- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-279-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00985-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-444-1086/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei D. S. (buvusi pavardė – U.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Legal Balance prašė priteisti iš atsakovės D. S. 1 705,80 Eur negrąžintą kreditą; 222,42 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 367,99 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 31 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 1 705,80 Eur vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.); 31 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 1 705,80 Eur vartojimo kredito sumą, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. spalio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 52 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. vasario 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugsėjo 2 d. vartojimo kredito sutarties Nr. REF-s7tgsh8y bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (31 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; priteisė iš atsakovės D. S. ieškovės UAB Legal Balance naudai 1 705,80 Eur negrąžintą kreditą, 222,42 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 367,99 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 31 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. lapkričio 17 d. – 1 451,48 Eur; 2020 m. gruodžio 2 d. – 1 426,56 Eur; 2021 m. sausio 2 d. – 1 401 Eur; 2021 m. vasario 2 d. – 1 374,78 Eur; 2021 m. kovo 2 d. – 1 347,88 Eur; 2021 m. balandžio 2 d. – 1 320,28 Eur; 2021 m. gegužės 2 d. – 1 291,97 Eur; 2021 m. birželio 2 d. – 1 262,93 Eur, 2021 m. liepos 2 d. – 1 233,14 Eur, 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 1 202,58 Eur, 2021 m. rugsėjo 2 d. – 1 171,23 Eur, 2021 m. spalio 2 d. – 1 139,07 Eur, 2021 m. lapkričio 2 d. – 1 106,08 Eur, 2021 m. gruodžio 2 d. – 1 072,24 Eur; 2022 m. sausio 2 d. – 1 037,52 Eur; 2022 m. vasario 2 d. – 1 001,91 Eur; 2022 m. kovo 2 d. – 965,38 Eur; 2022 m. balandžio 2 d. – 927,90 Eur; 2022 m. gegužės 2 d. – 889,46 Eur; 2022 m. birželio 2 d. – 850,02 Eur; 2022 m. liepos 2 d. – 809,56 Eur; 2022 m. rugpjūčio 2 d. – 768,06 Eur; 2022 m. rugsėjo 2 d. – 725,49 Eur; 2022 m. spalio 2 d. – 681,82 Eur; 2022 m. lapkričio 2 d. – 637,02 Eur; 2022 m. gruodžio 2 d. – 591,06 Eur; 2023 m. sausio 2 d. – 543,91 Eur; 2023 m. vasario 2 d. – 495,55 Eur; 2023 m. kovo 2 d. – 445,94 Eur; 2023 m. balandžio 2 d. – 395,04 Eur; 2023 m. gegužės 2 d. – 342,83 Eur; 2023 m. birželio 2 d. – 289,27 Eur; 2023 m. liepos 2 d. – 234,33 Eur; 2023 m. rugpjūčio 2 d. – 177,97 Eur; 2023 m. rugsėjo 2 d. – 120,15 Eur; 2023 m. spalio 2 d. – 60,84 Eur), 5 proc dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 173 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Atsiliepimas
3. Teismas konstatavo, kad atsakovė buvo įpareigota per 20 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. atsakovė ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-s7tgsh8y (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 1 705,80 Eur kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo gražinti kreditą – 1 705,80 Eur ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį: 1 290,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 31 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pagal šalių sudarytą sutartį galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas – 2023 m. spalio 2 d. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos esminių sutarties sąlygų ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė 2020 m. vasario 20 d. atsakovei siųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu informavo apie sutarties nutraukimą, kuris įsigalioja 2020 m. kovo 7 d. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB BnP Finance ir ieškovės UAB Legal Balance buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. balandžio 2 d. bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 2 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės skolą. 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu el. laišku atsakovė buvo informuota apie reikalavimo pagal sutartį perleidimą ieškovei, atsakovė paraginta sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą ir / arba įvykdė sutartą prievolę, nėra.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė tiek pradinei kreditorei, tiek ieškovei prievolės grąžinti suteiktą kreditą neįvykdė, todėl darė išvadą, kad atsakovei kyla pareiga grąžinti kredito sumą. Kadangi atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas sprendė, kad prieštaravimų dėl ieškinio pagrįstumo šioje dalyje neišreiškė. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 1 705,80 Eur negrąžinto kredito sumą. 222,42 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos.
