Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
- nuo 2005-01-01dabartinė
LIETUVOS RESPUBLIKOSVALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMOĮ S T A T Y M A S
2004 m. gegužės 18 d. Nr. IX-2238
Vilnius
(Žin., 1994, Nr. 101-2018; 1995, Nr. 59-1476, Nr. 102-2282; 1997, Nr. 30-708, Nr. 104-2622, Nr. 115-2911; 1998, Nr. 56-1546; 2000, Nr. 111-3578;
2003, Nr. 32-1314, Nr. 102-4587)
1 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas
4 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „10“ įrašyti skaičių „7“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai, ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos, pagimdžiusios ir išauginusios bei gerai išauklėjusios 7 ir daugiau vaikų, jei šie asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžių) arba pripažinti I ar II grupių invalidais. Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama.“