- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- 2-8780-1005/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00626-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Advokatai
- Rasa Čibirienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo iš atsakovės D. B. priteisti 1159,42 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo 2019-08-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas už teisines paslaugas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė yra ieškovės brolio V. B. buvusi žmona, jų santuoka nutraukta 2019-07-24 teismo sprendimu. Atsakovė D. B. ieškovės 2009 m. kovo pradžioje asmeniškai prašė paskolinti 5000 Lt sumą asmeniniams reikalams, o apie skolą nieko nepasakoti sutuoktiniui V. B.. Ieškinyje teigiama, kad ieškovė prašomą sumą iš savo banko sąskaitos atsakovei D. B. pervedė 2009-03-16 į atsakovės banko sąskaitą ir iki brolio V. B. ištuokos vykdė pažadą neprasitarti apie atsakovei suteiktą paskolą. 2013 metais atsakovė D. B. dalį skolos, t. y., 1000 Lt ieškovei atidavė, tačiau likusi paskolos suma nėra grąžinta iki šiol. Ieškinyje aiškinama, kad ieškovė su atsakove rašytinės paskolos sutarties nesudarė. Atsakovė skyrybų byloje ieškovės, kaip savo kreditorės, nenurodė. Po D. B. ir V. B. skyrybų proceso paaiškėjo, kad V. B. nieko nežinojo apie sutuoktinės paskolą ir šie pinigai nebuvo panaudoti bendriems šeimos poreikiais tenkinti, todėl skolą prašomą priteisti tik iš atsakovės. Ieškinyje nurodoma, kad 2019-07-26 yra ta data, kada ieškovė pirmą kartą raštu, o ne žodžiu, kreipėsi į atsakovę dėl skolos grąžinimo, todėl 5 procentų palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2019-08-25 sutinkamai su CK 6.873 straipsnio 2 dalyje numatytu paskolos grąžinimo reglamentavimu.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti taikant ieškinio senatį. Atsilepime aiškinama, kad ieškinys neatitinka faktinių aplinkybių, o pats ieškovės elgesys yra nesąžiningas, kadangi tai atsakovė paskolino ieškovei 5000 Lt pagal rašytinę 2008-12-16 paskolos sutartį iki 2009-03-16, ir ieškovė sutartį įvykdė tinkamai, t. y., 2009-03-16 pervedė atsakovei paskolintą sumą į banko sąskaitą. Atsiliepime teigiama, kad atsakovė ieškovei paskolino pinigus 3 mėnesių terminui, kadangi tuo metu laukėsi vaiko (vaikas gimė 2009-04-30) ir prieš vaiko gimimą jau norėjo atgauti pinigus. Sutartyje buvo numatyta, kad sutarties originalas atgavus skolą bus grąžintas atsakovei, kas ir buvo padaryta. Prieš grąžinant sutarties originalą atsakovė pasidarė kopiją, kurią teikia teismui kartu su atsiliepimu. Atsiliepime aiškinama, kad 2009-03-16 mokėjimo pavedime nėra atskleista pervestų pinigų paskirtis, byloje nėra pateikta ieškovės raginimų grąžinti skolą, ieškovė būdama atsakovės sutuoktinio seserimi yra suinteresuotas asmuo, kuris sąmoningai neįstojo į jam žinomą santuokos nutraukimo procesą, kaip kreditorius, o pats ieškovės elgesys neva skolinant pinigus neatitinka elementarių rūpestingumo ir protingumo kriterijų.
