Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, kaltinamajam M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku iki 2024 m. sausio 2 d. įgijo ir iki 2024 m. sausio 2 d. 15.53 val. savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir automobilyje „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė didelį kiekį šaudmenų, t. y.:

1.1. vieną pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (7,62x54R) su šarvamuše trasuojančia kulka, priskiriamą „A“ kategorijos šaudmenims,

1.2. vieną pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (9 mm Luger), skirtą 9 mm kalibro įvairių modelių „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams,

1.3. vieną pramoninės gamybos 7 mm kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį šovinį (7x57R Mauser), skirtą 7 mm kalibro įvairių modelių „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams,

1.4. vieną pramoninės gamybos 20-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį šovinį, skirtą 20-o kalibro įvairių modelių „B“ kategorijos lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams,

1.5. vieną pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (8x57 Mauser), skirtą 8 mm kalibro įvairių modelių „B“ kategorijos šautuvams,

1.6. 54 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (7,62x39mm), skirtų 7,62 mm kalibro įvairių modelių „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams,

1.7. 3 vnt. savadarbių šovinių, pagamintų iš pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (7,62x39 mm) tūtelių, kulkų, pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinio (7,62x54R) kulkos, pramoninės gamybos „Ževelo“ tipo kapsulių ir pramoninės gamybos parako, pritaikytų 7,62 mm kalibro įvairių modelių „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams,

1.8. 2 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (62x39 mm) su šarvamuše kulka, priskiriamų „A“ kategorijos šaudmenims,

1.9. 17 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių (7,62x39mm), skirtų 7,62 mm kalibro įvairių modelių „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams,

1.10. 4 vnt. pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, skirtų 16-o kalibro įvairių modelių lygiavamzdžiams medžiokliniams „B“ kategorijos šautuvams, kol kratos ir reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais juos paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, taip pat atlikusi byloje įrodymų tyrimą (papildomai apklaususi pareigūnus V. O. ir M. S., ištyrusi pateiktus rašytinius įrodymus), konstatuoja, kad M. G. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas išsamiai ištyrus faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl teisėtas ir pagrįstas.

Dėl įrodymų vertinimo, BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo

10. Nagrinėjamo nuteistojo M. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad M. G. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje rasti neteisėtai, neturint leidimo, laikyti šaudmenys. Bylos proceso metu nuteistasis pripažino, kad dalis šovinių liko nuo to laiko, kai jis juos laikė teisėtai, turėdamas atitinkamos rūšies ginklą, arba šoviniai, kuriuos pametė ar paliko kiti medžiotojai, o jis juos parsinešė namo. Tačiau apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas M. G., dalykas (šaudmenys) buvo gautas neteisėtai, t. y. Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnams atlikus neteisėtą M. G. ūkinių pastatų, transporto priemonės ir namų kratą, kurios metu transporto priemonės porankyje rastas šaudmuo sudarė vadą policijos pareigūnams vykdyti kratą, t. y. neturint teisėto pagrindo, bei kratą atlikus, pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus. Todėl tokiu būdu surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymu baudžiamajame procese. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

11. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde klausimas dėl nusikalstamos veikos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dalyko – 85 vnt. šaudmenų, paimtų iš M. G., pripažinimo įrodymais siejamas ne tik su BPK nuostatų, reglamentuojančių duomenų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rinkimo tvarką, reikalavimų vykdymu, bet ir su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis žmogaus teisių garantijomis, kurių laikymasis turi būti užtikrinamas, renkant duomenis baudžiamajame procese. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtinti pagrindiniai reikalavimai asmens teisės į būsto neliečiamumą apribojimui: patekti į būstą be asmens sutikimo leidžiama pagrįstu ir motyvuotu teismo sprendimu įstatymų nustatytais atvejais ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Šie reikalavimai detalizuojami kituose norminiuose aktuose, nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, kuriuose nustatyti iš esmės tokie patys reikalavimai patekimui į asmens būstą be jo sutikimo.

12. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas reikalavimas laikytis įstatymų, gaunant įrodymus, yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju – ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-895/2020, Nr. 2K- 119-303/2021). Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje, be kita ko, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-483-976/2015, Nr. 2K- 28- 489/2016, Nr. 2K-160-507/2016, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017 ir kt.). Duomenys, kurie gaunami, suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-141/2008,Nr. 2K-7-40-511/2019).

