kartu nugriuvus ant žemės, M. S. nusibrozdino dešinės rankos alkūnę, dėl ko juto fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
B. ĮRODYMAI
Kaltinamasis S. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 187 – 188) yra teisingi. Dėl kaltinimo grasinus nužudyti K. K. paaiškino, kad tai buvo antras kartas, kai jį matė. Dieną prieš įvykį kalbėjo su K. K. prie žmonos darbo, jam buvo įtarimų, kad K. K. bendrauja su jo žmona, todėl buvo priėjęs K. K., klausė, kas vyksta. 2019 m. gegužės 6 d. pamatė K. K. prie žmonos namo laiptinės. Negrasino K. K. peiliu, peilio su savimi neturėjo, rankoje laikė šukas, šukos panašios į peilį, jomis mojavo, galvojo, K. K. išsigąs, susistumdymo metu šukomis perdrėskė K. K. striukės rankovę. Sakė K. K., kad užmuš, papjaus. Buvo blaivus. Tada pamatė, kaip atėjo kitas vyras, kuris paėmė iš automobilio Audi bagažinės plaktuką ir ėjo link jo. Jis nubėjo į laiptinę, užėjo į žmonos butą, paėmė plaktuką, kad apsigintų, išėjo į lauką. Ten jau buvo Inga, kalbėjosi su vyrais. Jį pamačiusi puolė, apdraskė jam veidą, jis gindamasis stūmė ją plaktuku į įvairias kūno vietas, o ne smūgiavo užsimojęs, žmona šaukė „policija, gelbėkit“. M. M. pažįsta. Pyko, kad ji vis kviečia policiją dėl jo žmonos. Ėjo pro parduotuvę, lauke pamatė M. M., priėjo, bandė pagąsdinti, pradėjo klausinėti, kodėl ji kišasi į jo ir žmonos reikalus, išsitraukė kanceliarinį peiliuką, kurį buvo radęs pamestą prie namų, peiliuku bandė besti I. M. į akį ir pilvą, M. priešinosi ranka, tiek pirmą kartą priėjus, tiek antrą kartą peiliuko kamštelis nebuvo nuimtas, sakė M., kad jai išdurs akį, nužudys, kad ji negyvens. Buvo neadekvatus, kelias dienas nebuvo vartojęs narkotinių medžiagų, nebuvo apsvaigęs įvykio metu, tačiau būsena buvo bloga. Tai buvo pirmas konfliktas su M., pažįsta ją virš metų. Buvo taip, kad siuntė grąsinančią žinutę M. M. iškvietė policiją, jis pamatė ir bėgo. Priešinosi sulaikymui, nes labai grubiai jam bandė uždėti antrankius, pareigūnas buvo keliu buvo prispaudęs nugarą, buvo sugriebęs pareigūną už atlapų, grūmėsi, pastūmė pareigūną, tada jie krito, buvo paėmęs taserį nuo žemės.
Nukentėjusysis K. K. nurodė, kad S. K. iki įvykio nepažinojo, žinojo, kad jis yra I. M. sutuoktinis. Su Inga yra tiesiog pažįstami, vieną kartą vežė ją namo, I. jam yra pasakojusi, kad šeimoje problemos. Pirmą kartą S. K. buvo sutikęs prie parduotuvės dieną prieš 2019 m. gegužėss 6 d., S. K. jam priekaištavo, ko jis lenda prie I., jis S. K. atsakė, kad su I. tik draugai, jei turi klausimų, tegu ateina pas jį ir pakalba, paklausia. S. K. atsakė, kad neturi klausimų, pasakė „toliau žiūrėsim“. 2019 m. gegužės 6 d. jis statė mašiną aikštelėje, prie jo priėjo S. K., pradėjo priekaištauti dėl bendravimo su I. M., ėmė mojuoti atlenkiamu peiliu, kurio ilgis su geležte gal 15 – 20 cm, kažkaip mosikuoti rankomis ir kojomis, jis bandė išvengti, atsitraukinėjo nuo S. K., tuo metu užkabino jam striukės rankovę, jis pats nebuvo prilietęs S. K.. Draugas (M. M.) pamatė, priėjo. Buvo taip, kad M. M. iš jo automobilio bagažinės paėmė plaktuką, plaktukas ten buvo, nes dieną prieš tai taisė mašiną. S. K. nubėgo į laiptinę. Atėjo I. M., S. K. jau buvo nubėgęs į laiptinę. Jie pakalbėjo su I., atėjo S. K., turėjo su savimi plaktuką, sakė, mašiną sudaužys. Jis nuvežė draugą į darbą, grįžo, prie namo buvo policija, jam papasakojo, kad įvyko konfliktas tarp Ingos ir S. K.. Buvo išsigandęs, tai suprantama, kai tau mojuoja peiliu.
Nukentėjusysis M. M. nurodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. apie 19 val. išėjo iš namų į darbą. Išėjęs iš laiptinės pamatė, kad vyksta konfliktas tarp K. K. ir kažkokio vyro, kad tampo rankomis, tuo metu atstumas iki jų buvo gal 25 m. Priėjo arčiau, būdamas gal 5 m atstumu nuo jų pamatė S. K. rankose peilį, girdėjo žodžius „užmušiu“. Paėmė plaktuką iš K. K. automobilio, S. K. pabėgo į namo laiptinę. Atėjo I., S. K. grįžo su plaktuku, rėkė, kad parodys. Jį stipriai paveikė šis įvykis, jis gyvena tame name, o čia namo kieme kažkas mojuoja peiliu. S. K. buvo neadekvatus.
