Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-474-197/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-13
Bylos Nr.: 1A-474-197/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Sigita Bieliauskienė, Laima Garnelienė
Kaltinamasis: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Kristina Pugačienė

Kategorijos

1.2.14.5.2.3Sukčiavimas išvengiant didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikinant (BK 182 str. 2 d.)
1.2.18.8.1Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-197/2017Proceso Nr. 1-06-1-03034-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.3; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.3.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui,

išteisintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei gynėjai advokatei Kristinai Pugačienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė N. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apeliacine tvarka neskundžiama.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) buvo kaltinama tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K., nuo 2004 m. gegužės 10 d. būdamas bendrovės direktoriumi, turėdamas 66 procentus bendrovės akcijų ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) (toliau – ĮFAĮ) 28 straipsnio (redakcija 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1915) ir už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, pažeisdamas to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkams A. T. ir E. L., taip pat pardavimų vadovei R. Č., kurie nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais ar pinigų priėmimo kvitais neįforminti dalies medienos granulių pardavimo fiziniams asmenims ir šių dokumentų nepateikė buhalterinės apskaitos tarnybai įrašymui į apskaitą, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. sausio–gruodžio mėn., 2014 m. sausio–liepos mėn. buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į bendrovės buhalterinę apskaitą neįrašė 516,797 t medienos pjuvenų granulių pardavimo fiziniams asmenims už 267 985,05 Lt (77 613,83 Eur) sumą ir už parduotas medienos pjuvenų granules gautų 267 985,05 Lt (77 613,83 Eur) grynųjų pinigų priėmimo į kasą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2013 m., 2014 m. sausio–liepos mėn. veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, pažeisdamas to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į 2014 m. sausio–liepos mėn. buhalterinę apskaitą neįrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintų ir laikomų sandėlyje 61,259 t medienos pjuvenų granulių už 14 789,76 Lt (4 283,41 Eur), dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2014 m. sausio–liepos mėnesių veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama ir tuo, kad įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K., nuo 2004 m. gegužės 10 d. būdamas bendrovės direktoriumi, turėdamas 66 procentus bendrovės akcijų ir pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, Juridinių asmenų registre įregistruotos 1992 m. birželio 11 d. adresu: (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal ĮFAĮ 27 straipsnį „Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui“ būdamas atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVMĮ) 3 straipsnį, nustatantį, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį“, 14 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 14 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kad „Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai: prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba gaunamas atlygis už pateiktą prekę ar suteiktą paslaugą“ bei 15 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais“, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje adresu: Šiaulių g. 39, Meškuičių mstl., Šiaulių r. sav., siekdamas išvengti 46 509,80 Lt (13 470,17 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir 6 913 Lt (2 002 Eur) pelno mokesčio, kurie turėjo būti priskaičiuoti ir sumokėti nuo 2013 m. sausio-gruodžio mėn. ir 2014 m. sausio–liepos mėn. gautų 267 985,05 Lt (77 613,83 Eur) įplaukų už parduotas medienos pjuvenų granules, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę V. G. nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė pastarajai duomenų apie 516,797 t medienos granulių pardavimą fiziniams asmenims už 267 985,05 Lt (77 613,83 Eur) įskaitant PVM sumą, dėl ko pastaroji, būdama suklaidinta, šių ūkinių operacijų neįrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei į 2013 m. sausio–gruodžio mėn. bei į 2014 m. sausio–liepos mėn. PVM deklaracijų (forma FR600) 11 eilutę „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamųjų sandorių vertę, 2013 m. sumažindama ją 9 678,05 Lt (2 803 Eur), 2014 m. – 36 831,75 Lt (10 667,21 Eur) ir šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. gegužės 27 d., 2013 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 25 d., 2013 m. lapkričio 6 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. sausio 27 d., 2014 m. balandžio 25 d., 2014 m. birželio 25 d., 2014 m. liepos 17 d., 2014 m. liepos 22 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d., 2014 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu: Šiaulių miestas, Vilniaus g. 265; į metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. į 18 eilutę „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“, įrašė 46 086 Lt (13 347 Eur) mažiau pardavimo pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, ir 88 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ apskaičiavo 46 086 Lt (13 347 Eur) mažesnę apmokestinamojo pelno sumą ir šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, 2014 m. kovo 17 d. elektroniniu būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Šiaulių AVMI) adresu: Šiaulių miestas, Vilniaus g. 265.UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) buvo kaltinama ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Apygardos teismas dėl šios nusikalstamos veikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisino ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė šioje dalyje nuosprendžio neskundžia.Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 15 d. nuosprendyje nurodė, kad faktinių neginčijamų duomenų, jog įmonei būtų buvęs interesas dėl A. K. nusikalstamų veikų, nenustatytas, nes granulių pardavimas neišrašant pirkimo pardavimo dokumentų, nepagerino įmonės konkurencingumo, įmonė neturėjo jokios, netgi neturtinės naudos (jos žinomumui, klientų pritraukimui ir t. t.). Nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai nesudarė galimybės direktoriui vykdyti nusikalstamą veiką, direktorius A. K. vienasmeniškai nepateikdavo buhalterijai dokumentų, todėl įmonė negalėjo ir neturėjo tyčios vesti apgaulingą buhalteriją, juolab siekiant išvengti mokesčių. Pateikus Šiaulių AVMI patikslintas deklaracijas, jų pagrindu buvo padarytas mokesčių užskaitymas, tai dar kartą patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo dideles grąžintinas sumas iš Mokesčių inspekcijos ir vengti mokesčių įmonei nebuvo jokio tikslo. Teismas pripažino, jog nėra objektyvių ir subjektyvių duomenų visumos konstatuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinta.Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė N. R. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti bausmes:

