Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-6-109/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-10
Bylos Nr.
2A-6-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Raimondas Buzelis, Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
Kauno miesto savivaldybės
Advokatai
Virginija Limantienė
Civilinė byla Nr.2A-6-109/2009Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.21; 30.4.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovei advokatei Virginijai Limantienei, suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei L. G., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1669-435/2007 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo,

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1669-435/2007 patenkino pareiškėjo A. K. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą. Nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą tikslu atnaujino pareiškėjui A. K. praleistą terminą pateikti nuosavybės teises įrodantį dokumentą į senelio J. K. turėtą turtą (duomenys neskelbtini), (buvusį 2), Kaune ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas 1A1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas-kiemo rūsys, 21⁰b, unikalus Nr. 1993-0031-8014, esantys 1993-0031-8025, registruoti 2006-11-17 turto patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybės vardu, statyti 1930 metais ir pastatas (-ai) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (5) nacionalizuoti 1941-01-04 aktu Nr. 1031 priklausė nuosavybės teise J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (b.l. 163-166).

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškimą ir patikslintą pareiškimą atmesti, nes sprendimas priimtas netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą (CPK 443-445 straipsniai) bei pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 183, 185 straipsniai), pareiškėjas praleido terminą dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į senelio turtą padavimui be svarbių priežasčių, todėl juridinio fakto nustatymas pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjo motina E. V. 1991-12-28 buvo pateikusi prašymą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo J. K. turėtą turtą, nurodydama turto adresą- (duomenys neskelbtini). Po E. V. mirties (1994-05-18), jos įpėdinis (sūnus) A. K. 1997-11-11 pateikė kitą prašymą grąžinti natūra gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). A. K. 2000-02-10 prašyme pageidaujamo susigrąžinti turto adresas taip pat nurodytas- (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, visuose prie prašymų pateiktuose ir vėliau suinteresuoto asmens gautuose nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nei viename dokumente nenurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas protingai ir apdairiai pareiškėjas turėjo pateikti dokumentus, įrodančius buvusio turto savininko nuosavybės teises į tokiu adresu esantį turtą, o pateikęs dokumentus, kuriuose buvo nurodytas kitoks turto adresas (duomenys neskelbtini) ir nepateikęs duomenų apie turto adreso pasikeitimą nuo nacionalizacijos iki prašymo padavimo, negalėjo tikėtis, kad šių dokumentų pakanka. Pareiškėjas buvo ne kartą informuotas suinteresuoto asmens apie tai, kad tiek pagal pareiškėjo motinos E. V., tiek pagal paties A. K. pateiktus prašymus, kuriuose buvo nurodytas pageidaujamo susigražinti turto adresas-(duomenys neskelbtini), nėra pateikta dokumentų, vienareikšmiškai įrodančių pareiškėjo senelio J. K. nuosavybės teises į turtą, esantį būtent šiuo adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra vienas iš rūšinių požymių (adresas), leidžiančių tą turtą identifikuoti. (b.l. 172-177).

Atsiliepimas

Pareiškėjas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, nes teismas tinkamai įvertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas. Nurodė, kad pareiškėjo motina E. V. suinteresuoto asmens 1994-02-24 pranešimo negavo, nes pranešimas buvo išsiųstas ne motinos gyvenamosios vietos adresu.(b.l. 184). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojos D. S. parodymai patvirtina, kad jos senelis J. K. nuosavybės teise turėjo turtą, kurio dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis) Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir štai dėl ko:

Kolegija pritaria apelianto apeliaciniame skunde nurodytam motyvui, kad iš teismo sprendimo motyvų matyti, jog skiriasi byloje įrodinėtos faktinės aplinkybės dėl tam tikro turto valdymo nuosavybės teise ir teisminio nagrinėjimo dalykas – teismo nustatytas faktas. Nustatyto fakto turinys leidžia manyti, kad J. K. priklausė ne tik pastatai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (5), nacionalizuoti 1941-01-04 aktu Nr. 1031, bet ir pastatai 1A1/p ir 21⁰b , esantys (duomenys neskelbtini), todėl vykdant sprendimą, gali kilti abejonių dėl J. K. nuosavybės teise priklausiusių pastatų skaičiaus bei jų buvimo vietos.