Nukentėjusioji I. M. nurodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. ji nuėjo pas draugę į gretimą laiptinę, jai pažįstamas parašė apie S. ir ji išėjo kiemą. S. išėjo iš jų buto laiptinės su plaktuku. K. K. išvažiavo. Ji pastūmė S. K., o jis pradėjo ją mušti plaktuku, mušė į įvairias kūno vietas, rankas, krūtinę, sudavė ne vieną kartą, jai skaudėjo. Ji sakė, kad kvies policiją, S. jau buvo benueinantis, tada grįžo ir atėmė jos telefoną. Bute turėjo plaktuką, butą buvo palikusi užrakintą, mano, kad S. turi raktą, kurį galėjo pasiimti tada, kai ateidavo aplankyti vaiko. M. M. yra pasakojusi apie santykius su S. K..
Nukentėjusioji M. M. nurodė, kad 2019 m. gegužės 26 d. stovėjo lauke prie parduotuvės, priėjo S. K., pradėjo grasinti, sakė, kad susidors su ja, išsitraukė iš rankinės peiliuką, sakė, kad išdurs jai akį, papjaus, bandė besti peiliuku, tačiau ji apsigynė, iškvietė policiją, kai policiją išvažiavo, S. grįžo, ėmė grasinti, kad lauks jos prie jos namų ir susidoros. Peiliuko dangtelis buvo nuimtas abu kartus, kai prie jos buvo priėjęs S. K.. Ji bendrauja su I. M., kuri jai pasakojo apie įvykį su plaktuku, todėl ji tikrai išsigando, bijojo S. K.. Dar iki 2019 m. gegužės 26 d. S. yra jai skambinęs, sakė, kad jai geruoju nesibaigs, tuo metu girdėjosi garsai, lyg jis kažkur brautųsi, pasirodė, kad S. K. bandė patekti pas žmoną. Iš I. M. žino, kad S. teistas, turi problemų su narkotikais.
Nukentėjusysis M. S. nurodė, kad bandant sulaikyti S. K. priešinosi, buvo sugriebęs jį už drabužių, stūmė, dėl ko jie abu nukrito, krisdamas jis nusibrozdino alkūnę. Kai S. K. atsistojo, paėmė nuo žemės elektroimpulsinį prietaisą, bandė jį panaudoti. Vėliau jie su V. P. papurškė dujų ir sulaikė jį. Elektroimpulsinis prietaisas S. K. atžvilgiu buvo panaudotas du kartus, tačiau poveikio nebuvo, todėl mano, kad jis turėjo būti apsvaigęs.
Liudytoja V. P. nurodė, kad bandant sulaikyti S. K. ėmė bėgti, ji nusprendė apibėgti namą ir sulaikyti iš kitos pusės, pribėgusi pamatė, kaip S. K. įsikibęs M. S. į drabužius. Ji panaudojo elektroimpulsinį prietaisą, tačiau poveikio nebuvo. S. K. pastūmė M. S., jie krito. Vėliau atsistojęs S. K. paėmė ant žemės buvusį M. S. elektroimpulsinį prietaisą, bandė jį panaudoti. Vėliau jie su M. S. papurškė dujų ir sulaikė jį.
Viešosios tvarkos pažeidimas ir grasinimas nužudyti K. K.
Šalies argumentai
2019 m. gegužės 7 d. K. K. pareiškime nurodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. apie 20.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, laukiant I. M., prie jo priėjo S. K. išsitraukė iš striukės kišenės sulankstomą peilį ir, išskleidęs peilį, pradėjo jį pulti, mojuodamas peiliu bandė jį užkabinti, besitraukiant nuo jo, peiliu užkabino striukės kairiąją rankovę, dėl ko ji plyšo. Mojuodamas peiliu S. K. sakė „užmušiu tave, papjausiu“. Įvykį matė M. M.. Kai M. pribėgo prie jų, S. K. pasišalino. Po kelių minučių S. K. grįžo į kiemą laikydamas rankoje plaktuką, tačiau daugiau jam negrasino. Mano, kad S. gali įgyvendinti savo grasinimus (1 t., b. 1. 86 - 91).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. K. nurodė, kad S. K. pirmą kartą pamatė prieš kelias dienas prie parduotuvės „Norfa“, (duomenys neskelbtini), kuomet kalbėjo su I. M.. S. priėjęs paklausė, kodėl jis su ja kalba. 2019 m. gegužės 6 d. apie 20.00 val., namo, esančio Visagine, Kosmoso g. 16, kieme, pamatė link jo einantį S. K., dešinėje rankoje laikantį sulankstomą peilį, kurį priėjęs išskleidė ir puolė jį, mojuodamas peiliu bandė jį sužeisti, užkabinti. Jis traukėsi nuo jo, norėdamas išvengti peilio smūgio, tačiau S. K. peiliu užkabino striukės kairiąją rankovę, dėl ko ji plyšo. Mojuodamas peiliu S. K. sakė „užmušiu tave, papjausiu“. Įvykį pamatė M. M. ir pribėgo prie jų, S. nustojo jį pulti ir nubėgo į namo, (duomenys neskelbtini), laiptinę. Po kelių minučių S. grįžo į kiemą laikydamas rankoje plaktuką, tačiau daugiau jam negrasino. Mano, S. K. realiai gali įgyvendinti grasinimus jį nužudyti (1 t., b. 1. 92 - 95).
Nukentėjusysis K. K. parodymų patikrinimo vietoje patvirtino parodymus, duotus apklausos metu (1 t., b. 1. 114 - 117).
2019 m. gegužės 7 d. daiktų pateikimo protokolo duomenimis, K. K. pateikė striukę (1 t., b. 1. 122 - 124).