Žemesnės instancijos teismas

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio baudą;pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 800 MGL (30 128 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokurorė teigia, kad Šiaulių apygardos teismo nuosprendis dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados dėl juridinio asmens išteisinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl naikintinas ir turi būti priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 2 punktas).Teismas padarė neteisingas išvadas, nes juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir pagrindinis akcininkas A. K., padarė kelias nusikalstamas veikas, taip pat ir tokias, dėl kurių padarymo objektyviai atitinkamą naudą gauna ir jo vadovaujamas juridinis asmuo. Sprendžiant ar tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos BK 20 straipsnio prasme gali būti pripažįstamos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ir interesams, jas reikia vertinti ne atskirai, o kartu su kitomis veikomis, kurias darant buvo įgyvendintas vieningas fizinio asmens sumanymas pasisavinti juridinio asmens turtą. Be to, mano, kad BK 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo būdamas pagrindiniu akcininku, t. y. turinčiu sprendžiamojo balso teisę.Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu A. K. buvo akcininkas, turintis 51 proc. akcijų ir sprendžiamą balsą. Jis puikiai suvokė, kad naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ žaliava, įrenginiais, pagaminta produkcija, neteisėtai pasinaudodamas savo kaip direktoriaus tarnybine padėtimi, užvaldo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą-pinigus už parduotą produkciją. Jis vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Kaltinamojo versija, kad jis pasisavintus pinigus nepanaudojo įmonės veikloje, turėtų būti atmestas, nes jo parodymai, kad pasisavintus pinigus jis savinosi savo tikslams, juos kaupė ir laikė namuose dėžutėje miegamajame ir jie buvo ten, kai buvo atliekama krata neatitinka bylos aplinkybėms. 2014 m. liepos 29 d. A. K. namuose atliekant kratą nebuvo rasti jokie pinigai. Veikimas juridinio asmens naudai neturi būti suvokiamas tik kaip atitinkamų daiktų ar paslaugų pirkimas juridiniam asmeniui. Materialine nauda pripažintina ir tais atvejais, kai juridinis asmuo išvengia mokesčių mokėjimo arba juos sumažina. Šioje byloje A. K. realizuodamas nusikalstamus ketinimus, tyčia kartu veikė ir bendrovės naudai, neteisėtai sumažindamas mokėtinus mokesčius, apgaulingai vedant buhalterinę apskaitą, pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą. A. K. 2016 m. birželio 20 d. pripažino, kad jeigu būtų dokumentai dėl granulių pardavimo, tai jie būtų pakliuvę į apskaitą ir būtų sumokėti mokesčiai. Tai įrodo, kad A. K. pilnai suvokė, kad savindamas pinigus už parduotas granules, jis tuo pačiu, kaip įmonės vadovas vengia ir visų mokesčių valstybei sumokėjimo. Visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo organizuota taip, kad sumokėti kuo mažesnius mokesčius valstybei. Net bendrovės vyr. buhalterė V. G. 2016 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje parodė, kad nebuvo privačių klientų, kuriems būtų parduodamos granulės. Šią aplinkybę patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo žurnalas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. kopija.Prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės pateikta nepriklausomo auditoriaus išvada, nes ši išvada surašyta tik pagal jam pateiktus dokumentus, todėl jis negalėjo teisingai įvertinti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos teisingai parodo įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė V. G. parodė, kad auditorius negalėjo pastebėti trūkumų, jeigu jam buvo pateikti ne visi dokumentai, t. y. jeigu nėra įnešti pinigai į kasą, įmonė negavo pajamų, reiškia blogai užpildytos PVM deklaracijos ir paskaičiuoti mokesčiai valstybei. Taip pat nurodė, kad įmonė 2013-2014 m. buvo skolinga Sodrai, biudžetui. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai realiai negalėjo numanyti, jog A. K. vykdo neteisėtą veiklą, neturi reikšmės juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikų kvalifikavimui pagal BK 20 straipsnio 2 dalį.Prokurorės teigimu akcininkai P. T. ir A. L. 2013-2014 m. nedirbo vadovaujančiose pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. A. L. dirbo pagal darbo sutartį inžinieriaus pareigose ir buvo atsakingas už įrenginių priežiūrą, o P. T. dirbo direktoriaus pavaduotoju ir buvo atsakingas už apvalios medienos priėmimą ir pjovimą. Iš to matyti, kad jie apie pjuvenų granulių pardavimą nieko nežinojo, nes granulių pardavimais rūpinosi pardavimų vadybininkai, kuriems nurodymus duodavo direktorius A. K.. Cituoja liudytojų P. T. ir V. G. parodymus, kurie įrodo, jog A. K. organizavo bendrovės veiklą taip, kad įmonė gautų naudą ir sumokėtų kaip galima mažiau mokesčių valstybei. Šią aplinkybę nuteistasis nurodė ir 2014 m. liepos 29 d. apklaustas įtariamuoju. Teisme virš 60 apklaustų liudytojų patvirtino, jog pirko granules iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ be PVM sąskaitų faktūrų. Tokiu būdu šioje byloje nustatytas abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens A. K. ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visuma duomenų patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje.Išteisintosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė K. Pugačienė atsiliepime (atsikirtimuose) į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės N. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio atmesti.Advokatė nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad jis nepagrįstas dėl šių motyvų: pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, išteisinant fizinį asmenį A. K. dėl BK 182 straipsnio 2 dalies ir pripažįstant kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pagrįstai konstatavo, kad fizinis asmuo A. K. veikė ne juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, o išimtinai savo naudai ir interesais ir ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama net prokurorės. Teigia, kad nuteistasis A. K. nors ir valdė 51 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, bet tai nėra reikšminga, nes svarbiausius bendrovės klausimus, sutinkamai su ABĮ, priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Tik daliai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priimti pakanka paprastosios balsų daugumos (51 proc.), todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad A. K. kaip savininkas, vienasmeniškai galėjo priimti sprendimus už bendrovę. 51 proc. valdymas pats savaime nepatvirtina, kad veikiama juridinio asmens naudai ir interesais. Turi būti vertinamas kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų elgesys, jų funkcijų pasiskirstymas bendrovėje, dalyvavimas visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, jiems pateikiamų audito ataskaitų turinys, bendrovės pajamų dydis iš granulių prekybos lyginant bendrovės pajamomis iš kitos jos vykdomos veiklos, o taip pat kitų akcininkų reakcija, paaiškėjus nuteistojo A. K. nusikalstamai veikai. Šių akcininkų elgesį tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas.Neteisingai ir tendencingai apeliaciniame skunde yra vertinami liudytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės V. G. parodymai dėl skolos Sodrai, VMI biudžetui, nes iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų pažymų matyti, kad bendrovė neturėjo jokių pradelsimų VSDFV Šiaulių skyriui ir Šiaulių apskrities VMI.Advokatė nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad iš nuteistojo A. K. nusikalstamos veikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo naudos. Šiuo aspektu yra aktuali LAT praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-95/2012). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai įvertino aplinkybę, kad iš nuteistojo A. K. veikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta nauda – priskaičiuota 46 509 Lt (13 470,17 Eur) PVM ir nesumokėtas 6 913 Lt (2 002 Eur) pelno mokestis – žymiai mažesnis (net penkis kartus) nė padaryta žala ( 267 985,05 Lt (77 613,83 Eur), o tai patvirtina, jog A. K. nusikalstamos veikos buvo daromos ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o nuteistojo naudai ir interesais. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o išteisintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė – atmesti.Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu.LAT yra pažymėjęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012), kad BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Minėta BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė nereiškia, kad kaltininko – fizinio asmens nusikalstamos veikos tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui – yra vienintelis ar pagrindinis. Toks tikslas, būtinas pagrindžiant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, gali būti įgyvendinamas ta pačia fizinio asmens nusikalstama veika siekiant ir kaltininko asmeninės naudos, jo paties ar kitų asmenų neteisėto praturtėjimo ir pan. Nauda paprastai yra aiškinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas: įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose). LAT jau minėtoje nutartyje yra nurodęs, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai fizinis asmuo, siekdamas asmeninės naudos ir turėdamas vieningą sumanymą pasisavinti juridinio asmens turtą, padaro kelias nusikalstamas veikas, taip pat ir tokias, dėl kurių padarymo objektyviai atitinkamą naudą gauna ir jo vadovaujamas juridinis asmuo. Sprendžiant, ar tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos BK 20 straipsnio prasme gali būti pripažįstamos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais, jas reikia vertinti ne atskirai, o kartu su kitomis veikomis, kurias darant buvo įgyvendintas vieningas fizinio asmens sumanymas pasisavinti juridinio asmens turtą. Iš tiesų kiekviena atskirai paimta nusikalstama veika gali suponuoti tam tikros turtinės naudos juridiniam asmeniui atsiradimą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad, fiziniam asmeniui įgyvendinus savo sumanymą asmeniniais tikslais pasisavinti juridinio asmens turtą, visų šių nusikalstamų veikų (taip pat ir tokių, iš kurių juridinis asmuo objektyviai gavo tam tikros naudos), galutinis padarinys (rezultatas) gali būti turtinės žalos juridiniam asmeniui padarymas. Būtent juridiniam asmeniui atsiradusi turtinė žala gali paneigti tą naudą, kurią juridinis asmuo gavo iš atskirų nusikalstamų veikų, apjungtų fizinio asmens vieningos tyčios pasisavinti juridinio asmens turtą, padarymo. Taigi tokiu atveju šios nusikalstamos veikos, net jeigu jas padarius juridinis asmuo objektyviai ir gavo tam tikros naudos, BK 20 straipsnio prasme gali būti nelaikomos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas), o taip pat LAT praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/210, 2K-P-95/2012, 2K-7-28-303/2017, 2K-7-30-788/2017) pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą BK, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Vadinasi, BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir nenustačius nusikalstamos veikos“. Taigi, atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika. Taigi BK 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo.Sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę. BK 20 straipsnyje, kuriame nustatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos, tiesiogiai apie juridinio asmens kaltę nekalbama. Pažymėtina, kad atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį (verbalinį) metodą. Tai galima padaryti taikant įvairius teisės aktų aiškinimo metodus tarp jų sisteminį, nes kiekviena teisės norma yra vientiso teisės akto sudedamoji dalis, susijusi su kitomis teisės akto normomis. Taigi aiškinant BK 20 straipsnio nuostatas reikia atsižvelgti į kitas BK normas inter alia BK 2 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Būtent BK 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatytu reguliavimu konstatuotina, kad juridinis asmuo už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką atsako tik esant juridinio asmens kaltei. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, kad juridinio asmens, kaip specifinio teisinių santykių subjekto, baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Tai konstatavo ir Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjęs, kad ,,juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika (tai, kad juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, veiklos) suponuoja ir tai, kad šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį“. Kartu Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog BK nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime pabrėžė, kad šį ryšį ,,gali lemti juridinio asmens veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra ir pan.“. Tokio ryšio nėra, „kai juridinio asmens veiklos politika, organizacinė struktūra buvo nukreipta į tai, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai“, o ryšio egzistavimą parodo tai, kad „juridinio asmens veiklos strategija, vidaus procedūros sudaro prielaidas (ar net yra orientuotos) juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai, kai juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ex post facto ir pan.“. Nagrinėjant konkrečią bylą juridinio asmens strategija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos kryptis, tikslus, numatomas perspektyvas ir pan.LAT savo nutartyse yra pažymėjęs, jog teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės.Taigi, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu. Pripažinus, kad fizinio asmens nusikalstama veika buvo padaryta siekiant gauti turtinę naudą ar kitais juridinio asmens interesais, kartu reikia nustatyti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko – fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas. Vien tik nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais, nesant minėto juridinio asmens ryšio su tokia nusikalstama veika bei ja padariusiu fiziniu asmeniu, negali būti laikomas pakankamu juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindu. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Kaltinamajame akte minėto juridinio asmens kaltė buvo grindžiama vadovo (fizinio asmens) A. K. kalte savaime ją perkeliant juridiniam asmeniui.