Atsakovė prieš teismo posėdį pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo dirbanti ir turėjo finansines galimybes skolinti pinigus kitiems asmenims. Atitinkamai jai pačiai skolintis pinigus iš kitų asmenų nebuvo jokio reikalo. Ieškovė sąmoningai neįstojo į skyrybų bylos procesą ir atsakovei pareiškė melagingą ieškinį, kas rodo, kad ieškovės nesąžiningumą. (b. l. 47-50)
Teismo posėdžio metu ieškovė parodė, kad atsakovė yra jos brolio V. B. buvusi žmona. Atsakovė jos paprašė paskolinti 5000 Lt ir apie paskolą nieko nesakyti V. B.. Atsakovė paaiškino, kad turi tam tikrų asmeninių problemų, todėl yra reikalingi pinigai. Kai atsakovė prašė skolinti pinigus jos buvo tik dviese, pašalinių asmenų nebuvo. Pamena, kad tai buvo 2009-03-14, savaitgalis, kai ji buvo grįžusi iš Vilniaus į tėvų namus į (duomenys neskelbtini) rajone. Ji papasakojo savo motinai B. B. apie atsakovės prašymą paskolinti pinigus ir nieko nesakyti sutuoktiniui V. B.. Tuo metu, kaip ir dabar, ji dirbo mokytoja Vilniuje, dėsto istoriją ir pilietiškumą. Jos gaunamas atlyginimas 2009 metais buvo apie 2000 Lt per mėnesį, ji yra taupus žmogus, todėl atsakovės prašomą sumą turėjo galimybę paskolinti. Skolino brolio žmonai, be to, D. B. laukėsi vaikelio ir yra prietaras, kad negalima besilaukiančiai moteriai atsakyti. Rašytinės sutarties dėl paskolos nesudarė, nemanė, kai tai reikalinga, manė, kad pinigai bus grąžinti. Pinigų grąžinimo terminas nebuvo sutartas. Po savaitgalio grįžusį į Vilnių padarė iš savo banko sąskaitos pavedimą į atsakovės sąskaita. Jos mama B. B. žinojo, kad ji pravedė pinigus D. B.. Praėjus kažkiek laiko ji pradėjo D. B. žodžiu prašyti grąžinti skolą, nes pačiai prireikė pinigų, turėjo paėmusi kreditą banke. D. B. atsakydavo, kad neturi pinigų, prašydavo palaukti. B. B. yra girdėjusi, kaip ji prašo grąžinti skolą. Raštu grąžinti skolą D. B. neprašė. 2013 metais D. B. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir dalį skolos (1000 Lt) atidavė jai lauke prie namo. B. B. matė, kaip buvo perduoti pinigai. Dėl pinigų perdavimo jokių rašytinių pakvitavimų nesurašė. Ji motinai B. B. dar pasidžiaugė, kad jam dalis skolos buvo grąžinta ir tuos pinigus davė motinai pasaugoti. Apie atsakovės skyrybų bylą žinojo, bet negalvojo, kad turi į bylą įstoti kreditoriumi. Parodo, kad ji niekada nesiskolino pinigų iš D. B. ir savaitės viduryje atvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) negali, nes mokytojauja. 2008-12-16 paskolos sutarties tikrai nepasirašė, nors ant dokumento esantis parašas ir panašus į jos parašą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pažymėjo, kad 2008-12-16 (savaitės dieną antradienį) ieškovė negalėjo fiziškai atvykti iš (duomenys neskelbtini) sudaryti sutarties, nes tą dieną vedė pamokas mokykloje, todėl atsakovės pateiktas dokumentas (paskolos sutarties kopija) galbūt yra pagamintas montavimo būdu.
Teismo posėdžio metu atsakovė D. B. parodė, kad 2008-12-16 paskolos sutartį parengė tą pačią dieną, kai J. B. jos prašė paskolinti pinigų. Paskolos sutartis buvo sudaryta pas ją namuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo šviesus paros metas. Sutartį pasirašė ir pinigus perdavė J. B.. Tai buvo jos asmeniniai pinigai, kuriuos ji turėjo susitaupiusi. J. B. neklausė kam jai reikalingi pinigai, o pati J. B. prašė niekam nepasakoti, kad skolinasi. Ar skolinti pinigus J. B. su niekuo nesitarė, ir niekam apie tai nepasakojo. Pinigus skolino 3 mėnesiams, kad pinigai būtų grąžinti iki vaiko gimimo. Kodėl sutartyje numatė, kad pinigai turi būti grąžinti į banko sąskaitą, nepamena. Kokiomis aplinkybėmis J. B. perdavė sutarties originalą irgi nepamena. Kodėl prieš grąžinant paskolos sutarties originalą pasidarė šio dokumento kopiją paaiškinti negali. Atsakydama į J. B. atstovės klausimą nurodo, kad neprieštarauja paskolos sutarties ekspertizės atlikimui.
