Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi - krovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, teistas (teistumas neišnykęs):

1. 2012 m. gegužės 16 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 180 str. 3 d., 180 str. 1 d., 253 str. 1 d. - vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p a pp., paskirta galutinė bausmė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas, paskiriant įpareigojimus;

2. 2014 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su 2012 m. gegužės 16 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. ir 6 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., paskiriant įpareigojimus;

3. 2017 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. - 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64¹str. 1 d., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta su 2014 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., šiuo laikotarpiu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 6 mėn. po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. ir D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. gegužės 19 d. apie 22.00 val., veikdami kartu, viešoje vietoje - Visuomeninės organizacijos „Užusalių bendruomenės centro“ teritorijoje, esančioje Saulės g. 9A, Užusalių k., Užusalių sen., Jonavos r. sav., įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamiesi, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bendrai su D. B. spardė Visuomeninės organizacijos „Užusalių bendruomenės centro“ duris, kurias sugadino, pro duris pateko į Visuomeninės organizacijos „Užusalių bendruomenės centro“ patalpas, jose tyčia sugadino Visuomeninės organizacijos „Užusalių bendruomenės centrui“ priklausančius maisto paramos „Maisto bankas“ paketus, tai yra dėžėse buvusius maisto produktus, makaronus, miltus, aliejų išpylė, išbarstė ant centre esančių grindų, o vieną dėžę su „Maisto banko“ paramos produktais išnešė į centro kiemą ir juos išbarstė, o D. B. užlipus ant elektros stulpo, krentant nuo jo, rankomis stvėrus už vaizdo kameros, nulaužus ją nuo elektros stulpo, nutraukus kameros laidą, tokiu būdu sugadino Jonavos rajono savivaldybės administracijos Užusalių seniūnijai priklausančią 248,66 Eur vertės vaizdo kamerą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, A. K. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu metu, būdamas neblaivus kartu su D. B. Užusaliuose, prie seniūnijos vartojo alkoholį. Po to abu pradėjo spardyti šalia esančias „Užusalių bendruomenės centro“ duris. Įsibrauti neketino, spardė tiesiog norėdamas išlieti energijos perteklių. Nuo smūgių durys atsidarė, buvo įėję į vidų, tyčia maisto produktų negadino, gal kliudė netyčia. Matė, kaip D. B. lipo į stulpą, kaip nukrito, nulauždamas kamerą. Savo elgesį vertina labai blogai. Labai gailisi padaręs nusikaltimą, dėl tokio poelgio išgyvena. Žalą atlygino, atsiprašė.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, D. B. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu metu, būdamas neblaivus kartu su A. K. Užusaliuose, prie seniūnijos vartojo alkoholį. Po to abu pradėjo spardyti šalia esančias „Užusalių bendruomenės centro“ duris. Spardė norėdamas išlieti energijos perteklių. Nuo smūgių durys atsidarė, buvo įėję į vidų, nepamena, kad būtų tyčia gadinęs maisto produktus. Į elektros stulpą lipo norėdamas pasukti prožektorių, kad būtų jiems šviesiu, tačiau nuo stulpo krito, krisdamas griebė laikytis ir nulaužė kamerą. Savo elgesį vertina labai blogai. Gailisi padaręs nusikaltimą. Žalą atlygino, atsiprašė.

Kadangi kaltinamieji visiškai prisipažino kalti, padarę kaltinime nurodytus veiksmus, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, bylos nagrinėjimo teisme dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka:

Liudytojo R. S. apklausos protokolu nustatyta, kad jis yra Jonavos rajono savivaldybės administracijos Užusalių seniūnijos seniūnas. Po 2019 m. gegužės 19 d. praėjus kelioms dienoms į seniūniją atėjo du vaikinai, kurių vardų ir pavardžių nepamena, bei prisipažino, jog jie sugadino vaizdo kamerą. Vaikinai atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Jis vaikinus informavo, kad seniūnijai padaryta 248,66 eurų žala. Jis iš buhalterės sužinojo, kad nurodyta suma pervesta į seniūnijos banko sąskaitą. Padaryta žala atlyginta, vaikinai atsiprašė, todėl pastariesiems pretenzijų neturi (b.l. 42).