18.1. Taigi, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K., eidamas vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti turtinę prievolę - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, suklaidindamas asmenį – Šiaulių AVMI - turintį teisę priimti sprendimus dėl pridėtinės vertės mokesčio priskaičiavimo ir grąžinimo (užskaitymo), apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 46 509,80 Lt arba 13 470,17 Eur į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM. Analogiškas kaltinimas buvo pareikštas ir fiziniam asmeniui bendrovės direktoriui A. K..

Žemesnės instancijos teismas

18.2. Šiaulių apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek jos direktorių A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, išteisino. Bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas (BPK 255 straipsnis), kuriame išdėstytos nusikalstamos veikos (veikų) aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką baudžiamojoje byloje. Kaltinamajame akte UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. K. dėl BK 183 straipsnio 2 dalies inkriminavimo nurodyta, kad jis pasisavino 267 985,05 Lt (77 613,83 Eur) bendrovės turto, kurį panaudojo asmeniniams poreikiams. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodoma, jog turto pasisavinimo būdas suponavo ir sukčiavimą, dėl kurio objektyviai juridinis asmuo išvengė dalies mokesčių valstybei. Pirmosios instancijos teismas tyrė (nustatinėjo) faktines aplinkybes, laikydamasis bylos nagrinėjimo teisme ribų, ir pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. K. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl bendrovės turto – minėtos pinigų sumos pasisavinimo asmeniniams poreikiams. Pažymėtina, kad jam suformuluotas kaltinimas dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bei nurodytos konkrečios šios veikos padarymo aplinkybės (pasisavinimo būdas, tikslas) suponavo ir kitus kaltinimus jam ir juridiniam asmeniui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, jog A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jam pareikšto kaltinimo laikotarpiu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, tačiau jis nepadarė nusikalstamos veikos (sukčiavimo), numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad teismų praktika suformavo abipusio ryšio buvimo tarp juridinio asmens ir fizinio asmens nustatymo reikalavimą, taikant identifikacijos modelį. Nesant minėto požymio, nėra galimybės įmonės traukti baudžiamojon atsakomybėn, nes juridinio asmens atsakomybė neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar interesams, kaltės. Išteisinus A. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tuo pačiu pagrindu pagrįstai išteisinta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu pripažinta, jog juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė sukčiavimo, t. y. nesiekė apgaule išvengti turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM. Su šia teismo išvada sutinka ir apeliantė neskųsdama nuosprendžio dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal šį kaltinimą.

18.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra jokių abejonių, jog A. K., būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasinaudodamas galimybe gauti grynųjų pinigų, neįtraukiant jų į įmonės buhalterinę apskaitą, šia galimybe pasinaudojo ir, duodamas nurodymus vadybininkams prekiauti granulėmis mažesne kaina, kuomet atsiskaito fiziniai asmenys grynaisiais pinigais, vadybininkų gautus ir perduotus jam pinigus pasiimdavo sau, neįnešdamas į bendrovės kasą ir nepanaudodamas jokiai bendrovės veiklai ar jos naudai. A. K. užvaldė neteisėtai ir neatlygintinai, t. y. pasisavino jam patikėtą turtą, todėl nekyla jokių abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo pasisavintas ir įmonei padaryta žala. Tai patvirtina objektyvių aplinkybių visuma, iš kurių galima spręsti, kad įmonė patyrė realios 267 985,05 Lt (77 613,83 Eur) žalos dėl nuteistojo veiksmų. Pastarasis suvokė, kad neteisėtai savinasi ir naudoja jo žinioje esantį turtą ir taip pažeidžia bendrovės interesus, daro jai žalą, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu teismas pripažino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir pagrindinis akcininkas A. K., veikdamas savo interesais, tyčia pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y., būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, turėdamas tikslą tyčia pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB ,.(duomenys neskelbtini)“ turtą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytomis datomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkų A. T. ir E. L., taip pat pardavimų vadovės R. Č. priėmęs viso 256 385,05 Lt (74 254,24 Eur) sumą, gautą iš 64 pirkėjų už jų 2013 metais ir 2014 metų sausio–liepos mėnesiais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktas medienos pjuvenų granules, iš R. G. gavęs 11 600 Lt (3 359,59 Eur) už jo ir A. L. nupirktas 23,20 t medienos pjuvenų granulių, pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė ir nepateikė pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, o pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 267 985,05Lt (77 613,83 Eur).

