Kauno apygardos teismo nutartis

2009-11-03 · Civilinė byla Nr. 2A-396-527/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-03
Bylos Nr.
2A-396-527/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
O. R. K., J. K.
Trečiasis asmuo
J. V., A. S.
Atsakovas
UAB „Alytaus prekyba“, Alytaus miesto savivaldybės, Alytaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Vytautas Tučkus, Kostas Žilinskas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-396-527/2009pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienėprocesinio sprendimo kategorija 121.15.; 121.21; 121.19.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Aušros Baubienės,

sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,

dalyvaujant ieškovės O. R. K. atstovui K. Č., ieškovių ir trečiojo asmens J. V. (J. V. teisių perėmėjos) atstovui advokatui Vytautui Tučkui,

trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. S. atstovui advokatui M. K.,atsakovės UAB „Alytaus prekyba“ atstovui advokatui Kostui Žilinskui,atsakovės Alytaus miesto savivaldybės atstovui J. Š.,trečiajam asmeniui A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių J. K., O. R. K. bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-90/2008 pagal ieškovių J. K., O. R. K. bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. S. ieškinius atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai (toliau – Alytaus AVA), Alytaus miesto savivaldybei, UAB „Alytaus prekyba“ dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei pažeistų teisių (tretieji asmenys: J. V. teisių perėmėja J. V., S. B., A. S.).

Kolegija nustatė:

.

ieškovė J. K. 2007-09-05 ieškiniu (t. 1, b. l. 2-4) prašė panaikinti 2001-10-03 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N11/2001-2338 (t. 1, b. l. 13) (toliau – 2001-10-03 Sutartis) ir 2006-04-03 susitarimą Nr. S11/2006-295 (t. 1, b. l. 15-16) (toliau - 2006-04-03 Susitarimas) dėl 0,3340 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė O. R. K. ir tretysis asmuo J. S. 2008-01-24 ieškiniu (t. 1, b. l. 158-162) prašė:

1) pripažinti 1999-07-26 Sutartį Nr. N11/99-1965 (t. 1, b. l. 11) (toliau – 1999-07-26 Sutartis), 2001-10-03 Sutartį ir 2006-04-03 Susitarimą negaliojančiais;

2) pripažinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005-11-24 sprendimu T-212 patvirtintą 0,3340 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą negaliojančiu;

3) įpareigoti Alytaus m. savivaldybę suformuoti savarankiškus žemės sklypus B. ir K. vardu iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausančios teritorijos ribose ir parengti šį sklypą nuosavybės teisių atkūrimui;

4) įpareigoti Alytaus AVA priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos žemės sklypus.

Tretysis asmuo J. S. patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 9-14) prašė:

1) pripažinti 1999-07-26 ir 2001-10-03 Sutartis bei 2006-04-03 Susitarimą ir Detalųjį planą negaliojančiais;

2) įpareigoti Alytaus m. savivaldybę per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti savarankiškus žemės sklypus Jono ir U. B. vardu iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausančios teritorijos ribose, neįtraukiant teritorijos po esamais pastatais, tame tarpe pažymėtą plane raide A ir parengti šiuos sklypus nuosavybės teisių atkūrimui;

3) įpareigoti Alytaus AVA per 3 mėn. skaičiuojant nuo minėtų žemės sklypų suformavimo ir žemės naudojimo sąlygų nustatymo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos žemės sklypus.

Ieškinio papildymu (t. 2, b. l. 107-110) tretysis asmuo J. S. prašė:

1) leisti nugriauti bešeimininkius, savavališkai pastatytus laikinus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini):

- pastatą - prekybos kioską, pažymėtą plane indeksu 4E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatą- prekybos kioską, pažymėtą plane indeksu 5E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatą - kasą, pažymėtą plane indeksu 6E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatą - nuomos punktą, pažymėtą plane indeksu 7E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2) išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro (registro Nr. 11/3508, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šiuos išnykusius daiktus:

