Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

2. Šis įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymui užtikrinti.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Artimas

pagalbininkas:

1) fizinis

asmuo, kuris su šio straipsnio 19 dalyje nurodytas pareigas einančiu ar ėjusiu

asmeniu yra to paties juridinio asmens dalyviai arba palaiko kitus dalykinius

santykius;

2) fizinis

asmuo, kuris yra vienintelis juridinio asmens, įsteigto ar veikiančio de

facto siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos šio straipsnio 19

dalyje nurodytas pareigas einančiam ar ėjusiam asmeniui, savininkas.

2. Artimieji

šeimos nariai – sutuoktinis, asmuo, su kuriuo registruota partnerystė

(toliau – sugyventinis), tėvai, broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai, vaikai

ir vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai.

3. Asmuo – Lietuvos

Respublikos ar užsienio valstybės fizinis arba juridinis asmuo, užsienio

valstybės įmonė.

4. Dalykiniai

santykiai – verslo, profesiniai arba komerciniai kliento ir šio straipsnio

7, 9 dalyse nurodytų asmenų santykiai, susiję su jų profesine veikla, kuriuos

buvo numatyta tęsti ryšių užmezgimo momentu.

Redakcija nuo 2014-09-01:

4. Dalykiniai

santykiai – verslo, profesiniai arba komerciniai kliento ir finansų įstaigų

ar kitų subjektų santykiai, susiję su jų profesine veikla, kuriuos ryšių

užmezgimo momentu buvo numatyta tęsti tam tikrą laikotarpį.

5. Europos

priežiūros institucijos – Europos bankininkystės institucija, įsteigta 2010 m.

lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010,

kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės

institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas

Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), Europos

draudimo ir profesinių pensijų institucija, įsteigta 2010

m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)

Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos

draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr.

716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL 2010 L 331, p.

48),

ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, įsteigta 2010

m. lapkričio 24 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama

Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas

Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84).

6. Europos Sąjungos

valstybė narė –

valstybė Europos Sąjungos narė ir Europos ekonominės erdvės valstybė.

7. Fiktyvus

bankas – juridinis asmuo, turintis teisę verstis vienos ar daugiau rūšių

kredito įstaigos veikla, bet faktinės veiklos nevykdantis, neturintis realiai

veikiančių valdymo ir vadovavimo organų ir nepriklausantis valdomai finansų

grupei.

8. Finansų įstaigos – Lietuvos

Respublikos finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų

įmonės, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme apibrėžtos elektroninių pinigų

įstaigos ir mokėjimo įstaigos, taip pat investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės.

9. Įtartina

piniginė operacija ar sandoris – piniginė operacija ar sandoris, atitinkantys

bent vieną iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų, kuriais

vadovaujantis laikoma, kad piniginė operacija ar sandoris yra įtartini, ir

kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu.

Redakcija nuo 2014-09-01:

9. Įtartina

piniginė operacija ar sandoris – piniginė operacija arba sandoris,

atliekami su turtu, kuris, kaip įtariama, yra tiesiogiai arba netiesiogiai

gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant

tokioje veikoje ir (ar) yra susijęs su teroristų finansavimu.

10. Kiti subjektai:

1) auditoriai;

Redakcija nuo 2014-09-01:

1) atestuoti

auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės

(toliau – auditoriai);

2) draudimo

įmonės,

vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios

su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą;

3) antstoliai ar teisę atlikti antstolių

veiksmus turintys asmenys;

4) buhalterinės

apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės;

5) notarai ir

teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, taip pat advokatai ir

advokatų padėjėjai, tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir

padedantys klientui planuoti ar atlikti nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo

ar pardavimo, klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymo, banko

ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymo ar valdymo, įnašų, reikalingų

juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms įsteigti, veikti ar valdyti,

organizavimo, patikos ir bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjų

atsiradimo arba sukūrimo, veikimo ar valdymo sandorius ir (ar) su jais

susijusius sandorius;

6) patikos ar

bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai, nenurodyti šios dalies

1, 4 ir 5 punktuose;

7) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine

veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais,

tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais

daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą

užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais;

8) azartinius

lošimus organizuojančios bendrovės;

9) pašto

paslaugų teikėjai, kurie teikia vidaus ir tarptautinio pašto perlaidų paslaugas

(toliau – pašto paslaugų teikėjai);

10) uždaro tipo

investicinės bendrovės.

11. Klientas – asmuo,

atliekantis pinigines operacijas arba sudarantis sandorius su finansų įstaiga

ar kitu subjektu, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas, kitas

biudžetines įstaigas, Lietuvos banką, valstybės ar savivaldybių fondus,

užsienio valstybių diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.

12. Naudos

gavėjas – fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio

valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis

asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla. Naudos gavėju laikoma:

1) juridiniame

asmenyje – fizinis asmuo, kuris turi arba kontroliuoja juridinį asmenį

tiesiogiai arba netiesiogiai turėdamas arba kontroliuodamas pakankamą to

juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių procentą, įskaitant per pareikštinių

akcijų valdymą, išskyrus bendroves, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama

reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi reikalavimai atskleisti informaciją

apie savo veiklą, atitinkantys Europos Bendrijos teisės aktus, arba

lygiaverčiai tarptautiniai standartai (šiam kriterijui pasiekti pakanka 25

procentų ir vienos akcijos); taip pat fizinis asmuo, kuris kitaip kontroliuoja

juridinio asmens valdymą;

Redakcija nuo 2014-09-01:

1) juridiniame

asmenyje – fizinis asmuo, kuris turi arba kontroliuoja juridinį asmenį

tiesiogiai arba netiesiogiai turėdamas arba kontroliuodamas pakankamą to

juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių procentą, įskaitant per

pareikštinių akcijų valdymą, išskyrus bendroves, kurių vertybiniais popieriais

prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi reikalavimai atskleisti

informaciją apie savo veiklą, atitinkantys Europos Sąjungos teisės aktus, arba

lygiaverčiai tarptautiniai standartai (šiam kriterijui pasiekti pakanka 25

procentų ir vienos akcijos); taip pat fizinis asmuo, kuris kitaip kontroliuoja

juridinio asmens valdymą;

2)

administruojančiame ir lėšas skirstančiame juridiniame asmenyje – fizinis asmuo,

kuriam priklauso 25 procentai ar daugiau juridinio asmens turto (jei būsimieji

naudos gavėjai yra žinomi); asmenų, kurių interesams atstovauti šis juridinis

asmuo yra sukurtas arba kurių interesams jis šiuo metu atstovauja, grupė (jei

asmenys, gaunantys naudos iš juridinio asmens, dar nėra žinomi); fizinis asmuo,

kuris kontroliuoja 25 procentus ar daugiau juridinio asmens turto.