19. Prokurorė, sprendžiant pagal apeliacinio skundo turinį, mano, kad nepriklausomai nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, bendrovė turi būti pripažinta kalta pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

19.1. Nuosprendyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir pagrindinis akcininkas A. K., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, pažeisdamas to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkams: A. T. ir E. L., taip pat pardavimų vadovei R. Č., kurie nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais ar pinigų priėmimo kvitais neįforminti dalies medienos granulių pardavimo fiziniams asmenims ir šių dokumentų nepateikti buhalterinės apskaitos tarnybai įrašymui į apskaitą, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. sausio–gruodžio mėnesiais, 2014 m. sausio–liepos mėnesiais buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į bendrovės buhalterinę apskaitą neįrašė 516,797 t medienos pjuvenų granulių pardavimo fiziniams asmenims už 267 985,05Lt (77 613,83 Eur) sumą ir už parduotas medienos pjuvenų granules gautų 267 985,05Lt (77 613,83 Eur) grynųjų pinigų priėmimo į kasą, o taip pat jis pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, pažeisdamas to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į 2014 m. sausio- liepos mėnesių buhalterinę apskaitą neįrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintų ir laikomų sandėlyje 61,259 t medienos pjuvenų granulių už 14 789,76 Lt arba 4 283,41 Eur, dėl ko iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 m., 2014 m. sausio–liepos mėn. Apygardos teismas dėl šios nuskalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažino kaltu tik juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. K., o juridinį asmenį išteisino.

Žemesnės instancijos teismas

19.2. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad A. K., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-575 27 str.–„Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui“ būdamas atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, jog PVM objektas yra prekių ir paslaugų teikimas už atlygį, prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, kad jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, laikotarpiu nuo 2013 m sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, siekdamas išvengti 46 509,80 Lt arba 13 470,17 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir 6 913 Lt arba 2002 Eur pelno mokesčio, kurie turėjo būti priskaičiuoti ir sumokėti nuo 2013 m. ir 2014 m. sausio–liepos mėn. gautų 267 985,05 Lt (77 613,83 Eur) įplaukų už parduotas medienos pjuvenų granules, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę V. G., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė pastarajai duomenų apie 516,797 t medienos granulių pardavimą fiziniams asmenims už 267 985,05 Lt (77 613,83 Eur) įskaitant PVM sumą, dėl ko pastaroji, būdama suklaidinta, šių ūkinių operacijų neįrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei į 2013 m. bei į 2014 m. sausio–liepos mėn. PVM deklaracijų (forma FR600) 11 eilutę „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamųjų sandorių vertę, už 2013 metus sumažindama ją 9 678,05 Lt arba 2 803 Eur, už 2014 metus – 36 831,75 Lt arba 10 667,21 Eur ir šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. gegužės 27 d., 2013 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 25 d., 2013 m. lapkričio 6 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. sausio 27 d., 2014 m. balandžio 25 d., 2014 m. birželio 25 d., 2014 m. liepos 17 d., 2014 m. liepos 22 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d., 2014 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; į metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. 18 eilutę „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ –įrašė 46086 Lt arba 13347 Eur mažiau pardavimo pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę ir 88 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ apskaičiavo 46086 Lt arba 13347 Eur mažesnę apmokestinamojo pelno sumą ir šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, 2014 m. kovo 17 d. elektroniniu būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Apygardos teismas dėl šios nuskalstamos veikos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pripažino kaltu tik juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. K., o juridinį asmenį išteisino.

19.3. Tiek apeliaciniu skundu, tiek atsiliepimu į jį neginčijamos minėtos faktinės bylos aplinkybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo. 2015 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/19 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalis granulių pirkėjams – fiziniams asmenims buvo parduodamos neišrašant prekių pardavimą ir pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, o gautos pajamos neapskaitomos bei buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminta pagamintų 61 259 t medienos granulių ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės 2013 m., 2014 m. sausio-liepos mėn. veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tuo pačiu neteisingai deklaruota apmokestinamųjų sandorių vertė ir valstybės biudžetui nesumokėta reikiami PVM ir pelno mokesčiai. Šią savo išvadą specialistė N. J. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Taigi šiuo konkrečiu atveju kyla tik subjektų ir jų kaltės klausimas, t. y. ar šias nusikalstamas veikas padarė ne tik fizinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K., bet ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

19.3.1. Apygardos teismas pripažindamas A. K. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl 267 985,05 Lt (77 613,83 Eur) pasisavinimo, nustatė tokį šios nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, t. y. jis, būdamas įmonės direktoriumi, asmeniškai davė nurodymus vadybininkams A. T., E. L. bei pardavimų vadovei R. Č. pardavinėti granules fiziniams asmenims tik išrašant krovinio važtaraščius, t. y. neišrašant jokių pirminių apskaitos dokumentų apie gaunamas pajamas už parduotą produkciją. Tai nustatyta tiek paties A. K., liudytojų A. T., E. L., R. Č. parodymais. Iš šių parodymų seka, jog grynus pinigus, gautus už parduotas granules, minėti liudytojai atidavė A. K.. Pastarasis neneigė, jog šiuos pinigus bei krovinių važtaraščius gavo, tačiau nei dokumentų – krovinių važtaraščių, nei pinigų neįnešė į bendrovės kasą bei neperdavė už įmonės buhalteriją atsakingiems asmenims, dėl to įmonės buhalterijos tarnyba neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 516,797 t medienos pjuvenų granulių pardavimo už 267 985,05 Lt (77 613,83 Eur). Šiuos duomenis patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė V. G., kuri nurodė, jog buhalterijos darbuotojams direktorius A. K. nėra perdavęs grynųjų pinigų laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lipos 31 d. dėl 267,985,05 Lt sumos, todėl nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ar pinigų priėmimo kvitai ir duomenys apie granulių pardavimus įmonės buhalterinėje apskaitoje neatsispindi. Taip pat nebuvo perduoti važtaraščiai, o šiuos dokumentus išrašydavo vadybininkai, įmonėje jų apskaitos pagal numerius nebuvo, todėl buhalterijos darbuotojai nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduodamų granulių kiekį fiziniams asmenims. Šiuos duomenis patvirtina ir FNTT prie VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės N. J. 2015 m. balandžio 7 d. išvada Nr. 5-4/19 (t. 3, b. l. 77–89) bei jos parodymai apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu. Taip pat A. K., pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į 2014 m. sausio–liepos mėnesių buhalterinę apskaitą neįrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintų ir laikomų 61,259 t medienos pjuvenų granulių už 4 283,41 Eur. Tokiu būdu nustatyta, jog minėtų nuteistojo A. K. veiksmų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m., 2014 metų sausio–liepos mėnesių veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

19.3.2. Pirmosios instancijos teisme ištirtais ir nuosprendyje tinkamai įvertintais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog nuteistojo A. K. veiksmai, neįtraukiant į apskaitą grynųjų pinigų gavimo bendrovėje, o taip pat nurodyto kiekio medienos pjuvenų granulių, buvo nukreipti į jo tikslo pasisavinti turtą – pinigus įgyvendinimą, o ne į siekį teikti valstybės institucijoms neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ar turtą. Tik neįtraukdamas pinigų, turto į buhalterinę apskaitą, t. y. apgaulingai tvarkydamas apskaitą, jis galėjo įgyvendinti savo pagrindinį, tiesioginį tikslą. Šių nusikalstamų veikų padariniais jis buvo suinteresuotas kaip fizinis asmuo ir siekė naudos asmeniškai sau, o ne kaip juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir pagrindinis akcininkas, nusikalstamai veikiantis bendrovės naudai. Taigi, nuteistasis A. K., siekdamas asmeninės naudos ir turėdamas vieningą sumanymą pasisavinti juridinio asmens turtą, padarė kelias nusikalstamas veikas, taip pat ir tokias, dėl kurių padarymo objektyviai atitinkamą naudą gavo ir jo vadovaujamas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau šiuo atveju jo padarytos nusikalstamos veikos BK 20 straipsnio prasme negali būti pripažįstamos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais, nes jas darant buvo įgyvendintas vieningas jo sumanymas pasisavinti juridinio asmens turtą.