- pastatą - prekybos kioską, pažymėtą plane indeksu 4E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatą - prekybos kioską, pažymėtą plane indeksu 5E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatą - kasą, pažymėtą plane indeksu 6Elž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatą - nuomos punktą, pažymėtą plane indeksu 7Elž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu (t. 2, b. l. 143-146) ieškinių netenkino, iš ieškovių J. K., O. R. K. ir trečiojo asmens J. S. priteisė po 1 166,67 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Alytaus prekyba“, po 50,04 Lt įteikimo išlaidų valstybei. Dėl ginčijamų žemės nuomos sutarčių, pagal kurias Alytaus AVA išnuomojo UAB „Alytaus prekyba“ žemę, kurioje įrengta turgavietė, teismas nurodė, jog UAB „Alytaus prekyba“ ginčo žeme ir esančiais pastatais naudojasi ir disponuoja nuo 1987-08-21, 1998-10-12 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-155/98 Alytaus AVA įpareigota sudaryti su KB „Alytaus prekyba“ 3 176 m² žemės sklypo nuomos sutartį 25 metams (b. l. 77-78), vadovaujantis šiuo sprendimu sudaryta 1999-07-26 nuomos sutartis (b. l. 11), 2001-10-03 sutartimi išnuomota 0,0164 ha žemės plotas smulkaus verslo objektų statybai ir eksploatavimui (b. l. 13), šiame sklype įregistruoti AB „Alytaus prekyba“ pastatai (b. l. 119-120). Kadangi nuomotojas teisėtai naudojasi išnuomota žeme, moka mokesčius, turgavietė yra vientisas ūkinis objektas, kuriam reikalingi priėjimai, privažiavimai, teismas sprendė, kad naikinti žemės nuomos sutartis nėra pagrindo. Taip pat teismas nurodė, kad 1991-06-18 įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ reglamentavo nuosavybės teisės į žemę, esančią miestų ribose, atstatymo tvarką, pagal kurią pretendentams į Uršulės ir J. B. ir P. K. valdytą žemę nuosavybės teisė atkurta į laisvą žemę, o ginčo žemė yra valstybės išperkama žemė, tai nėra laisvas žemės sklypas, nes jame yra pastatai, statiniai, kurie nėra laikini ar bešeimininkiai, dalį žemės sklypo užima Jotvingių gatvės važiuojamoji dalis, šaligatvis, raudonosios linijos. 2006-11-24 Alytaus miesto savivaldybės sprendimu T-212 9 p. patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, teismo nuomone, nėra pagrindo naikinti, nes jo apskundimo terminas 1 mėnuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str.).

Ieškovės J. K. ir O. R. K. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 162-167) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-11-13 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinius patenkinti:

1) panaikinti 1999-07-26 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N11/99-1956 dėl 0,3176 ha žemės sklypo, 2001-10-03 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N11/2001-2338 dėl 0,0164 ha žemės sklypo ir 2006-04-03 Alytaus AVA ir KB ,,Alytaus prekyba“ susitarimą Nr. S11/2006-295 dėl ankstesnių sutarčių keitimo ir 0,3340 ha valstybinės žemės, esančios Jotvingių g. 10A Alytaus mieste, nuomos;

2) pripažinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005-11-24 sprendimu Nr. T-212 patvirtintą 0,3340 ha žemės sklypo Jotvingių g. 10A detalųjį planą negaliojančiu;

3) įpareigoti Alytaus m. savivaldybę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti savarankiškus žemės sklypus J. B. ir U. B. vardu iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausančios teritorijos ribose, neįtraukiant teritorijos po esamais pastatais, tame tarpe pažymėtą plane raide A ir parengti šiuos sklypus nuosavybės teisių atkūrimui;

4) įpareigoti Alytaus AVA per 3 mėn. skaičiuojant nuo aukščiau minėtų žemės sklypų suformavimo ir žemės naudojimo sąlygą nustatymo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos žemės sklypus.