6. Teismas nustatė, kad atsakovei tinkamai vykdant sutartį, kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas mokėjimo (pelno) palūkanas, t. y. 1 290,36 Eur palūkanų per visą sutarties laikotarpį. Kadangi dalis šių palūkanų – 222,42 Eur, paskaičiuotų už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 7 d.), šiuo procesiniu sprendimu priteisiama ieškovei, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 367,99 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 7 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) taip pat tenkinamas.
7. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 31 proc.) nuo visos negrąžintos 1 705,80 Eur vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Teismas nurodė, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Akcentavo ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Teismas sprendė kad atėmus priteistinas 222,42 Eur ir 367,99 Eur sumas, likusi sutartyje numatytų ir kreditoriaus negautų mokėjimo (pelno) palūkanų suma būtų 699,95 Eur ir tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 31 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
8. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas po kredito sutarties termino pabaigos pagal savo pobūdį skiriasi nuo reikalavimo priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas iki kredito sutarties termino pabaigos. Nepaisant to, kad ieškovei negautos pajamos priteistos iki sutarties termino pabaigos, tai savaime nelemia išvados, jog turi būti patenkinta ir kita šio reikalavimo dalis. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 31 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) palūkanų forma už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 705,80 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų negautų pajamų požymių. Be to, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta taisyklė taikytina ir negautoms pajamoms (nuostoliams), nes netesybos atlieka būtent nuostolių kompensavimo funkciją. Atsižvelgęs į nurodytą, teismas laikė, kad po kredito sutarties termino pabaigos atsakovės sutartinė atsakomybė, jeigu ji iki tol nebūtų grąžinusi pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje, o ieškovės prašomos priteisti 31 proc. dydžio negautos pajamos (nuostoliai) yra paskaičiuotos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį ir viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procentai × 365 dienų per metus = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Dėl to reikalavimą priteisti 31 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos pripažino akivaizdžiai prieštaraujančiu imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.
9. Teismas remdamasis tuo, kas nurodyta, taip pat konstatavo, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, o jos pagrindu skaičiuojamos negautos pajamos (kompensuojamosios palūkanos) negali būti priteistos.
10. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu, todėl tenkino. Įvertinęs tai, kad ieškovei priteisiama visa ieškinio suma, ieškovei iš atsakovės taip pat priteisė 52 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimo už akių dalį dėl 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 705,80 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovės D. S. 31 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 705,80 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.); pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 31 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 705,80 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovės D. S. 31 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 705,80 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; priteisti apeliantei iš atsakovės D. S. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
12. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nepagrįstai, iškraipant aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, neatsižvelgus į naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką bei kitas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
13. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės taikomi negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodai yra nepagrįsti bei neteisėti, todėl juos pakeitė bei pritaikė savo skaičiavimo metodus. Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.
14. Apeliantė akcentuoja, kad atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, neatliko nei vienos įmokos pagal dar galiojusį sutarties grafiką ir negrąžinta kredito dalis nepamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovė nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantės nuomone, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 31 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 705,80 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Ieškinyje ši negautų pajamų (nuostolių) suma paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms sutarties sudarymo metu.
15. Akcentuoja ir tai, kad nagrinėjamu atveju nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jai net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovė po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.
16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteistos iš atsakovės D. S. 31 proc. negautos pajamos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, taip pat sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės D. S. 31 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 1 705,80 Eur vartojimo kredito sumą, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. spalio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. atsakovė D. S. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-s7tgsh8y, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 1 705,80 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 1 290,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 31 proc.) sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka iki 2023 m. spalio 2 d. Atsakovė pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. Atsakovė nesilaikė vienos esminių sutarties sąlygų, todėl vadovaujantis VKĮ 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė 2020 m. vasario 20 d. atsakovei siųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu informavo apie sutarties nutraukimą, kuris įsigaliojo 2020 m. kovo 7 d. 2020 m. kovo 3 d. UAB BnP Finance ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Naujoji kreditorė išsiuntė atsakovei 2020 m. balandžio 6 d. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo pranešta, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.