2019 m. birželio 3 d. daiktų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta K. K. pateikta striukė, apžiūros metu nustatyta, kad suplėšyta striukės kairė rankovė (1 t., b. 1. 125 - 131).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. paaiškino, kad 2019 m. gegužės 6 d. apie 19.00 - 20.00 val. išėjęs į namo, (duomenys neskelbtini), kiemą atkreipė dėmesį, kad prie gretimo namo (duomenys neskelbtini), bręsta konfliktas tarp dviejų vyrų. Atpažino, kad vienas iš jų yra K. K.. Eidamas link jų pamatė, kad kitas vyras puola K. K., laikydamas rankoje peilį. Vyro elgesys buvo įžūlus, labai agresyvus, iš jo elgsenos buvo matyti, kad jis, mosikuodamas peiliu, siekia sužaloti K. K.. Jis buvo šokiruotas tokiu jo piktybišku, įžūliu, žiauriu elgesiu tarp gyvenamųjų namų, kieme. Priėjęs arčiau sušuko, kad vyras liautųsi, vyras su peiliu pasitraukė nuo K. K. ir pasakė jam rusų kalba „aš tave vis tiek prigausiu ir susidorosiu“. K. K. striukės rankovė buvo supjaustyta. Negali pasakyti, ar šį įvykį dar kas nors matė, jis buvo šokiruotas, jam rūpėjo, kad situacija nepasibaigtų rimtais sužalojimais. K. K. teigė, jog baiminasi dėl savo gyvybės (1 t., b.1. 138 - 141).
Papildomos apklausos metu liudytojas M. M. paaiškino, kad pas vaikiną, puolusį K., buvo atlenkiamas peilis apie 13 - 15 cm ilgio kurio geležte. Peilį matė maždaug keturių metrų atstumu. Kai jis vaikiną sudrausmino, vaikinas atsitraukė nuo K. ir nuėjo į namo (duomenys neskelbtini), antrą laiptinę. Po kelių minučių vaikinas išėjo iš laiptinės, rankoje laikydamas plaktuką. Tuomet atėjo moteris, vardu I., kuri su juo (S. K.) kalbėjosi. Jie išvažiavo, o moteris liko su vaikinu. K. vaikino nepuolė, tik gynėsi (1 t., b. 1. 142 - 145).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu M. M. atpažino S. K., kaip asmenį, puolusį K. K. (1 t., b. 1. 146 - 149).
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. M. paaiškino, kad 2019 m. gegužės 6 d. apie 19 val., prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kalbėjo su K. K., kuris buvo su draugu, K. K. rodė jai striukės rankovę, jam išvažiavus iš jos buto laiptinės iššoko S. K., rankoje laikydamas plaktuką (1 t., b. l. 38 – 39, 46 - 47).
Apklaustas įtariamuoju S. K. nurodė, kad apie 12 metų vartoja narkotines medžiagas, yra nuo jų priklausomas. Nuo 2019 metų kovo pradžios gyvena atskirai nuo sutuoktinės I. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini). Gegužės mėnesį pastebėjo, kad žmona susirado naują draugą K. K.. Jis tikisi išsaugoti šeimą, todėl pavydi. 2019 m. gegužės 6 d. apie 19.00 val. atėjo prie namo (duomenys neskelbtini), prie laiptinės sutiko K. K., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis K. pasakė, kad jį užmuš, jei K. lįs prie jo žmonos. Jis buvo išsitraukęs šukas, skirtas gyvūnams šukuoti, kuriomis K. pagrasino. Jie pasitąsė už drabužių ir apsistumdė, todėl šukomis galėjo perpjauti K. striukę. Po kurio laiko atėjo K. K. draugas M. M., kuris ėjo link jo grasindamas plaktuku. Jis įbėgo į laiptinę, įėjo į butą, iš sandėliuko paėmė plaktuką ir išėjo į lauką, manė, kad M. jį puls ir jis galės nuo jo apsiginti. Lauke prie laiptinės buvo I., kuri pribėgo prie jo ir pradėjo jį mušti, sudavė kelis kartus jam į veidą, jis ją pagriebė už atlapų ir laikė, ji vis tiek bandė suduoti, jie susigrūmė ir jis jai kelis kartus, nedaugiau keturis kartus sudavė plaktuko galu. Kilus konfliktui tarp jo ir žmonos, vyrai išvažiavo. I. pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, tada jis iš jos kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir išėjo (2 t., b. l. 187 - 189, 3 t., b. l. 44 - 45).
Fizinio skausmo sukėlimas I. M.
2019 m. gegužės 6 d. Utenos AVPK Visagino PK vyresniojo tyrėjo Maksimo Tretjakovo tarnybinio pranešimo duomenimis, 2019 m. gegužės 6 d. gautas pranešimas, kad S. K. sumušė žmoną. Atvykus prie namo (duomenys neskelbtini), I. M. paaiškino, kad prie laiptinės ją užpuolė S. K., plaktuku kelis kartus trenkė į įvairias kūno vietas, taip sukėlė fizinį skausmą, atėmė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, paskui pabėgo (1 t., b. 1. 30 - 33).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu I. M. nurodė, kad su S. K. nuo 2007 m. gyveno kaip sugyventiniai, 2009 m. susituokė. 2018 m. gruodžio mėn. pradėjo vis dažniau konfliktuoti, S. išėjo iš jų bendro buto (duomenys neskelbtini), po to neduodavo ramybės, siekdamas susitaikyti. 2019 m. gegužės 6 d., apie 19.00 val., ji išėjo iš draugės I. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini). Būnant lauke, prie laiptinės, pas ją atvažiavo draugas. Kai jis išvažiavo, iš laiptinės iššoko S. K., rankoje laikydamas statybinį plaktuką metaliniu galu, ir puolė ją, pradėjo šaukti. Plaktuku smūgiavo daugiau negu 10 kartų į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą, iš jos dėvimos striukės dešinės kišenės ištraukė jos mobilaus ryšio telefoną ir pabėgo. Bijo dėl jo veiksmų, kadangi jis būna neadekvatus (1 t., b. 1. 38 – 45).
