Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1733-370/2010 pagal K. P., D. A., P. B., A. B., J. P., M. D. P., J. R. K., O. R., R. V., L. G., K. P., A. P., R. P., Z. M., G. P., M. K., L. K. B., K. K., P. A., D. D., Z. B., P. B., R. J., F. B., R. R., A. R. L, B. B., V. D. S., I. G. K., R. R., E. K., N. J., L. N., L. P., R. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Karolinos turas“ (tretysis asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar 1995-02-06 sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos iki 2045 metų sutartis sukūrė ilgalaikės nuomos teisinius santykius, kuriems taikytinos CK 4 knygos nuostatos.

Palangos miesto valdyba ir atsakovas UAB „Karolinos turas“ 1995-02-06 sudarė 3,4048 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. N25/95-0233 (toliau tekste – Sutartis). Sklypas pagal šią sutartį išnuomotas ne ūkinei komercinei veiklai terminui nuo 1995-02-06 iki 2045-01-23. Klaipėdos apskrities viršininko 2007-11-29 įsakymu Nr. 4-6914-(1.3) į tą patį žemės sklypą ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Ieškovai (asmenys, kuriems nuosavybės teisės buvo atkurtos ir šių asmenų teisių perėmėjai) ieškiniu prašė minėtą nuomos sutartį nutraukti prieš terminą kaip pažeidžiančią ieškovų teises ir teisėtus interesus, sudarančią kliūtis pilnai disponuoti privačia nuosavybe.

Taip pat nurodė, kad atsakovas nenaudoja žemės pagal sutartį ir tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ilgiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio (CK 6.562 str., 6.564 str. 1 d. 1, 2 p.).

Be to, Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Ieškovai nuolat reikalavo atsakovo nutraukti nuomos sutartį, tačiau atsakovas nereagavo. Tad nuomos sutartis turi būti nutraukta ir CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuriame numatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Prašomos nutraukti nuomos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai negali būti laikomi susiklosčiusiais dėl ilgalaikės nuomos kaip savarankiškos daiktinės teisės, nes sutartyje, be ilgo nuomos termino, nėra nustatyta sąlygų, atitinkančių CK 4.165 straipsnyje nustatytą ilgalaikės nuomos sąvoką.

Klaipėdos apskrities viršininko sprendime, kuriuo ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra aiškiai nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą yra atkuriamos su apribojimu – 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N25/95-0233. Taigi individualiu administraciniu teisės aktu ieškovams buvo perduota nuosavybės teisė į žemės sklypą bei perėjo nuomotojo teisės ir pareigos. Nesutikdami su šia apskrities viršininko sprendimo dalimi, ieškovai galėjo skųsti šį administracinį aktą, tačiau to nepadarė. Vien nuosavybės teisių atkūrimo į išnuomotą žemę faktas nekeičia ilgalaikės nuomos pobūdžio (CK 6.559 str.).

Atsakovas, siekdamas teisėtai išnuomotame žemės sklype vykdyti ūkinę komercinę veiklą, atliko dideles ilgalaikes investicijas, todėl žemės nuomos sutarties nutraukimas vien dėl žemės savininko pasikeitimo pažeistų atsakovo teisėtus lūkesčius.

Atsakovas visada laiku mokėjo nuomos mokestį valstybei, o pasikeitus žemės savininkams, ieškovai dėl nuomos mokesčio į atsakovą nesikreipė, todėl pastarasis neturėjo duomenų, kur nuomos mokestį sumokėti.

Nepagrįstas ieškovų argumentas, kad yra suėjusi sutarties pabaigos su atsakovu kaip ilgalaikės nuomos objekto naudotoju sąlyga, nes neva atsakovas daugiau kaip dešimt metų nenaudoja žemės (CK 4.169 str. 1 d. 5 p.). Sklypas neužstatytas statiniais, nes dėl Palangos miesto savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko veiksmų atsakovas negalėjo įgyvendinti nuomos sutartyje numatytų teisių, kadangi atsakovui nuo 1996-07-26 turint statybos leidimą, savivaldybės reikalavimu darbų pradžia buvo perkelta dėl pradėto Palangos miesto centrinės dalies detalaus planavimo, vėliau atsisakyta išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, motyvuojant, kad planuojamas nuosavybės teisių atkūrimas, prasidėjo bylinėjimasis su savivaldybe, apskritimi ir pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Be to, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnį, Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nuostatos, susijusios su ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003-07-01, todėl negalima CK 4.169 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto dešimties metų termino skaičiuoti nuo ankstesnės datos, nei 2001-07-01. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad sąlyga, būtina nuomos sutarčiai CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti, yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala) nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009, kurios ratio decidendi yra analogiška šioje byloje nagrinėjamai faktinei situacijai). Ieškovai nenurodo konkrečių aplinkybių, patvirtinančių žalos faktą.

Ieškovai nepagrįstai remiasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, nes minėta įstatymo norma reglamentuoja paprastos žemės nuomos santykius ir nereguliuoja daiktinės teisės instituto – ilgalaikės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų. Šioje civilinėje byloje nuomos sutarties nutraukimas galimas tik nustačius visas būtinąsias CK 4.169 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnyje reglamentuojama, jog civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise (emphyteusis) įsigalioja nuo 2003-07-01. Ketvirtajame šio įstatymo straipsnyje nurodyta, jog civilinio kodekso nuostatos taikomos ne tik teisiniams santykiams, atsiradusiems po civilinio kodekso įsigaliojimo, bet ir toms teisėms bei pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau yra įgyvendinamos ir jam įsigaliojus (4 str.2 d.).

2. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad sutartis turi daug ilgalaikės nuomos bruožų, o atsisakymas taikyti CK ketvirtosios knygos skyriaus teisės normas paremtas vien tik ta aplinkybe, kad sutarties pasirašymo metu dar negaliojo ilgalaikę nuomą reglamentuojančios CK teisės normos. Iš tokio teismo aiškinimo sektų, jog jokios iki 2003 m. sudarytos nuomos sutartys negali būti traktuojamos ilgalaikės nuomos sutartimis, tačiau toks aiškinimas prieštarauja tiek Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio normai, tiek Lietuvos teismų praktikai, iš kurios matyti, jog ir iki 2003 m. sudarytos nuomos sutartys, priklausomai nuo jose išdėstyto šalių teisių ir pareigų turinio, sprendžiant įvairius iš jų vykdymo kylančius ginčus, gali būti kvalifikuojamos ilgalaikės nuomos (emphyteusis) sutartimis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; Kauno apygardos teismo 2009-11-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-396-527/2009 ir kt.).

3. Eilė aplinkybių patvirtina, kad 1995 m. sudarytą ginčo sutartį jos vykdymo metu sutarties šalys laikė ilgalaikės nuomos sutartimi. Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiėmė Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-59-33/2008 pareikšta ieškinį dėl ginčo sutarties nutraukimo, motyvuodama tuo, jog sudaryta sutartis yra ilgalaikės nuomos sutartis, kuri kaip daiktinė teisė pasižymi sekimu paskui ja apsunkinta daiktą. Nuomotojas 2007-11-29 priimtu įsakymu Nr. 4-6914 - (1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo”, atkurdamas nuosavybės teises ieškovams į išnuomotą žemės sklypą nurodė, jog žemės sklypas, į kurį ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra apsunkintas 1995-02-06 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N25/95-0233, kuri seka paskui daiktą. Teisės aktu, kuriuo ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ieškovams buvo perduotas šia nuomos sutartimi apsunkintas žemės sklypas, kadangi ilgalaikė nuoma, kaip daiktinė teisė seka paskui daiktą.

4. Kad ginčo sutartimi sukurti ilgalaikės nuomos teisiniai santykiai, patvirtino ir teismai. Vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-640/2007 yra nustatęs, kad ginčo sutartis yra ilgalaikės nuomos sutartis.

Klaipėdos apygardos teismas 2009-10-14 apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-857/2009, pagal ieškovų ieškinį dėl ginčo sutarties nutraukimo, pareikštą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (UAB „Karolinos turas“ tretysis asmuo). Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, jog ieškovai žinojo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini)yra išnuomotas iki 2045 m., t. y. gražinamas su apribojimu ir pasikeitus nuomotojui ar nuomininkui, ilgalaikė nuoma turi išlikti, jei išnuomotas nekilnojamasis daiktas naudojamas tinkamai ir vykdomi kiti įsipareigojimai (CK 4.165 str. 3 d.). Tuo tarpu šioje civilinėje byloje teismas nukrypo nuo savo paties atlikto teisės aiškinimo.

6. Šią civilinę bylą pirmąja instancija nagrinėjęs Palangos miesto apylinkės teismas 2010-03-25 nutartimi bylą vadovaujantis teismingumo taisyklėmis perdavė Klaipėdos apygardos teismui, remdamasis ginčo sumos dydžiu, kuris buvo nustatytas pagal LR CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktą, reglamentuojantį žyminio mokesčio dydį bylose, dėl daiktiniu teisių į turtą. Šios nutarties pagrįstumas ir teisėtumas CPK 34 straipsnyje nurodyta tvarka ginčytas nebuvo.

6. Ginčo Sutarties nutraukimas remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 punktu yra negalimas todėl, jog ši norma reglamentuoja tik be aukciono sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo galimybę.

7. Kadangi Sutartis laikytina ilgalaikės nuomos sutartimi, ji galėtų būti nutraukta vadovaujantis CK 4.169 straipsnyje nurodytais pagrindais, tačiau, remiantis bylos medžiaga, jokio esminio sutarties pažeidimo, kaip sąlygos, sudarančios pagrindą nutraukti Sutarti remiantis CK 4.169 straipsnio 1 dalies 3 punktu nenustatyta.

Apeliantas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-857-159/2009 nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes nepagrįstai prilygina ilgalaikės nuomos, reglamentuotos Civilinio kodekso ketvirtos knygos X skyriuje, konstatavimui.

1995-02-06 žemės nuomos sutarties Nr. N25/95-0233 sudarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo redakcijoje (Nr.I-446, VŽ, 1994, Nr.34-620) 21 straipsnyje reglamentuota, jog <...Žemę, grąžintiną pagal įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, iki jos sugrąžinimo natūra privačion nuosavybėn valstybė gali išnuomoti Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka...>. Ši teisės norma su nežymiu redakciniu pakeitimu (Įstatymas Nr. VIII-1664, VŽ, 2000, Nr.42-1191) galiojo iki 2004-01-26, t.y. iki naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo priėmimo (Nr.IX-1983, VŽ, 2004, Nr.28-868). Lietuvos Respublikos Žemės nuomos įstatymo (Nr.VIII-679, VŽ|, 1998, Nr. 32-855; Nr. VIII-1729, VŽ, 2000, Nr.50-1434; Nr.VIII-1896, VŽ, 2000, Nr. 75-2263) 20 straipsnyje reglamentuota, jog <...Žemes nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, privačios žemės nuomininkui, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutarti prieš terminą susiję su Žemės reformos ir Piliečiu nuosavybės teisiu i išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu nuostatomis..>. Šioje byloje ieškovų keliami reikalavimai neabejotinai yra tiesiogiai susiję su Žemės reformos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punkto bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu. 2000-07-18 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 51 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus Civiliniam kodeksui, Žemės nuomos įstatymas neteko galios. Bet Žemės nuomos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotos teisės normos buvo perkeltos ir toliau veikia kaip Civilinio kodekso 6.564 straipsnio nuostatos.

2004-01-27 pradėjusio veikti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nustatyta, jog <...Neužstatyta žemė, grąžintina pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, iki jos sugrąžinimo privačion nuosavybėn gali būti išnuomojama be aukciono piliečiams, kuriems į šią žemę turi būti atkurtos nuosavybės teisės, o jiems atsisakius - kitiems asmenims Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia sąlyga nenustatyta, apskrities viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu>. Nuo 2009-12-28 ši teisės norma buvo modifikuota (Nr. XI-544, VŽ, 2009, Nr. 153-6884) nustatant, jog <Be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus>.

Aptartos teisėkūros analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas savininkų (pretendentų), kuriems atkuriama nuosavybė į laisvą (neužstatytą) žemę, teisei netrukdomai disponuoti žeme jau nuo 1994 metų yra suteikęs prioritetines garantijas. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi dabar galiojančių Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 punkto nuostatomis bei nutraukdamas prieš nuosavybės atkūrimą 1995-02-06 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N25/95-0233 priėmė teisingą sprendimą, kuris pagrįstas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos išaiškinimais (2006-11- 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006).

6. Ieškovų tėvai ir seneliai dar 1991 metais įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į valdžios atsakingas institucijas dėl nuosavybės teisių natūra į laisvą (neužstatytą) žemę atkūrimo, tačiau vis dar negali netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Atsakovas (apeliantas) jau treji metai sąmoningai nemoka nuomos mokesčių, bet vis tiek prieštarauja privačios nuosavybės statusą įgijusios valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimui. 2010-06-08 teismo posėdžio metu UAB „Karolinos turas“ atstovas pasiūlė sudaryti taikos sutartį šiomis sąlygomis: juridinis asmuo naudojasi valstybės išnuomotu žemės sklypu; šalys įsipareigoja po penkerių metų, t.y. ne vėliau kaip 2015-01-10 nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį; UAB „Karolinos turas” atleidžiamas nuo nuomos mokesčio mokėjimo; ieškovai atsisako reikalavimo į nesumokėtas nuomos mokesčio sumas. Atsakovas (apeliantas) nurodė to reikalaujantis <kadangi bendrovė yra valdoma užsienio kapitalo ir yra vidiniai įsipareigojimai, kad turto masė nekis tam tikrą laikotarpį> (teismo posėdžio protokolas Nr. 2010-06-22).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad Palangos miesto valdyba ir atsakovas UAB ,,Karolinos turas“ 1995-02-06 sudarė 3.4048 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Sklypas išnuomotas ūkinei komercinei veiklai, terminui nuo 1995-02-06 iki 2045-01-02 su teise statyti statinius. Klaipėdos apskrities viršininko 2007-11-29 įsakymu Nr. 4-6914-(1.3) į šį žemės sklypą atkurtos nuosavybės teisės pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Ieškovai yra asmenys, kuriems nuosavybės teisės buvo atkurtos, ir šių asmenų teisių perėmėjai, kurie reikalauja nutraukti žemės sklypo, išnuomoto atsakovui UAB ,,Karolinos turas“ iki 2045 m. nuomos sutartimi. Pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimą patenkino.

Atsakovai su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, klaidingai kvalifikavo 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusius teisminius santykius ne kaip daiktinius, bet kaip prievolinius, dėl ko neteisingai išsprendė bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės nuomos santykius sudarant 1995-02-06 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį reguliavo Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo redakcija) (toliau 1994 m. žemės įstatymas). Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta žemės sandorių sąvoka – tai fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti žemės nuosavybės, valdymo ar naudojimo teises ir su tuo susijusiąs prievoles, o šio straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad žemės sandoriams taikomos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų teisės normos. Šis įstatymas taip pat įtvirtino, kad įstatymų nustatyta tvarka gali būti sudaromi šie žemės sandoriai: valstybinės žemės sklypų pardavimas privačion nuosavybėn, perleidimas privačion nuosavybėn neatlygintinai, mainai į privačią žemę, nuoma, panauda, susitarimai dėl servitutų (1994 m. įstatymo 15 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. birželio 15 d. nutarime išaiškino, kad okupacinės valdžios įvykdytos visuotinės nacionalizacijos bei kitų savivalės aktų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėta valstybinė nuosavybė. Nusavintas žmonių turtas buvo tik faktiškai valstybės valdomu turtu. Tokius žemės sklypus, kurie grąžintini pagal įstatymą ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ pagal 1994 m. žemės įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, tam įgaliotos institucijos iki šios žemės sugrąžinimo natūra privačion nuosavybėn galėjo išnuomoti Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi žemės sklypai, kurie grąžintini pagal įstatymą ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ negalėjo būti išnuomojami ilgesniam terminui, nei jie bus sugrąžinti natūra privačion nuosavybėn.

Byloje yra pakankamai įrodymų, rodančiu, jog jau nuo 1991-1992 ir vėlesniais metais į ginčijamą žemės sklypą buvę savininkai reikalavo atkurti nuosavybės teises natūra, todėl šis žemės sklypas negalėjo būti nuomojamas ilgesniam terminui nei nuosavybės teisių atkūrimo sprendimo priėmimas, todėl nuomos sutarties termino nustatymas iki 2045-01-02 prieštaravo imperatyvioms Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pagal Žemės nuomos įstatymo, galiojusio nuomos sutarties sudarymo metu, 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis pasibaigia – pasibaigus nuomos terminui (šiuo atveju galiojančio Žemės nuomos įstatymo 18 str. 1 d. 1 p.). Ieškovų reikalavimas nutraukti nuomos sutartį su atsakovu pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas tokį jų reikalavimą iš esmės sprendė teisingai.

Apelianto argumentai, kad sprendžiant šį ginčą turėjo būti taikomos Civilinio kodekso normos, reguliuojančios ilgalaikės nuomos (emphyteusis) santykius, nepagrįsti. Kaip jau minėta, žemės, į kurią turi būti atkurtos nuosavybės teisės, nuomos santykius reguliuoja specialios Žemės įstatymo normos. Šio įstatymo (1994 m. Žemės įstatymo) 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant įstatymų kolizijai, taikomos Žemės įstatymo normos, todėl remtis paminėtomis CK nuostatomis nėra pagrindo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Pagal bylos duomenis už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 38 940 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas, manydamas, kad ginčas neturtinis, pateikė prašymą grąžinti permokėtą žyminio mokesčio sumą, lygią 38 808 Lt. Šis prašymas netenkintinas. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčas dėl sandorio gali būti pripažįstamas turtiniu ir jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių.

Byloje ieškiniu buvo prašoma nutraukti žemės nuomos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek žemės nuomos sutarties, tiek susitarimo dėl ilgalaikės nuomos ginčijimo atvejais, nustatant ieškinio sumą, kai keliamas teisinis ginčas dėl paties objekto ir teisių į jį, nepriklausomai nuo to, ar santykių prigimtis yra prievolinė, ar daiktinė, ieškinio kaina gali būti nustatoma CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010). Ieškinio patenkinimo atveju atsakovas (žemės nuomininkas) prarastų nuomos sutartimis sulygtas ilgalaikes teises į vertingą įvairiais aspektais objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Atsižvelgiant į tai, ieškinio suma dėl reikalavimo nutraukti žemės nuomos sutartį nagrinėjamoje byloje teisingai buvo nustatyta ir žyminis mokestis apskaičiuotas pagal ginčo sklypo rinkos vertę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.