19.3.3. Tokia išvada pirmiausia seka iš nuosprendyje aptartų liudytojų, nuteistojo parodymų, juridinio asmens atstovės aiškinimų.

19.3.3.1. Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė K. Pugačienė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsikirtimuose į apeliacinį skundą nurodė, kad A. K. būdamas bendrovės direktorius ir pagrindinis šios bendrovės akcininkas, pasinaudodamas savo pareigomis, bendrovės žmogiškųjų išteklių resursus, siekė asmeninės naudos, pasisavino bendrovės pinigines lėšas – 267 985,05 Lt už parduotas granules, šių pinigų neįnešė į bendrovės kasą, neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, šias pinigines lėšas pasisavino, taip padarė žalą tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek valstybės biudžetui. A. K. veikė savo naudai ir interesams, kadangi iš to bendrovė negavo jokios naudos, nes patirta žala buvo penkis kartus didesnė, nei tariamai gauta nauda. Bendrovė dėl A. K. nusikalstamų veikų išvengė 52 000 Lt pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių, o A. K. pasisavino 267 000 Lt bendrovės pajamų, tai akivaizdu, kad bendrovei tokia veikla nebuvo naudinga. Kiti bendrovės akcininkai taip pat dirbo pagal darbo sutartis šioje bendrovėje. Tarp visų akcininkų buvo aiškiai pasiskirstytos funkcijos. P. T. dirbo medienos priėmime, A. L. vykdė inžinieriaus funkcijas ir jie niekaip nesikišo į bendrovės A. K. atliekamą valdymą. Toks kitų akcininkų elgesys pateisintinas, nes jie buvo smulkieji bendrovės akcininkai. Bendrovė nuo pat įsteigimo dirbo pelningai, buvo nuolat didinama smulkių akcininkų akcijų vertė, akcininkai buvo patenkinti bendrovės veiklos rezultatais ir A. K. vadovavimu. Bendrovė per 2013–2014 m. gavo 17 994 417 Lt pajamų, tai reiškia, kad A. K. pasisavino 1,49 procentus bendrovės pajamų, ir akivaizdu, kad akcininkai nepastebėjo tokios pasisavintos sumos. Tuo labiau, kad prekyba granulėmis buvo ne pagrindinė bendrovės veiklos rūšis. Iš 2016 m. kovo 1 d. buhalterinės pažymos matyti, kad 2011 m. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš granulių prekybos gavo 2,55 procentus pajamų, 2012 metais – 3,24 procentus pajamų, 2013 metais – 4,6 procento pajamų, o 2014 metais – 1,3 procento pajamų. Smulkieji akcininkai nemanė, kad tai pelninga ir svarbi veiklos rūšis, nesikišo į šią veiklos sritį, todėl nepakankamai kontroliavo A. K.. Akcininkai turėjo kitas darbo funkcijas bendrovėje, dalyvavo bendrovės veikloje, susirinkimuose. A. K. turėjo sąlygas pasinaudoti savo užimamomis pareigomis ir pasisavinti bendrovės lėšas. Sąlygas pasisavinti bendrovės pinigus sudarė pats A. K., nes buvo už juos atsakingas. Jis tiek pagal akcinių bendrovių įstatymą, tiek pagal bendrovės įstatus vadovavo kasdienei bendrovės veiklai, davė privalomus nurodymus bendrovės darbuotojams, kurie vykdė šiuos nurodymus. Bendrovė neapskaitė pasisavintų lėšų, nes buhalterijai nebuvo žinomos tos lėšos ir tik todėl nesumokėjo mokesčių. Vadybininkai gautus pinigus už granules paduodavo A. K.. Akcininkai sprendžia, ar palikti lėšas bendrovėje ir didinti veiklos apimtis, ar išsimokėti dividendus. Kalbant apie darbo santykius – akcininkai buvo pavaldūs A. K.. Bent kartą per metus būdavo akcininkų susirinkimas. Akcininkų susirinkimuose duomenis pateikdavo direktorius A. K., kuris akcininkams pateikė neteisingus 2013–2014 metų duomenis. Auditoriaus išvada yra pateikta įrodant akcininkų veiksmus, kad bendrovėje buvo atliekamas auditas. Auditoriaus ataskaitos patvirtinta, kad akcininkai neturėjo pagrindo abejoti A. K. veikla. Bendrovei nežinoma, kur direktorius panaudojo pinigus. Kadangi A. K. buvo didžiausias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, pagrindinius klausimus galėjo spręsti vienasmeniškai. Jis suvokė, kad netinkamai organizavo ir kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, veikė išimtinai savo naudai ir savo interesams, kitų tikslų nėra. Visus svarbius klausimus direktorius turėjo spręsti akcininkų susirinkimuose, tačiau jie susirinkimuose nesprendžia kasdienių bendrovės klausimų, o tai daro bendrovės direktorius.