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai atliko nuteistojo gyvenamojo namo ir transporto priemonės kratą ir taip transporto priemonės viduje, atidarę porankio dangtį, rado ir paėmė du šaudmenis, todėl veikė neteisėtai, pažeisdami Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias jiems priskirtų funkcijų vykdymui suteiktų teisių ir pareigų apimtį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, minėto argumento kontekste siekdama įvertinti Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumą, teismo posėdyje atliko įrodymų tyrimą, kurio metu ištyrė papildomai pateiktus rašytinius įrodymus dėl Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnų veiksmų atlikimo pagrindo (gautą informaciją apie teisės pažeidimus, reido įforminimą) bei papildomai apklausė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiuosius specialistus M. S. ir V. O..

16. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento 2025 m. liepos mėn. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai, susiję su atliktu reidu – reido ataskaita ir išrašas iš 2024 metų reidų registravimo žurnalo, paaiškinant, kad pareigūnai, gavę informaciją apie daromą ar ketinamą daryti pažeidimą, informuoja tiesioginį vadovą apie tokios informacijos gavimą ir priima sprendimą vykdyti reidą. Minėti dokumentai patvirtina, kad reidų registravimo žurnale užregistruotas pareigūnų M. S. ir V. O. 2024 m. sausio 2 d. vykdytas reidas (duomenys neskelbtini), kurio metu paimti žvejybos įrankis– gaudyklė, bei padarytas įrašas, kad dėl šaudmenų pradėtas ikiteisminis tyrimas (t.3, b. l. 102–107).

16.1. Pareigūnų M. S., V. O. parodymais nustatyta, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnį jiems suteikta teisė patekti į patalpas, atlikti daiktų, objektų apžiūrą. Gautos informacijos pagrindu atliekami patikrinimai (reidai). Aplinkybė, kaip tokia informacija yra gauta (telefonu, žodžiu ir pan.), nėra svarbi, pranešėjui nebūtina save įvardinti; jeigu gaunama tokia informacija, kurią įstatyme numatytais atvejais jie turi tikrinti, pareigūnai vyksta jos patikrinti (ieško įrodymų apie padarytą pažeidimą). Informacijai pasitvirtinus, pradedama administracinė teisena. Po reido užpildoma reido ataskaita, kiti reikalingi dokumentai. Nagrinėjamos bylos atveju jie vyko tirti galimo brakonieriavimo – buvo pranešta, kad M. G. neteisėtai medžioja draudžiamais būdais, įrankiais, taip pat gabena ir savo patalpose doroja laukinius gyvūnus.

16.2. Liudytojas M. S. parodė, kad jis buvo reido vadovas, apie reidą informavo viršininką. Paaiškino, jog, tikrindami informaciją apie neteisėtą medžioklę, dorojamus žvėris, jie turi teisę atlikti ūkinių patalpų ir transporto priemonių apžiūrą – tikrina transporto priemonę, ar joje yra neteisėtai gabentų žvėrių požymių, patalpose ieško duomenų apie galimą laukinių gyvūnų dorojimą. Veiksmų asmenų gyvenamosiose patalpose negali atlikti be jų sutikimo ar teismo nutarties. Apie konkretų reidą M. S. parodė, kad buvo gavę informaciją, jog M. G. galbūt brakonieriauja, doroja laukinius gyvūnus, todėl atvyko pas M. G. į namus, prisistatė, jam paaiškino atvykimo tikslą, paprašė parodyti ūkines patalpas, transporto priemonę, su kuria asmuo vyksta į medžioklę, norėdami patikrinti, ar nėra draudžiamų įrankių, dorojamų gyvūnų. Transporto priemonės apžiūros metu, porankyje, pastebėjo šovinius. Radus šaudmenis, jie turi teisę patikrinti, ar jie laikomi teisėtai. Pasiteiravus M. G., kokiems šoviniams turi leidimus, jie nustatė, jog leidimo laikyti vieną iš rastų šaudmenų M. G. neturėjo. Apie rastus šovinius jie informavo policijos pareigūnus. Liudytojas patvirtino, kad M. G. minėtus šovinius buvo paėmęs iš transporto priemonės, tačiau po to, kai Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai tai pastebėjo, paprašius juos grąžinti, M. G. juos atidavė laisva valia. Dėl to jie šiuos šovinius paėmė ir laikė iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai, kad jie nebūtų paslėpti (sunaikinti) (t. 3, b. l. 124–131).