Papildomos apklausos metu I. M. nurodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. S. plaktuku jai sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į galvą, rankas ir juosmenį, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Ji buvo pristatyta į VšĮ „Visagino ligoninės“ priėmimo skyrių, ant kūno buvo tik „mėlynės“, dėl sužalojimų nedarbingumo neturėjo. Prieš tai apie 18.30 val. jai skambino K., jie susitiko prie namo (duomenys neskelbtini), su juo buvo dar vienas asmuo. K. jai parodė savo striukės rankovę, sakė, kad tai padarė S. K.. Dieną prieš tai prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), ji kalbėjosi su K., S. pradėjo kabinėtis prie K., K. norėjo ją pavežti iki namų, tada kilo konfliktas su S. 2019 m. gegužės 26 d. su M. M. buvo kavinėje, išėjusios lauke sutiko S., vėliau prie namų jie konfliktavo. Tą pačią dieną susitiko su M., į jos telefoną, buvusį pas M., buvo atsiųsta iš S. telefono žinutė, kurioje jis grasino su M. susidoroti. 2019 m. gegužės 26 d. apie 20 val. jai paskambino S., po jo skambučio ji paskambino M., kalbant su M. išgirdo S. balsą. M. pasakė, kad iškvies policiją. Po to skambino M., pasakojo, kas nutiko (1 t., b. l. 46 - 49).
Papildomos apklausos metu I. M. nurodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. apie 19 val. prie namo laiptinės jos laukė K. K., matė suplėšytą striukę, K. K. pasakė, kad tai padarė S. Tuo metu iš jų laiptinės išėjo S., rankose turėjo plaktuką. Ji pradėjo kalbėtis su S., ką jis išdarinėja. Tuo metu K. su savo draugu išvažiavo. Tada S. ją užsipuolė ir sumušė plaktuku (1 t., b. l. 50 - 53).
Apklaustas įtariamuoju S. K. nurodė, kad 2019 m. gegužės 6 d., po konflikto su K. K., namo (duomenys neskelbtini), kieme I. M. pradėjo jį mušti, sudavė jam į veidą, jis ne daugiau keturis kartus sudavė I. M. plaktuko galu (2 t., b. l. 187 – 189, 3 t., b. l. 44 - 45).
Grasinimas nužudyti M. M.
2019 m. gegužės 26 d. M. M. pareiškimo duomenimis, 2019 m. gegužės 26 d. apie 20.30 val. prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), S. K. grasino ją nužudyti (1 t., b. l. 163 - 169).
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu M. M. nurodė, kad 2019 m. gegužės 26 d. nuo 9.00 val. iki 21.00 val. buvo darbo vietoje, parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 20.30 val. stovėjo prie įėjimo. Tuo metu prie jos priėjo S. K., iškart ištraukė iš kišenės kažkokį daiktą ir pradėjo jai grasinti. Pasakė, kad išdurs akį, o paskui nužudys. Bandė durti į akį, bet ji apsiginė ranka. Tada bandė durti į pilvą, ji apsiginė. Pas S. K. rankoje buvo baltas arba metalo spalvos aštrus daiktas su nedidele, gal 2 – 3 cm geležte. Ji įbėgo į parduotuvę ir paskambino į policiją. Atvažiavo policijos pareigūnai, kai jie išvažiavo, S. K. grįžo prie parduotuvės ir grasino, sakė, kad jai bus galas, rankoje turėjo tą patį daiktą, bet su kamšteliu. Ji iškvietė policiją (1 t., b. l. 179 - 182).
Papildomos apklausos metu M. M. nurodė, kad dirba kartu su S. K. žmona žmona I. M.. I. jai yra sakiusi, kad S. prieš ją smurtaudavo, kai būdavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. 2019 m. gegužės 26 d. apie 4 val. kartu su I. M. išėjusios iš kavinės sutiko S., tarp jo ir I. kilo konfliktas, buvo kviečiama policija. 2019 m. gegužės 26 d. nuo 9.00 iki 21.00 val. dirbo parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini), apie 20.30 val. išėjo prie parduotuvės durų. Tuo metu prie jos priėjo S. K., pasakė, kad ją nužudys, nes ji kvietė policiją. Jis su savimi turėjo rankinę, iš kurios ištraukė sidabrinės spalvos daiktą su 2 – 3 cm geležte ir, laikydamas jį kairėje rankoje, bandė juo durti jai į akį, ji ranka užsidengė veidą ir jis nepataikė. Tuomet tuo daiktu bandė durti į pilvą, tačiau ji prisidengė ranka ir nuo jo apsigynė. Tada ji nuėjo į parduotuvę ir paskambino į policiją. Kai policija išvažiavo, apie 20.55 val. prie įėjimo į durų vėl pamatė S. K., kuris grasino, sakydamas „tu negyvensi“, laikydamas rankoje tą patį daiktą, tačiau su juodos spalvos dangteliu, bandė baksnoti jai į pilvą, tačiau ji nuo jo atsitraukė. Pirmą kartą šis daiktas buvo be kamštelio. Tada ji grįžo į parduotuvę ir paskambino į policiją. S. K. bijo, mano, jo grasinimas buvo realus (1 t., b. l. 179 – 182).
2019 m. gegužės 26 d. įvykio vietos apžiūros metu, prie namo (duomenys neskelbtini), rastas kanceliarinis peiliukas (skalpelis) (1 t., b. l. 170 – 176).
Daiktų parodymo atpažinti protokolo duomenimis, M. M. tarp kitų su tyrimu nesusijusių daiktų atpažino kanceliarinį peiliuką, rastą 2019 m. gegužės 26 d. prie namo (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad juo S. K. jai grasino (2 t., b. l. 1 - 7).
2019 m. gegužės 27 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu nukentėjusioji M. M. pateikė 2019 m. gegužės 26 d. vaizdo įrašą iš parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 8 - 10).
Daiktų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas M. M.. Jame matyti, kaip prie moters prieina vyriškis ir daiktu, panašiu peiliuką, bando durti moteriai į veidą (2 t., b. l. 11 - 14).