13. Neįprasta

piniginė operacija ar sandoris – piniginė operacija ar sandoris, turintys

bent vieno iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų, kuriais

vadovaujantis laikoma, kad piniginė operacija ar sandoris yra įtartini, požymių,

tačiau jų nepakanka, kad piniginė operacija ar sandoris atitiktų kriterijų ir būtų

pripažinti įtartinais.

14. Patikos

ir bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjas – bet koks

fizinis ar juridinis asmuo, kuris verslo tikslais bet kurias iš toliau

išvardytų paslaugų teikia tretiesiems asmenims:

1) steigia

bendroves ar kitokius juridinius asmenis;

2) eina

bendrovės direktoriaus ar kitas vadovavimo pareigas, partnerystės subjekto

partnerio ar pagal kompetenciją panašias pareigas kitame juridiniame asmenyje

(fizinis asmuo) arba organizuoja, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;

3) suteikia

registruotą biurą, buveinės adresą, korespondencijos ar administracinį adresą

ar kitas su tuo susijusias paslaugas bendrovei, partnerystės subjektui arba

kitam juridiniam asmeniui;

4) veikia kaip

patikėtinis ar tokią veiklą vykdančio asmens patikėtinis arba organizuoja, kad

kitas asmuo vykdytų tokią veiklą;

5) veikia kaip

formalus akcininkas, veikiantis už kitą asmenį, jei tai nėra bendrovė, kurios

vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kuriai taikomi

Europos Bendrijos teisės aktų reikalavimai atskleisti informaciją apie savo

veiklą arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba organizuoja, kad kitas

asmuo veiktų kaip formalus akcininkas.

Redakcija nuo 2014-09-01:

5) veikia kaip

formalus akcininkas, veikiantis už kitą asmenį, jeigu tai nėra bendrovė, kurios

vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kuriai taikomi

Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai atskleisti informaciją apie savo

veiklą arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba organizuoja, kad kitas

asmuo veiktų kaip formalus akcininkas.

15. Pinigai – Lietuvos

banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių

išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos

sąskaitose, kurie yra teisėta atsiskaitymo priemonė, kitos piniginę išraišką

turinčios mokėjimo priemonės.

16. Piniginė

operacija – bet koks pinigų mokėjimas, perdavimas ar gavimas, išskyrus

įmokas valstybės ir savivaldybių institucijoms, kitoms biudžetinėms įstaigoms,

Lietuvos bankui, valstybės ar savivaldybių fondams, užsienio valstybių

diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms arba atsiskaitymą su šiais

subjektais.

17. Pinigų plovimas:

1) turto

teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra

gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant

nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam

nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos

pasekmių;

2) turto

tikrojo pobūdžio, tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo,

nuosavybės teisių arba su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba

užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba

dalyvaujant tokioje veikoje;

3) turto

įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis

turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje;

4) rengimasis, pasikėsinimas padaryti, bendrininkavimas

darant bet kurią iš šios dalies 1–3 punktuose nurodytų veikų.

18. Pinigų

plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija – šiame įstatyme nurodytų

priemonių įgyvendinimas.

19.

Politikoje dalyvaujantys fiziniai asmenys – užsienio valstybių piliečiai,

kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir tų piliečių

artimieji šeimos nariai arba artimi pagalbininkai.

Redakcija nuo 2014-09-01:

19. Politikoje

dalyvaujantys fiziniai asmenys – fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo

patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir jų artimieji šeimos nariai arba

artimi pagalbininkai.

20. Svarbios

viešosios pareigos –

pareigos, įskaitant pareigas Europos Bendrijoje, tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose:

1) valstybės

vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro

pavaduotojas;

2) parlamento narys;

3) Aukščiausiojo

Teismo, Konstitucinio Teismo ar kitos aukščiausiosios teisminės institucijos,

kurių sprendimai negali būti skundžiami, narys;

4) auditorių

profesinės organizacijos valdymo organo ar centrinio banko valdybos narys;

5) ambasadorius,

laikinasis reikalų patikėtinis ar aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas;

6) valstybės

valdomos įmonės valdymo ar priežiūros organo narys.

Redakcija nuo 2014-09-01:

20. Svarbios

viešosios pareigos – pareigos Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungoje, tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose:

1) valstybės

vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro

pavaduotojas, valstybės sekretorius, parlamento, vyriausybės arba ministerijos

kancleris;

2) parlamento

narys;

3) Aukščiausiojo

Teismo, Konstitucinio Teismo ar kitos aukščiausiosios teisminės institucijos,

kurios sprendimai negali būti skundžiami, narys;

4) Lietuvos

auditorių rūmų (toliau – Auditorių rūmai) valdymo organo ar centrinio banko

valdybos narys;

5) ambasadorius,

laikinasis reikalų patikėtinis ar aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas;

6) valstybės

valdomos įmonės valdymo ar priežiūros organo narys;

7) tarptautinės

tarpvyriausybinės organizacijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo ar

priežiūros organo narys;

8) politinės

partijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo organo narys.

21. Teroristų

finansavimas

– pinigų pateikimas arba surinkimas bet kokiais būdais, siekiant juos visus

arba tik dalį jų panaudoti (arba žinant, kad jie bus panaudoti) vykdyti

nusikaltimams, apibrėžtiems 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo

2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 18) 1–4 straipsniuose.