19.3.3.2. Nuteistasis A. K. šias aplinkybes pripažino ir nurodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagrindiniu akcininku, turėjo daugiau nei 51 proc. bendrovės akcijų. Kiti du akcininkai buvo P. T. ir A. L.. Vykdavo akcininkų susirinkimai, ataskaitas akcininkams teikdavo kaltinamasis. Priimant eilinius sprendimus, susijusius su įmonės valdymu, akcininkai nedalyvavo. Granules įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo gaminti nuo 2010 m. Kadangi technologija nebuvo tobula, gaudavosi daug nekokybiškų granulių, kurias buvo galima arba iš naujo perdirbti, arba sukūrenti. Eksportuoti jos buvo netinkamos, bandė keletą kartų parduoti, tačiau nepavyko. Visos nekokybiškos granulės buvo sandėliuojamos užrašant pavadinimą „savoms reikmėms“. Visos kokybiškos granulės būdavo eksportuojamos, o nekokybiškos buvo naudojamos „savoms reikmėms“. Nekokybiškos granulės buvo parduodamos klientams, kurie norėjo pigiau įsigyti granulių. Tuo metu rinkoje granulių kaina buvo apie 20 procentų aukštesnė, nei kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo nekokybiškas granules fiziniams asmenims. Granulės kainuodavo 173–175 Eur, šiuo metu viena tona kainuoja apie 110–120 Eur. Jis davė nurodymus įmonės vadybininkams pigiau parduoti granules, nustatė tvarką, kad, parduodant granules fiziniams asmenims, bus išrašomi krovinio važtaraščiai, daugiau jokie kiti dokumentai nebus išrašomi. A. K. parodė, jog įmonės buhalteriams neteikdavo duomenų, kur ir už kokią sumą buvo parduotos nekokybiškos granulės. Pinigus, gautus iš fizinių asmenų, vadybininkai paduodavo asmeniškai kaltinamajam, šiuos pinigus pasiėmė sau asmeniškai, tačiau panaudoti niekur nespėjo. Jis patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal visus reikalavimus, išskyrus dalį, kur buvo neįtrauktos į apskaitą parduotos nekokybiškos granulės, kurias pardavinėjo „kaip savo“. Buhalterija matydavo kiek pagaminta, kiek eksportuota granulių, ir koks yra likutis. Buhalterija pagal turimus duomenis užpajamuodavo ir nurašydavo granules. Gamybos procese nekokybiškos granulės nebuvo fiksuojamos buhalterijoje taip kaip pagamintos. Taip buvo patenkintas jo paties interesas. Jis neturėjo tikslo daryti žalos bendrovei, valstybei, siekė tik asmeninės naudos. Dėl 267 985,005 Lt sumos prisiima atsakomybę, šiuos pinigus laikė namuose, dėžutėje, miegamajame. Vadybininkai, kurie surinkdavo pinigus, jokio atlygio už tai negaudavo, galimai jie manė, jog jis pats pinigus nuneš į kasą. Granulių pardavimas sudarė keletą procentų, 80 procentų sudarė kita produkcija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai. Bendrovės akcininkus tenkino bendrovės veiklos rezultatai, pretenzijos nebuvo reiškiamos. 2013–2014 metais buvo atliekamas auditas, akcininkams buvo pateikiamos ataskaitos, akcininkai susipažindavo su jomis. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad granules pardavinėjo žemesne kaina, nes norėjo išvengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą. Taip nurodė todėl, kad buvo suklaidintas, kažkurios iš tyrėjų. Pasisavinus lėšas, bendrovė negavo jokios naudos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai kaip darbuotojai gamybos procese, produkcijos realizavime dalyvauja labai mažai: vienas iš akcininkų užsiimdavo rąstų tiekimu, o kitas rūpinosi technologijomis. Mano, jog, jeigu būtų dokumentai pakliuvę į buhalterinę apskaitą, tai visi mokesčiai būtų sumokėti.

19.3.3.3. Liudytojai P. T. ir A. L., kurie buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ smulkieji akcininkai nurodė analogiškas aplinkybes. Iš jų parodymų seka, kad 2013–2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo A. K., P. T. ir A. L.. Visi akcininkai dirbo bendrovėje ir buvo susiję darbo santykiais. Įmonėje buvo akcininkų pasiskirstymas kas ir už ką atsakingas. P. T. priklausė apvalios medienos supirkimas ir pristatymas į lentpjūvę ir apvalios medienos išpjovimas, o A. L. priklausė visi remontai, naujų staklių pastatymas. Jie abu pasitikėjo A. K., finansiniais reikalais nesidomėjo. Nežinojo, kad kas nors buvo parduodama be dokumentų. Įmonėje vieną kartą metuose vykdavo akcininkų susirinkimai, jų metu buhalterė pateikdavo ataskaitas. Ji taip pat teikdavo deklaracijas mokesčių inspekcijai. Nuo 2013 m. sausio 12 d. iki 2014 m. sausio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje nepastebėjo įmonės pelno sumažėjimo. Už turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas kiekvienais metais gaudavo dividendus. Trise akcininkai susitardavo, kiek dalytis, kiek palikti investicijoms. Dividendus įmonė mokėjo, kuomet buvo mažesnės investicijos. Įmonė uždirbdavo tiek, kad galėdavo investuoti. Lėšos būdavo atgal investuojamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš A. K. negavo pinigų, neapskaitytų įmonėje. Jokių pretenzijų A. K. neturi. Dvejus metus įmonėje sprendimus priimdavo direktorius A. K., ir liudytojas, kaip akcininkas, iš bendrovės negavo jokios informacijos, kad trūkta piniginių lėšų. Liudytojas A. L. taip pat nurodė, kad pjuvenų granulių pardavimais rūpinosi pardavimų vadybininkai, kuriems nurodymus duodavo direktorius A. K.. Įmonėje dirbo ir liudytojo giminaitis, sūnėnas E. L., kuris buvo pardavimų vadybininkas. Su E. L. nekalbėdavo, kaip vyksta pardavimai. 2013–2014 m. liudytojas negavo iš A. K. neįtrauktų į apskaitą piniginių lėšų, susijusių su įmonės veikla. Visą laikotarpį bendrovė dirbo pelningai. Kai buvo atliktas FNTT patikrinimas, nekilo abejonių, kad A. K. pasisavino lėšas. Bendrovė gamino kitą produkciją, ne vien granules. Kita veikla sudarė didžiąją įmonės pelno dalį. Granulių pardavimas nebuvo pagrindinė įmonės veikla. A. K. su liudytoju nesitarė dėl produkcijos pardavimų be dokumentų. Bendrovėje buvo atliekamos kasmetinės inventorizacijos. Neturėjo pagrindo manyti, kad pinigines lėšas pasisavino A. K., nes nebuvo įmonės pelno sumažėjimo.

