- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-07-17
- Bylos Nr.
- e1-1157-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22467-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- O. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytais pagrindais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. R. kaltinamas tuo, kad 2023 m. birželio 19 d., 15.28 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo motorinę transporto priemonę - krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo O. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
Apklaustas įtariamuoju O. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad teisę vairuoti transporto priemones turi, ją persilaikė šiais metais, gal prieš porą mėnesių. Teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs apie (duomenys neskelbtini) metų, tačiau (duomenys neskelbtini) m. šią teisę buvo praradęs pusantrų metų laikotarpiui, nes vairavo transporto priemonę neblaivus ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo baigtas laidavimu. Alkoholį vartoti pradėjo šių metų birželio 17 dieną, vakare, savo namuose, gėrė alų, nes į svečius buvo atvažiavę giminaičiai. Alus buvo naminis, jo turėjo apie 20 litrų, kokio stiprumo buvo alus negali pasakyti, nes nežino. Alų gėrė ir šeštadienį ir sekmadienį, visą alaus kiekį išgėrė dviese, jį gėrė gal iki 2 valandos nakties iš sekmadienio į pirmadienį. Jautėsi apsvaigęs, tačiau kadangi pirmadienį iš ryto pats niekur neketino važiuoti, į tai nekreipė dėmesio. Atsikėlęs ryte birželio 19 dieną, t. y. pirmadienio rytą, alkoholio nebevartojo, nes reikėjo į darbą. Į darbą pats nevažiavo ir transporto priemonės nevairavo, nes į darbo vietą (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas. Jau po pietų jautėsi gerai, todėl pagalvojo, kad reikia iš (duomenys neskelbtini) grįžti į (duomenys neskelbtini), pasiimti žmoną ir su ja vėl važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas skulptorių. Tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) parvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasiėmė žmoną E. T.-R. ir kartu su ja važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Automobilį visą laiką vairavo jis, žmona sėdėjo automobilyje keleivio sėdynėje, daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Prie (duomenys neskelbtini) miesto ribos jo vairuojamą automobilį pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. Jis transporto priemonę sustabdė, nes nemanė, kad dar gali būti neblaivus ir jokios baimės savyje neturėjo. Kai policijos pareigūnai pradėjo tikrinti neblaivumą, papūtus į bekontaktį alkoholio kiekio matuoklį šis parodė, kad jo iškvėptame ore yra alkoholio. Tuomet pareigūnai liepė pūsti į kitą alkoholio kiekio matuoklį. Kai įpūtė pirmą kartą, matuoklis parodė 2,37 promilių ir tai labai nustebino. Pareigūnams jis pasakė, kad tai yra nesąmonė, nes taip negali būti - jis tikrai jautėsi puikiai. Kol laukė antro pūtimo, pareigūnai liepė rankos pirštu paliesti nosies galiuką, eiti tiesia linija - visus šiuos veiksmus jis atliko puikiai. Kai į alkoholio kiekio matuoklį įpūtė antrą kartą, šis parodė 2,34 promilių. Jis vis tiek pareigūnams sakė, kad tai yra nesąmonė ir taip negali būti, todėl iš karto neblaivumo nustatymo akte ir parašė, kad su tokiais alkoholio kiekio matuoklio parodymais nesutinka. Pareigūnai klausė, kada jis vartojo alkoholį ir kokį jo kiekį vartojo, jis pasakė tą patį, kad alų gėrė visą savaitgalį, jį baigė gerti naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Pareigūnai jį įtikino, kad alkoholio kiekio matuoklis tikrai rodo teisingus duomenis, nes jeigu jis alkoholį vartojo kurį laiką, jo yra išsilaikę organizme. Po tokių įtikinimų jis sutiko su alkoholio kiekio matuoklio parodymais ir neblaivumo nustatymo akte pasirašė. Žinojo tvarką, kad nesutinkant su alkoholio kiekio matuoklio parodymais pats gali važiuoti į sveikatos priežiūros įstaigą ir priduoti kraują alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, tačiau pareigūnai pasakė, kad abejotina, ar verta taip elgtis, nes pagal jų turimą patirtį, nelabai kažkas ir pasikeis. Į gydymo įstaigą jis nesikreipė ir kraujo nepridavė. Kai policijos pareigūnai sustabdė ir nustatė neblaivumą, jo žmona įvykio vietoje nebepasiliko, grįžo namo. Jis pripažįsta savo kaltę vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau nuoširdžiai sako, kad apsvaigęs nesijautė. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Supranta, kad vėl praras teisę vairuoti transporto priemones. Jeigu būtų jautęsis apsvaigęs, net nebūtų iš ryto važiavęs į darbą, tuo labiau nebūtų vairavęs tarnybinės transporto priemonės. Kadangi su juo kartu važiavo žmona, galvoja, kad tikrai neatrodė neblaivus, nes priešingu atveju ji net nebūtų kartu važiavusi. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo, jam yra priskirtas kaip tarnybinė transporto priemonė ir jis turėjo teisę jį vairuoti.