Redakcija nuo 2014-09-01:

21. Teroristų

finansavimas – veika, kuri laikoma nusikaltimu pagal 1999 m. gruodžio 9 d.

Tarptautinės konvencijos dėl kovos su terorizmo finansavimu 2 straipsnį.

22. Trečioji

šalis – finansų įstaiga, kitas subjektas arba kitoje Europos Sąjungos

valstybėje narėje ar valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė

(toliau – trečioji valstybė) registruota finansų įstaiga ar kitas subjektas,

atitinkantys šiuos reikalavimus:

1) jiems yra

taikomas įstatymų nustatytas privalomas profesinis registravimas;

2) jie taiko

šiame įstatyme nustatytus arba jiems lygiaverčius klientų ir naudos gavėjų tapatybės

nustatymo reikalavimus ir informacijos saugojimo reikalavimus arba jie įsikūrę

trečiojoje valstybėje, kuri taiko reikalavimus, lygiaverčius šiame įstatyme

nustatytiems reikalavimams.

23. Turtas – daiktai,

pinigai, vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės, kitas turtas bei

turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir

veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-559,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6897 (2009-12-28)

Nr. XI-1348,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)

Nr. XI-1349,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)

Nr. XI-1384 (2011-05-19)

Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)

Nr.

XI-1877,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7768 (2011-12-31)

Nr.

XI-1885, 2011-12-22,

Žin., 2011, Nr. 163-7774 (2011-12-31)

Nr.

XII-894,

2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007

3 straipsnis. Už pinigų plovimo ir

(ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingos institucijos Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas), Valstybinė lošimų priežiūros komisija, Notarų rūmai, Auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos prabavimo rūmai ir Lietuvos advokatūra yra institucijos, kurios pagal kompetenciją atsakingos už šiame įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją.

Straipsnio

Nr.

XI-1687,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)

4 straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingų institucijų pareigos

1. Lietuvos bankas patvirtina kredito, elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, draudimo įmonėms, vykdančioms gyvybės draudimo veiklą, draudimo brokerių įmonėms, vykdančioms su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, finansų maklerio įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir depozitoriumui skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.

2. Kultūros paveldo departamentas patvirtina asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir (ar) antikvariniais daiktais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.

3. Valstybinė lošimų priežiūros komisija priima azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių bendrovių veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šias bendroves minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.

4. Lietuvos advokatūra patvirtina advokatams ir advokatų padėjėjams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri advokatų ir advokatų padėjėjų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja advokatus ir advokatų padėjėjus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.

5. Notarų rūmai patvirtina notarams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri notarų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja notarus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.

6. Auditorių rūmai patvirtina auditoriams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri auditorių veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja auditorius minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.

7. Lietuvos antstolių rūmai patvirtina antstoliams arba teisę atlikti antstolių veiksmus turintiems asmenims skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri antstolių arba teisę atlikti antstolių veiksmus turinčių asmenų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja antstolius arba teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.

8. Lietuvos prabavimo rūmai patvirtina asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba brangakmeniais ir (ar) tauriaisiais metalais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.

9. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba patvirtina kitiems subjektams, nenurodytiems šio straipsnio 1–8 dalyse, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri finansų įstaigų ir kitų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, teikia jiems metodinę pagalbą.

10. Šio straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

11. Apie šio straipsnio 12 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą, taip pat apie šių darbuotojų pakeitimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

12. Šio straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tarpusavyje nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie atliktų subjektų veiklos, susijusios su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, patikrinimų rezultatus.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-559,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6897 (2009-12-28)

Nr. XI-1348,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)

Nr.

XI-1687,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)

Nr.

XI-1877,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7768 (2011-12-31)

5 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos funkcijos įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones

Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją:

1)

renka ir registruoja šiame įstatyme nurodytą informaciją apie kliento pinigines

operacijas ir sandorius bei apie klientą, atliekantį šias operacijas ir

sandorius;

2) kaupia, analizuoja ir teisės aktų

nustatyta tvarka skelbia informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu (taip pat ir informaciją,

nurodytą 2005

m.

spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų

sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui

33 straipsnio 2 dalyje);

3)

Vyriausybės nustatyta tvarka teikia teisėsaugos ir kitoms valstybės

institucijoms informaciją apie kliento pinigines operacijas ir sandorius;

Redakcija nuo 2014-09-01:

3)

perduoda šio įstatymo pagrindu gautos informacijos analizės metu surinktą

informaciją apie galimą nusikalstamą veiką ar nustatytus teisės aktų pažeidimų

požymius kompetentingoms valstybės ar užsienio institucijoms, Vyriausybės

nustatyta tvarka teikia teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms

informaciją apie kliento pinigines operacijas ir sandorius;

4)

atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto

legalizavimo;

5)

bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių institucijomis,

tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo prevencijos priemones;

6)

teikia finansų įstaigoms ir kitiems subjektams informaciją apie galimo pinigų

plovimo ir (ar) teroristų finansavimo bei įtartinų ar neįprastų piniginių

operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus;

Redakcija nuo 2014-09-01:

6)

tvirtina galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių

atpažinimo kriterijus;

7)

teikia pasiūlymus kitoms už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo

prevenciją atsakingoms institucijoms dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo prevencijos sistemos tobulinimo;

8)

informuoja finansų įstaigas ir kitus subjektus, teisėsaugos ir kitas valstybės

institucijas apie jų pranešimų apie įtartinas ar neįprastas pinigines

operacijas ir sandorius, apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo požymius ar šio įstatymo pažeidimus, analizės ir tyrimų rezultatus;

Redakcija nuo 2014-09-01:

8) informuoja

finansų įstaigas ir kitus subjektus, teisėsaugos ir kitas valstybės

institucijas apie jų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar

sandorius, apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo

požymius ar šio įstatymo pažeidimus, analizės ir tyrimų rezultatus;

9) Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES)

Nr. 1095/2010 bendradarbiauja su Europos priežiūros institucijomis ir

teikia joms visą jų užduotims atlikti būtiną informaciją.

Straipsnio

Nr.