Liudytojos O. N. apklausos protokolu nustatyta, kad ji yra Užusalių bendruomenės centro pirmininkė ir projektų vadovė. Organizacija vykdo projektą vaikų dienos centras „Pagalbos žiburys“. 2019 m. gegužės 20 d. apie 08 val. jai paskambino seniūno pavaduotoja D. K. ir pranešė, kad išlaužtos vaikų dienos centro, esančio Saulės g. 9A, Užusaliai, Jonavos r. sav., patalpų durys. Atvykusi į vaikų dienos centrą, rado praviras centro duris, viduje buvo išbarstyti maisto produktai. Į vidų, kol neatvyko pareigūnai, ji nėjo. Su seniūno pavaduotoja peržiūrėjo vaizdo kameromis, kuriomis stebima seniūnijos teritorija, darytus vaizdo įrašus. Vaizdo įraše matyti prie pastato stovinti grupė žmonių. Vaizdas yra prastos kokybės, nesimato, kas tiksliai vyksta. Peržiūrėtame vaizdo įraše nėra galimybės aiškiai matyti visą įvykį. Įraše matosi asmuo, kuris vilki šviesius šortus, šviesų džemperį bei dėvi sportinę kepurę. Mano, kad tai galėjo būti A. K. Įraše matyti, kad prie centro automobiliu „VW Golf“ atvažiavo B. S., kuri išlipo iš automobilio ir nuėjo prie pagrindinių durų. Po 10 min. pastaroji išvažiavo. Įvykis vaizdo įraše užfiksuotas apie 22.20 val. Tuo metu mergina jau buvo išvažiavusi. Įėjusį į centro patalpas, pastebėjo, kad iš jų niekas nepavogta, tik sugadintos maisto produktų dėžės ir jose sudėti paramai skirti maisto produktai. Patalpų viduje išbarstyti miltai, sutrupinti sausainiai. Nuėjusi į kieme esančią pavėsinę, pastebėjo, kad yra suniokota viena dėžė su maisto produktais. Visuomeninės organizacijos Užusalių bendruomenės centro turtas nesugadintas. Durys buvo išspirtos, bet spyna nesulaužyta, ji rakinasi ir keisti nereikės. Apžiūrėjusi patalpas nuodugniau, pastebėjo, kad sugadinti maisto paramos paketai. Maisto produktai gauti iš labdaros paramos fondo „Maisto bankas“. Centre buvę maisto produktai surinkti aukojimo akcijos metu. Vertinamas bendras surinktų akcijos metu maisto produktų kiekis, produktai nerūšiuojami ir nevertinami atskirai. 2019 m. gegužės 20 d. centre buvo likusios 6 dėžės su maisto produktais. Įsibrovus į centro patalpas, viena dėžė buvo išnešta į centro kiemą ir visiškai suniokota. Negali pasakyti, kiek ir kokie maisto produktai buvo kiekvienoje dėžėje, nes tai nefiksuojama. Likusios dėžės taip pat buvo išdraskytos, jose esantys makaronai, miltai ir aliejus išpilti ant grindų. Dėl sugadintų maisto produktų Užusalių bendruomenės centras civilinio ieškinio nereikš, nes maisto produktai gauti labdaros akcijos metu. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, atėjo vaikinai, prisipažino, kad įsibrovė į centro patalpas, apgadino maisto produktus ir nutraukė vaizdo stebėjimo kameros laidą. Vaikinai atsiprašė ir sakė, kad yra pasiruošę atlyginti žalą (b.l. 46-49).

Liudytojo R. K. apklausos protokolu nustatyta, kad 2019 metų gegužės mėnesio antroje pusėje, kartu su draugais Užusaliuose vartojo alkoholinius gėrimus. Po to su draugais nuėjo prie Užusalių bendruomenės centro. Prie centro visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau kažkas iš draugų parvedė jį namo. Buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir ne viską atsimena, todėl negali nurodyti, kas įvyko prie Užusalių bendruomenės centro. Po kelių dienų bendradarbis papasakojo, jog žmonės kalba, kad jo draugų kompanija įsibrovė į Užusalių bendruomenės centrą. Po savaitės jam parašė A. K. ir papasakojo, kad buvo sugadinta kamera, kuri filmuoja minėto centro teritoriją, kad buvo įsibrauta į Užusalių bendruomenės centrą. A. K. nepasakė, ką tiksliai ir kas darė (b.l. 54, 55).

Iš 2019 m. gegužės 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – pastatas, esantis Saulės g. 9A, Užusaliai, Jonavos r. sav. Apžiūros metu nustatyta, kad pastato viduje ant grindų yra išpilti miltai, sausainių trupiniai. Taip pat išvartytos dėžės su maisto produktais. Tualeto patalpoje rasti išmėtyti maišai. Apžiūros metu rastas ir ant daktiloskopinės plokštelės paimtas avalynės pėdsakas (b.l. 16-24).

2019 m. birželio 5 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Užusalių seniūno rašte Nr. S-34 nurodyta, kad dėl sugadintos stebėjimo kameros padaryta 248,66 eurų žala (b.l. 34).