Liudytoja V. G. parodė, kad nuo 2007 m. kartu su A. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 7 metus yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė. Įmonėje yra gamybinė programa, kuria fiksuojama pagaminama produkcija, granulės, jų pardavimai vyksta pagal užsakymus, kuriuos priima įmonės vadybininkai, tuomet išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Granulių kaina buvo nustatoma pagal rinką, tačiau konkrečią kainą nustato direktorius. Parduodant granules visais atvejais buvo išrašomi dokumentai. Ji negali pasakyti, kas kontroliuodavo vadybininkus, kokius jie dokumentus turi pateikti buhalterijai, tačiau jau pateiktus vadybininkų dokumentus kontroliuodavo. Buhalterija užfiksuodavo, kiek yra pagaminta produkcijos, o pardavimai vykdavo pagal vadybininko planą, kiek jie įvykdydavo užsakymų. Pagal programą kiekiai – kiek pagaminta ir kiek parduota – sutapdavo. Grynaisiais pinigais įmonėje neatsiskaitinėdavo, tačiau yra buvę atvejų, kai susimokėdavo grynaisiais pinigais, bet labai minimaliai. Visi atsiskaitymai vykdavo pavedimais. Vadybininkai žinojo, kokį kiekį granulių jie gali parduoti, nes jie turėjo priėjimą prie gamybos programos. Liudytoja turėjo tiesioginius kontaktus su vadybininkais, kurie pateikdavo informaciją, kam reikia išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Ji negali paaiškinti situacijos, kodėl pagal buhalterinės apskaitos dokumentus specialistė nustatė, jog buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuota 61 tona granulių. Bendrovėje inventorizacija būdavo daroma pagal inventorizacines taisykles, tai darydavo vieną kartą per metus. Būdavo atvejų, kai buvo nurašoma nekokybiška produkcija. Ji buvo nurašoma savoms reikmėms, kadangi ją sukūrendavo pati įmonė. Kai buvo nurašoma produkcija įmonės reikmėms, buhalterija patvirtindavo nurašymo aktus. 2014 metais savo gamybos granulėmis pabaigė prekiauti, bet tiksliai kaip buvo, neprisimena. Apie granulių pardavimą privatiems asmenims nieko nežino. Nebuvo tokių atvejų, kad vadybininkai surinktų pinigus iš privačių asmenų ir įneštų į kasą. Nieko negali paaiškinti apie kitų liudytojų parodymus, kad už granulių pardavimą imdavo grynus pinigus iš fizinių asmenų ir paduodavo įmonės direktoriui. Buhalterinę apskaitą, ataskaitų pateikimą tvarkydavo pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, mokesčių inspekcijai deklaracijas pateikdavo pagal sąskaitas faktūras. A. K. į kasą už parduotas granules grynųjų pinigų nebuvo įnešęs. Krovinio važtaraščius išrašydavo vadybininkai, o po to atnešdavo buhalterijai išrašyti sąskaitą faktūrą. Kartais krovinio važtaraščio nerašydavo, atvažiuodavo savininkas ir pats išsiveždavo produkciją, tada užtekdavo tik PVM sąskaitos faktūros. Vadybininkai atspausdindavo krovinio važtaraščius. Važtaraščių išrašymo programa naudodavosi vadybininkai. Važtaraščių į buhalterinę apskaitą nesuvedinėdavo, jų išrašymo eiliškumo netikrindavo. Važtaraščiai būdavo pildomi pagal dienas, o į numerius nekreipdavo dėmesio. Kai teikdavo deklaracijas mokesčių inspekcijai, duomenis deklaracijoms imdavo iš buhalterinės programos. Buhalterinėje programoje buvo įtrauktos PVM sąskaitos faktūros, pirkimai iš fizinių asmenų pagal sutartis. Prieš teikiant mokesčių inspekcijai deklaracijas, padarydavo ataskaitas. Įmonės direktorius atsakingas, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta teisinga deklaracija. Jeigu vadybininkai surenka pinigus iš fizinių asmenų, atiduoda juos direktoriui, direktorius pinigus kažkur padeda, neįneša į įmonės kasą, PVM sąskaitos faktūros neišrašomos, o išrašomi tik krovinio važtaraščiai. PVM deklaracijas mokesčių inspekcijai pateikdavo liudytoja elektroniniu būdu. Prieš pateikiant deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, A. K. jų nematydavo. Mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijos buvo teikiamos pagal įmonės dokumentus. 2013–2014 metais įmonė turėjo kreditorinių reikalavimų, kokios sumos, negali pasakyti. Visi kreditoriniai reikalavimai padengti. Įmonė buvo skolinga „Sodrai“, kiek tiksliai, negali nurodyti, ši skola apmokėta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, darbuotojams atlyginimus mokėjo, einamieji mokesčiai mokami. Dėl to, kad buvo nuslėpti mokesčiai, įmonė negavo jokios naudos. Tuo laikotarpiu permokos Valstybinei mokesčio inspekcijai buvo apie milijoną litų. Įmonėje buvo gamybinė ir buhalterinė programos. Šios programos nėra susietos, iš gamybinės programos rankiniu būdu suvedami duomenys į apskaitos programą. Krovinio važtaraščiai išrašomi be programos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių gabenimo važtaraščių registro nebuvo. Bendrovės veikloje dalyvavo visi bendrovės akcininkai: P. T. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas, jis rūpinosi medienos tiekimu, gamyba, o produkcijos pardavimo sritį kuravo A. K., kiti akcininkai pardavimuose nedalyvavo. Akcininkai neturėjo galimybės žinoti, kad A. K. pasisavino bedrovės lėšas, po įvykių jie pasiūlė direktoriui A. K. pasitraukti iš pareigų, A. K. atlygino padarytą žalą bendrovei, jis sumokėjo pinigus. Bendrovėje buvo atliekamas auditas, nepastebėta pinigų pasisavinimo požymių, produkcijos trūkumo, produkcijos pertekliaus.Liudytojas A. T. parodė, jog nuo 2013 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėju, rūpinosi transportu, užsakinėjo įmonei transportą produkcijai išvežti, vėliau pradėjo prižiūrėti dalį pardavimų, nuo 2014 m. gegužės mėnesio stebėjo ir vykdė įmonės pagaminamų granulių pardavimą. Nuo 2010 m. iki 2012 m. dirbo dukterinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, šiuo metu dirba gamybos vadovu. Liudytojas paaiškino, jog, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuruojant granulių pardavimą, direktorius A. K. nurodė, jog dalį granulių galima parduoti be pridėtinės vertės mokesčio. Tuomet, pardavus granules, buvo išrašomas krovinio važtaraštis, kurio vieną dalį paduodavo klientui, kad galėtų gabentis krovinį, o kitas likdavo įmonėje. Krovinio važtaraščio antrąjį egzempliorių, likusį įmonėje, liudytojas paduodavo direktoriui A. K. kartu su gautais grynais pinigais už parduotas granules. Krovinio važtaraštyje buvo nurodomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai, data ir granulių svoris, pasirašydavo pirkėjas. Taip pardavinėjo granules apie 3 mėnesius. Granulių kainą nustatydavo direktorius A. K.: jeigu klientas neprašo parduoti pigiau granulių, tai jam reikia mokėti kainą ir PVM, o jeigu prašo pigiau parduoti granules, tai nuolaida būdavo be PMV. Jeigu granulių kaina 500 Lt, o su mokesčiais 600 Lt, tai nuolaida ir išeina kaina be mokesčių. Be PVM parduodavo granules tik už grynus pinigus, buhalterijai apie pardavimus duomenų neteikdavo. Nežino, ar kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkams direktorius buvo davęs tokį pat nurodymą, kaip ir jam. Nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešai granulių kainos neskelbė, buvo nurodoma skelbimuose tik parduodamos granules, jų kiekiai, svoriai. Jei pirkėjas norėjo pirkti granules pavedimu, buvo išrašoma išankstinė sąskaita, nurodant visus mokesčius. Taip pat buvo, jog atvykęs klientas gaudavo oficialią sąskaitą, prekes, o pinigai būdavo sumokami į kasą arba į banko sąskaitą. Kur buvo panaudojami pinigai, kuriuos A. K. gaudavo iš liudytojo, nežino, atskiro atlygio už granulių pardavimą be PVM negavo, pats neturėjo jokio intereso pardavinėti granules be PVM. Nepastebėjo, jog bendrovės veikloje būtų atsiradę neįtraukti į apskaitą pinigai, įsigytas koks nors turtas ar kitiems darbuotojams mokamos premijos. Analogiškus parodymus davė ir liudytojai E. L. ir R. Č..Netikėti liudytojų A. T., E. L., V. G., R. Č. parodymais nėra jokio pagrindo. Jie sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, o tuo pačiu patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės K. Pugačienės bei liudytojų smulkiųjų bendrovės akcininkų A. L. ir P. T. nurodomas aplinkybes. Tuo labiau, kad ir kaltinamajame akte nurodoma, kad A. K. nusikalstamas veikas padarė A. T., E. L., R. Č., V. G. nesuvokiant jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio. Tuo pačiu darytina išvada, kad ir smulkieji akcininkai apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti. Analogiška išvada darytina ir įvertinus kitus bylos įrodymus.

