- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-19
- Bylos Nr.
- ATP-374-238/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00891-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimo A. J. U. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013-02-15 nutarimu A. J. U. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 3 dalyje ir 173 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, skyrė subendrintą nuobaudą 1500 Lt baudą be gautų pajamų konfiskavimo. Nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2012-10-30, 13.32 val., kelyje Nr. 141, Jurbarko mieste, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už krovinių vežimo veiklą įmonėje (darbo pažymėjimas Nr. 8), neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės varančiųjų ašių grupės apkrovą ir masę, pažeidžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašių apkrovų, leidžiamų bendrų masių III skirsnio 5.3 punktą, be to, 2012-04-23 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto aprašo 4 punkto reikalavimus, taip pat neužtikrino, kad jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiverstų veikla, kuriai reikalinga licencija, be jos vežė krovinius už atlygį, pažeisdama Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 16 punkto nuostatas ir Lietuvos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalį.
Teismas sprendė, jog pareiškėjo kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas padarius pažeidimą, bet ir administracinis nurodymas, svėrimo aktas, duomenys apie transporto priemonę, krovinį, įmonę ir pareiškėją. Individualizuodamas nuobaudą, teismas įvertino A. J. U. asmenines savybes (nors pažymėjo, kad byloje nėra surinkta duomenų apie pareiškėjo baustumą), lengvinančią atsakomybę (prisipažinimą), tačiau ATPK 30¹ straipsnio nuostatų netaikė. Spręsdamas dėl pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, konfiskavimo, teismas atkreipė dėmesį, jog A. J. U. iš neteisėtos veikos pajamų negavo, nes iš krovinio važtaraščio, pažymų, nuomos sutarties nustatė, kad pajamas iš neteisėtos krovinių vežimo gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinęs tai, kad ATPK 12 straipsnis administracinio teisės pažeidimo subjektu laiko tik fizinius asmenis, teismas sprendė, jog pajamos iš juridinio asmens negali būti konfiskuotos, t. y. tokiems asmens negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Šią išvadą teismas motyvavo aptariamu klausimu suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų suformuota teismų praktika (pvz., bylose Nr. N62-628/2011; Nr. ATP-800-120/2012; Nr. ATP-24-487/2012). Klausimo dėl pažeidimo padarymo įrankio – krovininio automobilio „DAF FA 85.400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas nesprendė ir dėl jo nepasisakė.
Apeliaciniu skundu Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Institucija) prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-02-15 nutarimą pakeisti, taikyti 7800 Lt pajamų ir transporto priemonės „DAF FA 85.400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, konfiskavimą. Skunde nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovas pareiškė reikalavimą, vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, konfiskuoti pajamas ir transporto priemonę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismo išvados apie tai, kad pagal teismų praktiką negali būti konfiskuotos iš juridinio asmens, nebeatitinka šiuo metu pasikeitusio ATPK 26 ir 173 straipsnių reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Apelianto nuomone, apylinkės teismas siaurai aiškino šiuo metu galiojančias ATPK 26 straipsnio nuostatas, kurias taikė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-438-333/2010. Iki 1996-04-23 ATPK 26 straipsnio 1 dalis numatė, kad „...Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė“. 1996-04-23 ATPK 26 straipsnio 1 dalis buvo pakeista, nustatant, kad „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime nurodyta, jog vienas iš nuosavybės teisės ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies, 1996-04-23 papildytos nuostatos neprieštarauja Konstitucijai ir toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. 2000-02-17 ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo dar kartą pakeistos, praplečiant ne tik administracinių pažeidimų sąrašą, įtraukiant ir pažeidimus, numatytus 173 straipsnyje, už kuriuos gali būti konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai, nepriklausantys pažeidėjo nuosavybei, tačiau ir praplečiant konfiskuojamų objektų sąrašą, pridedant gautas pajamas. Vėliau minėta teisės norma taip pat buvo keičiama, tačiau tik praplečiant administracinių pažeidimų sąrašą, už kuriuos galimas daiktų ir pajamų konfiskavimas. Įvertinus nurodytus argumentus, apelianto nuomone, apylinkės teismas turėjo konfiskuoti ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, bet ir išspręsti transporto priemonės konfiskavimo klausimą, tačiau pastarasis klausimas net nebuvo spręstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. J. U. prašo nutarimo nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės ir neteisėtai gautų pajamų, kurias gali būti nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir toks asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant galimybės asmeniui būti informuotam apie posėdį ir galimybę jam jame dalyvauti bei pateikti savo argumentus nagrinėjamu klausimu, kuris liečia jo interesus, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Todėl savininkui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė ar pajamos gali būti konfiskuoti, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, suteikiant jam galimybę realizuoti savo procesines teises. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-1-2012).
Iš nagrinėjamoje byloje esančios medžiagos matyti, jog pažeidimo padarymo įrankio (automobilio) ir iš neteisėtos veiklos gautų pajamų savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta. Nors iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo kartu yra turto, kurį prašoma konfiskuoti“ savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog šis juridinis asmuo buvo tinkamai informuotas apie procesą (pvz. direktorius A. U. gali būti tik bendrovės samdomas darbuotojas, jis gali ir nebūti UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir pan.)
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog A. J. U. administracinio teisės pažeidimo byloje pažeistos teisės savininko, kurio turtą (pažeidimo priemonę-automobilį ir iš neteisėtos veiklos gautas pajamas) prašoma konfiskuoti, teisė į gynybą ir teisingą teismo procesą. Dėl šių priežasčių apylinkės teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, kad apylinkės teismo nutarime yra padarytas ne vienas rašymo apsirikimas, pvz., nutarties motyvuojamoje dalyje nurodoma apie nesusijusius su nagrinėjama byla asmenis, bendroves (UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. S. - b. l. 32); klaidingai nurodyti ATPK straipsniai (vietoje ATPK 145 straipsnio 3 dalis nurodyta ATPK 145 straipsnio 1 dalis - b. l. 31). Būtina ištaisyti rašymo klaidas, nes protokole (b. l. 21) nurodyta, kad bylą nagrinėjo R. K., o protokolą pasirašė teisėja J. L..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.