Liudytoja B. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jos dukra, o atsakovė buvusi marti. Ant buvusios marčios D. B. yra pikta, nes marti nesąžininga. Marti D. B. pinigus skolinosi, kai buvo nėščia. Kad D. B. prašo paskolinti pinigų slapčia nuo vyro jai pasakė dukra J. B.. Ji tuo kartu sakė dukrai J. B., kad reikia papasakoti tai sūnui V. B.. Paskui dukra jai sakė, kad pinigus paskolino. D. B. 1000 litų dukrai grąžino pas ją prie namų, ji buvo namuose ir viską matė. Kad dukra J. prašytų marčios gražinti skolą ji asmeniškai negirdėjo.
Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jo sesuo, o atsakovė buvusi žmona. Iš savo motinos, kai motina buvo apklausiama santuokos nutraukimo byloje, išgirdo, kad sesuo J. jo žmonai skolino pinigus. Savo buvusios žmonos jis neklausė ar ji skolinosi pinigus. Sesers J. paklausė, ir sesuo patvirtino, kad skolino jo buvusiai žmonai pinigus. Neįsivaizduoja, kokiam reikalui tuo metu jo buvusiai žmonai galėjo reikėti skolintis pinigų. Jis savo gaunamas pajamas buvo patikėjęs žmonai valdyti ir leisti šeimos reikmėm.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2009-03-16 ieškovė J. B. iš savo sąskaitos pervedė 5000 Lt sumą į atsakovės D. B. banko sąskaitą. (b. l. 18) Mokėjimo paskirtyje nėra jokio įrašo, kokiu pagrindu buvo pervesti pinigai. Byloje kilo ginčas, ar ieškovė šiuo pavedimu skolino atsakovei 5000 Lt sumą, ar ši suma buvo ieškovei atsakovės 2008-12-16 grynais pinigais suteiktos paskolos grąžinimas, kaip kad teigia atsakovė. Tiek viena, tiek kita ginčo šalis teigia, kad tuo laikotarpiu turėjo pakankamai pinigų paskolai, be to, šalis tuo metu siejo svainytės santykiai (atsakovė buvo ieškovės brolio žmona). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ir banko pavedimas gali būti pripažintas paskola, jeigu įrodomos esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009). Visgi, vien faktas, jog ieškovė 2009-03-16 pervedė atsakovei pinigus, savaime neįrodo paskolos teisinių santykių buvimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).
Ieškovė teisme patvirtino, kad jokios rašytinės paskolos sutarties ar paskolos raštelio 5000 Lt sumai ji su atsakove nepasirašė. Ieškovė aiškino, kad tuo metu, kai atsakovė prašė paskolinti pinigus jos buvo tik dviese, niekas šio pokalbio negirdėjo. Skolino pinigus atsakovei be skolos grąžinimo termino, kadangi atsakovė buvo brolio žmona ir tuo metu laukėsi vaikelio. Atsakovei šių pinigų reikėjo kažkokioms asmeninėms problemoms spręsti, kurių atsakovė neįvardino, ir atsakovės prašymu savo broliui apie paskolintus pinigus nepasakojo. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai skolino atsakovei pinigus. Ieškovė teisme patvirtino, kad 2008-12-16 rašytinės paskolos sutarties nepasirašė ir iš atsakovės pinigų nesiskolino.