Apeliančių nuomone, teismo sprendimas nėra pagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teise, todėl naikintinas, be to, teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. 4 d. privalomų sprendimams reikalavimų - teismo sprendime nėra nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentų, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais teismas vadovavosi; teismo sprendime nėra esminių motyvų. Teismo sprendime neatskleista bylos esmė nei dėl sandorių nuginčijimo, nei dėl nuosavybės atkūrimo, o taip pat ir dėl trečiojo asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus - nugriauti statinius. Teismas neįsigilino nei į ieškinio esmę, nei į ieškinio pagrindą, nei į dalyką. Lietuvos Respublika, 1990-03-11 aktais atkūrusi Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, nustatė, kad LR piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl 1992 metais priimta LR Konstitucija garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises bei nuosavybę. Atkūrimo įstatymais (pirmuoju 1991 metų ir vėlesniuoju 1997 metų) Lietuvos Valstybė prisiėmė įsipareigojimą atkurti nuosavybės teises, todėl šią funkciją - valstybės įsipareigojimą valstybės ir savivaldos institucijos privalo laikyti prioritetine ir besąlygiškai vykdyti. Galimybė susigrąžinti visą laisvą (neužstatytą) žemę mieste pretendentams į buvusių savininkų iki nacionalizacijos turėtą žemę natūra Atkūrimo įstatymu buvo įtvirtinta po LR Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimo patvirtinus Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2002-04-02 įstatymą Nr. IX-832, įsigaliojusį 2002-04-19, bei atitinkamų Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatų pakeitimus (LRV 2002-09-19 nutarimas Nr. 1475 „Dėl LRV 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo, įsigaliojusio 2006-09-26). Vyriausiasis administracinis teismas 2007-06-22 administracinėje byloje Nr. A'0-640/2007 suformavo precedentinę praktiką, kad ir išnuomotas žemės sklypas nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises. Atkūrus nuosavybę išnuomotoje žemėje pradėtų veikti CK 6.559 str. norma. Nuomos sutartis galiotų, pasikeistų tik žemės savininkas, valstybės nuosavybės žemė taptų privačios nuosavybės žeme, o nuomos sutartis liktų galioti. Atkūrimo 1997-07-01 įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4 str. ir LRV 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintuose Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje ir sąlygose įtvirtintos nuostatos, kad nuosavybės teisės į žemę atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui (...), išskyrus žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. priskirta valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja (5 str. 2 d. 1 p.). Dėl nurodyto Konstitucinio teismo nutarimo ir Atkūrimo įstatymo pakeitimo, tai tapo galima nuo 2002-04-19. J. ir U. B. ir P. K. paveldėtojai pageidavo nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Prašymai nuosavybei atkurti pateikti laiku, daugiau nei prieš 17 metų (pats žemės savininkas P. K. - 1991-08-19, J. K. - 1991-11-19). Žemė, į kurią buvo prašoma atkurti nuosavybę, buvo įvairiuose (duomenys neskelbtini) vietose, tame tarpe ir prie dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Dalis J. ir U. B. ir P. K. nacionalizuotos žemės dabar patenka į UAB „Alytaus prekyba“ nuomojamą žemę. Taip pat yra dalis visiškai laisvos ir neužstatytos, kurios grąžinimo reikalauja J. S., šį jos reikalavimą ieškovės palaiko. Tokiu būdu visi pretendentai pageidavo nuosavybės teisių atkūrimo natūra, o šiais ieškiniais netgi reikalauja. Teismas skundžiamu sprendimu ieškinių prašymus atmetė be jokio faktinio ir teisinio pagrindo, numatyto Atkūrimo 1997-07-01 įstatymo (Žin., 1997, Nr.65-1558) 5 str. 2 d. 1 punkte, arba, kitaip tariant, ieškiniai buvo atmesti nesant Valstybės išperkamos žemės fakto, numatyto Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ginčo žemės užimta valstybės ir savivaldybės kelių; aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; arba kad žemė yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje; ginčo žemės nėra iki 1995-06-01 miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimtos: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingose žemės sklypuose; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijose; žemės sklypuose, numatomose naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė. Taigi dėl viešojo intereso ši žemė nėra užimta, tai yra viešo intereso, aiškiai išreikšto visuomenės poreikio į šią žemę visiškai nėra, ši žemė yra pagal prašomas naikinti nuomos sutartis nuomojama privataus kapitalo įmonei, todėl viešo intereso ir negali būti. Apeliantės mano, kad nei nuomos santykiai, nei detaliojo plano sprendiniai nėra kliūtimi atkurti nuosavybės teises į ginčijamą žemę. Detaliajame, dėl 0,3340 ha žemės sklypo, esančio Jotvingių g. 10A, tvarkymo ir naudojimo režimo plane nustatytas privataus kapitalo įmonės poreikis - komercinė teritorija, naudojimo pobūdis - prekybos paslaugų ir pramogų objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti, t. y. komercinės veiklos vykdymas ir statinių statymas paslaugoms ir pramogoms teikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005-11-24 