16.3. Liudytojas V. O. parodė, jog reidui vykdyti užtenka telefono skambučio, raštiško pranešimo. Gautos informacijos pagrindu jie atvyko pas M. G., prisistatė bei paaiškino jų atvykimo priežastį. Po to buvo atlikta M. G. transporto priemonės, kurią jis naudoja medžioklei, ūkinių pastatų apžiūra. Kadangi transporto priemonėje buvo rastas šovinys, skirtas ginklui, kuriuo naudotis M. G. neturėjo leidimo, jie paprašė leisti apžiūrėti seifą. M. G. geranoriškai leidus, jie gyvenamosiose patalpose apžiūrėjo seifą, kuriame pastebėjo šautuvą su duslintuvu. Apžiūrėję seifą, iš gyvenamųjų patalpų išėjo ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Patvirtino, kad buvo gauta informacija apie neteisėtą medžioklės vykdymą, reido vadovas buvo M. S.. Apžiūrą atliko vadovaudamiesi AAVKĮ. Po reido nebuvo atliekami tarnybiniai patikrinimai, jokių skundų dėl jų veiksmų nebuvo gauta (t. 3, b. l. 131–134).

16.4. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje duotų liudytojų M. S. ir V. O. parodymų taip pat nustatyta, kad M. G. geranoriškai parodė pagalbines patalpas, pateikė turimus leidimus ginklams ir šaudmenims, pasiteiravus M. G., kokiu ginklu paskutinį kartą medžiojo, jis nusivedė į patalpą gyvenamojo namo antrame aukšte ir parodė seife laikomus ginklus (t. 3, b. l. 13–16).

17. Aptartais liudytojų parodymais nustatyta, kad Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai vykdė reidą, jo metu atvyko į M. G. namus. M. G. pareigūnams parodė pagalbines patalpas, transporto priemonę, o taip pat įleido į gyvenamąsias patalpas. Apžiūrint automobilį, M. S. surado netinkamai laikomus šaudmenis, kurių vienas galimai laikytas neturint leidimo, dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pagrindo abejoti tokiais liudytojų parodymais, ar motyvo, kodėl jie būtų siekę nurodyti neteisingas aplinkybes, nenustatyta, be to, tokias liudytojų nurodytas aplinkybes pagrindžia ir kitais bylos įrodymais nustatyti faktiniai duomenys. Apelianto keliamos abejonės dėl Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnų veiksmų teisėtumo yra deklaratyvios ir liudytojų parodymų turinio nepaneigia.

18. Aplinkybės, susijusios tiek su Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnų vykdytu reidu, atlikta M. G. transporto priemonės, pagalbinių patalpų apžiūra, tiek ir su nuteistojo veiksmais (pareigūnams paprašius parodė transporto priemonę, pagalbines patalpas, dokumentus, geranoriškai leido apžiūrėti seifą) užfiksuotos ir kitais bylos duomenimis, t. y. paties nuteistojo M. G. parodymais (pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nuteistasis patvirtino įsileidęs Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnus į namus, jiems paprašius parodė transporto priemonę, pagalbines patalpas, kaip laiko ginklus, be kita ko, pripažino, jog iš transporto priemonės buvo paėmęs šovinius, juos įsidėjęs į kišenę, o, pareigūnams liepus juos atiduoti, iškart atidavė), pareigūno naudota mobiliąja vaizdo stebėjimo kamera, tvirtinama prie drabužių (arba uniformos) (angl. body camera; toliau – kamera) filmuotos medžiagos turiniu (t. 1, b. l. 154–158). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareigūnai, gavę informaciją apie daromą ar ketinamą daryti pažeidimą, vyko į reidą, pateikta reido ataskaita ir išrašas iš 2024 m. reidų registravimo žurnalo patvirtina, jog po pareigūnų atlikto reido dėl šaudmenų pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat pradėta administracinė teisena dėl žvejybos taisyklių pažeidimo (t. 3, b. l. 104–106).

19. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai atvyko į nuteistojo M. G. namų valdą, turėdami teisėtą pagrindą. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kas, kada ir kokią konkrečią informaciją apie galimą medžioklės taisyklių pažeidimą pateikė, 2024 m. sausio 2 d. reido ataskaita ir išrašu iš reidų registravimo žurnalo įformintas reido atlikimo faktas ir jo rezultatai. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apelianto skundo argumentui, jog, nesant konkrečių duomenų apie pareigūnų gautą informaciją, kurios pagrindu buvo nutarta atlikti reidą M. G. gyvenamojoje vietoje, kyla abejonių dėl reidą vykdžiusių pareigūnų veiksmų teisėtumo. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyti atskiri reikalavimai, kokia duomenų, sudarančių pagrindą atlikti procesinius veiksmus, o tuo pačiu ir pradėti tyrimą, apimtis turi būti surinkta.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, tirdami informaciją dėl galimo M. G. medžioklės taisyklių pažeidimo, neteisėto medžioklių vykdymo, laukinių gyvūnų dorojimo, Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai veikė, vadovaudamiesi AAVKĮ nuostatomis, jiems suteiktų įgalinimų ribose. Apelianto cituojamame šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtinti ribojimai pareigūnams patekti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu) – tik pateikus teismo nutartį. Tačiau byloje ištirtais duomenimis nustatyta, jog Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai jiems suteiktų įgalinimų ribose atliko M. G. pagalbinių patalpų, transporto priemonės apžiūrą, o į gyvenamąsias patalpas nuteistojo sutikimu pateko apžiūrėti seifo, siekiant įsitikinti, ar yra ginklai, kuriems šaudmenys buvo transporto priemonėje. Todėl teismo nutartis, suteikianti teisę įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, kaip nurodyta Įstatyme, nebuvo reikalinga. Apelianto argumentai, jog nagrinėjamu atveju Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai atliko faktinę nuteistojo M. G. gyvenamosios ir pagalbinių patalpų, transporto priemonės kratą ir jos metu paėmė transporto priemonėje rastus šaudmenis, nors neturėjo teisės tokių veiksmų atlikti, atmestini, kaip paneigti anksčiau aptartais duomenimis, jų nepatvirtina ir byloje esanti vaizdo medžiaga. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog, Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnams aiškinantis informaciją apie galimai M. G. vykdytą neteisėtą medžioklę, brakonieriavimą ir laukinių gyvūnų dorojimą patalpose, transporto priemonėje šaudmenų radimo faktas dėl jų radimo aplinkybių negalėjo būti priežastimi šiems pareigūnams kviesti policijos pareigūnus.

21. Bylos duomenimis nustatyta, jog Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai, tikrindami informaciją dėl galimo M. G. brakonieriavimo, jokių procesinių veiksmų, susijusių su įrodymų rinkimu – šaudmenų paieška, jų paėmimu iš nuteistojo gyvenamosios vietos, transporto priemonės, neatliko. Kaip minėta, vykdant tarnybines pareigas, tikrinant informaciją, jos pagrindu ir nuteistajam M. G. leidus, apžiūrint transporto priemonę, ar joje nėra neteisėtai laikomų daiktų, kitų brakonieriavimų pėdsakų, nustatyta, kad galimai buvo padarytas kitas teisės pažeidimas susijęs su disponavimu šaudmenimis (jų laikymo reikalavimų nesilaikymas) ir apie tai Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnas M. S. informavo policijos pareigūnus. Byloje ištirta vaizdo medžiaga patvirtina, kad, Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnui aiškinantis, ar transporto priemonėje nėra brakonieriavimo įrankių ar priemonių, nuteistasis prieštaravo tik dėl daiktų joje kilnojimo, dėl to pareigūnas jį informavo, jog jis galės skųsti tokius veiksmus. Duomenų apie tai, kad veiksmai būtų apskųsti, byloje nėra. Be to, pareigūno naudota kamera užfiksuotu vaizdo įrašu nustatyta, kad, pareigūnui M. S. dar prieš apžiūrint transporto priemonės priekinę dalį, porankį, pasiteiravus M. G., ar nėra šovinių, po nuteistojo atsakymo pareigūnas nurodė, jog tada reikės informuoti policiją ir po to porankyje rado gulinčius šovinius (Aplinkos apsaugos departamento pateikto Gyvosios gamtos apsaugos pareigūno kameros vaizdo įrašas Nr. 1). Įraše užfiksuota ir tai, kaip, po šovinių radimo pastebėjus jų dingimą, pareigūnams paprašius M. G. juos grąžinti, M. G. pats laisva valia juos atidavė ir dėl to šovinį, kurį laikyti nuteistasis neturėjo leidimo, saugojo Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnas tol, kol atvyko policijos pareigūnai; pastariesiems atvykus, šovinys perduotas dalyvaujant pačiam M. G.. Iki atvykstant policijos pareigūnams, M. G. pats parodė ir kitus transporto priemonės daiktadėžėje laikytus šovinius (Aplinkos apsaugos departamento pateiktas Gyvosios gamtos apsaugos pareigūno kameros vaizdo įrašas Nr. 2). Taip pat iki atvykstant pareigūnams Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai apžiūrėjo gyvenamųjų patalpų antrame aukšte esantį seifą su ginklais. Atvykę policijos pareigūnai pagal Gyvosios gamtos apsaugos pareigūno suteiktą informaciją atliko transporto priemonės, gyvenamosios vietos patalpos, kurioje laikytas seifas, jose pastebėtų šovinių apžiūrą, po to jų sprendimu priimtas nutarimas atlikti kratą, atliktos kratos metu surasti ir išimti šaudmenys, kurie įvardinti rašytiniuose įrodymuose.