Teisminio nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens atstovė patvirtino, jog esminis dalykas, dėl kurio nebuvo atkuriamos nuosavybės teisės pagal pateiktą prašymą ir dokumentus, yra nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose nurodyti pageidaujamo susigrąžinti nekilnojamojo turto adreso neatitikimai, todėl siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes bei nevilkinti bylos nagrinėjimo (CPK 443 straipsnio 8 dalis, CPK 7 straipsnis), Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė paskirti statinio projekto ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertui Kęstučiui Berteškai UAB ”Svertas”( 2 t. b.l.35-36).

Ekspertas davė išvadą, kad : 1) pastatas –gyvenamasis namas 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu registruotas adresu VĮ ”Registrų centro” duomenimis (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats statinys minimas:

1941-01-04 nacionalizacijos akte Nr.1031 (pozicijos Nr. 420);Kauno miesto (duomenys neskelbtini) namų valdos techninės apskaitos byloje ; archyviniuose dokumentuose, kurių adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (5), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);fiksuotas pateiktose nuotraukose.

2) Pastatas- kiemo rūsys, namų valdos inventorizacijos plane pažymėtas šifru 2J0/b , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su visa namų valda, šiuo metu registruota adresu: (duomenys neskelbtini), patenka į naujausiame topografiniame plane pažymėtas J. K. nuosavybės teise iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) valdyto žemės sklypo ribas. Tai leidžia daryti išvadą, kad šie statiniai taip pat tapatūs (2 t. b.l. 52-59).

Sutinkamai su Įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, valstybinių archyvų pažymėjimai ir turto nacionalizavimo aktai yra tinkami nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai Įstatymo nustatytoms subjektinėms teisėms įgyvendinti, todėl teisėjų kolegija laiko pagrįstu apelianto apeliacinio skundo argumentą, kad tokio juridinio fakto pareiškėjui teismo tvarka nustatinėti nereikėjo. Nacionalizacijos aktas patvirtina, kad pareiškėjo seneliui priklausė pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Savivaldybė neginčija, jog nacionalizacijos akto pagrindu, pareiškėjui neginčo tvarka būtų atkurtos nuosavybės teisės, jeigu prašyme atkurti nuosavybės teises jis būtų nurodęs adresą (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu, siekė nustatyti, kad J. K. turėto iki nacionalizacijos išlikusio nekilnojamojo turto adresas, buvęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas galutinius terminus, suteikė galimybę juos praleidusiems asmenims, turėjusiems teises į nuosavybės teisių atkūrimą, šiuos terminus atnaujinti, tačiau tik tuo atveju, jeigu tokie terminai praleisti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. (2004 m. spalio 12 d. Įstatymo Nr. IX-2490, įsigaliojusio nuo 2004 m. spalio 26 d. 10 straipsnio redakcija). Taigi nuo 2004 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytas dokumentų pateikimo terminas tapo atnaujinamuoju.

Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje I. M. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-510/2006).

Apeliantas pirmiau apibrėžtų terminų atnaujinimo kontekste kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą CPK 176 straipsnyje, ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti visus įrodymus ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie konkrečių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Z. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-78/2008).

Pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis pirmosios instancijos teismas tyrė, jas vertino ir padarė išvadas, kurias nurodė sprendime. Šios išvados padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškimas patenkintas pagrįstai. Pareiškėjas domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo klausimu ir bendradarbiavo su savivaldybės atitinkama tarnyba. Invalidumo pažymėjimas (b.l. 91-93), epikrizė ( b.l. 94), patvirtina, kad dėl pareiškėjo ligos dokumentų rinkimas buvo apsunkintas. Teismas spręsdamas procesinių terminų atnaujinimo klausimą teisingai sprendime nurodė, kad pareiškėjo liga apsunkino ne tik trūkstamų dokumentų pateikimą, bet ir suvokimą kaip toje situacijoje jis privalėtų pasielgti. Iš medicininių dokumentų matyti, kad 1991 m. jis turėjo politraumą (gulėjo Švento Jokūbo reanimacijos skyriuje, buvo išsiliejęs kraujas smegenyse, serga epilepsija, ištinka priepuoliai, turi antrą invalidumo grupę, yra nedarbingas, nuo 1991 m. be kitų asmenų palydos negalėjo važinėti į Kauno m. savivaldybę, archyvus, registrų centrą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti ( b.l. 137-140, 144), kad pareiškėjas yra sunkus ligonis. Kauno m. savivaldybės administracijos nuosavybės teisių atkūrimo skyrius tik 2005-10-11 raštu Nr. 10-2 -3974 pranešė , kad VĮ Registrų centro Kauno filiale ir Kauno miesto archyve nėra duomenų, kaip keitėsi 1941-01-04 nacionalizuotos namų valdos (duomenys neskelbtini) adresas, todėl teismine tvarka įrodinėtinas 1941-01-04 aktu Nr. 1031 nacionalizuotos namų valdos dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Dėl virš nurodytų argumentų teismas pagrįstai pripažino svarbiomis termino procedūriniams veiksmams atlikti praleidimo priežastimis, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. IX-2490 pareiškėjui A. K. atnaujino praleistą terminą pateikti nuosavybės teises įrodantį dokumentą į senelio J. K. turėtą turtą iki nacionalizacijos, tačiau remiantis pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis tiek teismas, tiek pareiškėjas neteisingai suformulavo nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas 1A1/p, unikalus Nr. 1993-0031-8014 ir pastatas-kiemo rūsys, 21⁰b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), registruoti 2006-11-17 turto patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybės vardu, statyti 1930 metais ir pastatas (-ai) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (5) nacionalizuoti 1941-01-04 aktu Nr. 1031 priklausė nuosavybės teise J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (b.l. 163-166).

Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas iš esmės yra teisingas, tačiau tikslintina jo rezoliucinė dalis- nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą tikslu atnaujintinas pareiškėjui A. K. praleistas terminas dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į senelio J. K. turėtą iki nacionalizacijos turtą, (duomenys neskelbtini), (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) padavimui.

Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1941-01-04 nacionalizacijos aktu Nr. 1031 nacionalizuotos J. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusios namų valdos, buvusios adresu: (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini). (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas , CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo atstovė advokatė V. Limantienė už pareiškėją 2007-09-19 kaip užstatą sumokėjo į teismo specialiąją sąskaitą 1000 Lt ekspertizei atlikti (2 t.b.l. 38,39) bei pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio paduodant pareiškimą teismui (b.l. 5).

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato bendrą principą, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose ypatingosios teisenos tvarka, nėra atlyginamos. Minėta CPK norma numato ir keletą šios taisyklės išimčių, kurioms esant, atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba byloje dalyvaujančių asmenų interesams, esant priešingiems, į tai, kieno interesas byloje buvo patenkintas , turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems gali būti padalinamos proporcingai arba jų atlyginimas priteistas iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Kadangi dėl pareiškėjo netinkamai suformuluoto reikalavimo, siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo buvo paskirta ekspertizė ir šio teismo nutartimi patikslinta pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo rezoliucinė dalis, atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 1 ir 6 dalys, CK 1.5 straipsnis)).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, išdėstant taip:

pareiškimą ir patikslintą pareiškimą patenkinti.

Nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą tikslu atnaujinti pareiškėjui A. K. praleistą terminą dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į senelio J. K. iki nacionalizacijos turėtą turtą, (duomenys neskelbtini), (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) paduoti .

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1941-01-04 nacionalizacijos aktu Nr. 1031 nacionalizuotos J. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusios namų valdos, buvusios adresu (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini).

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisVirginija Gudynienė