XI-1885,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7774 (2011-12-31)

Nr.

XII-894,

2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007

6 straipsnis. Valstybės saugumo departamento funkcijos įgyvendinant teroristų finansavimo prevencijos priemones

1. Valstybės saugumo departamentas: 1) renka ir analizuoja žvalgybos informaciją, susijusią su teroristų finansavimu; 2) bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, renkančiomis informaciją apie teroristų finansavimą; 3) šio įstatymo 4 straipsnyje išvardytoms institucijoms teikia informaciją apie galimus teroristų finansavimo atpažinimo kriterijus.

2. Valstybės saugumo departamentas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bendradarbiauja ir Vyriausybės nustatyta tvarka keičiasi informacija įgyvendinant teroristų finansavimo prevencijos priemones.

7 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos teisės įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonesPakeista šioje redakcijoje

1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją turi teisę: 1) gauti iš šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų, kitų valstybės institucijų (toliau šiame straipsnyje – institucijos), finansų įstaigų, kitų subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ir sandorius; 2) gauti iš institucijų, finansų įstaigų, kitų subjektų informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu; 3) koordinuoti institucijų (išskyrus Valstybės saugumo departamento) veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu; 4) nurodyti institucijoms, finansų įstaigoms ir kitiems subjektams aplinkybes ir sąlygas, sudarančias galimybes pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu. Institucijos, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo išnagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymus ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po nurodymo gavimo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie priemones, kurių imtasi; 5) nurodyti finansų įstaigoms ir kitiems subjektams, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius arba teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, iki 5 darbo dienų sustabdyti atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius. Redakcija nuo 2014-09-01: 5) nurodyti finansų įstaigoms ir kitiems subjektams, išskyrus notarus ar teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius arba teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, iki 10 darbo dienų sustabdyti atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.

2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teises reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas.

Straipsnio

Nr.

XI-1687,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)

Nr.

XII-894,

2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007

Ankstesnė redakcija

8 straipsnis. Valstybės institucijų bendradarbiavimas

Teisėsaugos ir kitos valstybės institucijos privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius, šio įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus. Duomenis, kuriuos valstybės institucijos turi pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, ir šios informacijos pateikimo tvarką nustato Vyriausybė.

9 straipsnis. Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymasPakeista šioje redakcijoje

1. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę: 1) prieš pradėdami dalykinius santykius; 2) prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta; Redakcija nuo 2014-09-01: 2) prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta; 3) prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta; 4) vykdydami vidaus ir tarptautinių pašto perlaidų paslaugas, kai siunčiamų ar gaunamų pinigų suma viršija 600 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta; 5) vykdydami ir priimdami pinigų pervedimus – vadovaudamiesi 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, nuostatomis; 6) kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo; 7) bet kuriuo kitu atveju, kai kyla įtarimas, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika.

2. Jeigu piniginės operacijos atlikimo metu galutinė piniginės operacijos suma nėra žinoma, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi nustatyti kliento tapatybę iš karto po to, kai nustato, kad piniginių operacijų suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios. Redakcija nuo 2014-09-01: 2. Jeigu piniginės operacijos atlikimo metu galutinė piniginės operacijos suma nėra žinoma, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi nustatyti kliento tapatybę iš karto po to, kai nustato, kad piniginių operacijų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios.

3. Draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, privalo nustatyti kliento ir draudžiamo asmens tapatybę, jeigu kliento mokėtina metinė įmoka viršija 1 000 eurų arba vienkartinė įmoka viršija 2 500 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Šioje dalyje nurodytos įmonės gali patikrinti draudimo sutartyje nurodyto naudos gavėjo tapatybę po to, kai dalykiniai santykiai yra pradėti. Visais atvejais tapatybė turi būti patikrinama išmokant išmokas arba prieš tai, arba naudos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis arba prieš tai. Redakcija nuo 2014-09-01: 3. Draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, privalo nustatyti kliento ir apdraustojo tapatybę, jeigu kliento mokėtina metinė draudimo įmoka viršija 1 000 eurų arba vienkartinė draudimo įmoka viršija 2 500 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Šioje dalyje nurodytos įmonės gali nustatyti draudimo sutartyje nurodyto išmokos gavėjo tapatybę po to, kai dalykiniai santykiai yra pradėti. Visais atvejais išmokos gavėjo tapatybė turi būti nustatoma išmokant išmokas arba išmokos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis gauti išmoką.

4. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti, taip pat jį registruoti, kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus.

5. Finansų įstaigos ir kiti subjektai turi imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją.

6. Draudžiama atlikti šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytas operacijas, jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka. Redakcija nuo 2014-09-01: 6. Finansų įstaigos ir kiti subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, valdymo struktūra ir veiklos pobūdis.

7. Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo iš kliento gauti informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį.

8. Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio.

9. Finansų įstaigos ir kiti subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų subjektų turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, prireikus – žinias apie lėšų šaltinį. Redakcija nuo 2014-09-01: 9. Finansų įstaigos ir kiti subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį.

10. Duomenys apie kliento ir naudos gavėjo tapatybę privalo būti nuolatos peržiūrimi ir atnaujinami. Redakcija nuo 2014-09-01: 10. Siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų įstaigų ir kitų subjektų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami.

11. Finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apie tokius atvejus būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Redakcija nuo 2014-09-01: 11. Finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; taip pat jeigu įstaiga negali užtikrinti tinkamo šio straipsnio 5–9 dalių reikalavimų vykdymo. Apie tokius atvejus, įvertinus keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę, būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

12. Šio straipsnio 11 dalis netaikoma advokatams ir advokatų padėjėjams tuo metu, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.

13. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktai, 5, 7–10 dalys netaikomos, kai finansų įstaigos ar kito subjekto klientas yra kita finansų įstaiga.

14. Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo tvarką nustato Vyriausybė. Papildyta nuo 2014-09-01:

15. Finansų įstaigos ir kiti subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą dėl kliento piniginių operacijų ar sandorių nevykdymo, jeigu finansų įstaigos ir kiti subjektai kliento piniginių operacijų ar sandorių nevykdė dėl šio straipsnio 11 dalyje nurodytų priežasčių.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-1348,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)

Nr.

XII-894,

2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007

Ankstesnė redakcija

10 straipsnis. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas

1.

Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas:

1) bendrovėms,

kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių

reguliuojamose rinkose, ir kitoms užsienio valstybių bendrovėms, kurių

vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurioms yra taikomi

Europos Sąjungos

teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą;

2)

bendrųjų sąskaitų, kurias valdo notarai ir kiti teisines paslaugas teikiantys

asmenys iš Europos

Sąjungos valstybių

narių arba iš trečiųjų valstybių, naudos gavėjams, jeigu jiems yra taikomi

kovos su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu reikalavimai,

atitinkantys tarptautinius standartus, ir jie kompetentingų institucijų yra

prižiūrimi dėl šių reikalavimų laikymosi, jei finansų įstaigų, kurios turi

tokias bendras sąskaitas, prašymu pateikiama informacija apie naudos gavėjo tapatybę;

3)

gyvybės draudimo sutarčių, kai metinė įmoka yra ne didesnė kaip 1 000 eurų arba

vienkartinė įmoka yra ne didesnė kaip 2 500 eurų arba ją atitinkanti suma

užsienio valiuta, atvejais;

Redakcija nuo 2014-09-01:

3) gyvybės

draudimo sutarčių, kai metinė draudimo įmoka yra ne didesnė kaip 1 000

eurų arba vienkartinė draudimo įmoka yra ne didesnė kaip 2 500 eurų ar ją

atitinkanti suma užsienio valiuta, atvejais;

4)

pensijų programų draudimo liudijimų, jeigu juose nėra nuostatos dėl jų

išankstinio nutraukimo ir jeigu draudimo liudijimai negali būti naudojami kaip

įkeitimo objektai, atvejais;

5)

pensijų, senatvės pensijų ar kitų sistemų, kurios numato pensijas darbuotojams,

kai įmokos yra išskaičiuojamos iš darbo užmokesčio, o šių sistemų veiklą

reglamentuojantys teisės aktai neleidžia kitam asmeniui perduoti tokios

sistemos nario dalies, atvejais;

6) elektroninių

pinigų atveju, kai elektroninės laikmenos negali būti papildytos, o didžiausia

laikmenose saugoma suma neviršija 250 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio

valiuta, arba kai elektroninės laikmenos gali būti papildytos, tačiau bendrai

per kalendorinius metus sudaromų sandorių vertei taikoma 2 500 eurų arba ją

atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, išskyrus atvejus, kai tais pačiais

kalendoriniais metais elektroninės laikmenos turėtojas pasiima 1 000 eurų arba

ją atitinkančią sumą užsienio valiuta ar didesnę sumą;

7)

klientui, jei klientas yra finansų įstaiga, kuriai taikomas šis įstatymas, arba

finansų įstaiga, registruota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba

trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius

reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų

laikymosi;

8) mažą pinigų

plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę keliančiam klientui.

2. Draudžiama

atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, jei dėl to yra priimtas

atskiras Europos Komisijos sprendimas.

3. Supaprastinto

kliento tapatybės nustatymo tvarką bei kriterijus, kuriais vadovaujantis

klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo

grėsmę, nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1384,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)

Nr.

XI-1877,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7768 (2011-12-31)

Nr.

XII-894,

2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007

12 straipsnis. Sąskaitų atidarymas ar kitų piniginių operacijų atlikimas per atstovą

Kai klientas atidaro sąskaitą arba atlieka kitas šio įstatymo 9 straipsnio 1–4 dalyse nurodytas operacijas ne savo vardu, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo nustatyti kliento ir asmens, kurio vardu šis klientas veikia, tikrąją tapatybę.

13 straipsnis. Trečiosios šalys

1. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją.

2. Finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę tiesiogiai jam nedalyvaujant, naudodami informaciją apie klientą ar naudos gavėją iš finansų įstaigų ir kitų subjektų arba jų atstovybių užsienyje, kai jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje trečiajai šaliai nustatytus reikalavimus.

3. Kai Lietuvos Respublikoje registruota finansų įstaiga ar kitas subjektas veikia kaip trečioji šalis ir atitinka šio įstatymo nustatytus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus, jam leidžiama iš kliento reikalauti kitų duomenų ar kitos informacijos, kurie reikalingi kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

4. Trečiosios šalys paprašytos privalo nedelsdamos pateikti prašančiajai finansų įstaigai ar kitam subjektui visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

5. Trečiosios šalys privalo nedelsdamos pateikti prašančiajai finansų įstaigai ar kitam subjektui dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju.

6. Draudžiama naudotis trečiųjų šalių iš trečiosios valstybės informacija apie klientą ar naudos gavėją, jei dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas.

7. Šis straipsnis netaikomas užsakomųjų paslaugų, tarpininkavimo ir atstovavimo santykiams, kai pagal sutartį užsakomųjų paslaugų teikėjas, tarpininkas ar atstovas laikytinas finansų įstaigos ar kito subjekto (juridinio asmens) dalimi.

8. Atsakomybė dėl šiame įstatyme nustatytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų įvykdymo tenka trečiosios šalies informacija apie klientą ar naudos gavėją pasinaudojusioms finansų įstaigoms ar kitiems subjektams.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1349,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)

Nr.

XI-1885,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7774 (2011-12-31)

14 straipsnis. Pranešimas apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ir sandorius

Redakcija nuo 2014-09-01:

14 straipsnis. Pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius

1. Finansų įstaigos ir

kiti subjektai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ir

sandorius. Tokios operacijos ir sandoriai objektyviai nustatomi finansų

įstaigoms ir kitiems subjektams vykdant nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant

sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta

šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje.

Redakcija nuo 2014-09-01:

1. Finansų

įstaigos ir kiti subjektai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.

Tokios operacijos ir sandoriai objektyviai nustatomi finansų įstaigoms ir

kitiems subjektams atkreipiant

dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti

susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento

ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių

stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą,

kaip tai nustatyta šio įstatymo 9 straipsnyje, ir atsižvelgiant į Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybos patvirtintus įtartinų piniginių operacijų ar

sandorių atpažinimo kriterijus.

2. Finansų

įstaigos ir kiti subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę

operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos

privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti ir ne vėliau kaip per 3 darbo

valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai.

Redakcija nuo 2014-09-01:

2. Finansų

įstaigos ir kiti subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę

operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos,

privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti (išskyrus atvejus, kai dėl piniginės

operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to

padaryti objektyviai neįmanoma) ir ne vėliau

kaip per 3 darbo valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos

advokatūrai.

3. Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnyba per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje

nurodytos informacijos gavimo arba nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto

nurodymo davimo nedelsdama atlieka veiksmus, būtinus abejonėms dėl tariamai

kliento vykdomos ar vykdytos nusikalstamos veikos pagrįsti arba paneigti.

Redakcija nuo 2014-09-01:

3. Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnyba per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje

nurodytos informacijos gavimo arba nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto

nurodymo davimo nedelsdama atlieka veiksmus, būtinus abejonėms dėl tariamai

kliento vykdomos ar vykdytos nusikalstamos veikos pagrįsti arba paneigti.

4. Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnyba nuo to momento, kai yra pagrindžiamas lėšų ar turto

teisėtumas ar paneigiamos abejonės dėl galimų sąsajų su teroristų finansavimu,

privalo nedelsdama raštu pranešti finansų įstaigai ar kitam subjektui, kad

piniginės operacijos ar sandoriai gali būti atnaujinami.

5. Finansų

įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę

atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar

teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, gavę iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą

sustabdyti kliento atliekamas

įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba įtartinus ar neįprastus sandorius, privalo nuo jame nurodyto laiko ar konkrečių aplinkybių

atsiradimo momento iki 5 darbo dienų sustabdyti šias operacijas ar sandorius.

Redakcija nuo 2014-09-01:

5. Finansų

įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę

atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar

teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, gavę iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą

sustabdyti kliento atliekamas

įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, privalo nuo jame nurodyto laiko ar konkrečių aplinkybių

atsiradimo momento iki 10 darbo dienų sustabdyti šias operacijas ar sandorius.

6. Jeigu finansų

įstaigos ir kiti subjektai per 5 darbo dienas nuo pranešimo pateikimo ar

nurodymo gavimo nėra įpareigojami vykdyti laikino nuosavybės teisių apribojimo

Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, piniginė operacija ar sandoris

turi būti atnaujinami.

Redakcija nuo 2014-09-01:

6. Jeigu finansų

įstaigos ir kiti subjektai per 10 darbo dienų nuo pranešimo pateikimo ar

nurodymo gavimo nėra įpareigojami vykdyti laikino nuosavybės teisių apribojimo

Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, piniginė operacija ar sandoris

turi būti atnaujinami.

7. Jeigu

piniginės operacijos ar sandorio sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl

nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teroristų finansavimo ir

kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ir (ar) teroristų

finansavimu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba privalo apie tai pranešti

finansų įstaigai ir kitam subjektui.

8.

Finansų įstaigos ir kiti subjektai, gavę informacijos, kad klientas ketina ar bandys

atlikti įtartiną ar neįprastą piniginę operaciją ar sandorį, privalo nedelsdami

informuoti Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybą, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos

advokatūrą.

Redakcija nuo 2014-09-01:

8. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, gavę

informacijos, kad klientas ketina ar bandys atlikti įtartiną piniginę operaciją

ar sandorį, privalo nedelsdami informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybą, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrą.

9. Neteko galios nuo 2011-07-01.

10. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per 3 darbo

valandas nuo šio straipsnio 2 ir 8 dalyse nurodytos informacijos gavimo privalo

ją perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

11. Šio

straipsnio 2 ir 8 dalys netaikomos advokatams ir advokatų padėjėjams tuo metu,

kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba

atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas

dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.

12. Kai piniginė

operacija arba sandoris gali būti susiję su teroristų finansavimu, Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnyba informaciją apie piniginę operaciją arba sandorį ne vėliau kaip

per 24 valandas nuo šios informacijos gavimo Vyriausybės nustatyta tvarka

pateikia Valstybės saugumo departamentui.

Redakcija nuo 2014-09-01:

12. Jeigu

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi informacijos apie galimas įtartinų

piniginių operacijų ar sandorių sąsajas su teroristų finansavimu, turimą

informaciją Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Valstybės saugumo

departamentui ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šios informacijos gavimo

momento.

13. Šio

straipsnio 3 dalyje nustatytomis aplinkybėmis finansų įstaigos ir kiti

subjektai privalo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prašomą

informaciją per 1 darbo dieną nuo prašymo gavimo momento.

14. Finansų įstaigos

ir kiti subjektai, vykdydami nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną,

įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, privalo

atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti

susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į sudėtingus

ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių struktūras,

kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir dalykinius

santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose

pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės nepakankamos

ar neatitinka tarptautinių standartų. Tokių operacijų ar sandorių vykdymo

pagrindo ir tikslo tyrimo rezultatai turi būti pagrindžiami dokumentais ir

saugomi 10 metų.

Netenka galios nuo 2014-09-01.

15. Finansų

įstaigos ir kiti subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų

nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje nustatytas pareigas ir

veiksmus. Jokion atsakomybėn nėra traukiami ir finansų įstaigų bei kitų

subjektų darbuotojai, kurie gera valia praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar

sandorius.

Redakcija nuo 2014-09-01:

15. Finansų įstaigos

ir kiti subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų

nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje nustatytas pareigas ir

veiksmus. Baudžiamojon, civilinėn ar kitokion teisinėn atsakomybėn nėra

traukiami ir finansų įstaigų bei kitų subjektų vadovai ar kiti darbuotojai,

kurie informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą arba

apie kliento vykdomas įtartinas

pinigines operacijas ar sandorius gera valia praneša savo darbovietės

atsakingiems darbuotojams arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

16. Kriterijus,

kuriais vadovaujantis piniginė

operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, nustato Vyriausybė.

Netenka galios nuo 2014-09-01.

17. Šiame

straipsnyje nurodytų įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir

informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius

pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato Vyriausybė.

Redakcija nuo 2014-09-01:

17. Šiame

straipsnyje nurodytų įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir

informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1349,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)

Nr.

XII-894,

2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007

15 straipsnis. Sandorių ar dalykinių santykių su klientu nutraukimas

Jeigu klientas vengia arba atsisako finansų įstaigai ar kitam subjektui jo prašymu ir terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus papildomus duomenis, finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu.

16 straipsnis. Informacijos saugojimasPakeista šioje redakcijoje

1. Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą, išskyrus atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga. Redakcija nuo 2014-09-01: 1. Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą, išskyrus atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.

2. Notarai ir asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstoliai ar teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys privalo tvarkyti klientų įtartinų ir neįprastų sandorių bei sandorių, pagal kuriuos gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos žurnalą. Redakcija nuo 2014-09-01: 2. Notarai, teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys ir antstoliai arba teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys privalo tvarkyti klientų įtartinų sandorių ir sandorių, pagal kuriuos gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos žurnalą.

3. Pašto paslaugų teikėjai privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą. Redakcija nuo 2014-09-01: 3. Pašto paslaugų teikėjai privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.

4. Kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis ir pašto paslaugų teikėjus, privalo tvarkyti šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą. Redakcija nuo 2014-09-01: 4. Kiti subjektai, išskyrus notarus ar teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis ir pašto paslaugų teikėjus, privalo tvarkyti šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.

5. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų registracijos žurnalą.

6. Lietuvos advokatūra privalo tvarkyti advokatų ar advokatų padėjėjų praneštų jų klientų įtartinų ir neįprastų sandorių registracijos žurnalą. Redakcija nuo 2014-09-01: 6. Lietuvos advokatūra privalo tvarkyti advokatų ar advokatų padėjėjų praneštų jų klientų įtartinų sandorių registracijos žurnalą.

7. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo tvarkyti klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą.

8. Registracijos žurnalų duomenys saugomi 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Registracijos žurnalų tvarkymo taisykles nustato Vyriausybė.

9. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos turi būti saugomos 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Redakcija nuo 2014-09-01: 9. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentacija (dokumentų originalai) turi būti saugomos 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Dalykinių santykių su klientu korespondencija turi būti saugoma 5 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos popierinėje arba elektroninėje laikmenoje. Saugojimo terminai gali būti papildomai pratęsti, kai yra motyvuotas kompetentingos institucijos nurodymas.

10. Piniginę operaciją ar sandorį patvirtinantys dokumentai ar kiti juridinę galią turintys dokumentai, susiję su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu, turi būti saugomi 10 metų nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.

Nr.

XII-894,

2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007

Ankstesnė redakcija

17 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybaiPakeista šioje redakcijoje

1. Finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija. Redakcija nuo 2014-09-01: 1. Finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija.

2. Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstoliai ar teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu pagal sandorį gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Redakcija nuo 2014-09-01: 2. Notarai ar teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys ir antstoliai ar teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu pagal sandorį gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

3. Kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Redakcija nuo 2014-09-01: 3. Kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

4. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neteikiama, jeigu finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.

6. Finansų įstaiga gali neteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios piniginės operacijos, atitinkančios Vyriausybės nustatytus kriterijus.

7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu finansų įstaigos klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi: 1) teisinių paslaugų teikimu, advokato praktika, notaro veikla; 2) loterijų, azartinių lošimų organizavimu ir vykdymu; 3) veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais; 4) prekyba transporto priemonėmis; 5) prekyba nekilnojamuoju turtu; 6) audito veikla; 7) asmens sveikatos priežiūra; 8) aukcionų organizavimu ir vykdymu; 9) turizmo ar kelionių organizavimu; 10) didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir kitais alkoholio produktais, tabako gaminiais; 11) prekyba naftos produktais; 12) farmacine veikla. Papildyta nuo 2014-09-01:

8. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų duomenų ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato Vyriausybė.

Nr.

XII-894,

2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007

Ankstesnė redakcija

18 straipsnis. Grynųjų pinigų deklaravimas ir muitinės įstaigų veiklaPakeista šioje redakcijoje

1. Grynųjų pinigų sumos deklaruojamos šiais atvejais: 1) kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje; 2) Muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

2. Muitinės įstaigos atlieka: 1) į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nuostatomis; 2) į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, kontrolę.

3. Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis arba kiti įstatymai nustato kitaip.

4. Į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės tvarką nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

5. Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai: 1) jeigu asmuo įveža iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką ar išveža iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje; 2) jeigu asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Papildyta nuo 2014-09-01:

6. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „grynieji pinigai“ atitinka sąvoką, vartojamą Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2 straipsnyje, o sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ neapima Europos ekonominės erdvės valstybių.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1384,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)

Nr.

XII-894,

2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007

Ankstesnė redakcija

19 straipsnis. Finansų įstaigų ir kitų subjektų pareigosPakeista šioje redakcijoje

1. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose. Redakcija nuo 2014-09-01: 1. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto, paslaugos ar sandorio tipą, geografinę riziką ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija ir kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose. Šioje dalyje nurodytos vidaus kontrolės procedūros turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų patvirtintus nurodymus.

2. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų paskyrimą turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

3. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo imtis tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.

4. Finansų įstaigos ir kiti subjektai trečiosiose valstybėse esančiuose savo padaliniuose ir dukterinėse įmonėse, kuriuose turi daugumą akcijų, privalo taikyti šio įstatymo keliamus reikalavimus. Jeigu trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti tokių lygiaverčių reikalavimų, finansų įstaigos ir kiti subjektai nedelsdami privalo pranešti apie tai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir suderinę su ja imtis papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę.

5. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo įdiegti vidines sistemas, leidžiančias skubiai reaguoti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paklausimus dėl šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimo, ir užtikrinti šios informacijos pateikimą per 14 darbo dienų (jei šis įstatymas tam tikrais atvejais nustato trumpesnius šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai terminus, – tokia informacija turi būti pateikiama per trumpesnius terminus).

6. Finansų įstaigoms draudžiama išduoti anonimines indėlininkų knygeles, atidaryti anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat atidaryti sąskaitas nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų arba kilus pagrįstam įtarimui, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra netikri ar suklastoti.

Straipsnio

Nr.

XII-894,

2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007

Ankstesnė redakcija

20 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateiktos informacijos apsauga

1.

Šiame įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnyba, negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo,

kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, kitiems asmenims, išskyrus šio ir kitų

įstatymų nustatytus atvejus.

2.

Asmenys, pažeidę šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimo ir naudojimo

tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

3. Šio

įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytoms institucijoms, jų darbuotojams,

finansų įstaigoms ir jų darbuotojams, kitiems subjektams ir jų darbuotojams

draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento

atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą

tyrimą pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Šioje dalyje nustatytas

draudimas netaikomas advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie siekia įtikinti

klientą neužsiimti neteisėta veikla.

4. Šio

straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia:

1)

keistis informacija tarp kredito įstaigų, draudimo įmonių, vykdančių gyvybės

draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonių, vykdančių su gyvybės draudimu

susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, ir investicinių kintamojo kapitalo

bendrovių, registruotų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat

registruotų trečiųjų valstybių teritorijoje, kurioms galioja šiam įstatymui

lygiaverčiai reikalavimai, jeigu šie subjektai priklauso vienai grupei,

sudarytai iš patronuojančios įmonės, jos dukterinių įmonių ir įmonių, kuriose

patronuojanti įmonė arba jos dukterinės įmonės turi kapitalo dalį, taip pat

įmonės, sudarančios įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį

ir įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį;

2)

keistis informacija tarp auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių

konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti notarinius

veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų, registruotų Europos

Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat registruotų trečiųjų valstybių

teritorijoje, kuriose galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, jei

minėti subjektai vykdo savo profesinę veiklą kaip vienas juridinis asmuo ar

kaip keli asmenys, turintys bendrus savininkus ir vadovybę, arba kaip keli

asmenys, kurių veiklai taikoma bendra kontrolė;

3)

keistis informacija tarp finansų įstaigų, auditorių, buhalterinės apskaitos ar

mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti

notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais

atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu,

apimančiu du arba daugiau iš minėtų subjektų, jeigu jie yra registruoti Europos

Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje,

kurioje galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, ir jeigu jie

priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės

paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.

Redakcija nuo 2014-09-01:

3) keistis

informacija tarp finansų įstaigų, draudimo įmonių, vykdančių gyvybės draudimo

veiklą, ir draudimo brokerių įmonių, vykdančių su gyvybės draudimu susijusią

draudimo tarpininkavimo veiklą, auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių

konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti notarinius

veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais atvejais,

kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu du arba

daugiau iš minėtų subjektų, jeigu jie yra registruoti Europos Sąjungos

valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje, kurioje

galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, ir jeigu jie priklauso tos

pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir

asmens duomenų saugojimo pareigas.

5. Šio

straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais keistis informacija leidžiama tik

siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.

6. Šio

straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys dėl informacijos perdavimo negalioja,

jei dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas dėl finansų

įstaigų ir kitų subjektų, kuriems taikomas šis įstatymas, bei finansų įstaigų

ir kitų subjektų iš Europos Sąjungos valstybių narių ar susijusios trečiosios

valstybės.

7. Šio

straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, kai keičiantis informacija su

subjektais, registruotais trečiosiose valstybėse, šiems subjektams

teikiami asmens duomenys, asmens duomenų teikimas turi atitikti Lietuvos

Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus.

8. Draudžiama

keistis informacija su finansų įstaigomis ir kitais subjektais, institucijomis

ir kitais asmenimis iš trečiosios valstybės, jei dėl to yra priimtas atskiras

Europos Komisijos sprendimas.

9.

Šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai nelaikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-1348,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)

Nr.

XI-1687,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)

Nr.

XII-894,

2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007

21 straipsnis. Kliento, atliekančio pinigines operacijas ir sandorius, jo atstovo ir naudos gavėjo fizinio asmens duomenų apimtis

1. Kliento, atliekančio pinigines operacijas ir sandorius, jo atstovo ir naudos gavėjo fizinio asmens duomenis sudaro: 1) vardas; 2) pavardė; 3) asmens kodas arba kita unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti; 4) kiti šiame įstatyme nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyti duomenys.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys šio įstatymo nurodytais atvejais pateikiami ir tvarkomi: 1) pranešant ar teikiant informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; 2) finansų įstaigoms ir kitiems subjektams nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę; 3) finansų įstaigoms ir kitiems subjektams gaunant informaciją iš trečiųjų šalių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais; 4) finansų įstaigoms ir kitiems subjektams tvarkant informaciją šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais atvejais.

22 straipsnis. Piniginis vienetas

Šiame įstatyme nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami litais ar kita valiuta pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų euro ir lito santykį ar oficialų kitos valiutos ir euro santykį.

23 straipsnis. Informacijos pateikimas kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, Europos priežiūros institucijoms ir Europos Komisijai

1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja Europos Komisiją apie įstatymo taikymą šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 3 ir 9 punktuose nurodytiems subjektams.

2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja kitas Europos Sąjungos valstybes nares, Europos Komisiją ir, laikydamasi atitinkamų Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 nuostatų, – Europos priežiūros institucijas apie atvejus, kai: 1) trečioji valstybė tenkina šio įstatymo 2 straipsnio 22 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus; 2) trečioji valstybė tenkina šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nustatytus reikalavimus; 3) trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų; 4) trečioji valstybė tenkina šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1349,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)

Nr.

XI-1885,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7774 (2011-12-31)

24 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmų apskundimas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

25 straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka

Žala, atsiradusi dėl neteisėtų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, einančių tarnybines pareigas, veiksmų, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Atsakomybė

Pareigūnai ir asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.