Papildomos apklausos O. R. metu parodė, kad parodymus apie įvykio aplinkybes, kai 2023 m. birželio 19 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, jau yra davęs pirmos apklausos metu, šiuo metu nieko papildomai pasakyti neturi. Dar kartą patvirtina, kad 2023 m. birželio 19 d. iš ryto ir dienos metu alkoholio nevartojo, jį vartojo vakare ir naktį iš šių metų birželio 18 dienos į 19 dieną, tą taip pat yra nurodęs pirmos apklausos metu. Sutinka su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios prokurorės jam siūloma bausme - 2200 eurų bauda, taip pat su baudžiamojo poveikio priemonėmis - uždraudimu naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones trijų metų laikotarpiui bei transporto priemonės, kurią vairavo, vertės turto konfiskavimu, tačiau esant galimybei norėtų, kad konfiskuojamo turto vertė būtų sumažinta (b. l. 103-105).
Liudytojas D. J. parodė, kad O. R. dirba (duomenys neskelbtini). Pats yra (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas ir (duomenys neskelbtini) girininkijoje dirbančių specialistų tiesioginis vadovas. Iš viso (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kartu su O. R., dirba keturi specialistai. Paskutiniu metu (duomenys neskelbtini) girininkijoje dirbo tik dviese su specialistu O. R., nes du specialistai atostogauja, o vienas turi nedarbingumą dėl ligos. Apie tai, kad 2023 m. birželio 19 d. O. R. prie (duomenys neskelbtini) miesto ribos buvo sustabdytas neblaivus vairuojantis tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jį informavo jo tiesioginis vadovas G. B.. Kadangi G. B. laikinai vadovauja (duomenys neskelbtini) padaliniui, bet dirba (duomenys neskelbtini) padalinyje, kaip suprato, tuo metu, kai buvo sustabdytas O. R., į darbo pabaigą, G. B. kaip tik važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pamatė girininkijos tarnybinį automobilį stovintį prie (duomenys neskelbtini) miesto ribos, netoli žiedo. Vertinant tai, kad tarnybinė transporto priemonė nebuvo grąžinta darbovietei, o nutempta į automobilių saugojimo aikštelę, galvoja, kad O. R. įpūtė tikrai ne 0,7 promiles, kaip pats sakė, o žymiai daugiau. Paprastai pagal nusistovėjusią darbo tvarką su specialistais darbo dienomis ryte susitinka (duomenys neskelbtini) mechaninėse dirbtuvėse, kur laiko tarnybines transporto priemones. Nei vienam iš specialistų nėra priskirta konkreti transporto priemonė, kuria jis gali naudotis. Visomis transporto priemonės naudojasi visi, pagal poreikį, tiktai prieš pradedant automobiliu naudotis turi nuskenuoti darbo pažymėjimą, kuris „pririša“ vairuotoją prie automobilio. Mėnesio gale, gavus kelionės lapus, galima matyti, kada koks darbuotojas ir kokiu automobiliu važiavo. Naudotis visomis transporto priemonės pagal nustatytą tvarką galėjo ir O. R.. 2023 m. birželio 19 d. su O. R. (duomenys neskelbtini) mechaninėse dirbtuvėse prie tarnybinių automobilių dviese susitiko 8 val., nes tokia yra susitikimo vieta. Susitikę aptarė darbus, nes tą dieną važiuoti į girininkijos patalpas (duomenys neskelbtini) jis neplanavo, turėjo vykti į žmonos giminaičio laidotuves. Tą dieną, pagal darbo pobūdį, O. R. turėjo naudotis tarnybine transporto priemone, nes turėjo važiuoti į mišką apriboti plotų, buvo taip vadinamas "biržių rėžimas". O. R. tikrai neatrodė neblaivus, atrodė ir elgėsi kaip visada. Jokių abejonių dėl to, kad O. R. gali būti neblaivus, nekilo, alkoholio kvapo nuo jo neužuodė, vyro judesiai buvo koordinuoti. Tokios tvarkos, kad kiekvieną rytą, prieš pradedant darbą, darbuotojai turi pasitikrinti blaivumą, girininkijoje nėra. Padalinyje yra tam tikri darbų saugos specialistai, kurie savo iniciatyva kartais organizuoja blaivumo tikrinimo reidus. Kadangi