Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos Lietuvos

Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. Mokslininkų valstybinės pensijos nustatomos laikinai – iki papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

IX-1013,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)

Nr. X-978 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis ir dydžio matas

Visos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė. Jos dydis negali būti mažesnis negu 200 litų. Valstybinių pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

3 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo sąlygos

Asmeniui,

turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik

viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat

gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Šio įstatymo 14 straipsnio

3 dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė

našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą

nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją.

Asmeniui,

turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos,

nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, gavėją ir

valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir

mokama arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo

našlių pensija. Asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją už

mirusį valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–3

punktuose, gavėją ir valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją, jo

pasirinkimu skiriama ir mokama arba valstybinė našlaičių pensija, arba

valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija.

Kiekvienos šio

įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos

dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio

1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra

suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už

kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto

šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio

ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Susidarius

valstybinės pensijos, kurios skyrimas ir (ar) mokėjimas siejamas su asmens

draudžiamosiomis pajamomis, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos

valstybinio socialinio draudimo įstatyme, permokai dėl to, kad valstybinės

pensijos gavėjas turėjo draudžiamųjų pajamų už tą laikotarpį, per kurį jam buvo

paskirta ir mokėta pensija, permoka valstybinę pensiją mokančios institucijos

vadovo sprendimu išieškoma iš valstybinės pensijos gavėjo ne ginčo tvarka.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-1390,

99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)

Nr. IX-185, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.

21-693 (2001 03 09)

Nr.

IX-1013,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2003-12-03,

Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)

Nr. X-978 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

Nr. XI-531,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6778 (2009-12-22)

Nr. XI-955,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4309 (2010-07-13)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2010-06-29, Žin., 2010, Nr.

134-6860 (2010-11-16), nutarimo atitaisymas

skelbtas: Žin., 2011, Nr. 33

Nr. XI-1124,

2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7108 (2010-11-27)

Nr.

XI-2196,

2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4275 (2012-07-13)

4 straipsnis.

Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę

pensiją

Teisę gauti

Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau –

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija) turi šie Lietuvos Respublikos

piliečiai:

1) (neteko galios

nuo 2011-01-01);

2) labiausiai

pasižymėję neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – laisvės kovų

dalyviai;

3) aukščiausieji

valstybės pareigūnai.

Teisę gauti

pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai:

1) ginkluoto

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai;

2) olimpinių

žaidynių čempionai (aukso medalio laimėtojai);

3) asmenys,

kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir

meno premija.

Teisę gauti

antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai:

1) motinos,

pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų

ir gerai išauklėjusios;

2) olimpinių

žaidynių prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai), parolimpinių

žaidynių čempionai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, olimpinių

kurčiųjų žaidynių čempionai;

3) asmenys,

kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas garbės donoro vardas.

Pirmojo arba

antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama asmenims, jeigu jie yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme

nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba yra

pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir

daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais).

Asmenys, dirbę

ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą,

turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki

senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių mokama kompensacija.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

Nr.

IX-1367,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)

Nr.

IX-1791,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)

Nr.

IX-2238,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)

Nr. X-208 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

Nr. X-1387,

2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 138-5646 (2007-12-29)

Nr.

X-1768,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5175 (2008-11-22)

Nr. XI-88 (2008-12-19)

Žin., 2008, Nr. 149-6014 (2008-12-30)

Nr. XI-532,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6779 (2009-12-22)

Nr. XI-955,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4309 (2010-07-13)

Nr. XI-1730,

2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7045 (2011-12-08)

Nr. XII-93,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7986 (2012-12-31)

Nr. XII-635 (2013-12-03)

(2013-12-19)

5 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas, panaikinimas ir mokėjimasPakeista šioje redakcijoje

Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą. Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo panaikinimo priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija. Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją Vyriausybė skiria pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus sąrašus. Asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos. Asmenims, kurie po pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos nemokamos. Ši nuostata netaikoma ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms šio įstatymo 4 straipsnio trečiosios dalies 1 punkte nurodytoms motinoms, garbės donorams. Apie draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

Nr. IX-114,

2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3578 (2000 12 29)

Nr.