Tarnybinio pranešimo duomenimis, apžiūrėjus vaizdo įrašus, pateiktus iš parduotuvės „Norfa“, matyti, kaip S. K. bando įdurti daiktu, panašiu į tušinuką, nukentėjusiajai M. M. į veidą (2 t., b. l. 15 - 16).
2019 m. rugpjūčio 27 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu nukentėjusioji M. M. pateikė nuotrauką, kurioje trumpųjų žinučių fotonuotraukos (2 t., b. l. 17 - 19).
2019 m. rugpjūčio 27 d. daiktų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta M. M. pateikta nuotrauka, nustatyta, kad joje yra mobilaus ryšio telefono ekrano nuotrauka su sms su S. K. rašytais grasinimais bei keiksmažodžiais (2 t., b. l. 20 -23).
Pasipriešinimas policijos pareigūnui
Utenos AVPK Visagino PK vyriausiojo patrulio M. S. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2019 m. gegužės 26 d. apie 20.48 val. S. K. sulaikymo metu pasipriešino vyriausiajai patrulei V. P. ir jam, dėl ko jis susižalojo alkūnę (2 t., b. l. 28 - 29).
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. P. nurodė, kad 2019 m. gegužės 26 d. apie 20.48 val. kartu su M. S. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Norfa“ pranešėjai S. K. grasino peiliu. Atvykus į vietą M. M. paaiškino, kad S. K. grasino, kad peiliu jai išdurs akį, o po to užmuš. Išvykus iš įvykio vietos, buvo gautas pranešimas, kad S. K. grįžo prie parduotuvės. Atvykus prie parduotuvės pastebėjo S. K., išlipę iš automobilio ėjo link jo, S. K. pradėjo bėgti link namų (duomenys neskelbtini). M. S. pradėjo jį vytis. Ji nusprendė apibėgti ir pasitikti S. K. iš kitos namo pusės. Apibėgusi namą pamatė, kad S. K. sugriebęs M. S. už drabužių viršutinės dalies, jie stumdėsi. Susistumdymo metu M. S. ir S. K. parkrito ant žemės. Bandydamas išvengti sulaikymo S. K. atsistojo, pagriebė ant šaligatvio gulintį elektroimpulsinį prietaisą, kuris priklausė M. S., ir nukreipė jį į M. S.. Tuo metu ji panaudojo elektroimpulsinį prietaisą, tačiau poveikio nebuvo, vėliau buvo panaudotos ašarinės dujos, M. S. paguldė S. K. ant žemės ir jie kartu uždėjo S. K. antrankius. M. S. po to pasakė, kad kai griuvo kartu su S. K., nusibrozdino dešinės rankos alkūnę. Po S. K. sulaikymo prie namo (duomenys neskelbtini), griovyje surado daiktą, panašų į peilį (2 t., b. l. 38 - 41).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. S. nurodė, 2019 m. gegužės 26 d. 20.48 val. su V. P. gavo pranešimą, kad pranešėjai prie parduotuvės „NORFA“ S. K. grasino peiliu. Atvykus į vietą M. M. paaiškino, kad S. K. peiliu grasino, kad išdurs akį, o po to užmuš. Išvykus gavo pranešimą, kad S. K. grįžo prie parduotuvės. Atvykę pastebėjo S. K.. Išlipę iš automobilio nuėjo link jo, tačiau S. K. pradėjo nuo jų bėgti link namų Partizanų g. 6, 12, 14. Jis prisivijo S. K. prie namo (duomenys neskelbtini), tačiau šis užšoko ant sudėtų šaligatvio plytelių, bandydamas peršokti metalinę tvorą. Jis S. K. liepė nulipti, gulti ant žemės bei padėti peilį. Rankose pas S. K. matė daiktą, panašų į peilį. Tada S. K. nušoko nuo plytelių ir ėjo link jo, daiktą, panašų į peilį, išmetė už griovio, pradėjo gultis ant žemės. Jam einant link S. K., šis staigiai atsikėlė ir bandė pasprukti pro tvoros tarpą, tačiau, pakišus jam koją, S. K. nukrito. Pribėgęs prie S. K., bandė jį sulaikyti bei panaudojo elektroimpulsinį prietaisą. Pargriovęs S. K. ant pilvo bandė uždėti antrankius, o elektroimpulsinį prietaisą padėjo ant žemės, tačiau S. K., vengdamas sulaikymo, aktyviais veiksmais priešinosi, bandė atsistoti, į nurodymus nusiraminti bei duoti rankas nereagavo, ištrūkęs ir atsistojęs nusistūmė jį nuo savęs, po to sugriebė jį dviem rankom už jo tarnybinės liemenės viršutinės dalies ir bandė pargriauti. Atbėgusi V. P. panaudojo elektroimpulsinį prietaisą, tačiau nepataikė. Susistumdymo metu S. K. jį pargriovė ant žemės, ko pasėkoje jis nusibrozdino dešinės rankos alkūnę, dėl to pajuto fizinį skausmą. Bandydamas išvengti sulaikymo S. K. atsistojo, pagriebė ant šaligatvio padėtą elektroimpulsinį prietaisą ir nukreipė į jį, nepavykus pasinaudoti prietaisu, numetė jį į šoną. Tuo metu V. P. antrą kartą panaudojo elektroimpulsinį prietaisą, tačiau poveikio nebuvo, vėliau buvo panaudotos ašarinės dujos, S. K. paguldytas ant žemės ir jam uždėti antrankiai. Dėl padaryto kūno sužalojimo pas medikus nesikreipė, nes ant dešinės alkūnės buvo tik nubrozdinimas (2 t., b. l. 44 - 47).
Daiktų pateikimo protokolu nukentėjusysis M. S. pateikė dvi nuotraukas (2 t., b. l. 58 - 60).