Atsakovė teisme nurodė, kad 2009-03-16 ieškovės į jos banko sąskaitą pervesta 5000 Lt suma yra skolos grąžinimas pagal 2008-12-16 rašytinę paskolos sutartį, kuri buvo sudaryta vienu egzemplioriumi. Atsakovė tvirtina, kad pagal 2008-12-16 rašytinę paskolos sutartį ieškovei grynais pinigais paskolino 5000 Lt sumą trijų mėnesių terminui, iš savo asmeninių santaupų. Atsakovė aiškina, kad paskolą suteikė ieškovei savo bute (duomenys neskelbtini) 2008-12-16, tuo metu namie jos buvo dviese, ir ieškovės prašymu niekam apie paskolą nepasakojo. Atsakovė teigia, kad trijų mėnesių paskolos terminas buvo parinktas, kadangi laukėsi vaiko ir norėjo atgauti pinigus iki vaiko gimimo, o skolino, kadangi prašė brolio sesuo. Toliau atsakovė teigė, kad po paskolos grąžinimo sutarties originalą atidavė ieškovei, o sau pasidarė kopiją.
Teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės abi šalys pasiliko prie savo išdėstytos įvykių versijos.
Ieškovės į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 patvirtina, kad ieškovė 2008-12-31 savo banko sąskaitoje turėjo 2 187,82 Lt sumą. (b. l. 67) Pažyma apie ieškovės gautas pajamas patvirtina, kad 2008 m. ieškovei buvo išmokėtas 7826,58 Eur darbo užmokesčio. (b. l. 38) Atsakovė į bylą pateikė pažymas iš VSDFV iš kurių matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-03 dirbo, o už sekančius du mėnesius gavo motinystės pašalpą. 2007 m. atsakovės draudžiamosios pajamos buvo 22 770,99 Lt, 2008 m. 33 363,85 Lt, o 2009 m. (iki gegužės 1 d. ) 18 861,33 Lt. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė 2008-2009 m. vienu metu dirbo dvejose bendrovėse UAB „Habilitas“ ir UAB „Glikasta“. (b. l. 52-57) Taigi, aptarti dokumentai patvirtina, kad tiek ieškovės finansinė padėtis 2008 m. gruodžio mėnesį, tiek atsakovės finansinė padėtis 2009 m. kovo mėnesį buvo ganėtinai gera, nes abi šalys turėjo stabilius pajamų šaltinius.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1dalis). Taigi, tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta.
CK 6.871 straipsnio (redakcija, galiojusi, atsakovo teigimu, paskolos sutarties sudarymo metu) 1 dalis reglamentuoja, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
CK. 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Minėto straipsnio 6 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 1.93 straipsnio 6 dalies ir 6.875 straipsnio 2 dalies normos suteikia bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją leisti ar neleisti privalomosios rašytinės paskolos sandorio formos nesilaikiusioms ginčo šalims remtis liudytojų parodymais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-203/2008, Nr. 3K-3-377/2009 ir kt.).