sprendimu Nr. T-212 patvirtintas detalusis planas dėl 0,3340 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo ir naudojimo režimas nustatytas ne dėl viešojo intereso tenkinimo, todėl Detalusis planas naikintinas, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 dalies nuostata, nes ši žemė nėra ir negali būti priskirta ar laikytina valstybės išperkamąja žeme, o jeigu ši ginčo žemė tokia nėra, tai nėra ir kliūčių į ją atkurti nuosavybės teises. Nuomos teisės ir detalaus plano patvirtinimo aplinkybes paaiškina detaliau. Alytaus AVA 1997-01-24 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties pagrindu KB ,,Alytaus prekyba“ dešimčiai metų (iki 2007-01-24) išnuomojo 4 429 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ši sutartis neteko galios šalims sudarius naują nuomos sutartį. 1997-07-02 Alytaus AVA sprendimu Nr. 257 nutarė ne aukciono tvarka išnuomoti 25 m. žemės sklypus 1 032 kv. m ir 2 144 .kv. m po laikinais pastatais, tačiau dėl kilusio ginčo žemės sklypo Jotvingių g. 10A nuomos pagrįstumą sprendė Kauno apygardos teismas, 1998-10-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-155 KB „Alytaus prekyba“ ieškinį patenkinęs iš dalies ir pripažinęs negaliojančiais Alytaus miesto valdybos 1997-07-02 sprendimo Nr. 257 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ 1 ir 2 punktus ir įpareigojęs Alytaus AVA sudaryti su KB ,,Alytaus prekyba“ 0,3176 ha ploto žemės sklypo (pagal Alytaus m. valdybos 1997-07-02 Nr. 257 priedą sklypo plotų ,,A“ 0.1032 ha + ,,C“ 0.2144 ha) (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį 25 metams. Lietuvos apeliacinis teismas 1999-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-31/1999 Kauno apygardos teismo 1998-10-12 sprendimą paliko nepakeistą. Teismai įpareigojo sudaryti 0,3176 ha ploto žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau atsakovą Alytaus apskrities valdytoją neįpareigojo šią žemę nuomoti komercinei paskirčiai ir smulkaus verslo objektų statybai ir eksploatavimui. 1999-07-26 sutartimi Nr. N11/99-1956 dėl valstybinės žemės nuomos Alytaus AVA išnuomojo kooperatinei bendrovei 25 metams 0,3176 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (taip kaip nurodė teismas sklypą ,,A“ 0.1032 ha + ,,C“ 0.2144 ha) komercinei paskirčiai ir smulkaus verslo objektų statybai ir eksploatavimui. Apeliančių nuomone, šio žemės sklypo nuoma galėjo būti vykdoma pagal LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 987 patvirtintą „Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 3.2 punktą, nustatantį, kad savivaldos vykdomosios institucijos gali išnuomoti ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypus piliečiams ir nustatytąja tvarka įregistruotoms įmonėms (...) ne ilgesniam kaip 3 m. laikotarpiui įleisdamos nuomojamame sklype statyti tik laikinus pastatus, kurie gali stovėti ne ilgiau kaip 3 metus, t. y. 3 metams, nes šiame sklype nebuvo kapitalinių statinių. Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro Nr. 60/5296 duomenis ginčo žemėje (duomenys neskelbtini) yra keturi karkasiniai, laikini ir kilnojami statiniai: pastatas-prekybos kioskas 4E1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-prekybos kioskas 5Elž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-kasa 6Elž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas-nuomos punktas 7Elž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatyti 1989 m. Aplinkybę, kad šie statiniai laikini, konstatuota taip pat ir Alytaus AVA 1997-07-02 sprendime Nr. 257. Šie statiniai be pamatų ir teisiškai laikytini laikinais. Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 4 p. 4. „laikinas statinys - statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys“. Tai yra jie yra laikini pastatai ir jiems turėjo būti taikomas 3 metų nuomos terminas. Be to, visi šie statiniai į kadastro duomenis į traukti 1995 m., tačiau jų nuosavybės teisės neįregistruotos nekilnojamojo turto registre - jie nuosavybės teise nepriklauso atsakovei AB „Alytaus prekyba“. Šie statiniai laikytini bešeimininkiais, nes jo šeimininkas nėra žinomas. Akivaizdu, kad jie pastatyti be teisėto pagrindo, neturint leidimo statyti, be suderinto projekto, statiniai aktu nepripažinti tinkamais naudoti ir netgi pasibaigus laikino statinio naudojimo terminui, dėl 0,0164 ha žemės nuomos, pagal 2001-10-03 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N11/2001-2338 paaiškina, kad šios ginčo žemės nuoma yra visiškai nesuprantama, nes jai išnuomoti nėra netgi nei laikinų bešeimininkių pastatų, dėl kurių eksploatacijos ji būtų reikalinga, taip pat nėra ir jokio teismo sprendimo. Tad kokiu pagrindu išnuomota ši žemė. Akivaizdu, kad šios ginčo žemės dalies nuomos ypatumo teismas nėra pastebėjęs ir dėl to atskirai nėra sprendime pasisakęs. Nesant pagrindų palikti galioti ginčijamas sutartis, jos turi būti naikinamos. Taip pat naikintinas ir Detalusis planas, o atsakovės (institucijos) įpareigotinos atkurti nuosavybę. Nuomos sutartys ginčo žemės dalyje prieštarauja gerai moralei ir teisėtiems lūkesčiams, todėl yra niekinės (CK 1.81 str.) ir naikintinos. Bet kokia nuoma galima tik po to, kai būtų baigta žemės reforma - išaiškinus visus savininkus ir gražinus visą priklausančią žemė pageidaujantiems pretendentams.

Tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, J. S. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 153-160) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-11-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo J. S. ieškinį tenkinti:

1) leisti nugriauti J. S. lėšomis bešeimininkius, savavališkai pastatytus, laikinus statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)):

pastatą - prekybos kioską, pažymėtą plane indeksu 4Elž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą - prekybos kioską, pažymėtą plane indeksu 5Elž, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));pastatą - kasą, pažymėtą plane indeksu 6E11 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą - nuomos punktą, pažymėtą plane indeksu 7Elž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

2) išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro (registro Nr. U/3508, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) šiuos išnykusius daiktus:

-pastatą - prekybos kioską, pažymėtą plane indeksu 4E1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

-pastatą - prekybos kioską, pažymėtą plane indeksu 5E1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

-pastatą - kasą, pažymėtą plane Indeksu 6E1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

-pastatą - nuomos punktą, pažymėtą plane indeksu 7E1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

3) pripažinti 1999-07-26 sutartį Nr. N11/99-1956 dėl 03176 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2001-10-03 sutartį Nr. N112001-2338 dėl 0,0164 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 2006-04-03 Alytaus AVA ir KB „Alytaus prekyba“ dėl 0,3340 ha valstybinės žemės nuomos negaliojančiomis;

4) pripažinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005-11-24 sprendimu Nr. T-212 patvirtintą 0,3340 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą negaliojančiu;

5) įpareigoti Alytaus m. savivaldybę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti savarankiškus žemės sklypus J. B. ir U. B. vardu iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausančios teritorijos ribose, neįtraukiant teritorijos po esamais pastatais, tame tarpe pažymėtą plane raide A, ir parengti šiuos sklypus nuosavybės teisių atkūrimui;

6) įpareigoti Alytaus AVA per 3 mėnesius skaičiuojant nuo aukščiau minėtų žemės sklypų suformavimo ir žemės naudojimo sąlygų nustatymo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos žemės sklypus.

Apliaciniame skunde J. S. nurodė argumentus analogiškus ieškovių apeliaciniame skunde pateiktiems argumentams. Taip pat teigia, kad atsižvelgiant į B. iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės ribas ir remiantis atliktais kartografiniais sprendimais šiuo metu buvusiose B. nuosavybės ribose yra laisvos ir neužstatytos žemės, kuri privalo būti atkurta turto paveldėtojams. Kadangi rengiant gretimus sklypus buvo atlikti jų detalieji planai, kurie apėmė ir gretimas laisvas žemes, tapo akivaizdu, kad laisvai žemei nėra taikomas užimtos ir valstybės išperkamos žemės statusas, todėl nėra jokių teisinių kliūčių pretendentams atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, ieškinio priede pažymėtą raide „A“. Tai turi būti padaryta nedelsiant, nes nuosavybės atkūrimo terminai yra reglamentuoti Atkūrimo įstatymu ir jie jau yra nepateisinamai praleisti. Pagal apeliantės prašymą miesto savivaldybės tarybos 2007-08-14 posėdyje buvo svarstomas prašymas suformuoti laisvą žemės sklypo plotą, tačiau be jokio teisinio pagrindimo gautas atsakymas, kad prašomas suformuoti laisvas ir neužstatytas žemės sklypas yra šaligatvis. Nebuvo atsakyta nei kiek pločio, nei kokio ilgio laisvoje žemėje sudaro šaligatvis, nei koks norminis aktas ar patvirtintas planas įteisina tokį šaligatvio plotą ir ilgį, nei kokiu teisės aktu remiantis yra neformuojama laisva žemė nurodytoje teritorijoje, nei kokiu teisiniu pagrindu pažymėta teritorija negali būti atkurta nuosavybės teise, išskyrus tą patį motyvą - tai šaligatvis. LR Konstitucija garantuoja, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Teisės į nuosavybės atkūrimą yra prioritetinės. Nuosavybės teisė yra fundamentinė teisė, todėl valstybė yra įsipareigojusi atkurti teisingumą ir nedelsiant atstatyti neteisėtai nusavintą nuosavybę. Pateikiamas žemės plano nuorašas su pažymėta teritorija ,,A“, kuri įeina į B. valdytos žemės teritoriją, įrodo, kad ji nėra užstatyta, ji nėra detaliu planu priskirta valstybės ar savivaldybės poreikiams ir ji yra laisva, todėl nėra teisinės kliūties jos neatkurti nuosavybės teise.

Atsakovė Alytaus AVA atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 173-175) prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsakovė su apeliaciniais skundais nesutinka dėl tokių motyvų:

1. Dėl apeliantės J. S. reikalavimų leisti nugriauti pastatus. Apeliantės reikalavimai aiškiai prasilenkia su daiktų pripažinimo bešeimininkiais ir statinių nugriovimo teisine reglamentacija. Skunde pati apeliantė įvardija pastatus bešeimininkiais ir prašo leisti jai tuos pastatus nugriauti. Iš paties skundo turinio matyti, kad apeliantė gerai žino, jog statiniai priklauso atsakovei UAB „Alytaus prekyba“, tačiau vadina juos bešeimininkiais. Daiktai bešeimininkiais gali būti pripažinti laikantis CK 4.57, 4.58 straipsnių nuostatų ir atlikus Vyriausybės nustatyta tvarka bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos procedūras. To nėra padaryta. Apeliantė apskritai nėra subjektas, turintis teisę inicijuoti daikto pripažinimą bešeimininkiu. Statinių nugriovimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymas. Šio įstatymo 35 str. 2 d. nustato, kas turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio priverstinio nugriovimo. Apeliantė tokios teisės neturi. Vertinant tokio pobūdžio apeliantės reikalavimus galima pripažinti tikrai teisingu jos pačios vartojamą teiginį, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, nes reikalavimai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

2. Dėl reikalavimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, kuri išnuomota UAB „Alytaus prekyba“. Konkretūs atsakovės argumentai, dėl ko apeliančių reikalavimai atkurti nuosavybės teises į išnuomotą žemę yra nepagrįsti, yra išdėstyti savivaldybės 2008-04-11 atsiliepime į ieškinį. Atsakovė šiuos argumentus palaiko, jų nekartodama, ir prašo vertinti apeliaciniame procese. Apeliaciniuose skunduose neteisingai traktuojama, kad Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 d. 1 p. nuostata neturi būti taikoma žemei, užimtai komercinės paskirties pastatams eksploatuoti. Įstatymas pastatų pagal jų paskirtį neklasifikuoja, todėl niekas neturi teisės kitaip interpretuoti ir taikyti įstatymą. Be to, įstatyme nustatytas kitas atvejis, kuris būtent yra ginčo žemėje, t. y. žemė užimta naudojamo infrastruktūros objekto, aptarnaujančio ūkį ir gyventojus, šiuo atveju turgavietės. Apie tai apeliaciniuose skunduose nutylima.

3. Dėl žemės, žymimos ,,A“. Akivaizdu, kad tai yra (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvis - susisiekimo techninės infrastruktūros objektas. Nustatant žemės statusą šioje vietoje taikytini LR aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninio reglamento „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (STR) reglamentai. STR III skyriaus 4 skirsnio „Gatvių pagrindiniai parametrai“ 4.12 p. numato, kad šaligatvio plotis apskaičiuojamas įvertinus eismo intensyvumą. Bendras plotis nenustatytas, bet turi būti ne mažiau 1,5 m. Ginčo vietoje šaligatvis užima visą plotą tarp (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies krašto ir turgavietės. Tokio pat pločio šaligatvis tęsiasi iki susikirtimo su Pulko gatve bei Rotušės aikšte. Tradiciškai šioje vietoje yra itin intensyvus pėsčiųjų eismas dėl turgavietės ir miesto centrinės aikštės funkcinių savybių. Jau vien dėl to reikalavimai atrėžti šaligatvio juostelę ir atkurti nuosavybės teises į ją prasilenkia su protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais. Pagal STR III skyriaus 2 skirsnio „Gatvių klasifikacija“ 2.3 p. Jotvingių gatvė priskiriama B kategorijai kaip viena iš pagrindinių miesto gatvių. Pagal III skyriaus 4 skirsnio „Gatvių pagrindiniai techniniai parametrai“ 4.1 p. ir 7 lentelę B kategorijos Jotvingių gatvei taikytinas atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų yra 40-70 m. Akivaizdu iš faktinės situacijos, kuri matyti iš pridėtos prie bylos ginčo vietos nuotraukos, kad visas šaligatvis, į kurį pretenduoja apeliantės, patenka į Jotvingių gatvės raudonųjų linijų zoną. Pagal to paties STR skirsnio 4.2 p. gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviračių takus, inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo postus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. Pagal STR I skyriaus 1.1 p. reglamento reikalavimai privalomi planuojant susisiekimo tinklą bet kurios paskirties teritorijose ir atskirų objektų sklypus miestų ir miestelių administracinėse ribose. Susisiekimo infrastruktūros plėtra ir palaikymas neabejotinai sudaro viešąjį interesą. Apeliantės siekia susisiekimo infrastruktūros siaurinimo (neatsižvelgiant į STR) sąskaita ginti savo interesus paneigiant viešąjį interesą. Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas. Iš bylos medžiagos ir apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantės pretenduoja atkurti nuosavybės teises ne į laisvą (neužstatytą) žemę, o į žemę, užimtą esamiems pastatams ir infrastruktūros objektams eksploatuoti. Tokiems reikalavimams tenkinti nėra teisinio pagrindo. Savivaldybė neturi atstovauti tik atskirų piliečių interesams ir juos bet kokiomis, kad ir teisiškai nepagrįstomis, priemonėmis ginti. Taip pat savivaldybė neneigia apeliančių teisių į nuosavybės atkūrimą. Nesant galimybės atkurti nuosavybę natūra, galimi ir turi būti taikomi kiti įstatyme nustatyti atkūrimo būdai, kurie taip pat reiškia, kad piliečių nuosavybės teisės neliečiamumas yra apginamas, kaip tą ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2003-03-04, 2007-07-05 nutarimai). Apeliaciniai skundai faktiškai prieštarauja ginčo dalyką reglamentuojantiems teisės aktams, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas būtent konkrečiais teisiniais motyvais, dėl kurių ginčo žemė negali būti grąžinta natūra. Smulkmeniškas ieškovų motyvų, išdėstomų ieškiniuose, aprašymas bei vertinimas nepakeistų sprendimo esminės motyvacijos.

Atsakovė UAB „Alytaus prekyba“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 178-190) prašo apeliacinius skundus atmesti kaip aiškiai nepagrįstus, o Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą visapusiškai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad UAB ,,Alytaus prekyba“ jau nuo 1987-08-21 naudojasi ginčo žemės sklypais bei juose pastatytais statiniais, kurie VĮ Registrų centro Alytaus filiale yra užregistruoti kaip stacionarūs nekilnojami statiniai. Jie pastatyti ir įrengti bendrovės lėšomis. Visoje ginčo žemės sklypų teritorijoje bendrovės lėšomis sukurtas infrastruktūros tinklas - išvedžiota elektra, kanalizacijos bei šilumos tinklai, vandens nuotekų surinkimo sistema, uždengtas asfaltas bei atlikti kiti darbai reikalingi normaliam turgavietės eksploatavimui. Nuomotojas UAB „Alytaus prekyba“ teisėtai naudojasi išnuomota žeme, moka mokesčius, turgavietė yra vientisas ūkinis objektas, kuriam reikalingi priėjimai, privažiavimai. Naikinti žemės nuomos sutarties nėra pagrindo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pretendentams į Uršulės ir J. B. ir P. K. valdytą žemę nuosavybės teisė atkurta į laisvą žemę, ginčo žemė yra valstybės išperkama žemė, tai nėra laisvas žemės sklypas, jame yra pastatai, statiniai, kurie nėra laikini ar bešeimininkiai, dalį žemės sklypo užima Jotvingių gatvės važiuojamoji dalis, šaligatvis, raudonos linijos. Konstitucinis teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 str., pažymėjo, kad žemė negali būti besąlygiškai grąžinama, o atsižvelgdama į socialinius, ekonominius ir kitus su nuosavybe susijusių santykių esminius pokyčius, įvykusius per laikotarpį, praėjusį nuo turto neteisėto nacionalizavimo, 2006-11-24 Alytaus miesto savivaldybės sprendimo T-212 9 p. patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kurį naikinti nėra pagrindo, detalaus plano apskundimo terminas 1 mėnuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str.). Apeliantės pretenduoja atkurti nuosavybę ne į laisvą (neužstatytą) žemę, o į žemę, užimtą nekilnojamais statiniais, teisiškai įregistruotais nustatyta tvarka, kurie reikalingi turgavietės funkcionavimui, bei dalį sklypo, kuris užimtas nutiestu šaligatviu, kuris yra susisiekimo techninės infrastruktūros objektas..

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pagal CPK 320 str. 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Įstatymų leidėjas apeliacinės instancijos teismą įpareigojo ex officio tikrinti absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimą, todėl CPK 329 str. 2 dalyje nurodyti pažeidimai laikomi absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais net ir tuo atveju, kai apeliantai jų nenurodo apeliaciniuose skunduose.

Nustatyta, kad apeliaciniais skundais skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo yra išspręsta dėl ieškinio reikalavimų panaikinti 1999-07-26 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N11/99-1956 dėl 0,3176 ha žemės sklypo ir 2001-10-03 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N11/2001-2338 dėl 0,0164 ha žemės sklypo bei 2006-04-03 Alytaus AVA ir KB ,,Alytaus prekyba“ susitarimą Nr. S11/2006-295 dėl ankstesnių sutarčių keitimo ir 0,3340 ha valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos.

Iš 1999-07-26 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N11/99-1956 dėl 0,3176 ha žemės sklypo (1 t., b. l. 11) matyti, jog 0,3176 ha ginčo žemės sklypo, išnuomoto KB ,,Alytaus prekyba“ 25 metams, vertė yra 116 337,63 Lt. Iš 2001-10-03 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N11/2001-2338 dėl 0,0164 ha žemės sklypo (1 t., b. l. 13) matyti, jog 0,0164 ha ginčo žemės sklypo, išnuomoto KB ,,Alytaus prekyba“ iki 2024-07-26, vertė yra 6 007,36 Lt. Iš 2006-04-03 Alytaus AVA ir KB ,,Alytaus prekyba“ susitarimo Nr. S11/2006-295 (1 t., b. l. 15-16), kuriuo šios nuomos sutartys buvo pakeistos, matyti, jog ,,išnuomojamos žemės sklypo dalies pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, žemės naudojimo pobūdis – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos“.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008), konstatuoja, jog ieškinio reikalavimas dėl ilgalaikės nuomos sandorių pripažinimo negaliojančiais, yra turtinis ginčas, o tokiu atveju ieškinio suma, nulemianti rūšinį bylos teismingumą, nustatoma pagal CPK 85 str. taisykles. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Daiktines teises reglamentuoja CK ketvirtosios knygos normos. CK 4.20 str. nustatyta, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Viena iš daiktinių teisių yra ilgalaikė nuoma (emphyteusis) (CK ketvirtosios knygos X skyrius). Pagal CK 4.167 str. ilgalaikė nuoma nustatoma išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu. Taigi, kai nuomos santykių pagrindas yra savininko ir nuomininko susitarimas, tai dėl nuomos kvalifikavimo kaip ilgalaikės (emphyteusio), sprendžiama pagal susitarimo turinį. Iš nuomos sutarties kylančių teisių ir pareigų sekimas paskui nuomojamą daiktą yra daiktinės teisės požymis.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad šioje byloje pareikštais ieškiniais taip pat yra ginčijami ir sandoriai, sudaryti dėl žemės sklypų, kurių vertė sandorių sudarymo metu buvo 116 337,63 + 6 007,36 = 122 344,99 Lt, ilgalaikės nuomos su teise statyti statinius, šią teisę nuomininkas įgyvendina (siekia įgyvendinti). Nurodytu ieškinio reikalavimu keliamas teisinis ginčas dėl paties objekto – žemės sklypo – ir teisių į jį, o ne dėl sutartinių santykių modifikavimo. Aptariamo reikalavimo patenkinimo atveju ginčijamo sandorio nuomininkas prarastų sutartimis sulygtas ilgalaikes teises į vertingą įvairiais aspektais objektą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, aiškindama CPK 85 str., konstatuoja, kad tokiu ieškinio suma dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį turi būti nustatoma pagal CPK 85 str. 1 dalies 9 punkte įtvirtintą taisyklę ir kaip ieškinio suma tokiu atveju yra laikytina turto rinkos vertė, kuri ir lemia rūšinį civilinės bylos teismingumą.

Kadangi ieškovų reikalaujamų pripažinti negaliojančiomis ilgalaikės nuomos sutarčių ieškinio suma yra didesnė kaip 100 000 Lt, kolegija, vadovaudamasi CPK 27 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta rūšinio teismingumo taisykle, konstatuoja, kad ši byla teisminga apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Nustačius, kad byla Alytaus rajono apylinkės teisme išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, pirmosios instancijos teismo sprendimas besąlygiškai naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmąja instancija Kauno apygardos teismui (CPK 329 str.2 d.6 p., 326 str. 1 d. 4 p., 327 str.), atskirai nebepasisakant dėl apeliacinių skundų argumentų, kaip teisiškai nebereikšmintų šios apeliacijos rezultatui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti pirmąja instancija.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Aušra BaubienėArūnas Rudzinskas