22. Todėl minėtais įrodymais patvirtinta, kad Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai savarankiškai nuteistojo M. G. transporto priemonėje bei gyvenamosiose patalpose kratos, kurios atlikimas turi būti sankcionuotas teismo nutartimi, neatliko ir, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šaudmenų neišėmė. Sprendžiant iš Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnų veiksmų, jie atliko apžiūrą, t. y. apžiūrėję M. G. transporto priemonę, joje rado netinkamai laikomus šovinius, kurių vieno laikymui, kaip nustatyta, nuteistasis neturėjo leidimo; M. G. sutikimu patekę į gyvenamojo namo antrame aukšte esantį kambarį įsitikino, kad seife nėra atitinkamo ginklo, kuriam būtų tinkamas rastas šovinys, apie atliktos apžiūros rezultatus buvo informuoti atvykę policijos pareigūnai. Būtent tokie gyvosios gamtos apsaugos pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai yra užfiksuoti ir filmuotos medžiagos turiniu bei neprieštarauja kitai rašytiniai bylos medžiagai. Todėl nuteistojo gynybos teiginiai, kad dalis šaudmenų buvo surasti ir išimti aplinkos apsaugos pareigūnų ir yra neteisėti įrodymai, kurie negali būti naudojami baudžiamojoje byloje, nepagrįsti.

23. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde kėlė klausimą ir dėl procesinių dokumentų, kuriais fiksuotas M. G. savanoriškas šaudmenų pateikimas, įrodomosios reikšmės, akcentuodamas, kad dar nepradėtame ikiteisminiame tyrime jau vyko savanoriškas daiktų pateikimas tyrėjai, kuris buvo įformintas ikiteisminiame tyrime surašytu protokolu, nors šis veiksmo atlikimo metu dar nebuvo pradėtas, be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi patvirtino tik neatidėliotinai atliktos kratos patalpose teisėtumą, tuo tarpu nutarimas daryti kratą transporto priemonėje nebuvo priimtas.

24. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad, 2024 m. sausio 2 d. gavus pranešimą apie galimai padarytą šaudmenų laikymo taisyklių ar Ginklų kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą, policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą ir pagal suteiktą informaciją apžiūrėjo transporto priemonę, joje rado šaudmenų, juos apžiūrėjo; po to apžiūrėjo gyvenamosios vietos patalpą, kurioje laikytas seifas, kur taip pat buvo rasti ne tam skirtoje vietoje (ant stalo, stalčiuje, ant seifo padėtoje popierinėje medžiagoje) padėti šaudmenys, o taip pat šių apžiūrėtų šaudmenų dalį paėmė. Esant šioms aplinkybėms, policijos pareigūnai atliko BPK 207 straipsnyje numatytą procesinį veiksmą – įvykio vietos apžiūrą. Pažymėtina, kad aptariamoje situacijoje policijos pareigūnai, turėdami tik pirminę informaciją apie galimai neteisėtą veiką, tikrindami šią informaciją, veiksmus teisėtai atliko, dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Vaizdo įrašuose Nr. 2 ir Nr. 3 užfiksuoti policijos pareigūnų atlikti pirminiai procesiniai veiksmai (informacijos pagrindu atlikta transporto priemonės, joje buvusių šovinių, taip pat patalpos, kurioje laikytas seifas, juose pastebėtų netinkamai laikomų šaudmenų apžiūra, jų paėmimas), jų eiga, taip pat tai, kad šiuose veiksmuose dalyvavo ir pats M. G.. Todėl surašytuose procesiniuose dokumentuose užfiksuotas dalies šovinių, kaip pateiktų savanoriškai M. G., paėmimas. Nors paimtų šaudmenų apžiūra nebuvo įforminta protokolu, kuriame būtų detaliai aprašyti apžiūrėti objektai, nurodant jų požymius, ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog M. G. disponavo šaudmenimis, pažeisdamas jų laikymo tvarką, dalį jų laikė, neturėdamas tam leidimo. Be to, kaip jau aptarta, aplinkybė, susijusi su minėtų šovinių apžiūra, jų paėmimu, byloje nustatyta kitomis priemonėmis.

25. Atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, nustačius nusikalstamos veikos požymius, t. y. pasitvirtinus informacijai apie šaudmenų laikymo nuostatų pažeidimą. Nuteistojo gynybos teiginiai, kuriais kritikuojamas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tuo pačiu ir procesinės prievartos priemonės taikymas, argumentuojami nusikaltimo dalyko gavimo būdu ir iš to kilusiomis pasekmėmis. Tačiau tokie nesutikimo argumentai nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo atliktą vertinimą ir padarytas išvadas pagrindžiant M. G. kaltę. Apeliaciniame skunde nurodoma apie padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kuriuos, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neesminiais. Tačiau pažymėtina, jog esminiais pažeidimais laikomi tokie baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą. Tokių šioje byloje nėra nustatyta.

26. Galima sutikti su nuteistojo gynybos argumentais, kad iš procesinių dokumentų nėra aišku, kada, kur, kokiais procesiniais veiksmais kokie šaudmenys buvo paimti (ir kurie jų laikyti legaliai, o kurie neteisėtai). Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šie nustatyti procesinių dokumentų trūkumai nėra esminiai ir nepaneigia atliktų tyrimo veiksmų rezultato – šaudmenų radimo fakto. Atsižvelgus į baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visumą, objektyviai nustatyta, kad M. G. be teisėtai laikytų šaudmenų, laikė ir šaudmenis, kurie yra BK 253 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas. Kitokio vertinimo neleidžia daryti ir kitos pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytos ir aptartos aplinkybės, susijusios su vykdyta krata, joje dalyvavusių asmenų veiksmais, kratos fiksavimo pažeidimais ir trūkumais.

27. Nuteistojo teiginius, kad jis nedalyvavo, skaičiuojant visus rastus šovinius, paneigia vaizdo įrašuose fiksuoti duomenys (dalyvavo kratos metu, buvo šalia skaičiuojant rastus šovinius, atsakinėjo į jam pateikiamus klausimus), liudytojų M. S., V. O., M. J., S. C., M. M., A. E. parodymai. Pažymėtina, kad pagrindo abejoti liudytojo parodymais, ar motyvo, kodėl jie būtų siekę nurodyti neteisingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Nėra pagrindo spręsti ir apie tai, kad nuteistajam nustatytas neblaivumas būtų kliudęs jam suprasti ir dalyvauti procesinių veiksmų atlikime (elgėsi adekvačiai, sąmoningai, atsakė į jam užduodamus klausimus ir kt.).

28. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. G. grąžintą šaudmenų kiekį – 760 vnt. šovinių, 52 vnt. tūtelių, 9 vnt. šratų, 40 kulkų, po tyrimo nesunaudotą ir konfiskuotą šaudmenų kiekį – 44 vnt., akcentuojant, kad buvo grąžinta daugiau šovinių nei jų išimta kratos metu (705 vnt.), kurios teisėtumas buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Iš tiesų, kaip matyti iš tyrėjos 2024 m. sausio 2 d. nutarimo ir kratos protokolo bei jo priedų, kaltinamojo gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose atlikus neatidėliotiną kratą, kurios teisėtumas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi (t. 1, b. l. 33–53), fiksuota jog buvo rasta ir paimta bendrai 705 (56, 20, 254, 5, 370) šaudmenys. Taip pat iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose fiksuota apie dėžutės „LLapua“, kurioje 12 vnt. šovinių; dėžutės „Black Shock“, kurioje 9 vnt. šovinių; dėžutės „Established“, kurioje 2 vnt. šovinių; dėžutės „Jagdpatronen“, kurioje 6 vnt. šovinių; dėžutės „Bucksh ot“, kurioje 3 vnt. šovinių; dėžutės „22 long pille“, kurioje 10 vnt. šovinių; dėžutės „Dynamit Nobel“, kurioje 2 vnt. šovinių; dėžutės „Bapc“, kurioje 20 vnt. šovinių ir 50 vnt. šovinių be dėžutės pateikimą (t. 1, b. l. 85–86), taip pat, kad buvo pateikti 8 šaudmenys, kurių vienas laikytas transporto priemonėje, likę namo antrame aukšte, ne tam skirtoje vietoje (t. 1, b. l. 89–90). 2024 m. sausio 9 d. tarnybiniais pranešimais patikslintos aplinkybės dėl 2 šovinių rastų automobilyje (t. 1, b. l. 56) ir dėl per klaidą priskaičiuotų 7 tūtelių (t. 1, b. l. 87–88) – viso 116 vnt. Tokiu būdu matyti, kad kratos protokole, jo prieduose, taip pat daiktų pateikimo protokoluose nurodytas išimtų šaudmenų kiekis yra mažesnis (705, 116), nei tas kuris buvo grąžintas po specialisto atlikto tyrimo (760, 9, 40, 44) (t. 2, b. l. 38, 42–43, 45–46). Vis dėlto, ši aplinkybė nepaneigia paties šaudmenų radimo ir paėmimo fakto, juo labiau nesudaro pagrindo spręsti, kad baudžiamojoje byloje M. G. inkriminuotas neteisėtai laikomų šaudmenų kiekis (85 vnt.) buvo nustatytas netinkamai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde apsiribojama nesutikimu dėl įrodymų gavimo būdo ir vėlesnio jų panaudojimo. Taigi, iš esmės aplinkybė, kad M. G. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė inkriminuotą šaudmenų kiekį, nėra ginčijama. Todėl pagrindo manyti, kad nuteistojo gynybos nurodyta aplinkybė teismui leistų daryti kitokias išvadas, teisėjų kolegija neįžvelgia. Pažymėtina ir tai, kad M. G. veiksmai skundžiamu nuosprendžiu įvertinti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, prokuroro apeliacinio skundo šioje dalyje nėra pateikta, todėl esminės reikšmės ši aplinkybė taip pat neturi.

29. Nenustačius, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, remiantis apeliacinio skundo argumentais, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo ir nenustatęs BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodyto didelio kiekio šaudmenų požymio, nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarė klaidą, nes aprašydamas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nurodė, kad M. G. neteisėtai laikė didelį kiekį šaudmenų. Vertinant teismo nuosprendį visumoje ir pirmosios instancijos teismo motyvavimą dėl rasto šaudmenų kiekio nepripažinimo dideliu, iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių didelio kiekio požymis šalinamas. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

30. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme ir M. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad dalis neteisėtai laikomų šaudmenų, liko kai M. G. laikė juos teisėtai, dalį pamestų kitų medžiotojų parsinešė namo, jų panaudoti visuomenei pavojingu būdu nesiekė, todėl M. G. padaryta nusikalstama veika nekėlė tokio pavojaus visuomenės saugumui, kad už tai jis būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl taip pat yra atmetami.

31. BK 37 straipsnyje įtvirtinta, kad padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta) ir subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai), atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., nusprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013). Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir koks jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta, kaltininko kaltės turinys ir forma, jo tikslai ir motyvai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K- 427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K- 77- 489/2022, Nr. 2K-84-387/2023).

32. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad M. G. padarytą nusikalstamą veiką (BK 253 straipsnio 1 dalis) pripažinti mažareikšme nėra pagrindo. Nuteistasis neteisėtai disponavo net 85 vnt. įvairaus kalibro šaudmenų, tinkamų šaudyti ir skirtų šaudyti A ir B kategorijų ginklais. Nors realių pavojingų padarinių nekilo, tačiau vien tai, savaime nepaneigia nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Šaudmenys, kuriais disponavo M. G. priskiriami šaudyti pavojingiausių kategorijų koviniais ginklais, o tai patvirtina, kad jie gali sukelti didelę grėsmę visuomenės saugumui. Bylos duomenys taip pat paneigia ir tai, kad M. G., nepaisant to, kad jis yra medžiotojas ir žinojo, kaip su šaudmenimis reikia elgtis (suprasdamas, jog šaudmenų laikymas yra reguliuojamas teisės aktais ir pasižymi specialia tvarka), su jais būtų elgęsis atsakingai. Iš bylos duomenų matyti, kad M. G. šaudmenis laikė pažeisdamas jų laikymo taisykles – šaudmenys (taip pat ir laikomi teisėtai) buvo laikomi įstatymo draudžiamu ir pavojingu būdu, jie rasti automobilyje, gyvenamųjų patalpų koridoriuje, spintelėje plastikiniuose maišeliuose, rūsyje lagamine ir kt., t. y. ne vien tik metalinėje spintoje ar tik atskiroje patalpoje, įrengtoje ginklui (-ams) ir tokiems šaudmenims laikyti. Taigi, jų prieiga nebuvo apribota, o toks M. G. neatsakingas elgesys, suteikiant galimybę iš esmės bet kam (šaudmenų laikymas tokiose vietose, kuriose juos lengvai gali pasiekti šeimos nariai ar kiti svečiuose besilankantys asmenys) neteisėtai jais pasinaudoti, rodo, jog veika yra pakankamai pavojinga. Be to, pagal paties nuteistojo parodymus, o tuo pačiu ir nuteistojo gynėjo nurodytas aplinkybes apeliaciniame skunde, dalis M. G. neteisėtai laikomų šovinių pas jį liko nuo to laiko, kai jis juos laikė teisėtai, turėdamas atitinkamos rūšies ginklą arba kitų medžiotojų, kurie pametė ar paliko šovinius, o jis juos parsinešė namo, kas taip pat rodo, kad tai nebuvo vienkartinis (atsitiktinis) atvejis, kai M. G. tokius šovinius laikė pas save namuose ar automobilyje (nors duomenų apie tai, kad M. G. būtų baustas už šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimą, nėra). Taigi, šiuo atveju nėra nustatyta jokių padaryto nusikaltimo požymių ypatumų, kurie leistų veiką pripažinti mažareikšme. Vadovaujantis aptartomis veikos pripažinimo mažareikšme taisyklėmis, M. G. padarytas nusikaltimas negali būti laikomas atsitiktiniu, nepavojingu ir mažareikšmiu. M. G., ne vienerius metus būdamas medžiotoju, akivaizdu, gerai išmanė reikalavimus, susijusius su šaudmenų laikymu ir tai žinodamas, vis vien sąmoningai laikė juos nesilaikydamas nustatytų teisės aktų reikalavimų (neturint leidimų, juos laikant ne tam skirtoje vietoje), aiškiai suvokė daromos veikos nusikalstamumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti. Dėl tokių jo veiksmų neabejotinai buvo kilusi reali grėsmė visuomenės saugumui. Nagrinėjamu atveju nuteistojo neteisėti veiksmai patys savaime yra pavojingi, uždrausti įstatymo, pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą (nebuvo nulemti išskirtinių aplinkybių, kurios mažintų, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą) pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kuris yra sąlyga taikyti baudžiamojo poveikio priemones, todėl negali būti pripažįstami tik formaliai atitinkančiais BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltiną ir laikomi nepavojingais. Todėl apelianto atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu teisinių prielaidų nėra.

33. Remiantis išdėstytu, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių netinkamai nustatyto didelio kiekio požymio keičiama (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinti didelio kiekio požymį.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundą atmesti.