IX-1367, 2003-03-13,

Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)

Nr.

IX-1791,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)

Nr.

IX-2238,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

Nr. X-208 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

Nr.

X-671,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2687 (2006-06-28)

Nr. X-1387,

2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 138-5646 (2007-12-29)

Nr.

X-1768,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5175 (2008-11-22)

Nr. XI-88 (2008-12-19)

Žin., 2008, Nr. 149-6014 (2008-12-30)

Nr. XI-532,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6779 (2009-12-22)

Nr. XI-955,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4309 (2010-07-13)

Nr. XI-1730,

2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7045 (2011-12-08)

Nr. XII-93,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7986 (2012-12-31)

Ankstesnė redakcija

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija veikia priePakeista šioje redakcijoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Komisiją sudaro vienuolika narių: socialinės apsaugos ir darbo ministras (komisijos pirmininkas), socialinės apsaugos ir darbo viceministras (komisijos pirmininko pavaduotojas), keturi ministrai ir penki visuomenės atstovai – visuomenės gerbiami ir vertinami žmonės, atstovaujantys skirtingoms veiklos sritims. Komisijos sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisijos sudėtis kas dveji metai atnaujinama ne mažiau kaip trečdaliu narių. Į komisijos posėdžius gali būti kviečiami ekspertai, kurie turi patariamojo balso teisę. Komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios – Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir valdymo institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Taip pat komisija nagrinėja savivaldybių administracijų teikimus skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas šio įstatymo 4 straipsnio trečiosios dalies 1 punkte nurodytoms motinoms. Teikimai skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją pateikiami Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka. Komisija veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės. Komisija turi teisę priimti sprendimą skirti nuo 2005 m. sausio 1 d. antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai, jeigu daugiavaikė motina 2005 m. sausio 1 d. atitiko šios pensijos skyrimo sąlygas ir jeigu Komisija gavo savivaldybės administracijos teikimą su visais būtinais nurodytai pensijai skirti dokumentais ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 1 d. Daugiavaikių motinų pagimdytų (įvaikintų) ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijų ir sąlygų teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašą tvirtina Vyriausybė. Šiuo aprašu privalo vadovautis savivaldybių administracijos, teikdamos pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat Komisija, priimdama sprendimus dėl šių motinų teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Savivaldybių administracijos, kurių teikimu šios pensijos buvo paskirtos motinoms, neatitinkančioms antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui žalą, padarytą iki šios pensijos mokėjimo nutraukimo.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

Ankstesnė redakcija

7 straipsnis. Lietuvos

Respublikos valstybinės pensijos aukščiausiesiems valstybės

pareigūnams

Asmenims,

buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku,

Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama

pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje

išvardytas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės

pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais,

netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais).

Šiame

straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti

iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio

nusikaltimo padarymą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-1730,

2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

Nr. X-208 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

Nr. X-1387,

2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 138-5646 (2007-12-29)

Nr. XI-955,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4309 (2010-07-13)

8 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis ir šių pensijų mokėjimas jų gavėjams mirus

Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio. Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį palaidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos už vieną mėnesį dydžio suma.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. X-978 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

Nr. XI-531,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6778 (2009-12-22)

10 straipsnis. Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei personalinių pensijų mokėjimo

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų sausio

1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais,

tvirtinamais Vyriausybės.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų skyrimo komisija iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš

naujo apsvarstyti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos

personalines bei respublikinės ir vietinės reikšmės personalines pensijas

(toliau – personalinės pensijos). Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų

sausio 1 dienos ir yra šiame įstatyme nustatyto dydžio.

Personalinių

pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti

pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo

tvarka:

1) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją ar

kartu abi šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba

jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu mokama

personalinė pensija arba kita pensija;

2) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso

neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija,

kuri indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinių pensijų bazė.

Jei asmeniui

mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti mažesnę

valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio draudimo

pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo

fondo.

Personalinės

pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis šiuo

įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. XI-955,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4309 (2010-07-13)

III.

11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai,

kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių

gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra

įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos

valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar

kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos:

1) kurie tapo

invalidais dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių, taip pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai,

sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet

dėl to netapę invalidais, pateikę savivaldybės institucijos išduotą pažymėjimą,

patvirtinantį nurodytą teisinį statusą, bei Lietuvos Respublikos generalinės

prokuratūros išduotą pažymą, patvirtinančią sužalojimo, padaryto ginant

Lietuvos Respublikos laisvę 1991 metais, faktą;

2) Politiniai

kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos

Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos

pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo

okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio

beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus;

3)

pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – laisvės

kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas;

4) kurie Antrojo

pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams (taip pat ten gimę

ar kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvo getuose,

koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;

5) kurie Antrojo

pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose

armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;

6) kurie

dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;

7) kurie tapo

invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22–1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais

ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl ligų,

susijusių su karine tarnyba;

8) kurie būtinosios

karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą

Afganistane;

9) asmenys,

pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą

dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų

okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1

punktą išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus;

10) nuo minų ir

sprogmenų nukentėję asmenys, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. teisės aktų

nustatyta tvarka buvo pripažintas I, II ar III grupės invalidumas nuo vaikystės

dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais

Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais, pateikę Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Lietuvos Respublikos

asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7

straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį išduotus nuo okupacijų nukentėjusio

asmens pažymėjimus.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat turi

teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:

1) asmenų,

žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių;

2) asmenų,

žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu,

taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu;

3) asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio

atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

4) asmenų,

žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba.

Getų,

koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

*Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmosios dalies

2-7 punktuose ir antrosios dalies 2-4 punktuose nurodytiems asmenims, jeigu jie

nuo 1939 m. kovo 23 d. (Klaipėdos krašto okupacijos) iki 1990 m. kovo 11 d., o

šios dalies 2, 6, 7 ir 9 punktuose išvardytose struktūrose - faktinio šių

struktūrų veikimo metu) tarnavo ar dirbo:

1)

naikintojų (stribų) batalionuose, liaudies gynėjų būriuose ar junginiuose,

priklausiusiuose SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kovos su

banditizmu skyriui (nuo 1946 m. kovo pabaigos - Kovos su banditizmu valdybai),

o nuo 1947 m. vasario 4 d. perduotuose SSRS valstybės saugumo ministerijai

(MGB);

2)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų

ministerijos (MVD), SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB), SSRS

valstybės saugumo ministerijos (MGB), SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB)

struktūrose, taip pat šių struktūrų padaliniuose, valdybose, įstaigose ar

tarnybose;

3)

Lietuvos teritorijoje 1941-1944 metais veikusiuose sovietinių desantininkų,

partizanų būriuose ar junginiuose, jeigu šie būriai ar junginiai arba atskiri

jiems priklausę asmenys dalyvavo vykdant karo nusikaltimus, nusikaltimus

žmonijai ir Lietuvos gyventojų genocidą;

4)

1939 metais - Klaipėdos krašte ir 1941-1944 metais - Lietuvos teritorijoje

veikusiose nacistinės Vokietijos okupacinio režimo represinėse struktūrose:

Vokietijos valstybės saugumo policijoje - Sicherheitspolizei (Sipo) ir

Vokietijos valstybės saugumo tarnyboje - Sicherheitsdienst (SD) bei Vokietijos

valstybės slaptojoje policijoje - Geheime Staatspolizei (Gestapo), taip pat

Vokiečių viešojoje policijoje;

5)

SSRS gynybos liaudies komisariato 3-iosios valdybos, Vidaus reikalų liaudies

komisariato (NKVD) 3-iojo skyriaus, Gynybos liaudies komisariato Vyriausiosios

kontržvalgybos valdybos (“Smerč”), NKVD Kontržvalgybos skyriaus (“Smerč”)

tarnybose;

6)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), Vidaus reikalų ministerijos

(MVD) ir Valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės junginių ir

dalinių tarnybose;

7) SSRS vidaus

reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir

SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės karinėse

prokuratūrose prokurorais, taip pat Lietuvos SSR prokuroru ir jo pavaduotojais

bei prokurorais Lietuvos SSR prokuratūros Specialiųjų bylų ir Tardymo valstybės

saugumo organuose priežiūros skyriuose arba prokurorais SSRS prokuratūroje ir

SSRS respublikų prokuratūrose, veikusiose Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d.;

8) SSRS ir

nacistinės Vokietijos okupacinių režimų represinių struktūrų, išvardytų šios

dalies 2, 4, 5 punktuose, agentais ir informatoriais;

9)

Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP), Visasąjunginės

komunistų partijos (bolševikų) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos bei jos

padalinių sąjunginėse respublikose vadovaujančiais darbuotojais.

*Tarnybų

ir pareigų, kurias ėjusiems šio straipsnio 4 dalies 1-9 punktuose išvardytuose

batalionuose, būriuose, junginiuose, institucijose, institucijų struktūrose,

institucijų padaliniuose, valdybose, įstaigose, tarnybose, skyriuose,

prokuratūrose, partijose (toliau - struktūros) asmenims neskiriamos

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

*Šio straipsnio

4 dalies nuostata dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų neskyrimo

asmenims, tarnavusiems ar dirbusiems 4 dalyje išvardytose struktūrose bei

ėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas

pareigas (šio straipsnio 5 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka netaikoma asmenims, kurie tarnybos ar

darbo nurodytose struktūrose metu ar vėliau dėl politinių motyvų buvo

represuoti (įkalinti, nuteisti ar ištremti), taip pat tiems asmenims, kurie

tarnaudami ar dirbdami nurodytose struktūrose bendradarbiavo su pasipriešinimo

(rezistencijos), Atgimimo laikotarpio (nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d. iki 1990 m. kovo

11 d.) bei atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos (po 1990 m. kovo 11 d.)

organizacijomis bei struktūromis ir vykdė specialias jų užduotis, siekdami

atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir veikdami Lietuvos Respublikos labui.

*Pastaba.

Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. VIII-1730,

2000-06-13, Žin., 2000, Nr. 52-1487) prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)

Nr. VIII-1730,

2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

Nr. IX-1298,

2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07)

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

Nr.

IX-2383,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4330 (2004-07-27)

Nr.

IX-2493,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5759 (2004-10-30)

Nr. X-75 (2005-01-12)

Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)

Nr. X-208 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

Nr.

X-726,

2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2970 (2006-07-14)

Nr. X-1736,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 119-4494 (2008-10-16)

12 straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims: 1) pripažintiems netekusiais 75-100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais), – 8 valstybinių pensijų bazių dydžio; 2) pripažintiems netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais), – 6 valstybinių pensijų bazių dydžio; 3) pripažintiems netekusiais 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidais), – 4 valstybinių pensijų bazių dydžio. Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytosios datos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos iki gyvos galvos. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms nedarbingomis ar iš dalies darbingomis (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidėmis), taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais). Šiems asmenims mokama 8 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, sužalotiems 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu, bet dėl to netapusiems invalidais, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais) dėl susirgimo, nesusijusio su 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos.

Straipsnio

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr.

13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais), sukakusių senatvės pensijos amžių, kalėjusių ar išbuvusių tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse, valstybinės pensijos

Šio įstatymo 11

straipsnio pirmosios dalies 2–6 ir 8–10 punktuose išvardytiems asmenims,

pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir

daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais) arba

sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio, išskyrus šio straipsnio

antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–8

punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo nedarbingais ar iš dalies

darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais):

1)

neteisėto kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms

(rezistencijos) veiksmų metu;

2)

būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos

stovyklose;

3)

būdami kitokio tipo prievartinėse stovyklose;

4)

dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius

mokymus sovietinėje armijoje arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais ar

iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba;

5)

dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų

poveikio.

Nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija mokama šio straipsnio antrojoje dalyje išvardytiems

asmenims:

1)

pripažintiems netekusiais 75-100

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais), - 2 valstybinių pensijų bazių

dydžio;

2)

pripažintiems netekusiais 60-70

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais), - 1,5 valstybinių pensijų bazės

dydžio;

3) pripažintiems netekusiais 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidais), - 0,75

valstybinių pensijų bazės dydžio.

Jeigu

šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako

iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytos datos nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos ir iki pat

senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės

pensijos mokamos iki gyvos galvos, išskyrus asmenis, kurie sukakę senatvės

pensijos amžių įgijo teisę gauti didesnę nukentėjusiųjų asmenų valstybinę

pensiją.

Šio įstatymo 11

straipsnio pirmosios dalies 2 punkte išvardytiems asmenims, kurie kalėjo ar

išbuvo tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios

Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintą buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonų ir jiems

prilygintų vietovių sąrašą, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama ir mokama likus 5 metams iki senatvės

pensijos amžiaus. Ši pensija skiriama ir mokama su sąlyga, kad asmeniui nėra

mokama jokia Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pensija ar nuolatinė

kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11

straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams,

pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir

daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. -

I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra

valstybinių pensijų bazės dydžio.

Straipsnio

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr.

14 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių: 1) našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat nustatyta tvarka įregistruotų švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio mokymo programų mokiniai ir dieninių ar nuolatinių studijų programų studentai iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai; 2) nesudariusioms kitos santuokos našlėms nepaisant amžiaus. Kiekvienam iš šių asmenų mokama 8 valstybinių pensijų bazių dydžio našlių ar našlaičių pensija. Teisę į valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikai), jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, bei politinių kalinių vaikai (įvaikai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai. Šioje dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jei jie neturi teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu turintys teisę ją gauti asmenys yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais). Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama: 1) mirus asmeniui, pripažintam nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis); 2) asmeniui žuvus pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu; 3) asmeniui mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio; 4) asmeniui žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22–1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba; 5) mirus šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3, 5 ir 10 punktuose nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba kurie mirė nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu. Šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta šio įstatymo 9 straipsnyje. Mirus asmeniui, kuriam nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija buvo paskirta atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo netekęs 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintas III grupės invalidu), nustatant nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad mirusiam asmeniui priklausė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, kaip asmeniui, netekusiam 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintam II grupės invalidu). Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 valstybinių pensijų bazės. Šiame straipsnyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) nukentėjusiųjų asmenų našlių ir našlaičių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos tais atvejais, kai jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kai jie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus valstybinę socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr.

15 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria

ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai,

vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu

ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio

socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto.

Nukentėjusiųjų asmenų

valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių

socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms

socialinio draudimo pensijoms tvarka.

*Nukentėjusių asmenų valstybinės

pensijos asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, bei šio įstatymo nustatytais

atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos

Respublikos generalinės prokuratūros pažymą, pasipriešinimo 1940-1990 metų

okupacijoms (rezistencijos) veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais

atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims, Antrojo

pasaulinio karo metais tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių

veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems invalidais

dalyvaujant karo veiksmuose, bei asmenims, tapusiems invalidais būtinosios

karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip pat

žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu atitinkamiems šeimos nariams

pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą. Jeigu

nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją skiriančiam ar mokančiam Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui kilo abejonių, kad

besikreipiantis šios pensijos arba ją jau gaunantis asmuo tarnavo ar dirbo šio

įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje išvardytose struktūrose bei ėjo Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas pareigas (šio įstatymo

11 straipsnio 5 dalis), teritorinis skyrius kreipiasi į Lietuvos gyventojų

genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu išduoti pažymą apie asmens

tarnybos ar darbo represinėse struktūrose faktą.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos,

nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši

pensija nemokama.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems

asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos

pensijos už vieną mėnesį dydžio suma.

*Pastaba.

Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. VIII-1730,

2000-06-13, Žin., 2000, Nr. 52-1487) prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Nr. VIII-1730,

2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

Nr. XI-531 (2009-12-08)

Žin., 2009, Nr. 151-6778 (2009-12-22)

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos. Šiame įstatyme nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka bei terminais.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.