Apžiūrėtos nukentėjusiojo M. S. pateiktos nuotraukos, ant nuotraukose esančio asmens dešinės rankos matomas nubrozdinimas (2 t., b. l. 61 - 63).
Motyvuojamoji dalis
C. ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS
Grasinimas nužudyti K. K. ir viešosios tvarkos pažeidimas
(2019 m. gegužės 6 d. veikos)
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-131-1073/2018). Baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-489/2018). Teismų praktikoje BK 145 straipsnio 1 dalies taikymo atvejais yra išaiškinta, kad nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K-347/2014 ir kt.). Taigi, nustatant grasinimo realumą būtina nustatyti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, tačiau nebūtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinės nutartys Nr. 2K-639/2010, 2K-203-489/2018 ir kt.). Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos.
Nukentėjusysis K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. K. priėjo prie jo, priekaištavo dėl santykių su jo sutuoktine I. M., mojuodamas peiliu išsakė žodžius „užmušiu, papjausiu“, mojuodamas peiliu perpjovė K. K. striukės rankovę. Tokie nukentėjusiojo K. K. parodymai yra nuoseklūs, sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos patvirtina ir nukentėjusiojo M. M. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis M. M. patvirtino matęs, kad vyksta konfliktas tarp K. K. bei S. K., būdamas apie 25 m atstumu nuo jų pastebėjo judesius rankomis, kojomis, o būdamas apie 5 m atstumu nuo jų matė, kad S. K. rankoje laikė peilį, girdėjo S. K. sakant K. K., kad jį užmuš. Kaltinamasis S. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo priėjęs prie K. K., sakė, kad jį užmuš, tačiau teigė, kad peilio neturėjo, rankoje laikė šukas. Šie jo parodymai laikomi paneigti ne tik nuosekliais, vieni su kitais sutampančiais nukentėjusiųjų K. K. ir M. M. parodymais, tačiau ir K. K. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos striukės, kurią jis vilkėjo įvykio metu, apžiūros duomenimis. Iš fotonuotraukų prie apžiūros protokolo matyti, kad įpjovimas striukės rankovėje pakankamai tolygus, labiau būdingas padarytam aštriu daiktu, nei teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtomis kaltinamojo pateiktomis šukomis, kad ir metaliniais dantukais. Nukentėjusysis M. M. ir K. K. teismo posėdžio metu patvirtino kaltinamojo S. K. nurodytą aplinkybę, kad M. M., priėjęs prie jo ir K. K., paėmė iš automobilio bagažinės plaktuką ir laikydamas jį rankoje artinosi prie S. K.. Šie nukentėjusiojo M. M. veiksmai – plaktuko paėmimas - rodo, kad M. M. S. K. veiksmus tiek pavojingus, kad jiems suvaldyti reikia tokio įrankio kai plaktukas, tai taip pat patvirtina aplinkybę, kad S. K. rankoje laikė ne šukas, o peilį.
Kaltinamasis grasinimus susidoroti K. K. išsakė rankoje laikydamas peilį, mojuodamas juo, kaltinamojo judesiai peiliu buvo nukreipti į nukentėjusįjį. Šie veiksmai buvo tiek intensyvūs, kad dėl jų nukentėjusiajam buvo perrėžta jo striukės rankovė. Iš nukentėjusiojo K. K., iš dalies paties kaltinamojo parodymų matyti, kad konfliktas tarp jų jau buvo ir dieną prieš tai, kai prie I. M. darbo vietos kaltinamasis bandė aiškintis, kodėl, jo žodžiais, K. K. lenda prie jo sutuoktinės I. M., sakė „dar pažiūrėsim“. Pats kaltinamasis patvirtino, kad norėjo pagąsdinti K. K., tikėjosi, kad jis išsigąs. Įvertinus šių duomenų visumą teismui nekyla abejonių dėl to, kad K. K. jam išsakytus grasinimus suprato ir vertino kaip realius, turėdama pakankamą pagrindą manyti, kad tokie grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Vertinant S. K. grasinimų turinį, veiksmus fiziškai užpuolant K. K., bet kuriam vidutinio stabilumo ir drąsos žmogui būtų pagrindas bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Be to, šie įrodymai leidžia pripažinti, kad S. K. suprato, jog tokiais savo pasisakymais ir elgesiu kelia nukentėjusiajam baimę, nesaugumo jausmą ir tokių pasekmių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia.
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį dalį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-278-511/2015).
Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis viešoje vietoje, daugiabučio gyvenamojo namo kieme, vakaro metu, matant aplinkiniams – M. M., be jokios priežasties sukėlė konfliktą, naudodamas peilį grasino K. K.. Taigi kaltinamasis atliko veiksmus, kurie laikytini įžūliais. Dėl tokių veiksmų tiek nukentėjusysis K. K., tiek ir įvykį matęs M. M. neabejotinai patyrė neigiamas emocijas – nurodė buvęs šokiruotas, kad jo kieme tai vyksta, jo nuomone, vaizdas buvo žiaurus, kilo sumaištis, tokiu būdu buvo pažeista viešoji tvarka, nors į įvykio vietą ir nebuvo kviečiama policija. Kaltinamasis neabejotinai privalėjo suvokti ir suvokė, kad elgiasi itin įžūliai, savo elgesiu viešoje vietoje savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, suvokė, kad tai vieša vieta, daugiabučio gyvenamojo namo kiemas, kur bet kuriuo momentu gali būti žmonių, tačiau nekreipdamas į tai dėmesio, tyčia elgėsi itin įžūliai ir nusikalstamai, tokiu būdu veikė tiesiogine tyčia.
Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad S. K. veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.
Fizinio skausmo sukėlimas I. M.
