Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. S. Č. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas, gavęs pareiškėjos bei suinteresuoto asmens sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, įvertinęs susidariusią situaciją dėl paskelbto ir iki 2020 m. lapkričio 29 d. pratęsto karantino dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja B. S. Č. ir R. Č. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. rugsėjo 9 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad R. Č. mirus, notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, R. Č. kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato priklausinys – inžinieriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12432-1019/2020 B. S. Č. pripažinta neveiksnia šiose srityse: 1) turtinių santykių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; 2) asmeninių neturtinių santykių: savitvarkos įgūdžių sritis; sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis; taip pat B. S. Č. nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskiriant S. Č..

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51-5.53 straipsniais, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą dėl turto aprašo sudarymo, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad po R. Č. mirties įstatyminė įpėdinė – palikėjo sutuoktinė pareiškėja B. S. Č. (CK 5.13 straipsnis), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo priėmimo faktas taip pat nėra registruotas (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nėra duomenų, kad palikėjas, be pareiškėjos, turėjo kitų įpėdinių (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja nurodė, kad laiku palikimo priimti nepavyko dėl palikėjos sveikatos būklės, t. y. dėl to, kad dar 2018 metų rugpjūtį pareiškėja patyrė (duomenys neskelbtini), o po vyro mirties, pablogėjus jos sveikatai, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ji buvo gydoma (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), po gydymo buvo stebimas žymus tiek psichinės, tiek fizinės sveikatos būklės pablogėjimas, dėl to buvo kreiptasi dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia.

Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja B. S. Č. yra įstatyminė R. Č. įpėdinė pagal CK 5.13 straipsnį, turinti teisę paveldėti, nesant pirmos eilės įpėdinių. Byloje nėra duomenų, kad palikėjas, be pareiškėjos, turėjo kitų įpėdinių (CPK 178 straipsnis). Ginčas dėl pareiškėjos teisės paveldėti dėl R. Č. palikimą nėra kilęs, o paveldėjimo teisės liudijimas į R. Č. palikimą kol kas nėra išduotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėja R. Č. palikimo būtų atsisakiusi, pateikdama per tris mėnesius nuo jo mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Po R. Č. mirties pareiškėja į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė dėl objektyvių priežasčių, t. y. stipraus jos sveikatos būklės pablogėjimo, dėl kurio vėliau ji buvo pripažinta neveiksnia bei jai paskirtas globėjas. Nors pareiškimo padavimo teismui metu pareiškėja CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido beveik vienerius metus, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjos sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti sutuoktinio palikimą, bet tai, jog pareiškėja dėl savo sveikatos būklės negalėjo sutuoktinio palikimo priimti. Pripažindamas minėtą aplinkybę svarbia CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme teismas įvertina ir tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti teisę į jai itin artimo asmens – sutuoktinio, palikimą, įgyvendindama šią teisę veikia sąžiningai, ką liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, be to, kitų pirmesnės eilės įpėdinių, bylos duomenimis, nėra, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neatlieka valstybei paveldėjimo procedūrų dėl palikėjo turto. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjos praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą R. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjos B. S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos globėjos S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Atnaujinti pareiškėjai B. S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.