2019 m. gegužės 20 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad Ž. M. paaiškino, kad i peržiūrėjo sugadintos vaizdo medžiagos įrašą, iš kurio matėsi, kad 2019 m. gegužės 19 d. 22 val. 18 min.Vaikų dienos centro patalpose kažkas vaikšto bei šviečia, galimai telefonais, po to išeina į lauką ir 22 val. 23 min. dingsta filmuojamas vaizdas (b.l.25).

D. B. ir A. K. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, elementarių moralės bei elgesio normų paniekinimu. Be jokios dingsties, jie viešoje vietoje vandališkai niokojo svetimą turtą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamųjų D. B. ir A. K. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė bendrininkų grupėje, bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu.

Vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.).

Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką. Veika baigta, padaryta tiesioginės tyčios kaltė forma. Kaltinamasis baustas administracine tvarka 6 kartus, paskutinį kartą 2019 m. liepos 3 d. pagal LR ANK 484 str. 1 d., bauda sumokėta (82, 89-93). Psichiatrinio ir narkologinio kabineto įskaitose neįrašytas (b. l. 105). Kaltinamojo veikoje yra dvi atsakomybę lengvinančios ir trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės. A. K. nevedęs, dirba. Probacijos tarnybos charakterizuojamas kaip administracinius nusižengimus darantis nuteistasis (b.l.102). Nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė, laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu ir tai neabejotinai neigimai charakterizuoja jo asmenybę. A. K. už analogiškas nusikalstamas veikas teisiamas jau ketvirtą kartą. Tris kartus prieš tai jam buvo taikyta probacija, bausmės vykdymą atidedant, tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis pakartotinai darydamas administracinius teisės pažeidimus ir nusikaltimus, teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino. Akivaizdu, kad kaltinamajam nei ankščiau taikytos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės, nei paskirta laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant, bausmės tikslų nepasiekė, nes kaltinamasis ir vėl nusikalto. Nagrinėjamu atveju A. K. už viešosios tvarkos pažeidimą skirtina arešto bausmė, jos dydį parenkant artimą vidurkiui.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. K. vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skiriama galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, A. K. padarė neatlikęs 2017 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo paskirtos bausmės pagal LR BK 284 str., kuri subendrinta su 2014 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė bausmė bendrinama su neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Parenkant pridedamos bausmės dalį atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pasekmes, kaltinamojo asmenybę, kritišką požiūrį į padarytą veiką ir spręstina, kad pridedama minimali bausmės dalis – 15 parų laisvės atėmimo.

A. K. praeityje taikyta probacija ir baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo efektyvios, jos nepasiekė savo tikslų, todėl teismo nuomone, tik reali laisvės atėmimo bausmė sulaikys kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaus už nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo atveju, būtent reali laisvės atėmimo bausmė, kuri iš kaltinamojo pareikalaus atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jo vykdomų neatsakingų neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas. A. K. ankstesnių teistumų metu jau buvo suteikta ne viena galimybė įrodyti, kad sugeba pasitaisyti be realaus bausmės atlikimo, bet šia galimybe jis nepasinaudojo, pakartotinai nusikalsdamas, todėl šiuo atveju tikėti kaltinamojo pažadais, teismas neturi pagrindo.

BK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo atleisti nepilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015, 2K-24-976/2016).

Kad būtų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi būti tokia, kad egzistuotų visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos. Nustatyta, kad D. B. padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką. Veika yra baigta, padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamojo veikoje yra dvi atsakomybę lengvinančios ir dvi sunkinančios aplinkybės. Pasak nepilnamečio įstatyminės atstovės J. Č., nepilnametis D. B. augo be tėvo, daugiavaikėje šeimoje, mokyklą lanko, tačiau dėl mokymosi rezultatų turėjo pereiti į suaugusiųjų mokymo centrą. Namuose paslaugus, jautrus. Dėl padarytos veikos su juo kalbėjo, sūnus dėl to išgyvena. Lėtinėmis ligomis neserga, branda atitinka amžių. Nustatyta, kad kaltinamasis psichiatrinio ir narkologinio kabineto įskaitose neregistruotas. Mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai. Atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir dėl padarytos veikos gailisi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamas nusikaltimas buvo pavienis atsitiktinis atvejis ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, šiuo metu mokosi savo elgesį vertina neigiamai ir dėl to gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra sąlygos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d., kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 93 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, atleidžiant nepilnametį kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, skirti jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, amžių bei socialinę padėtį, D. B. skiriamas įspėjimas.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. K. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine neatlikta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnė bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trejiems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, vėliau, pakeisti į suėmimą.

D. B. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, vadovaujantis LR BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., D. B. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti D. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.