(2019 m. gegužės 6 d. veika)
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas žmogui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiame straipsnyje uždrausta veika yra nukreipta į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant jam fizinį skausmą) arba į sveikatą. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas, pakanka nustatyti, kad dėl neteisėto kaltininko poveikio nukentėjusiojo kūnui, šis pajuto neigiamą organizmo reakciją.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis S. K. nukentėjusiosios I. M. atžvilgiu panaudojo panaudojo fizinį smurtą, tyčia suduodamas jai ne mažiau dešimt smūgių plaktuku į įvairias kūno vietas – ranką, krūtinę, galvą, tuo sukeldamas I. M. fizinį skausmą. Tai, kad buvo panaudotas fizinis smurtas I. M. atžvilgiu, patvirtina nukentėjusiosios I. M. parodymai, kad tada, kai ji pastūmė S. K. dėl to, ką jis padarė K. K., S. K. plaktuku sudavė jai į įvairias kūno vietas, ji jautė fizinį skausmą, dėl to kreipėsi į gydymo įstaigą. Įvykio nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą patvirtina I. M. medicinos dokumentų išrašas, kuriame 2019 m. gegužės 6 d. užfiksuoti krūtinės ląstos, dilbio, riešo ir plaštakos, galvos plaukuotosios dalies sumušimai, galvos plaukuotosios dalies sužalojimas. Kaltinamasis S. K. pripažino ne kartą sudavęs plaktuku I. M., tuo metu girdėjo ją prašant pagalbos, šaukiant policiją. Suduodamas daugkartinius smūgius plaktuku S. K. suprato, jog tokiais savo veiksmais sukelia nukentėjusiajai fizinį skausmą, kaltinamasis sąmoningai leido nukentėjusiajai jį patirti, veikė tiesiogine tyčia.
Kadangi S. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei, jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad S. K. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Grasinimas nužudyti M. M.
(2019 m. gegužės 26 d. veika)
Nukentėjusioji M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. K. priėjo prie jos, stovinčios prie įėjimo į parduotuvę, priekaištavo dėl to, kad ji kišasi į jo santykius su I. M., sakė jai „tave nužudysiu, išdursiu akį, tu negyvensi“, kanceliariniu peiliuku bandė durti jai į akį ir pilvą, sakė, kad lauks jos prie namų ir susidoros. Tokie nukentėjusiosios M. M. parodymai yra nuoseklūs, sutampa su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos patvirtina ir parduotuvės „Norfa“ pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip S. K. daiktu, panašiu į peiliuką, bando durti M. M. į akį. Kaltinamasis S. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo priėjęs prie M. M., bandė ją pagąsdinti, sakė grasinančius žodžius, bandė durti peiliuku. Kaltinamasis S. K. nurodė, kad pirmą kartą nebuvo nuėmęs peiliuko, kuriuo bandė besti M. M., dangtelio, tačiau šie jo parodymai paneigti nuosekliais M. M. parodymais, kuomet ji tiksliai, dar iki daikto parodymo atpažinti daiktą, apibūdino S. K. turėtą daiktą, jo spalvą, geležtės ilgį.
Kaltinamasis grasinimus susidoroti išsakė rankoje laikydamas kanceliarinį peiliuką, kaltinamojo judesiai peiliuku buvo nukreipti į nukentėjusiąją, kaltinamasis bandė durti nukentėjusiajai į akį, pilvą. Bylos duomenimis, kaltinamasis ne pirmą kartą grasino nukentėjusiajai, buvo atsiuntęs jai grasinantį pranešimą į I. M. telefoną, teismo posėdžio metu M. M. nurodė, kad kaltinamasis yra jai skambinęs ir sakęs, kad jai geruoju nesibaigs. Pats kaltinamasis patvirtino, kad norėjo pagąsdinti M. M.. Be to, nukentėjusioji M. M. ir I. M. yra draugės, teismo posėdžio metu M. M. nurodė, kad jai buvo žinoma apie įvykį, kai kaltinamasis trankė I. M. plaktuku, žinojo apie kaltinamojo problemas su narkotikais, jo teistumus, kaltinamajam buvo žinoma, kur ji gyvena, todėl ji bijojo kaltinamojo. Įvertinus šių duomenų visumą teismui nekyla abejonių dėl to, kad M. M. jai išsakytus grasinimus suprato ir vertino kaip realius, turėdama pakankamą pagrindą manyti, kad tokie grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Vertinant S. K. grasinimų turinį, veiksmus fiziškai užpuolant M. M., bet kuriam vidutinio stabilumo ir drąsos žmogui būtų pagrindas bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Be to, šie įrodymai leidžia pripažinti, kad S. K. suprato, jog tokiais savo pasisakymais ir elgesiu kelia nukentėjusiajai baimę, nesaugumo jausmą ir tokių pasekmių norėjo, veikė tiesiogine tyčia.
Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad S. K. veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015 ir kt.).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad S. K. 2019 m. gegužės 26 d. apie 21.00 val., prie namo (duomenys neskelbtini), Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniesiems patruliams M. S. ir V. P. norint jį sulaikyti dėl tik ką padarytos nusikalstamos veikos, pastūmė M. S., po ko M. S. pargriovė jį ant žemės, o jis atsikėlęs griebė abiem rankomis nukentėjusįjį M. S. už drabužių, bandė nukentėjusįjį pargriauti ant žemės ir tokio susistumdymo metu jis ir nukentėjusysis M. S. kartu nugriuvo ant žemės ir nusibrozdino dešinės rankos alkūnę, dėl ko juto fizinį skausmą. Tai, kad sulaikymo metu buvo panaudotas fizinis smurtas vyresniojo patrulio M. S. atžvilgiu, patvirtina liudytoja apklaustos V. P. parodymai, kad ji matė, kaip sulaikomas kaltinamasis buvo įsikibęs M. S. į drabužius, stūmė jį, dėl ko jie kartu griuvo ant žemės. Tokie liudytojos V. P. parodymai sutampa su nukentėjusiojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat ir paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad po to, kai kaltinamasis S. K. įsikibęs M. S. į drabužius jį pastūmė, jie krito, o M. S. griūdamas susižeidė alkūnę, tai patvirtina nukentėjusiojo M. S. pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti alkūnės nubrozdinimai. Kaltinamasis suvokė, kad yra sulaikomas policijos pareigūnų, intensyviai aktyviais veiksmais siekė to išvengti, bėgo nuo jų, neleido uždėti antrankių, stūmė M. S., todėl tai, kad buvo sužalota M. S. ranka, šiam nukritus, yra tiesioginė tyčinių kaltinamojo veiksmų priešinantis pareigūnams pasekmė.
Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog S. K. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui M. S., o jo pasirinktas būdas, fizinio smurto panaudojimas prieš pareigūną, rodo, jog S. K. veiksmai pagal pavojingumo laipsnį atitinka BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
D. BAUSMĖS SKYRIMAS
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo S. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nepripažįstamas tais atvejais, kai kaltininkas duodamas parodymus neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio, arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-372-697/2017). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus. Prisipažinimas negali būti formalus. N. S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, tačiau neigė kaltinime nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes dėl to, kad nukentėjusiajam K. K. grasino peiliu, tuo stengdamasis sumenkinti savo veiksmus, sumenkinti veikos pavojingumą, sušvelninti savo padėtį, pateisinti elgesį, jo parodymai paneigti nukentėjusiųjų parodymais ir teismų įvertintais bylos įrodymais, kaltinamasis iš pradžių taip pat neigė M. M. grasinęs kanceliariniu peiliu atvira geležte, tik vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad gali neprisiminti visų įvykio aplinkybių, nes buvo neadekvatus. Taigi, teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau, skirdamas bausmę už kitas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino jas padaręs, nurodė, kad gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų.
Kaltinamasis padarė penkis nesunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos padarytos iš asmeninių paskatų. Kaip matyti iš charakterizuojančios medžiagos, S. K. praeityje yra nusikaltęs šešis kartus, turi galiojantį teistumą už tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą (2 t., b. l. 142 - 150). Kaltinamajam ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos arešto bausmės, skirtas laisvės atėmimas, buvo taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kuris vėliau buvo panaikintas, paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, kaltinamajam nesilaikius laisvės apribojimo bausmės sąlygų, tačiau kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo veikas skyrė pakankamai ilgas laiko tarpas – 2019 m. gegužės 6 d. padarytos veikos prieš nukentėjusiuosius K. K. ir I. M., o veika prieš nukentėjusiąją M. M. bei pasipriešinimas policijos pareigūnui padaryti 2019 m. gegužės 26 d., visos veikos susijusios su jo santykiais su sutuoktine I. M., visa tai rodo, kad kaltinamojo veikos nebuvo momentiniai veiksmai, jos gana ilgą laiką kryptingai nukreiptos prieš asmenis, kaltinamojo nuomone trukdančius jo santykiams su sutuoktine, prieš pačią sutuoktinę. Visos šios aplinkybės parodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Kaltinamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neužsiima jokia visuomenei naudinga veikla (2 t., b. l. 137). Baustas administracine tvarka, pažeidimas buvo nukreiptas prieš nukentėjusiąją I. M. (2 t., b. l. 140 – 141).
Įvertinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam S. K. turi būti paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, ne didesnės nei inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytas bausmės vidurkis (BK 50 straipsnis).
Paskirtos bausmės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 6 d. veika) bei 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, bendrinamos taikant bausmių apėmimą.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 6 d. veika) bei 284 straipsnį skirta subendrinta bausmė bei paskirtos bausmės pagal 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 26 d.), 286 straipsnį subendrinamos iš dalies jas sudedant, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi bei bausmės teisingumo, proporcingumo padarytai veikai principu, bendrinamos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes – pridedant po pusę paskirtos bausmės.
S. K. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, kadangi aukščiau aptarti neigiamai jį charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, S. K. išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019-05-26 iki šio nuosprendžio paskelbimo (1 t., b. l. 15, 75 – 78, 124 - 126).
S. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 49 - 51), įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (3 t., b. l. 58 – 60), panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
viena kompiuterinė laikmena (CD-R) ir dvi kompiuterinės laikmenos (DVD-R), kurias pateikė M. M. su SMS žinutėmis ir vaizdo įrašais iš parduotuvės „Norfa“, pridėtos atskirame voke prie bylos; viena kompiuterinė laikmena (CD-R), kurią pateikė M. S. su jam padarytų kūno sužalojimų nuotraukomis, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
šukas, kurias 2019 m. gegužės 8 d. pateikė S. K. (2 t., b. l. 191 – 192), supakuotos į atskirą voką ir pridėtos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas S. K. arba jo įgaliotam asmeniui, o neatsiėmus per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai);
kanceliarinis peilis, rastas įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 170 – 172), supakuotas į atskirą voką ir pridėtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinamas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Egidijaus Griškio 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu mobilaus ryšio telefonas „Sony“ ikiteisminio tyrimo metu grąžintas nukentėjusiajai I. M. vadovaujantis BPK 93 straipsnio 2 dalimi ir 108 straipsniu (3 t., b. l. 10 - 11).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 6 d. veika) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
pagal BK 284 straipsnį ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 26 d. veika) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
pagal BK 286 straipsnį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 6 d. veika) ir 284 straipsnį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 6 d. veika) ir 284 straipsnį paskirtą subendrintą bausmę bei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 26 d. veika), 286 straipsnį paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir S. K. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 26 d.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos (t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d.), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
kompiuterines laikmenas palikti saugoti baudžiamojoje byloje;
šukas nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. K. arba jo įgaliotam asmeniui, o neatsiėmus per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sunaikinti;
kanceliarinį peilį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.
Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.