Ieškovė teismo posėdžio metu paliko ramaus, išsilavinusio ir protingo žmogaus įspūdį. Į bylą ieškovė pateikė charakteristiką (b. l. 39) iš kurios matyti, kad ieškovė nuo 2002 m. dirba istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoja (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, o 2006 m. jai suteikta vyresnio mokytojo kvalifikacinė kategorija. Ieškovė nuolat kelia profesinę kvalifikaciją, rengia projektus, ieškovės veiklą padėkos raštais įvertina Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus AVPK, Respublikinio moksleivių teisinių žinių konkurso „Temidė“ organizavimo komitetas. Tokie ieškovę apibūdinantys duomenys patvirtina, kad ieškovė pagal savo asmenines savybes ir turimą patirtį turėjo visas galimybes sudaryti rašytinę paskolos sutartį su atsakove bei įstoti į B. santuokos nutraukimo bylą kreditoriumi. Parengiamojo posėdžio metu teismas tenkino ieškovės prašymą dėl liudytojų B. B. ir V. B. apklausos. Teismo posėdžio metu apklausus šiuos liudytojus paaiškėjo, kad liudytojai nedalyvavo ieškovės nurodytame pokalbyje, kuriame ieškovės teigimu atsakovė prašė paskolinti pinigų. B. B. informacijos šaltinis, kad toks pokalbis įvyko yra pati ieškovė (liudytojos dukra), o liudytojas V. B. nurodė, kad apie skolą sužinojo iš motinos B. B. per skyrybų bylą teismo posėdyje, o vėliau tai jam patvirtino pati ieškovė (sesuo J. B.). Esant šioms aplinkybėms, matyti, kad šių liudytojų žinių šaltinis yra vienas ir tas pats, t. y., ieškovė J. B.. Atsakovės į bylą pateiktas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-07-24 sprendimas patvirtina, kad V. B. ir D. B. skyrybų byla buvo nagrinėjama ginčo teisena pagal patikslintą D. B. ieškinį (b. l. 27-32), o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog ieškovė D. B. pradiniame ieškinyje prašė teismo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas trečiojo asmens B. B. vardu, ir šį butą padalinti šalims nutraukiant santuoką. Šis Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-07-24 sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 179 straipsnio 3 dalis). Liudytoja B. B. teismo posėdžio metu net neslėpė, kad pyksta ant atsakovės (savo buvusios marčios). Taigi esant aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad negalima remtis šių liudytojų parodymais įrodinėjant paskolos sutarties sudarymą, kadangi tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Ieškovė į bylą pateikė 2019-10-29 pažymą iš darbovietės ((duomenys neskelbtini) gimnazijos), kurioje užfiksuota, kad mokytoja J. B. 2008-12-16 vedė pamokas 9-12 klasių mokiniams, kurios pagal tų metų tvarkaraštį truko nuo 08.00 val. iki 14.35 val. Prie pažymos yra pridėta lapkričio – gruodžio mėnesių dienyno kopija (b. l. 60-63) Ieškovė tokiu būdu įrodinėja, kad 2008-12-16 (antradienį) dėl darbo negalėjo fiziškai šviesiu paros metu atvažiuoti iš Vilniaus į Kupiškį ir su atsakove pasirašyti tą dieną paskolos sutarties. Su tokia ieškovės pozicija teismas nemato pagrindo sutikti, kadangi įvertinus atstumą tarp Vilniaus ir Kupiškio (apie 150 km) matyti, kad ieškovė galėjo į Kupiškį atvažiuoti apie 16-17 valandą. Be to, ieškovė galėjo pamokas pabaigti truputi anksčiau arba net paprašyti, kad ją kokiai pamokai neoficialiai pavaduotų kitas kolega. Teismo įsitikimu, tokios aplinkybės nebūtų fiksuojamos oficialiai, kadangi pati mokyklos administracija pedagogui trumpam atsiprašius nuo darbo nėra suinteresuota keisti darbo grafiko, tikslinti darbo užmokestį ir pan. Taigi, teismas vien tokios pažymos, kuri neparemta kitais įrodymais, nelaiko pakankamu įrodymu nuginčyti atsakovės išdėstą versiją, kad tai atsakovė skolino pinigus ieškovei.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Esminis paprastos rašytinės formos sutarties požymis yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu, rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-430/2013, Nr. 3K-3-37/2014).
