Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. A. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11610-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 26 nutarimu Nr. 10-ANR_N-11610-2024 L. A. buvo nubaustas 375 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 8 mėn. dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, t.y. dėl to, kad jis 2024 m. balandžio 8 d. 16.10 val. Vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, ir vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 20 punktus (b.l. 9-10).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje be kitų veiksmų nustatyta atsakomybė ir už draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad L. A. skundžiamu nutarimu Nr. 10-ANR_N-11610-2024 pagrįstai ir teisėtai pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jo veikos kvalifikuotos tinkamai. Minėtame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės dėl transporto priemonės vairavimo fakto ir naudojimosi mobilaus ryšio priemone rankomis yra patvirtintos rašytine bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 10-ANR-P-16196-2024, jame esančiu L. A. paaiškinimu, policijos pareigūno P. Š. tarnybiniu pranešimu. L. A. neginčija aplinkybės, kad jis nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuodamas naudojosi mobilaus ryšio telefonu rankomis. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, L. A. buvo baustas 2024 m. vasario 21 d. administraciniu nurodymu byloje Nr. 20-ANR_P-6454-2023 (ROIK 23225697392) dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo 60 Eur bauda ir 1 mėnesio teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2024 m. vasario 24 d. iki 2024 m. kovo 23 d. (b.l. 53-55).

Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis).

Nors policijos pareigūnams L. A. protokole nurodė, jog jis „nepastebėjo“, kad teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, tačiau kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą paskirtą 60 eurų baudą L. A. sumokėjo 2024 m. vasario 23 d. per administraciniame nurodyme nustatytą terminą. Vilniaus apsk. VPK taip pat pateikė teismui duomenis, kad administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-6454-2023 2024 m. vasario 21 d. buvo išsiųstas L. A. dviem el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastarąjį el. pašto adresą kaip asmeninį buvo nurodęs byloje pats pareiškėjas. Teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad jis el. paštu gavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-6454-2023 su administraciniu nurodymu, tačiau neperskaitė neparyškintos eilutės apie paskirtą administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Pažymėtina, kad skunde nurodyti argumentai skiriasi nuo pareiškėjo nurodytų teismo posėdyje, kad jis apskritai nežinojo apie teisės vairuoti atėmimą 1 mėnesiui, nes baudą sumokėjo jo įmonės darbuotojas, į kurio naudojamą el. paštą buvo atsiųstas administracinio nusižengimo protokolas, o jis pats susipažinęs su dokumentu nepastebėjo eilutės apie administracinio poveikio priemonės paskyrimą, nes ji buvo neparyškinta. Tai prieštarauja kitam jo teismo posėdyje išsakytam teiginiui, kad jis visą tą mėnesį laikėsi paskirtos administracinio poveikio priemonės, t.y. automobilių nevairavo („kai man mėnesiui buvo atimta teisė, aš tą mėnesį išbuvau“). Pats L. A. teismo posėdyje aiškino, kad dėl darbo specifikos jis vairuoja labai intensyviai, važiuoja po 300 km per dieną, todėl nežinodamas apie teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, jis tą mėnesį tikrai būtų naudojęsis automobiliu.

SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančiame teisės vairuoti grąžinimo tvarką, numatyta, jog asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1V-418 su vėlesniais jo pakeitimais. Pagal Aprašo 9, 10 ir 12 punktų nuostatas asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, turi kreiptis į VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodantį padalinį, pateikti Aprašo 9 punkte nustatytus dokumentus, taip pat, kai teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, būti pabaigusiam papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, o VĮ Regitra įgaliotas darbuotojas, susipažinęs su pateiktais duomenimis, priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

Iš policijos pareigūno P. Š. tarnybinio pranešimo matyti, jog praėjus specialiosios teisės atėmimo terminui L. A. neišklausė papildomo vairuotojo mokymo kursų ir Apraše nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas pripažino, kad jis šių teisės aktuose nurodytų veiksmų neatliko, teisme nurodė, kad papildomą vairuotojų mokymą išklausė tik po jo sustabdymo 2024 m. balandžio 11 d. L. A. pateikė prašymą VĮ „Regitra“ grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiui tik 2024 m. balandžio 12 d. (b.l. 23). Iki tol įgaliotoji institucija nebuvo priėmusi sprendimo sugrąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones. Kadangi įgaliotoji institucija nebuvo priėmusi sprendimo sugrąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, todėl vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika laikytina, kad 2024 m. balandžio 8 d. pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

Teismo posėdyje L. A. išsakė teiginį, kad jis nežinojo, jog jis pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui turi baigti papildomus mokymus, tai jam paaiškino sustabdęs pareigūnas. Šį teiginį teismas taip pat vertina kaip gynybinę pareiškėjo versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi pagal byloje esantį Administracinių nusižengimų registro išrašą L. A. vien 2020 m. du kartus buvo taikyta už KET pažeidimus administracinio poveikio priemonė -specialiosios teisės atėmimas (2020 m. gruodžio 16 d. protokolu su administraciniu nurodymu ir 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu, beje pastarąjį kartą taip pat už vairavimą transporto priemonę, neturint šios teisės, kai ji nebuvo susigrąžinta po pirmosios administracinio poveikio priemonės taikymo nuo 2021 m. sausio 1 iki 2021 m. sausio 31 d.) ir jis privalėjo baigti papildomus vairuotojo mokymus, kad šią teisę susigrąžintų. Tai, kad po to iki 2024 m. vasario 24 d. L. A. teisę vairuoti transporto priemones turėjo, įrodo, kad jis įvykdė teisės aktų reikalavimus. Vadinasi teisės vairuoti sugrąžinimo tvarka jam turi būti žinoma. Teismo manymu šiuo atveju labiau atitinka tikrovę skundo argumentas, kad jis tiesiog pamiršo laiku atlikti privalomus veiksmus specialiosios teisės sugrąžinimui, o ne kad nežinojo apie šių veiksmų būtinumą.

Pažymėtina, jog administracinis nusižengimas gali būti padarytas viena iš kaltės formų – tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 8, 9 str.). ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis) arba nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 straipsnio 1 dalis), kuriuose yra nurodyta kokia kaltės forma padaromi šie nusižengimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022). Viena iš neatsargios kaltės formų yra nerūpestingumas - administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. L. A. pripažino, kad jis gavo procesinį dokumentą, kuriuo buvo nubaustas už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tačiau kaip nurodė skunde, buvo nerūpestingas, pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pamiršo atlikti veiksmus, privalomus susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemonę. Tai nulėmė, kad jis vairavo transporto priemonę, kai tokios teisės nebuvo susigrąžinęs teisės aktų nustatyta tvarka. Šis pažeidimas yra jo paties nerūpestingo elgesio pasekmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šį nusižengimą vairuotojai baudžiami bauda nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų, 424 straipsnio 3 dalyje – bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

ANK 34 straipsnio 6 dalis nustato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

Kaip nurodyta skundžiamame nutarime šiuo atveju nustatyta po vieną pareiškėjo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę: ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ir ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte - tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Skirtingai nei teigiama skunde, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta teisingai, tik pareiškėjas ją nepagrįstai sieja su ANK 424 straipsnyje nustatyto nusižengimo pakartotiniu padarymu. Kaip minėta anksčiau, jis buvo baustas 2024 m. vasario 21 d. nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nuobauda galiojo, todėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą jis padarė pakartotinai, be to nepraėjus nė metams po pirmojo nubaudimo už analogišką veiką. Dėl to teismas vertina, kad Institucija pagrįstai skyrė L. A. neprivalomą imperatyviai skirti už konkrečiai šį nusižengimą ir administracinio poveikio priemonę. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimo registro išrašo, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį L. A. per paskutinius penkerius metus buvo baustas apie 7 kartus, vien tik baudų skyrimas jo vairavimo įpročiams įtakos nedarė. Ši aplinkybė neabejotinai buvo įvertinta ir nustatant baudos už šį nusižengimą dydį ir paskiriant sankcijoje numatytą vidurkį viršijančią baudą – 80 eurų. Teismas taip pat laiko, kad bauda ir administracinio poveikio priemonės už šį nusižengimą L. A. individualizuotos tinkamai.

Pažymėtina ir tai, kad L. A. turi begalę galiojančių nuobaudų už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, (daugiausiai už greičio viršijimą), be to praeityje (2021 m. ) buvo baustas ir už analogišką nusižengimą (transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti), todėl atsižvelgiant į tai, kad jis nėra drausmingas vairuotojas, sistemingai ir dažnai pažeidinėjantis Kelių eismo taisykles, Institucija pagrįstai jam ir už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą skyrė ne sankcijose numatytą minimalią baudą, o sankcijoje numatytą vidurkį atitinkančią baudą – 375 Eur. Nors skunde L. A. nurodė, jog minėti administraciniai nusižengimai buvo padaryti ne jo, o kitų asmenų, naudojusių bendrovei priklausantį automobilį, šis teiginys nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis negalėjo nurodyti policijai transporto priemones vairavusių vairuotojų dėl blogos kokybės fotofiksacijos, tačiau pažymėtina, kad jo vadovaujamoje įmonėje UAB „X“ dirba tik du darbuotojai, todėl nustatyti, kas ir kada vairavo įmonės automobilį, neturėtų būti sunku, juolab kad kaip nurodė skunde pareiškėjas jo ir kito darbuotojo darbo funkcijos skirtingos, taigi ir tais pačiais maršrutais jie tikėtina nevažinėja.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatas ir netaikyti pareiškėjui administracinio poveikio priemones. Teismų praktikoje konstatuojama, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-36-387/2021).

Šiuo atveju sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo tikslingumo atsižvelgtina į tai, kad L. A. nėra itin drausmingas vairuotojas, KET pažeidimus nors ir smulkius, daro sistemingai. Pareiškėjo argumentai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti (verslo kelionėms), pasirūpinti šeimos nariais teismų praktikoje nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad praeityje L. A. buvo baustas ir už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą (atitinkantį dabar galiojantį ANK 424 straipsnio 3 dalį), nėra pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas individualizuojant nuobaudą už šį nusižengimą, pagrįstai buvo paskirtas ne minimalus, o didesnis administracinio poveikio priemonės terminas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

Apibendrinant konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-11610-2024, kuriuo L. A. buvo nubaustas už ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus 375 eurų bauda ir 8 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo L. A. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11610-2024, palikti nepakeistą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.