19.3.4.1. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos bei iš pirmiau aptartos specialisto išvados matyti, jog registruotos penkios bendrovės veiklos, iš kurių pagrindinė – medinės taros gamyba. Taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie bendrovės pajamas bei pelno (nuostolių) ataskaitų (t. 6, b. l. 46-48, t. 7, b. l. 42, 81) matyti, jog 2011 m. bendrovės pardavimo pajamos buvo 27 730 420 Lt (8 031 285 Eur), iš jų pajamos iš granulių pardavimo – 204 991 Eur arba 2,55 proc., 2012 m. pardavimo pajamos buvo 26 148 603 Lt (7 573 159 Eur), iš jų pajamos iš granulių pardavimo – 245 670 Eur arba 3,24 proc., 2013 m. pardavimo pajamos buvo 28 971 149 Lt (8 390 625 Eur), iš jų pajamos iš granulių pardavimo 384 774 Eur arba 4,6 proc., 2014 m. pajamos buvo 33 159 974 Lt (9 603 792 Eur), iš jų granulių pardavimo – 126 286 Eur arba 1,3 proc. Be to iš šių dokumentų taip pat matyti, jog bendrovė dirbo pelningai: 2011 m. grynasis pelnas buvo 2 838 522 Lt (822 093 Eur), 2012 m. – 469 744 Lt (425 667 Eur), 2013 m. – 1 664 521 Lt (482 079 Eur), 2014 m. – 1 366 870 Lt (395 873 Eur). Taip pat iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų matyti, jog įmonė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. kiekvieną mėnesį turėjo grąžintinų iš valstybės biudžeto PVM sumų (t. 7, b. l. 161–180). Taigi šie duomenys patvirtina, jog bendrovės smulkieji akcininkai žinojo tik apie tinkamą bendrovės valdymą ir neturėjo pagrindo abejoti A. K. veiksmais.

19.3.4.2. Kriminalinės žvalgybos atliktų veiksmų metu taip pat neužfiksuota jokių duomenų dėl to, jog kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ką nors žinojo apie bendrovės direktoriaus pagrindinio akcininko daromas nusikalstamas veikas. Šie duomenys labai išsamiai yra aptarti ir įvertinti apygardos teismo nuosprendyje.

19.3.4.3. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos 2014 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. balandžio 28 d. nepriklausomų auditorių G. R. (t. 7, b. l. 78-117) ir I. K. (t. 7, b. l. 39-77) išvados, adresuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams. Sutiktina su prokurorės apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, kad išvados surašytos pagal auditorėms pateiktus dokumentus. Tačiau juose nurodomi duomenys apie bendrovės veiklą buvo pagrindas smulkiesiems akcininkams P. T. ir A. L. pasitikėti bendrovės direktoriumi, pagrindiniu akcininku A. K.. Pažymėtina, kad auditorė G. R. išvadą akcininkams pateikė dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą. Apeliantė sutinka su tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai realiai negalėjo numatyti, kad A. K. vykdo neteisėtą veiklą, tačiau tai jos manymu nešalina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės. Su tokiu argumentu negalima sutikti, nes šioje konkrečioje byloje nenustatyta, kad kiti smulkieji akcininkai buvo suinteresuoti tokia A. K. veikla ir jos sukeliamais padariniais, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrovės direktoriaus pagrindinio akcininko A. K. nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinomas. Vien tik nusikalstamos veikos, iš kurios turėjo naudos ir juridinis asmuo, padarymas nesant minėto juridinio asmens ryšio su tokia nusikalstama veika bei ja padariusiu fiziniu asmeniu, negali būti laikomas pakankamu juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindu.

19.3.4.4. Jau aptartais bylos įrodymais nustatyta, jog juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jos direktoriaus nusikalstamos veikos turėjo turtinės naudos, t. y. priskaičiuota 46 509 Lt (13 470,17 Eur) PVM ir nesumokėtas 6 913 Lt (2 002 Eur) pelno mokestis. Viso išvengta mokesčių 53 422 Lt (15 472,17 Eur) sumai. Tačiau šią aplinkybę apygardos teismas tinkamai įvertino, nes, kaip ir nurodyta pirmiau, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad fiziniam asmeniui įgyvendinus savo sumanymą asmeniniais tikslais pasisavinti juridinio asmens turtą, visų šių nusikalstamų veikų (taip pat ir tokių, iš kurių juridinis asmuo objektyviai gavo tam tikros naudos), galutinis padarinys (rezultatas) gali būti turtinės žalos juridiniam asmeniui padarymas. Būtent juridiniam asmeniui atsiradusi turtinė žala gali paneigti tą naudą, kurią juridinis asmuo gavo iš atskirų nusikalstamų veikų, apjungtų fizinio asmens vieningos tyčios pasisavinti juridinio asmens turtą, padarymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nesumokėtų mokesčių valstybei gavo turtinės naudos 53 422 Lt (15 472,17 Eur) sumai, o dėl A. K. padaryto bendrovės turto pasisavinimo patyrė 267 985,05 Lt (77 613,83 Eur) žalos, t. y. patirta žala buvo 5 kartus didesnė už gautą naudą. Negalima teigti, kad nuteistasis A. K. veikė bendrovės interesais ir tuo aspektu, kad jo veika ir padariniai buvo realiai kuo nors naudingi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad juridinis asmuo buvo suinteresuotas tokia bendrovės direktoriaus veikla ir jos sukuriamais padariniais, t. y. nėra duomenų, kad buvo gauta reali UAB „(duomenys neskelbtini)“ nauda (nebuvo jokių investicijų, neteisėtų, neapskaičiuotų buhalterinėje apskaitoje mokėjimų akcininkams ar kitiems įmonės darbuotojams), ir kad tai turėjo įtakos bendrovės įvaizdžiui, ūkinės veiklos perspektyvai, jos konkurencingumui, žinomumui, klientų pritraukimui. Taigi šiuo atveju nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas A. K. ir kuriomis buvo kaltintas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, net įvertinus gautą turtinę naudą, BK 20 straipsnio prasme negali būti laikomos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais.

19.3.5. Prokurorė neskundžia nuosprendžio dalies dėl A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei dėl A. K. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, sutinka su išteisinimo ir nuteisimo motyvais, todėl nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas, jog A. K. versija, kad jis pasisavintus pinigus nepanaudojo įmonės veikloje, turėtų būti atmesta, nes jo parodymai, kad „jis savinosi pinigus savo tikslams, juos kaupė ir laikė namuose dėžutėje miegamajame ir jie buvo ten kai buvo atliekama krata, neatitinka bylos aplinkybėms“. Byloje yra 2014 m. liepos 29 d. kratos, atliktos A. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), protokolas (t. 2, b. l. 34-35), tačiau jame neatsispindi kratos seka, nenurodyta kokios konkrečios patalpos apžiūrėtos ar liko neapžiūrėtos. Taigi, kratos protokole užfiksuoti duomenys nepaneigia nuteistojo A. K. parodymų apie namuose laikytus pasisavintus pinigus, o tuo labiau nepaneigia nuosprendžio motyvų dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo.

19.3.6. Nusikalstamos veikos numatytos BK 220 ir 222 straipsniuose gali būti padaromos tik tyčia: pirmoji – tik tiesiogine tyčia, antroji – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Tačiau baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai nesudarė galimybės direktoriui vykdyti nusikalstamą veiką, direktorius A. K. vienasmeniškai nepateikdavo buhalterijai dokumentų, todėl bendrovė negalėjo turėti ir neturėjo tyčios vesti apgaulingą buhalteriją, juolab siekiant išvengti mokesčių. Pateikus Šiaulių AVMI patikslintas deklaracijas, jų pagrindu buvo padarytas mokesčių užskaitymas. Analogiški duomenys buvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui kartu su atliepimu (atsikirtimais) į apeliacinį skundą. Tai dar kartą patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo dideles grąžintinas sumas iš Mokesčių inspekcijos ir tikslo vengti mokesčių, įmonei nebuvo jokio tikslo.

20. Tokiu būdu apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti (visą ar dalį) arba keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės N. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigita BieliauskienėAlbinas BielskisLaima Garnelienė