Iš atsakovės D. B. pateiktos 2008-12-16 paskolos sutarties kopijos (b. l. 26) matyti, kad sutartyje yra užfiksuota, kad D. B. skolina J. B. 5000 Lt. J. B. pareiškia, kad gavo iš D. B. 5000 Lt ir įsipareigoja šią sumą grąžinti iki 2009-03-16 D. B. betarpiškai arba į jos banko sąskaitą (nurodytas sąskaitos numeris). Dokumente yra užfiksuota, kad ši paskolos sutartis yra kartu ir skolinamų pinigų perdavimo – priėmimo aktas. Paskolos sutartis yra sudaryta vienu egzemplioriumi ir lieka pas D. B., o nuo paskolintos sumos grąžinimo dienos perduodama J. B.. Sutarties apačioje yra šalių pavardės ir parašai. Taigi, teismas susipažinęs su šiuo dokumentu, konstatuoja, kad dokumento turinys yra šabloniško pobūdžio, jame nenurodytos teisės normos, nevartojama teisinė terminologija. Sutartis yra paprasta, aiški, tačiau tuo pačiu atitinkanti ir įstatymo reikalavimus. Tokio sudėtingumo dokumentą teismo manymu atsakovė D. B., kaip bet kuris kitas suaugęs vidutiniškų sugebėjimų asmuo, tikrai galėjo parengti ir pati, o juo labiau su interneto pagalba. Be to, pasirašyti rašytinę paskolos sutartį skolinant ganėtinai didelę pinigų sumą (5000 Lt), o tuo labiau grynais pinigais, atrodo savaime suprantamas ir logiškas dalykas. Pažymėtina ir tai, kad nėra draudžiama šalims sudaryti paskolos sutartį vienu egzemplioriumi, kuris pradžioje saugomas pas paskolos davėją, o atgavus paskolą sunaikinamas ar perduodamas paskolos gavėjui. Nors ieškovė ir neigia pasirašiusi 2008-12-16 paskolos sutartį, tačiau ji nesiėmė įrodinėti, kad ant šio dokumento yra ne jos parašas. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu klausė atsakovės ar atsakovė sutinka dėl dokumento ekspertizės skyrimo. Į šį klausimą atsakovė atsakė teigiamai, tačiau, nei ieškovė, nei jos atstovė jokių su tuo susijusių prašymų teismui nepareiškė.
Ieškovė nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo susitarusios dėl tariamai ieškovės atsakovei suteiktos paskolos grąžinimo. Ieškovė nebandė aiškintis ir įrodinėti, kokioms reikmėms atsakovei tuo metu galėjo reikėti pinigų, nors šias aplinkybes galbūt yra galima nustatyti, pavyzdžiui, išreikalavus iš banko atsakovės banko sąskaitų išklotinę ir t. t. Pažymėtina, kad aplinkybė, kad ieškovė iš atsakovės reikalauja 1000 litų mažesnės sumos, nei pervesta suma, pati savaime irgi nepatvirtina paskolos sutarties fakto. Taigi, nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą grąžinti ieškovei jos 2009-03-16 pervestą sumą, taip pat kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių paskolos sandorio sudarymo įrodymų, teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuotas tik pinigų perdavimo atsakovei faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus šalių paskolos teisinius santykius (CK 6.193, 6.870 straipsniai).
Esant aptartoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmestus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.210 str. 1 d., 6.874 str. 1 d.).
Taip pat, teismas laiko, jog yra būtina pasisakyti ir atsakovės atsiliepime išreikšto prašymo taikyti ieškinio senatį. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Minėto straipsnio 3 dalis numato kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019-07-26, kadangi byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovė 2019-07-26 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo iš atsakovės pagal teismo įsakymo procedūrą. (b. l. 1). Pati ieškovė pripažįsta, kad iki tol ji niekada raštu neprašė ieškovės grąžinti skolą, o žodiniai ieškovės prašymai grąžinti skolą byloje nėra įrodyti. Taigi, ieškovės prašymu taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį nėra pagrindo (CK. 1.131 straipsnio 1 dalis), imant domėn ir tai, kad atsakovė išvis neigia esant pačią prievolę.
Ieškinį atmestus ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos bei kitos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Taip pat, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 11,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 str., 96 str. 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,61 Eur (vienuolika eurų ir 61 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175) (įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose.