Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-08-21 · Civilinė byla Nr. e2A-867-777/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
e2A-867-777/2019
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00372-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas
V. L.
Atsakovas
B. Š.
Trečiasis asmuo
UAB „Palangos vandenys“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-867-777/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00372-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11.; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. patikslintą ieškinį atsakovei B. Š., tretiesiems asmenimis UAB „Palangos vandenys“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3 000 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog dėl atsakovės veiksmų jam keturis mėnesius buvo nutrauktas vandens tiekimas, dėl to jis patyrė žalos. Teigia, jog 3 000 Eur turtinę žalą sudaro negautos iš nuomos pajamos, vandens pirkimo išlaidos, kuro sąnaudos, naudojimasis viešaisiais tualetais, nuostoliai dėl nudžiūvusių želdinių ir kt.

2. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo jos naudai 340,16 Eur, t. y. atlyginti pusę vandentiekio remontui turėtų išlaidų. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovas neprisideda prie bendros nuosavybės priežiūros ir išlaikymo. Taip pat pripažino, kad atjungė vandens tiekimą ieškovui neteisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. sausio 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 360 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės; priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei 224,51 Eur nuostolių iš ieškovo; priteisė ieškovui 1 240,88 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės; priteisė atsakovei 565,62 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo; priteisė valstybei 19 Eur žyminio mokesčio iš atsakovės. Grąžino ieškovui 56 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant jam 1 327,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš apelianto atsakovei priteisimo, atsakovei nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų.

5. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas dar 2018 m. kovą, įvykus vandentiekio avarijai, sutiko sumokėti atsakovei dalį (proporcingai turimai nuosavybės daliai) už remontą mokėtinos sumos, tačiau pati atsakovė nebendradarbiavo su juo dėl atsiskaitymo, reikalavo, kad apeliantas sumokėtų pusę mokėtinos sumos. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad apeliantas neginčijo pareigos proporcingai savo turimai daliai prisidėti prie bendros nuosavybės remonto ir išlaikymo, ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai.

5.2. Nurodė, kad apeliantas dar iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, nežinodamas, kam pervesti priešieškiniu reikalaujamą sumą (kadangi, pagal į bylą pateiktus atsakovės dokumentus, išlaidas už remonto darbus patyrė N. O. Š., o ne atsakovė, ką patvirtina bylos medžiaga – atliktų statybos rangos darbų priėmimo aktas, PVM sąskaita faktūra už atliktus darbus su mokėjimo kvitu), įmokėjo į antstolės R. V. depozitinę sąskaitą 224,51 Eur sumą už vandentiekio tinklų remontą ir tokį apelianto elgesį teismas sprendimu pripažino tinkamu. Tačiau pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš apelianto proporcingai atsakovės patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidas šios aplinkybės neįvertino.

5.3. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios atsakovės elgesio ir pasirinkimo – užuot priėmusi apelianto apmokėjimą proporcingai jo daliai turimoje nuosavybėje, priėmė sprendimą savavališkai atjungti vandens tiekimą apeliantui, o vėliau, jam pateikus ieškinį teisme ir teismui patenkinus apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atnaujino vandens tiekimą ir pareiškė teismine tvarka priešieškinį bendraturčiui dėl nuostolių atlyginimo, nesilaikydama išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, prieš tai nesikreipdama į bendraturtį su siūlymu spręsti ginčą ne teismo tvarka. Mano, jog toks atsakovės elgesys nesuponuoja išvados, kad atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

5.4. Nurodė, kad, įvertinus faktines bylos aplinkybes, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, atsakovės procesinį elgesį, atsakovės išlaidų priteisimas iš apelianto byloje nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais prašė nepriteisti iš apelianto atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

5.5. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos dokumentus, pagrindžiančius šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė patyrė 100 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą, kai tuo tarpu byloje esantys dokumentai: 2018 m. birželio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2018 m. liepos 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, išlaidų už antstolio paslaugas apskaičiavimas, apmokėjimas už antstolio paslaugas, patvirtina, kad šias išlaidas patyrė apeliantas. Mano, jog dėl šios akivaizdžios klaidos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra aiškiai neteisinga ir dėl to keistina.

5.6. Nurodė, kad teismas neįtraukė apelianto sumokėto 50 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas byloje teikė du prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumokėjęs 50 Eur žyminį mokestį apeliantas pateikė kartu su ieškiniu. Pažymėjo, kad, teismui netenkinus apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantas teikė antrą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, šį prašymą teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi tenkino.

5.7. Nurodė, kad, pagal byloje esančius dokumentus, apeliantas šioje byloje patyrė 1 954 Eur bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl teisės pažeidimų pašalinimo, 50 Eur žyminis mokestis už pirmą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 50 Eur žyminis mokestis už antrą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sumokėjo 79 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl žalos atlyginimo, 100 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 1 600 Eur už advokato teisinę pagalbą. Mano, jog atitinkamai nuo visų apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų turėjo būti skaičiuojama apeliantui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Nurodė, kad apeliantui priteistina 1 327,89 Eur (neįskaitant 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už reikalavimą dėl teisės pažeidimų pašalinimo) ((1 954 Eur – 75 Eur) = 1 879 Eur x 70,67 procento).

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

7. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

7.1. Nurodė, kad byloje buvo pareikštas ieškinys ir priešieškinis, kurie buvo tenkinti iš dalies. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Nurodė, kad aplinkybė, jog dar iki teismo sprendimo priėmimo apeliantas pervedė antstolei 224,51 Eur jos turėtų išlaidų atlyginimą, neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apelianto įneštos į teismo antstolės R. V. depozitinę sąskaitą piniginės lėšos neįrodo, kad jos buvo skirtos atsakovei. Antstolė neinformavo atsakovės, kad ji gali atvykti ir pasiimti šias lėšas. Teismo posėdžio metu teismui aiškinantis, ar šios sumos sumokėjimas į antstolio depozitinę sąskaitą reiškia, kad apeliantas iš dalies pripažįsta priešieškinį, jis teigė, kad priešieškinio nepripažįsta. Todėl lėšų įmokėjimas buvo kažkoks savitikslis veiksmas, nesusijęs su nagrinėjamu ginču.

7.3. Nurodė, kad nesuprantamas apeliacinio skundo motyvas ir suformuluotas prašymas iš viso atsakovei nepriteisti iš apelianto jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kokiu teisiniu pagrindu prašoma tai padaryti, apeliaciniame skunde nenurodyta. Pažymėjo, kad atsakovė neginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau jos yra akivaizdžiai per didelės. Advokatė už ieškinio parengimą, atsiliepimą į priešieškinį ir atstovavimą teisme apskaičiavo 1600 Eur. Bylinėjimosi procesas užsitęsė dėl apelianto atstovės kaltės: buvo įtrauktos šalys, kurios procese nebuvo reikalingos – UAB „Palangos vandenys“, po to buvo tikslinamas ieškinys ir atsisakoma ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę įjungti vandenį dalyvaujant UAB „Palangos vandenys“ atstovui. Bylos nagrinėjimas nepateisinamai užsitęsė, dėl to padidėjo advokato darbo sąnaudos, nes netinkamai buvo parengti procesiniai dokumentai. Apeliantas galėjo nepatirti ir papildomų bylinėjimosi išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė informavo teismą, jog apeliantui jau yra įjungtas vandens tiekimas, dar iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jeigu apeliantas būtų buvęs apdairus ir rūpestingas, domėjęsis savo nuosavybe ir bendradarbiavęs su atsakove, o ne su Palangos miesto savivaldybės administracija ar UAB „Palangos vandenys“, dalies savo išlaidų iš viso būtų nepatyręs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo priteistos bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Nagrinėjamoje byloje ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkams, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

12. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad apeliantas neginčijo pareigos proporcingai savo turimai daliai prisidėti prie bendros nuosavybės remonto ir išlaikymo, įmokėjo į antstolės R. V. depozitinę sąskaitą 224,51 Eur sumą už vandentiekio tinklų remontą, ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, kad apeliantas pripažino priešieškinį. Priešingai, atsiliepimu į priešieškinį apeliantas nesutiko su atsakovės keliamais reikalavimais ir prašė atsakovės priešieškinį atmesti visiškai. Pirmosios instancijos teismo sprendimu priešieškinis patenkintas iš dalies, priteista atsakovei 224,51 Eur nuostolių iš apelianto, ši teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi.

13. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tai aiškiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalį). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog pats procesas vyko ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės veiksmų, šiuo atveju įtakos jų proporcijos apskaičiavimui neturi, kadangi, pripažinus atsakovės kaltę, iš jos buvo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Dar daugiau, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Dėl to, kad atsakovė pasinaudojo savo procesine teise pateikti priešieškinį, nelaikytina, kad atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, juolab tai nereiškia, jog dėl šios priežasties yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ieškinį ir priešieškinį tenkinęs iš dalies.

15. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į priteistinas bylinėjimosi išlaidas neįtraukė apelianto sumokėto 50 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė šių apelianto nurodytų aplinkybių neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 125 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už ieškinio reikalavimus bei 50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones) (t. 1, b. l. 5); 2018 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymu apeliantas sumokėjo dar 50 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 1, b. l. 42). Šios bylos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas du kartus prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir abu kartus už tai sumokėjo žyminį mokestį.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog, šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pradinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir 2018 m. liepos 5 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui buvo pateikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), todėl darytina išvada, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantas turėjo mokėti 75 procentus mokėtino žyminio mokesčio. CPK 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. CPK 87 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, teikiant prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtino žyminio mokesčio dydis yra 38 Eur, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo per didelį žyminį mokestį, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis, tai yra 24 Eur (100 Eur sumokėta – 76 Eur mokėtina suma), grąžintina apeliantui.

18. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta nutarties 16 ir 17 punkte, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriskaičiavo 26 Eur už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir negrąžino apeliantui permokėtos 24 Eur žyminio mokesčio sumos (CPK 185 straipsnis)

19. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino bylos dokumentus dėl patirtų 100 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą, kadangi 2018 m. birželio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2018 m. liepos 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, išlaidų už antstolio paslaugas apskaičiavimas, apmokėjimas už antstolio paslaugas akivaizdžiai liudija, kad šias išlaidas patyrė apeliantas. Atsakovė šių apelianto nurodytų aplinkybių neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad apelianto prašymu antstolė R. V. pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. F18-32, už kurį 2018 m. liepos 19 d. apeliantui buvo išrašyta 100 Eur sąskaita (už antstolio paslaugas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo), šią sąskaitą apeliantas apmokėjo 2018 m. rugpjūčio 6 d. (t. 1, b. l. 67–69). Kitų duomenų apie šalių patirtas išlaidas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo į bylą nepateikta, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nustatyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai šių išlaidų nepriskaičiavo prie apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų ir šias išlaidas priskaičiavo prie atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl konstatuotina, kad apeliantas patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu, ir atitinkamai 100 Eur suma mažintinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

20. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė valstybei 19 Eur žyminio mokesčio iš atsakovės. Apeliantas 2018 m. spalio 31 d. pareiškimu atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimo – apginti jo pažeistas teises – įpareigoti atsakovę atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atnaujinti vandens tiekimą apelianto gyvenamosioms patalpoms pagal UAB „Palangos vandenys“ išduotas technines sąlygas ir su UAB „Palangos vandenys“ 1998 m. birželio 1 d. suderintą vandentiekio įvado projektą, dalyvaujant UAB „Palangos vandenys“ atstovui. Neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku, pripažinti apeliantui teisę minėtus veiksmus atlikti pačiam, įpareigojant atsakovę leisti vykdyti žemės kasimo darbus atsakovei priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje raide V, ir išieškoti iš atsakovės dėl to turėtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apelianto atsisakymą nuo ieškinio dalies grąžino apeliantui 75 procentus, t. y. 56 Eur, nuo 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio už šį reikalavimą, tačiau nepagrįstai likusią žyminio mokesčio dalį, t. y. 19 Eur, priteisė iš atsakovės valstybei, o ne apeliantui.

21. Apeliacinės instancijos teisme nustačius kitas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumas, atliktinas ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimas proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 874 Eur (19 Eur + 38 Eur + 38 Eur + 79 Eur + 100 Eur + 1 600 Eur = 1874 Eur) išlaidų. Apeliantas reiškė tris reikalavimus, t. y. dėl teisės pažeidimų pašalinimo, dėl 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi apelianto reikalavimą dėl teisės pažeidimo pašalinimo atsakovė įvykdė, laikytina, kad šiuo atveju tenkinta 100 procentų apelianto reikalavimo. Taip pat skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovės buvo priteista 360 Eur turtinės žalos bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl darytina išvada, jog buvo priteista atitinkamai 12 procentų prašyto turtinės žalos atlyginimo ir 100 procentų prašyto neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad iš viso patenkinta 70,67 procento ieškinio reikalavimų ((100 + 100 + 12) : 3 = 70,67).

23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 757 Eur (500 Eur + 242 Eur + 15 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš apelianto 340,06 Eur nuostolių atlyginimo, priešieškinis patenkintas iš dalies ir atsakovei iš apelianto priteista 224,51 Eur, vadinasi, patenkinta 66,02 procento (224,51 Eur (priteista suma) x 100 : 340,06 (prašoma priteisti suma)) priešieškinio reikalavimo.

24. Įvertinus ieškinio ir priešieškinio atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, konstatuotina, kad iš viso apelianto patenkinta reikalavimų dalis yra 52,32 proc. ((70,67 proc. + 33,98 proc.) : 2), o iš viso atsakovės patenkinta reikalavimų dalis yra 47,67 proc. ((29,33 proc. + 66,02 proc.) : 2).

25. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliantui iš atsakovės turėtų būti priteista 980,48 Eur (1 874 Eur x 52,32 proc.), atsakovei iš apelianto turėtų būti priteista 360,86 Eur (757 Eur x 47,67 proc.). Atlikus tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą, iš atsakovės apeliantui turėtų būti priteista 619,63 Eur (980,48 Eur – 360,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

26. Pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantui 1 240,88 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės; atsakovei – 565,62 Eur bylinėjimosi išlaidų iš apelianto; grąžino apeliantui 56 Eur žyminio mokesčio. Atlikus tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą, iš viso apeliantui pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo priteistas 675,26 Eur (1 240,88 Eur – 565,62 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir grąžintas 56 Eur žyminis mokestis, iš viso priteista 731,26 Eur. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė. CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Todėl iš atsakovės apeliantui priteistina 675,26 Eur turėtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma nuo 619,63 Eur padidintina iki 675,26 Eur sumos. Be to, apeliantui grąžintas 80 Eur žyminis mokestis (56 Eur + 24 Eur.)

27. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas, perskirstant šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas turėjo 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė turėjo 363 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

31. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas prašydamas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas suformulavo 4 reikalavimus, t. y. prašė pakeisti skaičiuotinų bylinėjimosi išlaidų proporciją (šis apelianto reikalavimas atmestas); prašė nepriteisti atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (šias apelianto reikalavimas atmestas); prašė įtraukti į skaičiuotinas bylinėjimosi išlaidas 50 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (atsakovė šios apelianto nurodytos aplinkybės neginčijo) ir prašė pripažinti, kad apeliantas (ne atsakovė) patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu (atsakovė šios apelianto nurodytos aplinkybės neginčijo). Tarp šalių kilo ginčas tik dėl dviejų apelianto reikalavimų, kurie abu atmesti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o iš apelianto atsakovei priteistinas 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Sumažinti ieškovui V. L. iš atsakovės B. Š. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 240,88 Eur iki 675,26 Eur.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei B. Š. iš ieškovo V. L. priteistas 565,62 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovės B. Š. priteista 19 Eur žyminio mokesčio.

Padidinti ieškovui grąžinto žyminio mokesčio dalį nuo 56 Eur iki 80 Eur.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovo V. L. atsakovei B. Š. 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė