Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos LietuvosPakeista šioje redakcijoje

Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Respublikos Prezidento valstybinė pensija; 2) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 3) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 4) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 5) mokslininkų valstybinės pensijos. [1 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.: Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Respublikos Prezidento valstybinė pensija; 2) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 3) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 4) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 5) mokslininkų valstybinės pensijos; 6) teisėjų valstybinės pensijos.] Mokslininkų valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Respublikos Prezidento, pareigūnų ir karių bei mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. [3 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.: Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Respublikos Prezidento, pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.] Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

IX-1013,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)

Ankstesnė redakcija

2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis ir dydžio matas

Visos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu taikomam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

3 straipsnis. Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšįPakeista šioje redakcijoje

Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją. Asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, gavėją ir valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo našlių pensija. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kiekvienos atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. [3 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.: Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio pirmąją dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.] Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-1390,

99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)

Nr. IX-185, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.

21-693 (2001 03 09)

Nr.

IX-1013,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)

Ankstesnė redakcija

4 straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją

Teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau - pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai, ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos, pagimdžiusios ir išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir daugiau vaikų, jei šie asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės pensijos amžių) arba pripažinti I ar II grupių invalidais. Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama. Teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat turi aukščiausieji valstybės pareigūnai. Teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai. Teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

5 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas, panaikinimas ir mokėjimas

Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą. Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija. Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio valstybinių pensijų ir daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus sąrašus Vyriausybė skiria, neribodama pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinės pensijos mokamos neatsižvelgiant į tai, ar jų gavėjai turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimu skiria Vyriausybė, neribodama pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos. Asmenims, kurie po pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas (toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos nemokamos. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio ketvirtojoje dalyje išvardytiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, taip pat antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms – motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų. Apie draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

Nr. IX-114,

2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3578 (2000 12 29)

6 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

skyrimo komisija

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija

veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į komisiją įeina

socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, ir 12

narių - po 4 iš Seimo narių (lygiomis dalimis daugumos ir opozicijos atstovų),

valdymo institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo institucijoms,

be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros ministras ir vienas iš Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos viceministrų. Komisija sudaroma Vyriausybės

sprendimu.

Komisija

nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų,

taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus

prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

Komisija veikia

vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.

Komisija turi

teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją miestų ir rajonų savivaldybių

arba apskričių administracijos teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir

išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, netaikydama šio

įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų.

Komisija taip

pat turi teisę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro

teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją labiausiai

pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams, neribodama

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius

metus skaičiaus.

Komisija taip

pat turi teisę Krašto apsaugos ministerijos teikimu skirti pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams

savanoriams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų

skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

8 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis

Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio. Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens pajamų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

10 straipsnis.

Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei

personalinių

pensijų mokėjimo

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų sausio

1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais,

tvirtinamais Vyriausybės.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų skyrimo komisija iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš

naujo apsvarstyti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos

personalines bei respublikinės ir vietinės reikšmės personalines pensijas

(toliau - personalinės pensijos). Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų

sausio 1 dienos ir yra šiame įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms

netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies apribojimai.

Personalinių

pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti

pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo

tvarka:

1) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją ar

kartu abi šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba

jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu mokama

personalinė pensija arba kita pensija;

2) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso

neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija,

kuri indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinių pensijų bazė.

Jei asmeniui

mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti mažesnę

valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio draudimo

pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo

fondo.

Personalinės

pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis šiuo

įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

III.

12 straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims: 1) pripažintiems I grupės invalidais - 4 valstybinių pensijų bazių dydžio; 2) pripažintiems II grupės invalidais - 3 valstybinių pensijų bazių dydžio; 3) pripažintiems III grupės invalidais - 2 valstybinių pensijų bazių dydžio. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama 4 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

Straipsnio

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr.

13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais, sukakusių senatvės pensijos amžių, kalėjusių ar išbuvusių tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios

TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse, valstybinės pensijos Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose išvardytiems asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais: 1) neteisėto kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu; 2) būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos stovyklose; 3) būdami kitokio tipo prievartinėse stovyklose; 4) dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba; 5) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio. Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija mokama šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems asmenims: 1) pripažintiems I grupės invalidais - 2 valstybinių pensijų bazių dydžio; 2) pripažintiems II grupės invalidais - 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio; 3) pripažintiems III grupės invalidais - 0,75 valstybinių pensijų bazės dydžio. Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte išvardytiems asmenims, kurie kalėjo ar išbuvo tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonų ir jiems prilygintų vietovių sąrašą, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama ir mokama likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus. Ši pensija skiriama ir mokama su sąlyga, kad asmeniui nėra mokama jokia Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pensija ar nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra valstybinių pensijų bazės dydžio.

Straipsnio

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr.

14 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991

metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių:

1) našlaičiams

(vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jei jie

tapo invalidais iki 18 metų, taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka

įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių

studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki

jiems sukaks 24 metai;

2) nesukūrusioms

kitos santuokos našlėms nepaisant amžiaus.

Kiekvienam iš

šių asmenų mokama 4 valstybinių pensijų bazių dydžio našlių ar našlaičių

pensija.

Teisę į valstybinių pensijų bazės dydžio

nukentėjusių asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo

1940-1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu,

nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei

bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikai), jeigu

jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, bei politinių kalinių vaikai

(įvaikai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas

tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo

nepilnamečiai. Šioje dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų

valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jei jie neturi teisės į kitą

nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją.

Nukentėjusių

asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu

turintys teisę ją gauti yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti I ar

II grupių invalidais.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama:

1) mirus

asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos

agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis);

2) asmeniui

žuvus pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu,

taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu;

3) asmeniui

mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų

poveikio;

4) asmeniui

žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba;

5) mirus šio

įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems

asmenims ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems

asmenims, kurie nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti invalidais.

Šio straipsnio

penktojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams

nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis

pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės

pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose valstybines socialinio draudimo

našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta

nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių

pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 valstybinių

pensijų bazės.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr.

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos. Šiame įstatyme nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka bei terminais.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.