abejonių dėl O. R. blaivumo nekilo, jis, su O. R. aptaręs dienos darbus, prie tarnybinių transporto priemonių (duomenys neskelbtini) mechaninėse dirbtuvėse nepasiliko, turėjo skubiai išvykti į laidotuves. O. R. liko prie tarnybinių automobilių ir vienu iš jų turėjo pats nuvažiuoti į darbo vietą (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paprastai dažniausiai naudojasi jis, tačiau esant reikalui juo gali naudotis bet kuris iš specialistų. Kadangi šiuo automobiliu tą dieną nesinaudojo ir naudotis neketino, jo tarnybinis pažymėjimas buvo likęs šioje transporto priemonėje. Kaip suprato, kadangi O. R. buvo sustabdytas vairuojant būtent šią transporto priemonę, likęs prie tarnybinių automobilių jis nusprendė tą dieną vairuoti būtent ją. Girininkija turi dar vieną automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį O. R. vairuodavo dažniau, tačiau kodėl tą dieną darbuotojas nusprendė vairuoti automobilį, kuriuo dažniau naudojasi jis pats, nežino ir negali pasakyti. Kieno tarnybinį pažymėjimą - jo ar savo - O. R. nuskenavo prieš pradėdamas automobilį vairuoti, taip pat nežino ir negali pasakyti. Kadangi tą dieną darbo vietoje nebuvo, iki pietų su O. R. bendravo telefonu, derino darbus. Iš balso vyro būklė jam atrodė normali, tikrai neįtarė, kad šis galėtų būti neblaivus. Kai vadovas G. B. į darbo pabaigą informavo, kad tarnybinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra sustabdytas policijos pareigūnų, jis dar tik grįžinėjo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Darbo vietoje (duomenys neskelbtini), girininkijos patalpose, O. R. darbo metu turėjo būti vienas, nes miško darbininkas S. M. paprastai karštu metų laiku anksti ryte išvažiuoja į mišką, o kiti specialistai, kaip ir sakė, atostogauja bei dėl ligos nedirba. Kuriuo metu ir kurioje vietoje O. R. galėjo vartoti alkoholį nežino, nes šis apie tai nieko nepaaiškino ir paskutiniu metu jis negali su juo susisiekti. (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijoje specialistu O. R. dirbo nepilną mėnesį laiko. Per tą laiko kažkokių požymių, kad vyras gali piktnaudžiauti alkoholiu, nepastebėjo. Žinojo, kad O. R. prieš kelis metus laiko jau buvo sustabdytas neblaivus transporto priemonę, dėl to buvo praradęs teisę vairuoti. Taip pat žinojo, kad visai neseniai vyras sunkiai persilaikė vairuotojo pažymėjimą, todėl net nesitikėjo, gal vėl gavęs darbą girininkijoje galės šitaip pasielgti. Kai pirmą kartą buvo sustabdytas neblaivus, O. R. dirbo padalinyje, todėl praradęs teisę vairuoti buvo atleistas. Vėl įdarbintas girininkijoje buvo dėl to, kad labai trūksta šios srities specialistų. Jeigu būtų įtaręs, kad jam nebūnant darbo vietoje O. R. vartos alkoholį ir vairuos tarnybinę transporto priemonę neblaivus, nebūtų leidęs šitaip pasielgti.
Liudytoja E. T.-R. apklausos metu parodė, kad atsisako duoti parodymus apie savo sutuoktinio O. R. padarytą nusikalstamą veiką, tačiau nurodė, kad 2023 m. birželio 19 d. ryte, apie 8 val., sutuoktinis O. R. į (duomenys neskelbtini), kur yra laikomos girininkijos tarnybinės transporto priemonės, išvažiavo skolintu automobiliu, jis automobilį išvairavo pats. Paprastai nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) transporto priemonę, su kuria atvažiuodavo, jis palikdavo prie garažų, o iš garažų pasiimdavo tarnybinę transporto priemonę. Išvažiuodamas pirmadienio ryte jis neatrodė neblaivus. Žinojo, kad visą savaitgalį sutuoktinis vartojo alkoholį, bet naktį buvo išmiegojęs. Kai tą dieną su juo kalbėjosi telefonu, jis iš balso neatrodė neblaivus. Kai į namus tarnybiniu automobiliu grįžo apie 16 val., iš pažiūros jis taip pat neatrodė neblaivus, alkoholio kvapo nuo jo nepajuto, todėl ir važiavo kartu su juo.
2023 m. birželio 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto T. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023-06-19 dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistu D. Š. ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, apie 15 val. 28 min., vykdant policinę priemonę (blaivumas), (duomenys neskelbtini) sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkotesteriu „Drager Alcotest 5000“, Nr. (duomenys neskelbtini), šis parodė, kad asmens iškvėptame ore yra alkoholio. Pradėjus bendrauti su vairuotoju O. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, ar yra vartojęs alkoholio, jis teigė, kad alkoholio buvo vartojęs prieš 14 valandų. Vairuotojo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą ir prieiti prie tarnybinio automobilio. Prie tarnybinio automobilio vairuotojui buvo pasiūlyta atlikti blaivumo patikrinimo testus (paliesti rodomuoju pirštu nosies galiuką (sugebėjo), praeiti pėda už pėdos tiesia linija (sugebėjo)), vairuotojas testus atlikti sutiko. O. R. patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 15.30 val. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 2,37 promilės neblaivumas. Nuo pirmo patikrinimo praėjus 22 min. vairuotojas buvo patikrintas antrą kartą, 15.52 val., ir buvo nustatytas 2,34 promilės neblaivumas. Dėl minėto įvykio informuotas Šiaulių apskrities VPK budėtojas, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį surinkta pirminė medžiaga. O. R. įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą. Automobilis su užvedimo raktu nuvežtas į saugojimo aikštelę.
2023 m. birželio 19 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad kelio (duomenys neskelbtini) matomas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis keturių durų, apžiūrėjus automobilį iš išorės matomi įvairūs nubraižymai. Automobilio salono priekyje ir gale reikšmingų įvykiui detalių nėra. Automobilio salonas nešvarus, dulkėtas. Automobilio dešinėje pusėje esančioje dėtuvėje matomas techninės apžiūros lapas, registracijos lapas, automobilio draudimas, automobilio instrukcijos knyga. Automobilio galinėje dalyje įdėtas pirmos pagalbos rinkinys bei avarinio sustojimo ženklas, taip pat matomi baltos spalvos maišeliai. Automobilio bagažinėje įdėti du tvoros rastai bei dvi malkos su medine lazda, taip pat ant kėbulo uždėta grandinė. Daugiau įvykiui reikšmingų detalių nėra, fotografuota. Automobilis įvykio vietoje paimtas bei nuvežtas į saugomą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat įvykio vietoje paimtas O. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).
2023 m. birželio 19 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad O. R. buvo nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 14 val. laiko, atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmasis tikrinimas atliktas 15.30 val., nustatytas 2,37 prom. neblaivumas, antrasis tikrinimas – 15.52 val., nustatytas 2,34 prom. neblaivumas. O. R. su tikrinimo rezultatais sutiko.
2023 m. birželio 19 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame užfiksuota, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kelio (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini). (b. l. 29).
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės pažyma apie kelių transporto priemonę, kurioje nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra (duomenys neskelbtini).
VšĮ Emprekis pažyma, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) metais pagaminto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė (su PVM) yra 16027 eurų.
2023 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų, darytų įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno su kūno kameromis, apžiūra. Apžiūros protokole, be kitų aplinkybių nurodyta, kad policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę vairuojantį O. R., šis nurodė, kad alkoholį vartojo naktį iš sekmadienio į pirmadienį, apie pirmą valandą, dienos metu kategoriškai teigė alkoholio nevartojęs. Bandant O. R. nustatyti neblaivumą kontaktiniu alkoholio kiekio matuokliu, jis iš karto teigė į alkoholio kiekio matuoklį nepūsiantis, nes „nenori“, policijos pareigūno klausė „gal nereikia?“. Pirmu pūtimu O. R. buvo nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, antru pūtimu - 2,34 promilių neblaivumas. Su tokiais alkoholio kiekio matuoklio parodymais O. R. nesutiko, nurodė, kad „taip negali būti“, teigė, kad iš jo yra tyčiojamasi, prašė policijos pareigūnų nejuokauti, pasirašydamas neblaivumo nustatymo akte įrašė „nesutinku“, tačiau vėliau šį įrašą pakoregavo, parašydamas „sutinku“.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamojo O. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis kaltinime nurodyti laiku ir vietoje vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. atlikus 2023 m. birželio 19 d. tikrinimą alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmuoju tikrinimu 15.30 val., jam buvo nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 15.52 val. - 2,34 promilių neblaivumas.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis O. R. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė esant galimybei sumažinti konfiskuojamo turto vertę ir nustatyti ilgesnį terminą konfiskuojamo turto vertės sumokėjimui.
Prokurorė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, O. R. siūlė skirti 66 MGL dydžio (3300 Eur) baudą. Vadovaujantis BK bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 44 MGL dydžio (2200 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, O. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 20 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, O. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonės - automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 16027 Eur.
Kaltinamojo O. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam O. R., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių – nenustatyta, neteistas, (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavaimą, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, dirbantis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) O. R. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 66 MGL (3300 Eur) dydžio baudą.
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis O. R. prisipažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 352 straipsnio 1 dalyje teismui suteikta teisė nustatyti terminą, per kurį nuteistasis turi sumokėti jam paskirtą baudą, todėl atsižvelgiant baudos dydį, nustatytinas terminas per kurį O. R. turi sumokėti baudą – 6 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tarp kurių ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi O. R. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis turima specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (BK 68 straipsnis).
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai- 2) prokurorės 2023 m. birželio 20 d. nutarimu O. R. buvo skirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas, apie specialiosios teisės sustabdymą pranešta valstybės įmonei „Regitra“, bei 2023 m. birželio 20 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (O. R. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nuo to momento O. R. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, termino pradžia skaičiuojama nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti kelių transporto priemones – 2023 m. birželio 20 d.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju O. R. vairuotas automobilis krovininis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis (duomenys neskelbtini), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priemonė BK 72 straipsnio prasme. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonė priklauso ne kaltinamajam, byloje nėra duomenų, kad savininkas būtų žinojęs, jog jam priklausančią transporto priemonę kaltinamasis vairuos neblaivus, sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga skirti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.
Teismas pažymi, jog, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. 2K-315-303/2018). Prokurorė prašo iš kaltinamojo konfiskuoti visą krovininio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis byloje esančiais duomenimis yra 16027 eurų su PVM. Matyti, kad siūlomą konfiskuoti krovininio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra didelė ir net keleta kartų didesnė už siūlomą kaltinamajam skirti baudos dydį. Tokiu būdu, atsižvelgus į tai, kad krovininis automobilis priklauso kaltinamojo darbdaviui, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas) ir kaltinamojo asmenybę (duomenų apie jo ankstesnį teistumą ar baustumą administracine tvarka byloje nėra, savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neneigė), proporcingumo ir teisingumo principus, teismo vertinimu 16027 Eur konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė našta. Tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas, teismo vertinimu, neturės tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti. Tokiu būdu, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina dalis minėto krovininio automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos – 6000 eurų (BK 72 straipsnio 5-6 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, transporto priemonės dalies vertės atitinkančios sumos konfiskavimas ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, yra proporcingos teisės pažeidimui, nevaržo asmens labiau, negu yra būtina, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato teismui galimybės išdėstyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo išieškojimo termino. Todėl O. R. prašymas nustatyti ilgesnį terminą konfiskuojamo turto vertei sumokėti negali būti tenkinamas. Teismas pažymi, jog nuteistasis galės kreiptis vykdymą atliekančią instituciją dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo ir galimybės išdėstyti konfiskuotino automobilio vertę per atitinkamą laikotarpį arba kitokių susitarimų.
Kaltinamajam O. R. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo) ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, O. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, perduotinas dokumentą išdavusiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.
Daiktai: krovininis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei jo užvedimo raktelis, kurie grąžinti savininkui (duomenys neskelbtini), paliktini savininkui neribotam disponavimui. Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką.
2023 m. birželio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d., skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į piniginės lėšas - 16027 Eur, esančias O. R. sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma – 840 Eur, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas mažintinas iki 6000 Eur, ir paliktinas galioti, ir pratęstinas iki transporto priemonės dalies vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo įvykdymo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
O. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 66 (šešiasdešimt šešių) MGL (3300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu O. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 44 (keturiasdešimt keturių) MGL (2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti nuteistajam, kad bauda 44 (keturiasdešimt keturių) MGL (2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų), turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis privalės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, O. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2023 m. birželio 20 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, O. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti dalį nusikaltimo padarymo priemonės – krovininio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų).
O. R. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo) ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, O. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti dokumentą išdavusiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.
Daiktus: krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei jo užvedimo raktelį, kurie grąžinti savininkui (duomenys neskelbtini), palikti savininkui neribotam disponavimui. Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką.
2023 m. birželio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d., skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias O. R. sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma – 840 Eur, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas mažinti iki 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų), ir palikti galioti, ir pratęsti iki transporto priemonės dalies vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo įvykdymo dienos.
Išaiškinti O. R., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal BK 243 straipsnį.
Nuteistasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei nuteistasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.