20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš atsakovės D. S. 31 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šias negautas pajamas, nepagrįstai netaikė apeliantės ieškinyje nurodyto negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo, jį pakeitė bei pritaikė savo skaičiavimo metodus, t. y. priteisė ne nuo apeliantės ieškinyje nurodytos negrąžintos 1 705,80 Eur vartojimo kredito sumos, o nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos reikalavimą priteisti iš atsakovės 31 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 1 705,80 Eur vartojimo kredito sumą, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliacinį skundą apeliantė, be kita ko, motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).
21. Iš dalies pritardamas šiems apeliacinio skundo argumentams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti. Kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).
22. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008 ir kt.).
23. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų kriterijų iš esmės turi būti laikomasi ir sprendžiant dėl skolininko atsakomybės civilinės pagal vartojimo kredito sutartį, kadangi, kaip nurodė kasacinis teismas, kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.
26. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu atmestas apeliantės ieškinio reikalavimas priteisti 31 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 1 705,80 Eur vartojimo kredito sumą, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. spalio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, todėl jų nekartoja. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės 31 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, netaikė bendrųjų sutartinės atsakomybės taisyklių.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškinio turinio ir kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, jog reikalavimą priteisti 31 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 1 705,80 Eur vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.), apeliantė iš esmės grindė sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, nurodė, kad priteistinos negautos pajamos paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų metinę normą ir pateikė paaiškinimus dėl jų apskaičiavimo metodo, tačiau jokiais objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrindė jos nurodyto nuostolių negautų pajamų forma dydžio pagal pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas nepatikslino ieškovės pareigos įrodinėti, taip pat nepasiūlė ieškovei pateikti papildomus paaiškinimus, skaičiavimus dėl nuostolių negautų pajamų forma dydžio, nors turėjo pareigą tinkamai nustatyti žalos dydį pagal pirmiau nurodytą tokios žalos įrodinėjimo specifiką, t. y. negautas pajamas kaip negautą grynąjį pelną, kuris apskaičiuojamas iš negautų pagal sutartį pajamų atėmus sąnaudas, kurios būtų patirtos uždirbant šias pajamas, ir atitinkamai pelno mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog sutarties specialiosiose sąlygose sulygta fiksuoto dydžio metinė palūkanų norma ir jos pagrindu apskaičiuotas palūkanos, nors ir gali būti laikytini vienais iš kriterijų, taikomų nustatant nuostolių negautų pajamų forma dydį, tačiau savaime nėra pakankami tokių nuostolių dydžiui nustatyti.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negalėjo visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti bylos dalyje dėl 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 1 705,80 Eur vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.), priteisimo ir priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl šios dalies ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų reikšmingų šiai bylos daliai faktinių aplinkybių, neatskleidęs bylos esmės dėl šios dalies ginčo, padarė procesinės teisės normų pažeidimą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių šioje dalyje (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).
29. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; ir kt.). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Vien tik apeliacinės instancijos teismui nustačius visas esmines bylos aplinkybes ir teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
30. Nagrinėjamu atveju susidarė būtent tokia situacija, kai pagal byloje pateiktus įrodymus bylos dalyje dėl 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 1 705,80 Eur vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.), priteisimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tam, kad teisingai išnagrinėti kilusį ginčą šioje dalyje, apeliacinės instancijos teisme ši bylos dalis turėtų būti nagrinėjama iš naujo, peržengiant apeliacijos ribas. Todėl yra pagrindas panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį ir bylą toje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą dėl grąžintos dalies, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes.
31. Kadangi priimamas sprendimas skundžiamą sprendimo už akių dalį panaikinti ir toje dalyje perduoti bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Dėl dalies reikalavimų grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo klausimą turės iš naujo išspręsti pirmosios instancijos teismas, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme taip pat nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance naudai iš atsakovės D. S. priteistos 31 proc. negautos pajamos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, panaikinti ir perduoti šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.